BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. vasario 26 d.(*)(1)
„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamosios išlaidos – Kaimo plėtros priemonės – „Gamtinės kliūtys“ ir agrarinė aplinkosauga – Kontrolės tinkamumas – Fiksuoto dydžio finansinės korekcijos – Proporcingumas“
Byloje T‑365/13
Lietuvos Respublika, atstovaujama D. Kriaučiūno, R. Krasuckaitės ir A. Petrauskaitės,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Steiblytės ir G. von Rintelen,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 123, p. 11)
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude (pranešėjas), teisėjai I. Wiszniewska-Białecka ir I. Ulloa Rubio,
posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Įgyvendinimo sprendime 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 123, p. 11; toliau – ginčijamas sprendimas) Europos Komisija nusprendė, be kitų Europos Sąjungos lėšomis nefinansuojamų išlaidų, nefinansuoti tam tikrų Lietuvos Respublikos patirtų išlaidų, deklaruotų už 2008 ir 2009 metus. Nefinansuojamosios išlaidos buvo susijusios su EŽŪFKP paramos priemonėmis, kurias apima 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216, patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – programa) II kryptis.
2 Ginčijamas sprendimas priimtas po to, kai tikrinant ir tvirtinant EŽŪFKP sąskaitas 2009 m. rugsėjo 21 –25 d. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta patikrinti, ar minėtos programos II krypties administravimo sistema atitinka Sąjungos teisės aktų nuostatas.
3 Atlikus šį patikrinimą parengtos audito ataskaitos rezultatai Lietuvos Respublikai buvo pateikti 2009 m. gruodžio 10 d. raštu. Lietuvos institucijų atsakymą Komisija gavo 2010 m. vasario 1 d.
4 Komisija sušaukė dvišalį susitikimą; šis įvyko 2010 m. spalio 21 d. Per susitikimą Lietuvos Respublikos ir Komisijos atstovai aptarė audito rezultatus. Minėto susitikimo protokolas buvo išsiųstas Lietuvos institucijoms 2010 m. gruodžio 13 d.
5 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Komisija perdavė Lietuvos Respublikai po tyrimo padarytas savo išvadas pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, p. 90), 11 straipsnio 1 dalį. Šiame rašte Komisija, kiek tai susiję su išlaidomis, nurodytomis 2008 m. ir 2009 m. pateiktose paraiškose, siūlė taikyti 5 % fiksuoto dydžio korekciją agrarinės aplinkosaugos priemonei (priemonė Nr. 214) ir 2 % dydžio korekciją paramos priemonei ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose yra gamtinių kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (priemonė Nr. 212; toliau – gamtinių kliūčių priemonė).
6 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Lietuvos institucijos, remdamosi Reglamento Nr. 2006/885 16 straipsniu, kreipėsi į taikinimo instituciją dėl šio finansinės korekcijos siūlymo. 2012 m. kovo 30 d. taikinimo institucija pateikė galutinę ataskaitą. Komisija į šios ataskaitos išvadas atsižvelgė iš dalies.
7 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Komisija iš dalies pakeitė savo galutinę poziciją.
8 2013 m. gegužės 3 d. ginčijamas sprendimas buvo perduotas Lietuvos Respublikai kartu su apibendrinta ataskaita, kurioje išsamiai išdėstytos finansinės korekcijos priežastys. Minėtu sprendimu buvo pritaikyta 3 448 510 eurų finansinė korekcija 2008 ir 2009 m. pateiktose paraiškose nurodytoms išlaidoms, susijusioms su programos II krypties priemonėmis Nr. 1 ir Nr. 9.
9 Iš esmės Komisija finansinės korekcijos taikymą grindė šiomis priežastimis:
– nebuvo laikytasi gyvulių tankumo tinkamumo kriterijaus, kiek tai susiję su gamtinių kliūčių priemone,
– su agrarinės aplinkosaugos priemone susiję įsipareigojimai nebuvo patikrinti 100 %, t. y. visuose žemės ūkio paskirties sklypuose,
– įsipareigojimo, susijusio su trąšų naudojimu, kontrolė nebuvo pakankama, nes tikrinimas atliktas tik vizualiai.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2013 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublika Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį.
11 Lietuvos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma finansuoti tam tikras patirtas EŽŪFKP išlaidas,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
12 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Savo ieškinį Lietuvos Respublika grindžia penkiais pagrindais. Pirmieji du susiję su gamtinių kliūčių priemone. Kaip pirmasis pagrindas nurodomas 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL L 368, p. 74), 10 ir 15 straipsnių bei 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 368, p. 15), 48 straipsnio pažeidimas. Kaip antrasis – 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1) 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimas.
14 Kiti ieškinio pagrindai susiję su agrarinės aplinkosaugos priemone. Trečiasis pagrindas – Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1974/2006 48 straipsnio 1 dalies ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 73/2009, ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 numatyto kompleksinio paramos susisiejimo įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243), 29 straipsnio pažeidimas – susijęs su įsipareigojimų visuose žemės ūkio paskirties sklypuose kontrole. Ketvirtasis ir penktasis pagrindai, kuriais nurodomas, pirma, Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio pažeidimas ir, antra, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimas, susiję su tikrinimu, kaip laikomasi trąšų naudojimo įsipareigojimų.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1975/2006 10 ir 15 straipsnių bei Reglamento Nr. 1274/2006 48 straipsnio pažeidimas dėl gyvulių tankumo kriterijaus kontrolės
15 Šis pagrindas pateiktas dėl nurodytų kontrolės trūkumų, kiek tai susiję su gamtinių kliūčių paramos priemone. Tai viena iš programoje numatytų paramos priemonių. Pagal šią priemonę ūkininkas galėjo prašyti tokios rūšies paramos, jeigu atitiko bent vieną iš trijų tinkamumo kriterijų:
– gamino prekinę žemės ūkio produkciją iš pievų ar ganyklų ir pateikė šios produkcijos realizavimo už ne mažiau kaip 250 litų už hektarą dokumentus ar pirkimo-pardavimo sutartį (produkcijos pardavimo kriterijus),
– turėjo bent 0,2 sąlyginio gyvulių vieneto (SGV )/ha pievose ir ganyklose (pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis paraiškos pateikimo metų liepos 1 dieną) (gyvulių tankumo kriterijus),
– trečdalį pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų struktūros turi sudaryti dirbama žemė (1/3 ariamosios žemės kriterijus).
16 Lietuvos Respublikos teigimu, reikalaudama, kad atitiktis gyvulių tankumo kriterijui būtų tikrinama vietoje, Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1975/2006 10 ir 15 straipsnių, siejamų su Reglamento Nr. 1974/2006 48 straipsniu, nuostatas. Lietuvos Respublika tvirtina, kad minėtose nuostatose nenumatytos konkrečios kontrolės priemonės, bet atitinkamai valstybei narei paliekama diskrecija nustatyti tinkamą kontrolės sistemą. Kaip pripažino Komisija, kai pakanka administracinio patikrinimo, nebūtina kad atitiktis tinkamumo kriterijui būtų tikrinama vietoje. Būtent Komisija turi įrodyti, kad sukurta kontrolės sistema yra ydinga.
17 Nagrinėjamu atveju Lietuvos institucijos pasirinko gyvulių tankumo kriterijui taikyti administracinio patikrinimo metodą, nes jis veiksmingiausias. Komisija neįrodė, kuo patikrinimas vietoje yra pranašesnis už administracinį patikrinimą.
18 Komisija laikosi nuomonės, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio 4 dalimi, tinkamumo kriterijai turi būti tikrinami taikant administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje. Atitiktis gyvulių tankumo kriterijui veiksmingai gali būti patikrinta tik atliekant patikrinimus vietoje.
19 Kadangi šalys nesutaria, kokie kontrolės reikalavimai nustatyti Sąjungos teisės aktais, pirmiausia reikia priminti svarbias normas (žr. šio sprendimo 20–27 punktus), o tada nagrinėti jų aiškinimą.
Dėl kontrolę reglamentuojančių teisės aktų
20 Dėl klausimo, ar pagal Sąjungos teisės aktus įpareigojama atlikti patikrinimus vietoje, reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1974/2006 48 straipsnio 1 dalimi, siekdamos veiksmingai apsaugoti Bendrijos finansinius interesus, kaip to reikalaujama pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl [EŽŪFKP] paramos kaimo plėtrai (OL L 277, p. 1) 74 straipsnio 1 dalį, „valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti; [šiuo] tikslu valstybės narės nustato kontrolės vykdymo tvarką, kuri galėtų pagrįstai užtikrinti, kad tinkamai laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų“.
21 Beje, kaip numatyta Reglamento Nr. 1975/2006 1 straipsnyje, šiuo reglamentu „nustatomos išsamios bendrai finansuojamų paramos kaimo plėtrai priemonių, nustatytų remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005, kontrolės ir kompleksinio paramos susiejimo procedūrų įgyvendinimo taisyklės“.
22 Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnyje, kuriame išvardyti bendrieji principai, taikytini tam tikrų paramos kaimo plėtrai priemonių, patenkančių į II ir IV kryptis, „kontrolei, sumažinimui ir neskyrimui“, numatyta:
„1. Paramos paraiškos ir paskesni mokėjimo prašymai tikrinami taip, kad būtų veiksmingai patikrinta atitiktis paramos skyrimo sąlygoms.
2. Valstybės narės nustato tinkamus metodus ir priemones, kurių reikia patikrinti paramos skyrimo kiekvienai paramos priemonei sąlygų atitiktį.
<…>
4. Tinkamumo kriterijų patikrinimą sudaro administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje.
<…>“
23 Su atitiktimi paramos tinkamumo kriterijams susijusi kontrolė konkrečiai reglamentuojama Reglamento Nr. 1975/2006 11–15 straipsniuose. 11 straipsnyje reglamentuojami administraciniai patikrinimai, o 12–15 straipsniuose – patikrinimai vietoje.
24 Pagal Reglamento Nr. 1975/2006 11 straipsnio 1 dalį administraciniai patikrinimai taikomi visoms paramos paraiškoms ir mokėjimų prašymams ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikrinti administracinėmis priemonėmis.
25 Dėl patikrinimų vietoje Reglamento Nr. 1975/2006 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienais metais taip patikrinama ne mažiau kaip 5 % paramos gavėjų, kuriems taikomas įsipareigojimas pagal vieną ar daugiau paramos kaimo plėtrai priemonių, patenkančių į Reglamente Nr. 1698/2005 numatytas II ir IV kryptis.
26 Pagal 14 straipsnį, apibrėžiantį „patikrinimų vietoje bendruosius principus“:
„1. Patikrinimai vietoje tolygiai išdėstomi per metus remiantis įvairių įsipareigojimų pagal kiekvieną kaimo plėtros priemonę rizikos analize.
2. Vietoje tikrinami visi paramos gavėjo įsipareigojimai ir prievolės, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius.“
27 Reglamento Nr. 1975/2006 15 straipsnis, reglamentuojantis „patikrinimų vietoje elementus ir plotų nustatymą“, suformuluotas taip:
„1. Valstybės narės nustato kriterijus ir kontrolės metodus, kuriais būtų galima patikrinti, ar paramos gavėjo įsipareigojimai ir prievolės atitinka [Reglamento Nr. 1974/2006] 48 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
<…>
3. Su gyvuliais susijusių priemonių kontrolės atveju patikrinimai vietoje atliekami remiantis Reglamento (EB) Nr. 796/2004 35 straipsniu.“
Dėl kontrolę reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo
28 Lietuvos Respublika teisingai nurodo, kad iš minėtų Reglamento Nr. 1974/2006 48 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 15 straipsnio 1 dalies bendrųjų nuostatų matyti, kad valstybės narės iš principo turi diskreciją nustatyti kriterijus, metodus ir priemones, kurie būtų tinkami patikrinti įvairius gavėjo įsipareigojimus ir prievoles, siekiant užtikrinti veiksmingą atitikties paramos skyrimo sąlygoms kontrolę.
29 Vis dėlto šios diskrecijos įgyvendinimas susijęs su visais kitais pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus valstybėms narėms tenkančiais įpareigojimais. Todėl šiuo atžvilgiu iš šio sprendimo 27 punkte minėtų bendrųjų nuostatų išplaukiantis bendras įpareigojimas valstybėms narėms sukurti veiksmingą kontrolės ir priežiūros sistemą reiškia, kad jos privalo numatyti tinkamas priežiūros priemones ir kontrolės būdus net tais atvejais, kai Sąjungos teisės aktuose nėra aiškaus įpareigojimo nustatyti konkrečius kontrolės būdus (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑468/02, EU:C:2005:221, 35 punktą ir 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑418/06 P, Rink., EU:C:2008:247, 70 punktą).
30 Be to, kai Sąjungos teisės normose aiškiai įtvirtinti tam tikri konkretūs kontrolės būdai, valstybėms narėms šios normos yra privalomos. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai reglamente nustatytos konkrečios kontrolės priemonės, valstybės narės privalo jas taikyti, nesant reikalo nagrinėti, ar pagrįstas jų argumentas, kad kitokia kontrolės sistema būtų veiksmingesnė (2005 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑307/03, EU:C:2005:667, 40 punktas ir 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Liuksemburgas / Komisija, T‑232/08, EU:T:2011:751, 30 punktas).
31 Nagrinėjamoje byloje, susiejus Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio ir 15 straipsnio 3 dalies nuostatas (žr. šio sprendimo 22, 25–27 punktus), aiškiai matyti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos privalo kiekvienas metais atlikti patikrinimus vietoje pas ne mažiau kaip 5 % paramos gavėjų ir kad šie patikrinimai apima visus kiekvieno tikrinamo paramos gavėjo įsipareigojimus ir prievoles.
32 Šiuo atžvilgiu negalima pritarti Lietuvos Respublikos argumentui, kad Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalis netaikytina nagrinėjamu atveju, nes joje daroma aiški nuoroda ne į tinkamumo kriterijus, bet į ūkininkų „įsipareigojimus ir prievoles“, kurie nagrinėjami skiriant paramą.
33 Iš tiesų atitikties tinkamumo kriterijams tikrinimu vietoje siekiama nustatyti, ar paramos gavėjai atitinka jos skyrimo sąlygas per visą gavimo laikotarpį. Todėl teisės nuostatose, konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 1975/2006 12, 14 ir 15 straipsniuose, nėra daromas skirtumas tarp tinkamumo kriterijų kontrolės ir gavėjų kitų įsipareigojimų ar prievolių kontrolės, nes abiem atvejais taikomas tas pats tikrinimas vietoje. Beje, tai, kad nedaromas skirtumas, patvirtina Reglamento Nr. 1974/2006 48 straipsnio 1 dalies tekstas: jame daroma nuoroda į tikrinimą, kaip „laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų“ (žr. šio sprendimo 20 punktą). Be to, minėti 12, 14 ir 15 straipsniai patenka į Reglamento Nr. 1975/2006 skirsnį „Atitiktis tinkamumo kriterijams“.
34 Šiuo klausimu Komisija teisingai tvirtina, kad iš Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad „vietoje tikrinami visi paramos gavėjo įsipareigojimai ir prievolės, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius“, matyti, jog vietoje tikrinami ne tik įsipareigojimai, numatyti su ūkininkais pasirašytose sutartyse dėl paramos skyrimo, ir programoje nustatytų prievolių laikymasis, bet ir atitiktis tinkamumo kriterijams.
35 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, taikytinuose teisės aktuose buvo aiškiai numatytos konkrečios atitikties tinkamumo sąlygoms kontrolės priemonės, kurios apėmė, viena vertus, visų paramos paraiškų administracinius tikrinimus ir, kita vertus, tikrinimus vietoje, kurie iš esmės kiekvienais metais turėjo būti atlikti pas ne mažiau kaip 5 % visų paramos gavėjų, kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte. Dėl išsamių patikrinimų vietoje įgyvendinimo taisyklių reikia pažymėti, kad jos nustatytos atitinkamose reglamentų Nr. 796/2004 ir (EB) Nr. 73/2009 bei Reglamente Nr. 479/2008 numatyto kompleksinio paramos susiejimo nuostatose. Konkrečiai kalbant, šio reglamento 35 straipsnyje, į kurį nuoroda daroma Reglamento Nr. 1975/2006 15 straipsnio 3 dalyje (žr. šio sprendimo 27 punktą), patikslinti patikrinimų vietoje, kurie atliekami dėl su „gyvuliais“ susijusių paramos paraiškų, elementai.
36 Todėl vadovaujantis šio sprendimo 30 punkte nurodyta teismo praktika atitinkama valstybė narė, įpareigota patikrinimus vietoje atlikti remdamasi minėtomis Sąjungos taisyklėmis, neturėjo teisės šių patikrinimų vietoje pakeisti administraciniu tikrinimo metodu, siekdama nustatyti, ar laikytasi gyvulių tankumo kriterijaus, net jeigu, jos manymu, toks metodas būtų veiksmingesnis.
37 Šio taikytinų teisės aktų aiškinimo nepaneigia Lietuvos Respublikos argumentai, pagal kuriuos, pirma, Sąjungos teisėje nustatytos prievolės neapima atitikties tinkamumo kriterijams ir, antra, Komisija pripažino, kad nebūtina visų tinkamumo kriterijų tikrinti vietoje.
38 Pirmiausia Lietuvos Respublikos tvirtina, kad gyvulių tankumo kriterijų nustatė pati valstybė narė, todėl atitiktis šiam kriterijui neturi įtakos paramos gavėjų įsipareigojimams ir prievolėms, kurie tikrinami vietoje pagal Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalį. Ji teigia, kad šis kriterijus yra tik papildoma priemonė atrenkant paramos gavėjus, tačiau tai neturi jokio poveikio jų įsipareigojimams ir prievolėms pagal Sąjungos teisės aktus.
39 Iš Reglamento Nr. 1698/2005 18 straipsnio matyti, kad kaimo plėtros programas rengia valstybės narės ir tvirtina Komisija. Šio reglamento 71 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms“.
40 Nagrinėjamoje byloje Komisija teisingai pažymi, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 39 punkte nurodytas nuostatas, Lietuvos Respublikos nustatytas su gyvulių tankumu susijęs tinkamumo kriterijus įtvirtintas Sprendimu Nr. C(2007)5076 patvirtintos programos gamtinių kliūčių priemonės V skyriaus „Tinkamumo kriterijai paramai gauti“ 5.7 punkte (žr. šio sprendimo 15 punktą). Taigi, šis kriterijus yra privalomas pagal Sąjungos teisę kaip ir visi kiti tinkamumo kriterijai, todėl jam taikomos Reglamento Nr. 1975/2006 12–15 straipsnyje nustatytos patikrinimų vietoje taisyklės.
41 Todėl Lietuvos Respublikos argumentą, pagrįstą nacionaliniu tinkamumo kriterijų pobūdžiu, reikia atmesti.
42 Antra, negalima pritarti argumentui, jog Komisija ginčijamame sprendime pripažino, kad ne visada tinkamumo kriterijus reikia tikrinti vietoje.
43 Šiuo klausimu Lietuvos Respublika tvirtina, jog, beje, kalbėdama apie su produkcijos pardavimu susijusį tinkamumo kriterijų (žr. šio sprendimo 15 punktą), Komisija pripažino, kad jeigu pakanka administracinio patikrinimo, nebūtina atlikti patikrinimo vietoje. Neprivalomą patikrinimo vietoje pobūdį patvirtina ir tai, kad pagal Reglamentą Nr. 1975/2006 įpareigojama tokį patikrinimą atlikti tik dėl 5 % mokėjimo prašymų, o administracinis patikrinimas turi būti atliekamas visada, t. y. 100 %. Todėl vietoje reikia tikrinti tik tuos kriterijus, kurių negalima veiksmingai patikrinti kitais būdais.
44 Komisija savo ruožtu paaiškina, kad atsižvelgdama į proporcingumo reikalavimus ji išimtinai nusprendė netaikyti finansinės korekcijos dėl to, jog atitiktis produkcijos pardavimo kriterijui nebuvo patikrinta vietoje, nes produkcijos pardavimo sąskaitos faktūros jau buvo patikrintos per administracinį tikrinimą. Tai jokiais būdais nereiškia, kad neatlikus patikrinimo vietoje nėra pažeidžiamos taikytinos taisyklės.
45 Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog Komisija nemanė, kad, nepatikrinus vietoje tinkamumo kriterijaus, tam tikrais atvejais tai galėtų nebūti laikoma pažeidimu. Ji tik atsižvelgė į produkcijos pardavimo kriterijaus administracinio tikrinimo veiksmingumą siekdama nustatyti sankciją už šį pažeidimą (žr. šio sprendimo 110 ir 111 punktus).
46 Be to, bet kuriuo atveju iš Komisijos pateiktų paaiškinimų, kurie glaustai apibendrinti šio sprendimo 44 punkte, matyti, jog Lietuvos Respublika neginčija, kad, kalbant apie produkcijos pardavimo kriterijų (žr. šio sprendimo 15 punktą), patikrinimas vietoje praktiškai būtų tik jau per Lietuvos institucijų administracinį tikrinimą remiantis sąskaitomis faktūromis atliktų tikrinimų kartojimas. Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis per patikrinimą vietoje nebūtų gauta papildomos informacijos, leidžiančios įsitikinti administracinio patikrinimo išvadų teisingumu. Tačiau tai netaikytina tikrinimui, kaip laikomasi gyvulių tankumo kriterijaus (žr. šio sprendimo 66 punktą).
47 Taigi, kiek tai susiję su gyvulių tankumo kriterijumi, iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Lietuvos Respublika privalėjo atlikti Sąjungos teisės aktuose numatytus patikrinimus vietoje, nesvarbu, ar jos nustatyti administraciniai patikrinimai galėjo būti laikomi veiksmingais tikrinant, kaip laikomasi šio kriterijaus, ir nepaisant aplinkybės, kad dėl Lietuvos institucijų pasirinkto kontrolės metodo buvo sumažinta ar neišmokėta parama 24 % pareiškėjų 2008 m. ir 23,87 % pareiškėjų 2009 m.
48 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimas
49 Lietuvos Respublika teigia, kad 2008 m. ir 2009 m. deklaruotoms išlaidoms, susijusioms su gamtinių kliūčių priemone, pagrįsta gyvulių tankumo kriterijumi, taikyta 5 %, t. y. 160 666,50 euro, fiksuoto dydžio finansinė korekcija pažeidžia Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies nuostatas, Komisijos gaires Nr. VI/5330/97 dėl finansinių pasekmių apskaičiavimo ir SESV 317 straipsnį, kuriame numatyta, kad atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus biudžetą vykdo Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Komisija taip pat pažeidė proporcingumo principą.
50 Lietuvos Respublika tvirtina, kad taikė tinkamus administracinius patikrinimus, leidžiančius sumažinti finansinę riziką EŽŪFKP.
51 Prieš nagrinėjant Lietuvos Respublikos argumentus dėl atliktų administracinių patikrinimų veiksmingumo reikia priminti nagrinėjamoje byloje taikytų finansinių sankcijų teisinį pagrindą.
Finansinių sankcijų teisinis pagrindas
52 Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, atsižvelgdama į nustatytą neatitikties svarbą. Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, lygį ir į Bendrijai padarytą finansinę žalą.
53 Dokumento Nr. VI/5330/97 2 priede patikslintos valstybių narių atliktos kontrolės trūkumų finansinės pasekmės. Kai atlikus tyrimą gauta informacija, remiantis nustatytų nuostolių ekstrapoliacija, statistiniais duomenimis arba kita informacija, kurią galima patikrinti, neleidžia įvertinti dėl kontrolės trūkumų Sąjungos patirtų nuostolių, gali būti taikoma finansinė korekcija, apskaičiuojama remiantis fiksuotu baziniu dydžiu, atsižvelgiant į nuostolių rizikos dydį.
54 Dokumente Nr. VI/5330/97 tam, kad būtų nustatytas nuostolių rizikos Sąjungos fondams laipsnis, Komisija išskiria dvi patikrinimų kategorijas. Pagrindiniai patikrinimai apima fizinius ir administracinius patikrinimus, kuriuos reikia atlikti siekiant patikrinti pagrindinius elementus, visų pirma paraiškos dalyko buvimą, kiekį ir kokybines sąlygas, įskaitant terminų laikymąsi, derliaus nuėmimo reikalavimus ir t. t. Šie patikrinimai vykdomi vietoje ir gauta informacija lyginama su nepriklausomais, pavyzdžiui, žemės registrų, duomenimis. Papildomi patikrinimai yra administraciniai veiksmai, reikalingi siekiant tinkamai išnagrinėti paraiškas, pavyzdžiui, patikrinimas, ar jos buvo pateiktos laiku, pasikartojančių paraiškų dėl to paties dalyko identifikavimas, rizikos analizė, nuobaudų taikymas ir tinkama procedūrų priežiūra.
55 Siekiant apskaičiuoti netinkamas finansuoti išlaidas, Dokumente Nr. VI/5330/97 numatytos keturios fiksuoto dydžio korekcijų kategorijos:
– 25 % išlaidų dydžio korekcija, kai kontrolės sistemos visiškai nėra arba ji labai neveiksminga ir kai matyti dažni pažeidimų ir aplaidumo požymiai kovojant su neteisėta veikla arba sukčiavimu, todėl egzistuoja rizika, kad EŽŪOGF patirs ypač didelių nuostolių,
– 10 % išlaidų dydžio korekcija, kai vienas ar daugiau pagrindinių patikrinimų nėra atlikti arba atlikti taip prastai ar yra tokie reti, kad jie neveiksmingi siekiant nustatyti paraiškų tinkamumą arba užkirsti kelią pažeidimams, todėl galima pagrįstai daryti išvadą, jog egzistuoja didelė rizika, kad EŽŪOGF patirs didelių nuostolių,
– 5 % išlaidų dydžio korekcija, kai visi pagrindiniai patikrinimai įvykdyti, tačiau nebuvo laikytasi reglamentuose nurodytų jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, todėl gali būti pagrįstai padaryta išvada, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos paraiškų tinkamumo garantijos ir kad EŽŪOGF kyla didelė nuostolių atsiradimo rizika,
– 2 % išlaidų dydžio korekcija, kai valstybė narė tinkamai atliko pagrindinius patikrinimus, tačiau visiškai neatliko vieno ar daugiau papildomų patikrinimų, todėl rizika, kad EŽŪOGF patirs nuostolių, yra mažesnė, o pažeidimas – ne toks sunkus.
Dėl Lietuvos institucijų taikytų kontrolės priemonių veiksmingumo
56 Nagrinėjamoje byloje iš prie ginčijamo sprendimo pridėtos apibendrintos ataskaitos 17.4.1 punkto matyti, kad ginčijama finansinė korekcija taikyta dėl trūkumų atliekant pagrindinius patikrinimus, nes nebuvo tinkamai vietoje patikrinta, kaip laikomasi gyvulių tankumo kriterijaus.
57 Lietuvos Respublika teigia, kad nagrinėjamu laikotarpiu taikytas kontrolės metodas leido sumažinti finansinę riziką EŽŪFKP, nes jis buvo veiksmingesnis nei patikrinimas vietoje (žr. šio sprendimo 17 punktą). Ji pateikia tris argumentus.
58 Pirma, su gyvulių tankumu susijęs kriterijus turi būti tikrinamas konkrečią dieną, t. y. paraiškos pateikimo metų liepos 1 d., kaip tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, nes šis kriterijus vertinamas paramos paraiškos arba kasmetinio mokėjimo prašymo pateikimo metu. Taigi patys tiksliausi duomenys apie tą dieną ūkyje esančių gyvulių skaičių yra Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje (toliau – ŪGRIS). Priešingai, tikrinant vietoje būtų neįmanoma atgaline data nustatyti, kiek gyvulių tą dieną turėjo ūkininkas. Todėl administracinis patikrinimas remiantis ŪGRIS informacine sistema yra pats veiksmingiausias.
59 Šį argumentą reikia atmesti, nes jis pagrįstas klaidingu teiginiu, kad, kaip ir paramos paraiškų atveju, atitiktis gyvulių tankumo kriterijui turėtų būti tikrinama konkrečią dieną, šiuo atveju – paramos paraiškos ar mokėjimo prašymo pateikimo metų liepos 1 d. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 33 punkte padarytos išvados, atitikties tinkamumo kriterijams patikrinimas vietoje iš esmės turi būti atliekamas per visą laikotarpį, kurį atitinkami ūkininkai gauna paramą.
60 Šis atskyrimas, viena vertus, paramos paraiškų ar mokėjimo prašymų nagrinėjimo, kuris atliekamas iki tam tikros datos, ir, kita vertus, atitikties tinkamumo kriterijams kontrolės, aiškiai išplaukia iš teisės aktų. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnyje, numatant kontrolės srityje taikytinus bendruosius principus (žr. šio sprendimo 22 punktą), aiškiai atskiriami, viena vertus, paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų tikrinimas, dėl kurio šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje tik primenamas veiksmingumo reikalavimas, ir, kita vertus, tinkamumo kriterijai, kurių „patikrinimą sudaro administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje“, kaip numatyta to paties reglamento 10 straipsnio 4 dalyje. Todėl Reglamento Nr. 1975/2006 11 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai patikrinimai taikomi „visoms paramos paraiškoms ir mokėjimų prašymams“, o šio reglamento 12 straipsnyje numatyta, kad vietoje patikrinama ne mažiau kaip 5 % „paramos gavėjų, priklausomai nuo įsipareigojimo“ (žr. šio sprendimo 24 ir 25 punktus).
61 Vadinasi, siekiant patikrinti, kaip laikomasi gyvulių tankumo kriterijaus, nepakanka atlikti patikrinimo tik konkrečią dieną. Remiantis tuo darytina išvada, kad, skirtingai nei patikrinimas vietoje, Lietuvos Respublikos nustatytas administracinio patikrinimo metodas negalėjo užtikrinti tinkamos šio kriterijaus kontrolės per visą paramos teikimo laikotarpį.
62 Antrąjį Lietuvos Respublikos argumentą, kad, atsižvelgiant į sudėtingą didelio gyvulių skaičiaus ūkiuose apskaičiavimo tvarką, kiltų didesnė žmogiškosios klaidos rizika, taip pat reikia atmesti. Iš tiesų, nepaisant nurodytos žmogiškosios klaidos rizikos, vis dėlto patikrinimai vietoje paprastai leidžia užtikrinti, kad bus veiksmingai patikrinta, kaip paramos gavėjai laikosi gyvulių tankumo kriterijaus per visą laikotarpį, kuriuo gauna paramą, kaip tai buvo konstatuota šio sprendimo 46 punkte. Patikrinimai vietoje bet kuriuo atveju leidžia geriau nei administraciniai patikrinimai patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų.
63 Lietuvos Respublikos trečiasis argumentas, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri, be kita ko, vykdo gyvulių ženklinimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi gyvulių registravimo reikalavimų, periodiškai atlieka patikrinimus vietoje ir taip kontroliuoja ŪGRIS duomenų teisingumą. Vis dėlto ši kontrolė yra tik papildoma administracinio patikrinimo, kuris užtikrina veiksmingą kontrolę, garantija.
64 Vis dėlto, kaip pripažįsta Lietuvos Respublika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliekami patikrinimai vietoje nesusiję su atitikties gyvulių tankumo kriterijui tikrinimu. Šios reguliariai atliekamos kontrolės vietoje tikslas – patikrinti, ar teisingi ŪGRIS duomenys, kurie vėliau naudojami vykdant Lietuvos institucijų nustatytus administracinius patikrinimus (žr. šio sprendimo 58 punktą).
65 Nors Lietuvos Respublika tvirtina, kad „ŪGRIS automatiškai apskaičiuoja sąlyginius gyvulių vienetus“, iš jos paaiškinimų matyti, kad taip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamais gyvulių skaičiavimais ūkiuose siekiama patikrinti ne su gyvulių tankumu susijusius, bet kitus duomenis per visą paramos teikimo laikotarpį. Taigi, per šiuos patikrinimus vietoje surenkama tik dalis duomenų ir jie nėra išsamūs, kiek tai susiję su atitiktimi gyvulių tankumo kriterijui, į tuos duomenis vėliau atsižvelgiama ir jie tvarkomi ŪGRIS informacinėje sistemoje, kuria pagrįsti administraciniai patikrinimai.
66 Tačiau dėl paties gyvūnų tankumo kriterijaus pobūdžio patikrinimai vietoje, per kuriuos, kaip nurodyta Reglamento Nr. 796/2004 35 straipsnyje (žr. šio sprendimo 35 punktą), tikrinami tuo metu ūkyje esantys gyvuliai, skiriasi nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamų tikrinimų. Tad šie patikrinimai vietoje gali suteikti papildomos informacijos, kiek tai susiję su tuo, kaip paramos gavėjai laikosi minėto kriterijaus per visą paramos gavimo laikotarpį.
67 Todėl Lietuvos institucijų taikytas kontrolės metodas neleido veiksmingai patikrinti atitikties gyvulių tankumo kriterijui ir ištaisyti situaciją dėl patikrinimų vietoje, kurie atitiktų Sąjungos teisės aktus, neatlikimo.
68 Taigi reikia konstatuoti, jog Komisija teisingai nusprendė, kad neatlikus patikrinimo vietoje, kaip laikomasi minėto esminio kriterijaus, nebuvo užtikrinti teisės aktuose nurodyti patikrinimų skaičius, dažnumas ir išsamumas ir kad šis trūkumas, susijęs su pagrindiniais patikrinimais, kaip tai suprantama pagal Dokumentą Nr. VI/5330/97 (žr. šio sprendimo 54 ir 55 punktus), reiškė didelę nuostolių riziką Sąjungos biudžetui.
69 Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad taikyta 5 % fiksuoto dydžio korekcija neprieštarauja Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 daliai ir proporcingumo principui.
70 Todėl antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1974/2006 48 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnio pažeidimas
71 Šis ieškinio pagrindas susijęs su agrarinės aplinkosaugos priemonių gavėjų prisiimtų įsipareigojimų patikrinimu vietoje. Lietuvos Respublika ginčija su šiomis priemonėmis susijusią 2 % finansinę korekciją, pritaikytą dėl to, kad nebuvo patikrinti visi įsipareigojimai 100 % žemės sklypų. Jos nuomone, Komisija klaidingai aiškino taikytinus teisės aktus, kai nusprendė, kad per apsilankymą turi būti tikrinami įsipareigojimai 100 % žemės ūkio paskirties sklypų.
72 Lietuvos Respublika neginčija to, kad Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga apsilankius tikrinti visus atitinkamo paramos gavėjo įsipareigojimus. Tačiau ji tvirtina, kad pagal Sąjungos teisės aktus neprivaloma tikrinti 100 % žemės sklypų.
73 Lietuvos Respublikos teigimu, iš tiesų Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalyje nepatikslinta, kiek sklypų reikia patikrinti. Šio reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatyta speciali taisyklė su plotu susijusioms priemonėms, kurioje daroma nuoroda į Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnio nuostatas. Taigi, pastarajame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią apsilankius turi būti patikrinta mažiausiai 50 % žemės ūkio paskirties sklypų, kad būtų faktiškai nustatyti plotai, taikytina ir vykdant įsipareigojimų kontrolę.
74 Komisijos tvirtinimu, vykdant auditą buvo konstatuota, kad tuo metu, kai kompetentingos nacionalinės institucijos atliko patikrinimus vietoje pagal Reglamento Nr. 1975/2006 15 straipsnį, kurie iš esmės apėmė 5 % įsipareigojimus prisiėmusių paramos gavėjų imtį, kaip numatyta to paties reglamento 12 straipsnio 1 dalyje (žr. šio sprendimo 25 punktą), nebuvo patikrinta 100 % į kontrolinę imtį patenkančių paramos gavėjų sklypų. Nors šis kontrolės trūkumas laikomas esminiu, Komisija pritaikė tik 2 % finansinę korekciją, nes Lietuvos institucijos įrodė, kad šis kontrolės trūkumas buvo susijęs ne su visais paramos gavėjais: tam tikrų paramos gavėjų atveju buvo patikrinta daug didesnė nei 50 % sklypų dalis.
75 Komisija šiuo atžvilgiu tvirtina, kad Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vietoje tikrinami „visi paramos gavėjo įsipareigojimai, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius“ (žr. šio sprendimo 26 punktą).
76 Pagal Reglamento Nr. 1975/2006 15 straipsnį „Patikrinimų vietoje elementai ir plotų nustatymas“:
„<…>
2. Su plotu susijusių priemonių kontrolės atveju, patikrinimai vietoje atliekami remiantis Reglamento (EB) Nr. 796/2004 29, 30 ir 32 straipsniais.
<…>.“
77 Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnyje „Patikrinimų vietoje elementai“ nustatyta:
„Patikrinimai vietoje apima visus žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių kreipiamasi pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytas pagalbos schemas, išskyrus susijusias su pagalbos už sėklą paraiškomis pagal to reglamento 99 straipsnį. Nepaisant to, faktiškai nustatant, kokiam plotui turi būti taikomas patikrinimas vietoje, imtis gali būti sumažinta iki mažiausiai 50 % žemės ūkio paskirties sklypų, dėl kurių buvo pateikta paraiška pagalbai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nustatytas schemas gauti, jei ta imtimi bus garantuotas patikimas ir tipiškas tiek tikrinamo ploto, tiek prašomos pagalbos kontrolės lygis. Kai tikrinant imtį nustatoma pažeidimų, faktiškai tikrinamų žemės ūkio paskirties sklypų skaičius didinamas. <…>.“
78 Iš Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnio, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 1975/2006 15 straipsnio 2 dalyje, dėl su „plotu“ susijusių priemonių patikrinimo vietoje aiškiai matyti, kad iš esmės šie patikrinimai atliekami visuose žemės ūkio paskirties sklypuose, dėl kurių pateiktos pagalbos paraiškos.
79 Taigi vien išimties tvarka ir tik „faktiškai nustatant, kokiam plotui“ taikomas patikrinimas, Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnyje, nukrypstant nuo jame įtvirtinto principo, nurodyto šio sprendimo 78 punkte, leidžiama tikrinti tik 50 % žemės ūkio paskirties sklypų. Iš tiesų ši išimtis taikoma tik su sąlyga, kad mažiausiai 50 % žemės ūkio paskirties sklypų imtimi bus garantuotas patikimas ir tipiškas tiek tikrinamo ploto, tiek prašomos pagalbos kontrolės lygis. Beje, Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnyje tokia išimtis numatyta tik kiek tai susiję su mokėjimais, kurie patenka į pagalbos schemas, nustatytas tam tikrose 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269), dalyse. Taigi, ši išimtis taikoma bendrosios žemės ūkio politikos pirmojo ramsčio tiesioginių išmokų atveju, o jame, kaip pažymi Komisija, nėra numatyta jokių paramos gavėjų įsipareigojimų ir prievolių, kurie prilygtų nurodytiems Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalyje.
80 Todėl pirmiausia tiek iš taikytinų teisės aktų teksto, tiek iš jų struktūros matyti, kad Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnyje numatyta išimtis, kurią reikia aiškinti siaurai, taikytina tik patikrinimams vietoje, skirtiems plotams išmatuoti, ir iš principo negali būti taikoma, kiek tai susiję su kaimo plėtros paramos priemonėmis, įsipareigojimų ir prievolių laikymosi kontrolei.
81 Iš tiesų, pirma, Reglamento Nr. 1975/2004 15 straipsnio 2 dalyje, kurioje daroma nuoroda į Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnį, konkrečiai nurodyta „su plotu susijusių priemonių kontrolė“. Kalbant apie Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnį, reikia pažymėti, kad jame numatyta galimybė įvykdžius tam tikras sąlygas nukrypti nuo prievolės tikrinti vietoje visus žemės ūkio paskirties sklypus tik kiek tai susiję su „[faktiniu ploto nustatymu]“.
82 Antra, kadangi galimybė patikrinti tik ne mažiau kaip 50 % žemės sklypų imtį yra konkrečiai numatyta šio sprendimo 81 punkte nagrinėtose nuostatose, kalbant apie plotų kontrolę, kuri visiškai nesusijusi su įsipareigojimų laikymosi kontrole, nesant aiškios nuostatos, leidžiančios išplėsti patikrinimų vietoje vykdymą remiantis tokia imtimi, pažymėtina, kad ši galimybė negali būti taikoma įsipareigojimų laikymosi kontrolei, antraip bus pažeistas Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas principas, pagal kurį vietoje tikrinami „visi paramos gavėjo įsipareigojimai ir prievolės, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius“.
83 Trečia, šiuo klausimu Komisija teisingai pažymi, kad Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnyje numatyta išimtis susijusi su bendrosios žemės ūkio politikos pirmuoju ramsčiu, pagal kurį nenumatyta jokių agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų ar prievolių, ir jame pagal bendrą taisyklę įmanoma per apsilankymus išmatavus 50 % sklypų užtikrintai patikrinti, ar tikslūs duomenys, gauti per anksčiau atliktus matavimus (žr. šio sprendimo 79 punktą). Tačiau, kalbant apie agrarinės aplinkosaugos priemones, skiriasi įvairiems sklypams taikomi įsipareigojimai ir prievolės. Be to, didžioji dalis įsipareigojimų gali būti patikrinta tik atliekant tikrinimus vietoje. Šie skirtumai patvirtina, kad, remiantis Reglamentu Nr. 1975/2006, konkrečiai plotams nustatyti numatyta išimtis negali būti taikoma įsipareigojimų kontrolei vietoje.
84 Ketvirta, Lietuvos Respublika vis dėlto tvirtina, kad, priešingai nei Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnio versijoje anglų kalba, šios nuostatos versijoje lietuvių kalba nenurodyta, kad patikrinimų apimtis gali būti ribojama tik „[faktiškai nustatant plotą]“, o tai leidžia manyti, kad tokia galimybė taikytina ir įsipareigojimams.
85 Komisija sutinka, kad Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnio versija lietuvių kalba yra mažiau aiški nei kitomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Tačiau ji primena, kad, esant kalbinių versijų skirtumų, nagrinėjamą nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant į teisės akto struktūrą ir juo siekiamą tikslą (2000 m. kovo 9 d. Sprendimo EKW ir Wein & Co, C‑437/97, Rink., EU:C:2000:110, 42 punktas ir 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo Borgmann, C‑1/02, Rink., EU:C:2004:202, 24 punktas).
86 Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 796/2004 versijoje lietuvių kalba 29 straipsnio antro sakinio pradžia iš tiesų yra šiek tiek dviprasmiška, nes ten nėra aiškiai nurodyta, kad šiame straipsnyje numatyta išimtis taikytina tik kiek tai susiję su faktiniu ploto nustatymu. Vis dėlto Reglamento Nr. 1975/2006 15 straipsnio 2 dalies versija lietuvių kalba nebuvo ginčyta, o nuoroda į Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnio nuostatas joje daroma tik kai kalbama apie „su plotu susijusių priemonių kontrolę“.
87 Tokiomis aplinkybėmis agrarinės aplinkosaugos priemonių srityje Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnį reikia aiškinti siejant jį su Reglamento Nr. 1975/2006 15 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalį, pagal kurią vietoje tikrinami visi paramos gavėjo įsipareigojimai ir prievolės, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius (žr. šio sprendimo 26 ir 82 punktus). Vadinasi, šią nuostatą galima aiškinti tik taip, kad joje numatyta išimtis taikytina tik plotams matuoti, todėl neapima įsipareigojimų laikymosi kontrolės.
88 Antra, bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad, esant tam tikroms sąlygoms, Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnyje numatyta išimtis buvo taikoma įsipareigojimų laikymosi kontrolei – nors taip nebuvo, kaip konstatuota šio sprendimo 80–87 punktuose, – dar reikėtų, kad šios sąlygos nagrinėjamu atveju būtų įvykdytos. Tačiau, kalbant apie įsipareigojimų laikymosi kontrolę, reikia pažymėti, kad 50 % žemės sklypų imtis gali užtikrinti veiksmingą kontrolę tik jeigu ši imtis yra tipinė atsižvelgiant į paramos gavėjų prisiimtus įsipareigojimus.
89 Nagrinėjamu atveju, kadangi Komisija nustatė, jog šiuo klausimu yra pagrįstų ir rimtų abejonių, Lietuvos Respublikai reikėjo įrodyti, kad ne mažesnė kaip 50 % žemės sklypų, tikrinamų kompetentingų nacionalinių institucijų, imtis buvo tipinė paramos gavėjų skirtingų rūšių įsipareigojimams bei prievolėms ir užtikrino patikimą kontrolę. Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad, vykstant administracinei procedūrai, Lietuvos institucijos būtų pateikusios Komisijai tai patvirtinančių duomenų.
90 Dėl visų šių motyvų konstatuotina, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog agrarinės aplinkosaugos priemonių gavėjų prisiimtų įsipareigojimų tikrinimai vietoje turėjo esminių trūkumų, nes jie nebuvo atlikti 100 % paramos gavėjų žemės ūkio paskirties sklypų, patenkančių į kontrolinę imtį, kurią, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1975/2006 12 straipsnį, sudarė 5 % įsipareigojimą prisiėmusių gavėjų.
91 Be to, reikia pažymėti, kad Komisija atsižvelgė į tai, jog tam tikrų paramos gavėjų atveju buvo patikrinta, kaip laikomasi nustatytų įsipareigojimų ir prievolių daug didesnėje nei 50 % žemės sklypų dalyje, ir pritaikė ne 5 %, o 2 % finansinę korekciją.
92 Tuo remiantis darytina išvada, kad trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio pažeidimas
93 Šis ieškinio pagrindas susijęs su vietoje atliekamu patikrinimu, kaip laikomasi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų apriboti trąšų, augalų apsaugos produktų, herbicidų ar panašių medžiagų (toliau – trąšos) naudojimą.
94 Lietuvos Respublika teigia, jog Komisija padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad nepakanka vizualiai patikrinti, kaip naudojamos trąšos. Ji tvirtina, kad Sąjungos teisės aktuose nenustatyta konkrečių kontrolės metodų, o valstybės narės tik įpareigojamos užtikrinti, kad bus taikoma veiksminga kontrolė. Komisijos darbo dokumentas RD 10/07/2007 final „Dėl agrarinės aplinkosaugos prievolių ir jų tikrinimo“, kuriame nurodyta, kad vizualiniai patikrinimai turi būti derinami kartu su kitais kontrolės metodais (dokumento 10 psl.), nėra pakankamas pagrindas, kad būtų galima laikyti, jog taikyta vizualinio patikrinimo sistema buvo netinkama.
95 Lietuvos Respublika tvirtina, kad vizualinis patikrinimas yra veiksmingesnis už „dokumentinį tikrinimą“, nes pareiškėjas gali turėti kelis sklypus, kuriems taikomos skirtingos priemonės. Todėl vien iš dokumentų nebūtų galima nustatyti, kuriuose sklypuose trąšos buvo naudotos.
96 Be to, ex post atlikta pakartotinė kontrolė įrodė vizualinio patikrinimo veiksmingumą. Iš 215 tikrintų pareiškėjų, kurie sudarė 10 % atrankos imties, pakartotinai tikrinant nebuvo konstatuota nė vieno pažeidimo.
97 Galiausiai atsižvelgdamos į Komisijos auditorių pastabas Lietuvos valdžios institucijos ėmėsi papildomų taisomųjų veiksmų ir nusprendė, kad kai atliekant patikrinimą vietoje kyla abejonių, turi būti imami dirvos mėginiai, kuriuos ištirtų bandymų laboratorija, su kuria jos yra sudariusios sutartį.
98 Savo ruožtu Komisija mano, kad nepakanka vizualiai tikrinti, kaip naudojamos trąšos, nes ne visuomet galima plika akimi matyti, ar jos buvo naudotos.
99 Pripažinusi, jog Sąjungos teisės aktuose nenurodyta, kad patikrinimas turi būti kompleksiškas ir visapusiškas, Komisija pažymi, jog, siekdamos užtikrinti tinkamą kontrolę, valstybės narės turi taikyti įvairius tikrinimo metodus, be kita ko, padaryti sklypų nuotraukas, patikrinti sąskaitas faktūras, apskaitos dokumentus, paimti mėginius. Nuo pat programos įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2007 m., Komisija pabrėžė, kad su trąšų naudojimu susijęs kriterijus turi būti tikrinamas kompleksiškai, kaip tai numatyta darbo dokumente RD 10/07/2006 final. Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad neatliktas kompleksinis patikrinimas yra su esminiu kontrolės elementu susijęs trūkumas.
100 Kaip jau nurodyta šio sprendimo 28 ir 29 punktuose ir kaip tvirtina Komisija, valstybės narės, kurios iš principo turi diskreciją nustatyti metodus ir priemones, veiksmingus tikrinant įvairius paramos gavėjų įsipareigojimus ir prievoles, privalo užtikrinti, kad jų numatytos priežiūros priemonės ir kontrolės metodai būtų tinkami net tuo atveju, kai Sąjungos teisės aktuose nėra aiškaus įpareigojimo dėl konkrečių kontrolės būdų.
101 Be to, pagal teismo praktiką norėdama įrodyti kontrolės trūkumą Komisija turi ne išsamiai įrodyti, kad nacionalinės valdžios institucijos atliko nepakankamus tikrinimus ar perdavė neteisingus skaičius, bet pateikti rimtos ir pagrįstos abejonės dėl šių patikrinimų ar skaičių įrodymą. Šis Komisijos įrodinėjimo pareigos sumažinimas paaiškinamas tuo, kad valstybės narės padėtis, kai ji renka ir tikrina duomenis, būtinus EŽŪOGF sąskaitoms apmokėti, yra geresnė, todėl ji ir turi pateikti detalių bei išsamių įrodymų dėl šių patikrinimų realaus vykdymo ar skaičių ir prireikus – dėl Komisijos teiginių nepagrįstumo (2003 m. birželio 19 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑329/00, EU:C:2003:355, 68 punktas ir 30 punkte minėto Sprendimo Liuksemburgas / Komisija, EU:T:2011:751, 27 punktas).
102 Todėl kai Sąjungos teisės aktuose, kaip nagrinėjamoje byloje, nėra numatyta aiškaus įpareigojimo dėl konkrečių kontrolės būdų, bet Komisija darbo dokumente, kuriame pateikiamos gairės valstybėms narėms, aiškiai nurodė, kad atskirai atlikta vizualinė kontrolė nėra veiksminga tikrinant su trąšų naudojimu susijusius įsipareigojimus, būtent atitinkama valstybė narė turi pateikti išsamių įrodymų, kad šis kontrolės metodas yra veiksmingas.
103 Pažymėtina, jog šioje byloje Lietuvos Respublika iš esmės teigia, kad kompetentingų nacionalinių institucijų atskirai atlikta vizuali kontrolė buvo veiksminga ir atitiko Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto per teismo posėdį ji tik pareiškė nesutinkanti su Komisijos teiginiu, kad ne visuomet plika akimi galima matyti, ar naudotos trąšos, ir nepateikė įrodymų.
104 Tokiomis sąlygomis, kadangi Lietuvos Respublika šį teiginį ginčijo jo nepagrįsdama konkrečiomis aplinkybėmis, ir atsižvelgiant į tai, jog Komisija nurodo, kad nėra galimybės tam tikrų trąšų aptikti tikrinant vien vizualiai, darytina išvada, kad jai galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl atskirai atliktos vizualinės kontrolės tinkamumo. Be to, Komisija teisingai pažymi, kad, neatlikus kompleksinio patikrinimo ir nesant materialių įrodymų, kurie patvirtintų kontrolierių atliktų vizualinių tikrinimų rezultatus, tampa neįmanoma vykdyti bet kokią paskesnę šių patikrinimų priežiūrą Sąjungos ar nacionalinių lygmeniu, o tai patvirtina, kad nėra tinkama atlikti atskiro vizualinio tikrinimo.
105 Be to, reikia pažymėti, kad siekiant įvertinti, ar buvo kontrolės trūkumas, negalima atsižvelgti į, kaip teigia Lietuvos institucijos, praėjus vieniems ar dvejiems metams po šioje byloje nagrinėjamų 2008 m. ir 2009 m. paraiškų teikimo (žr. šio sprendimo 96 punktą) įvykdytus išsamius ex post patikrinimus, nes, kaip nurodo Komisija, veiksminga su trąšų naudojimu susijusio įsipareigojimo kontrolė turi būti atlikta tais metais, kuriais buvo pateikta paramos paraiška. Beje, Lietuvos institucijų atsižvelgiant į audito rezultatus nustatytos naujos kontrolės priemonės nėra reikšmingos nagrinėjamu atveju, nes jos dar nebuvo taikytos 2008–2009 m. laikotarpiu, dėl kurio atliktas auditas.
106 Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Komisija nepadarė jokios teisės klaidos, kai nusprendė, kad atskiras tikrinimas, kaip naudojamos trąšos, neatitiko Sąjungos teisės aktų reikalavimų dėl veiksmingos kontrolės sistemos organizavimo.
107 Todėl negalima pritarti ketvirtajam ieškinio pagrindui dėl Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio pažeidimo.
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimas
108 Lietuvos Respublika ginčija agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi, nustatytą 5 % finansinę korekciją, kuri pagrįsta Komisijos išvada, kad atlikti vizualiniai tikrinimai buvo nepakankami. Ji teigia, kad 5 % finansinė korekcija neproporcinga nurodytam pažeidimui ir viršija tai, kas tinkama ir būtina siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.
109 Lietuvos Respublika pažymi, kad savo ataskaitoje taikinimo komisija suabejojo 5 % finansinės korekcijos pagrįstumu. Iš tiesų pakartotiniai patikrinimai parodė, kad nebuvo nė vieno pažeidimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad nurodytas pažeidimas kėlė ribotą riziką EŽŪFKP (žr. šio sprendimo 96 punktą).
110 Primintina, kad pagal Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos Bendrijos lėšomis, atsižvelgdama, pirma, į pažeidimo pobūdį bei lygį ir, antra, Bendrijai padarytą finansinę žalą.
111 Šiuo atžvilgiu Dokumente Nr. VI/5330/97 numatyta 5 % korekcija, kai visi pagrindiniai patikrinimai įvykdyti, tačiau nebuvo laikytasi reglamentuose nurodytų jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, todėl gali būti pagrįstai padaryta išvada, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos paraiškų tinkamumo garantijos ir kad Sąjungos biudžetui kyla didelė nuostolių atsiradimo rizika (žr. šio sprendimo 55 punktą).
112 Nagrinėjamu atveju, pirma, kalbant apie pažeidimo pobūdį ir lygį, nurodytina, jog Komisija teisingai pažymi, kad jei trąšų naudojimo kriterijus tikrinamas tik vizualiai, toks patikrinimo trūkumas laikomas esminiu, o tai iš principo gali pagrįsti 5 % fiksuoto dydžio korekcijos taikymą, remiantis Dokumentu Nr. VI/5330/97 (žr. šio sprendimo 111 punktą).
113 Komisija taip pat nurodo, kad ši fiksuoto dydžio korekcija buvo taikyta tik priemonėms, susijusiomis su trąšų naudojimo kriterijumi. Tai matyti iš apibendrintos ataskaitos, ir ieškovė to neginčijo.
114 Tačiau, antra, kalbant apie nuostolių atsiradimo rizikos dydį dėl su trąšų naudojimo kriterijumi susijusių priemonių kontrolės trūkumo, reikia patikrinti, ar Komisija galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad toks trūkumas kėlė didelę nuostolių atsiradimo riziką Sąjungos biudžetui, remiantis Dokumentu Nr. VI/5330/97 (žr. šio sprendimo 111 punktą).
115 Pagal teismo praktiką, nors Komisija turi įrodyti, kad buvo pažeistos Sąjungos teisės normos, nustačius šį pažeidimą, būtent valstybė narė prireikus turi įrodyti, kad Komisija suklydo vertindama jo finansines pasekmes (2005 m. liepos 7 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑5/03, Rink., EU:C:2005:426, 38 punktas).
116 Nagrinėjamu atveju, kai siekdamas patikrinti 2008 m. ir 2009 m. atliktų vizualinių tikrinimų patikimumą Bendrasis Teismas pateikė klausimus raštu Lietuvos Respublikai tam, kad ši per teismo posėdį patikslintų, kokio pobūdžio buvo ex post atlikti išsamesni patikrinimai, ji paaiškino, kad, atsižvelgus į 2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos valdžios institucijoms perduotoje audito ataskaitoje suformuluotas rekomendacijas, ex post patikrinimai buvo vykdomi pagal metodus, kuriems pirmenybę teikia Komisija, be kita ko, tikrinant 10 % susijusių ūkininkų sąskaitas faktūras ir apskaitą.
117 Komisija neginčijo, kad vykdant ex post patikrinimus naudoti metodai atitiko jos rekomendacijas. Ji tvirtino, kad šie patikrinimai nepašalino pirminio trūkumo.
118 Kadangi per šiuos ex post patikrinimus, vykdytus taikant įvairius metodus ir pasirinkus 10 % imtį, t. y. patikrinus 215 pareiškėjų, nebuvo konstatuotas nė vienas pažeidimas (žr. šio sprendimo 109 punktą), reikia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika įrodė, jog, neatlikus Sąjungos teisės aktus atitinkančio kompleksinio patikrinimo, Sąjungos biudžetui kilo tik nedidelė finansinė rizika. Pagal Dokumento Nr. VI/5330/97 nuostatas (žr. šio sprendimo 55 punktą) ši rizika negalėjo būti pagrindas atitinkamoms priemonėms taikyti 5 % finansinę korekciją, nes jos taikymas numatytas tik tais atvejais, kai kyla didelė nuostolių Sąjungos biudžetui rizika.
119 Vadinasi, 5 % finansinės korekcijos nustatymas agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi, prieštarauja Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 daliai ir proporcingumo principui.
120 Todėl reikia pripažinti, kad penktasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas. Ieškinys turi būti atmestas, kiek tai susiję su kitais keturiais ieškinio pagrindais.
121 Remiantis tuo darytina išvada, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek juo nustatoma 5 % finansinė korekcija agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
122 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos.
123 Nagrinėjamoje byloje kiekviena šalis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tiek, kiek juo nustatyta 5 % finansinė korekcija agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Lietuvos Respublika ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Van der Woude | Wiszniewska-Białecka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2015 m. vasario 26 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1975/2006 10 ir 15 straipsnių bei Reglamento Nr. 1274/2006 48 straipsnio pažeidimas dėl gyvulių tankumo kriterijaus kontrolės
Dėl kontrolę reglamentuojančių teisės aktų
Dėl kontrolę reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pa˛eidimas
Finansinių sankcijų teisinis pagrindas
Dėl Lietuvos institucijų taikytų kontrolės priemonių veiksmingumo
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1975/2006 14 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1974/2006 48 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 796/2004 29 straipsnio pa˛eidimas
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio pa˛eidimas
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, kuriuo nurodomas Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų