Language of document :

2012 m. vasario 21 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-95/12)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Montaguti ir G. Braun

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

1.    pripažinti, kad nesiėmusi reikiamų priemonių 2007 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui Komisija prieš Vokietiją byloje C-112/05 dėl Volkswagen įstatymo nuostatų prieštaravimo Sąjungos teisei įvykdyti, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį;

2.    priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos sumokėti į Komisijos "Nuosavų Europos Sąjungos išteklių" sąskaitą 282 725,10 EUR periodinę baudą ir vienkartinę 31 114,72 EUR baudą už kiekvieną dieną;

3.    priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Vokietiją byloje C-112/05 buvo paskelbtas 2007 m. spalio 23 dieną. Šioje byloje Komisija iš esmės nurodė, kad trys Volkswagen įstatymo nuostatos atgraso nuo tiesioginių investicijų ir todėl yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kaip tai suprantama pagal EB 56 straipsnį, tiek, kiek jos, pirma, nukrypstant nuo bendrųjų normų, apriboja visų akcininkų teisę balsuoti ne daugiau kaip 20 % Volkswagen kapitalo atitinkančiais balsais, antra, jos reikalauja didesnės kaip 80 % kapitalo daugumos visuotinio susirinkimo sprendimams priimti, nors remiantis bendrąja teise tam pakanka ir 75 % daugumos ir, trečia, jos federalinei valdžiai ir Žemutinės Saksonijos žemei leidžia, nukrypstant nuo bendrosios teisės, paskirti po du atstovus į minėtos bendrovės stebėtojų tarybą.

Iš minėto Teisingumo Teismo sprendimo matyti, kad trys aptariamos Volkswagen įstatymo nuostatos, kiekvieną paėmus atskirai, pažeidžia laisvo kapitalo judėjimą.

Tačiau Vokietijos Federacinės Respublikos priimtame įstatyme, kuriuo ji savo nuožiūra įgyvendino Teisingumo Teismo sprendimą, numatyta, kad Volkswagen AG visuotinio susirinkimo sprendimai, kuriems priimti pagal Aktiengesetz (Akcinių bendrovių įstatymas) nuostatas reikia 75 % įstatinio kapitalo atitinkančios daugumos, turi būti priimti didesne nei 80 % įstatinio kapitalo atitinkančia dauguma. Vokietijos Federacinė Respublika tai pateisina nuoroda į byloje C-112/05 priimto sprendimo rezoliucinę dalį, todėl ši nuostata tik kartu su kitomis dvejomis nuostatomis reiškia teisės pažeidimą. Tačiau, atskirai paėmus, šia nuostata nepažeidžiamas laisvas kapitalo judėjimas.

Komisijos nuomone, sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė nepanaikina visų minėtų nuostatų, atsižvelgiant į kiekvieną atskirai, neteisėtumo. Įgyvendinant sprendimą, svarbu ne tik jo rezoliucinė dalis, bet ir sprendimo motyvai. Šiomis aplinkybėmis, atrodo, ypač nutolstama nuo realybės, kai Vokietijos Federacinės Respublikos pavėlavimą įgyvendinti visą Teisingumo Teismo sprendimą siekiama pateisinti tik rezoliucinėje dalyje įtvirtintais trimis žodžiais "kartu su". Tokiu aiškinimu ignoruojami ne tik sprendimo motyvai, bet ir Teisingumo Teismo praktika, susijusi su vadinamosiomis "auksinėmis akcijomis".

Todėl Komisija mano, jog pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį Teisingumo Teismas privalo pakartotinai išnagrinėti šią bylą. Finansinių sankcijų dydis buvo nustatytas remiantis 2011 m. rugsėjo 1 d. Komisijos pranešimu dėl duomenų atnaujinimo siekiant apskaičiuoti vienkartines sumas ir baudas.

____________

1 - Rink. p. I-08995