BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) NUTARTIS
2019 m. gegužės 6 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPM) – Pertvarkymo procedūra, taikoma įstaigos žlugimo arba galimo žlugimo atveju – Patronuojančioji ir patronuojamoji bendrovės – ECB pareiškimas dėl žlugimo arba galimo žlugimo – Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 – Parengiamieji aktai – Aktai, dėl kurių negalima pareikšti ieškinio – Nepriimtinumas“
Byloje T‑281/18
ABLV Bank AS (Ryga, Latvija), atstovaujamas advokatų O. Behrends, M. Kirchner ir L. Feddern,
ieškovas,
prieš
Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą G. Marafioti ir E. Koupepidou, padedamų advokato J. Rodríguez Cárcamo,
atsakovą,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2018 m. vasario 23 d. ECB sprendimus, kuriais jis pripažino, kad ieškovas ir jo patronuojamoji bendrovė ABLV Bank Luxembourg SA žlunga arba gali žlugti, kaip tai suprantama pagal 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 18 straipsnio 1 dalį,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai R. Barents ir J. Passer (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Faktinės aplinkybės
1 Ieškovas ABLV Bank AS yra Latvijoje įsteigta kredito įstaiga ir ABLV grupės patronuojančioji bendrovė. ABLV Bank Luxembourg SA (toliau – ABLV Luxembourg) yra Liuksemburge įsteigta kredito įstaiga, viena iš ABLV grupės patronuojamųjų bendrovių; ieškovas yra vienintelis jos akcininkas.
2 Ieškovas yra laikomas „svarbia įstaiga“, todėl jam taikoma Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūra pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPM), kuris nustatytas 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63).
3 2018 m. vasario 22 d. ECB pateikė Bendrai pertvarkymo valdybai (BPV) vertinimo dėl ieškovo ir ABLV Luxembourg žlugimo arba galimo žlugimo projektą siekdamas pasikonsultuoti su ja pagal 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
4 2018 m. vasario 23 d. ECB padarė išvadą, kad ieškovas ir ABLV Luxembourg žlunga arba gali žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalį. Apie ieškovo ir ABLV Luxembourg įvertinimą buvo tą pačią dieną pranešta BPV. Atitinkamai tai yra pirmasis ir antrasis ginčijami aktai (toliau kartu – ginčijami aktai).
5 Ieškovo tiesioginiai ir netiesioginiai akcininkai pateikė ieškinį dėl šių aktų. Jis buvo įregistruotas numeriu T‑283/18.
6 2018 m. vasario 23 d. BPV priėmė du sprendimus (SRB/EES/2018/09 ir SRB/EES/2018/10) atitinkamai dėl ieškovo ir ABLV Luxembourg, kuriuose pritarė vertinimui dėl žlugimo ar galimo žlugimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą, tačiau nusprendė, kad, atsižvelgiant į ieškovo ir ABLV Luxembourg ypatumus ir į jų finansinę ir ekonominę situaciją, nereikėjo imtis jų pertvarkymo veiksmų atsižvelgiant į viešąjį interesą.
7 Tą pačią dieną šie BPV sprendimai buvo įteikti atitinkamiems adresatams, Latvijos ir Liuksemburgo nacionalinėms pertvarkymo institucijomis, būtent Finanšu un kapitāla tirgus komisija (Finansų ir kapitalo rinkos komisija, Latvija, toliau – FKRK) ir Commission de surveillance du secteur financier (Finansinio sektoriaus priežiūros komisija, Liuksemburgas, toliau – FSPK).
8 2018 m. vasario 26 d. ieškovo akcininkai pradėjo procedūrą, kad jis pats galėtų likviduotis, ir pateikė FKRK savanoriško likvidavimo planą.
9 2018 m. liepos 11 d., vadovaudamasis FKRK siūlymu, ECB priėmė sprendimą panaikinti ieškovo veiklos leidimą.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį dėl panaikinimo.
11 Atskirame dokumente (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d.) ECB pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
12 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovas pateikė savo pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.
13 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą,
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– panaikinti ginčijamus aktus,
– priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.
14 ECB Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
15 Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas gali paprašyti, jog Bendrasis Teismas priimtų sprendimą dėl nepriimtinumo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Šio reglamento 130 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Bendrasis Teismas gali nuspręsti pradėti žodinę proceso dalį dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.
16 Kadangi šioje byloje ECB prašė išnagrinėti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir Bendrasis Teismas manė, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, jis nusprendė išnagrinėti šį prašymą ir netęsti proceso.
17 ECB pateikia du prieštaravimus dėl ieškinio priimtinumo. Pirmajame nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime jis nurodo, kad ginčijami aktai yra parengiamosios priemonės, juose įvertintos faktinės aplinkybės, tačiau jie nėra privalomi; šie aktai pateikti ne atitinkamai įstaigai, o BPV, jie negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas, o tėra tik pagrindas, kuriuo remdamasi BPV gali patvirtinti pertvarkymo schemą arba priimti sprendimą, kad, atsižvelgiant į viešąjį interesą, pertvarkymo nereikia. Ieškovas klaidingai nurodo, kad vertinimas dėl žlugimo arba galimo žlugimo laikytinas sprendimais, nes ECB neturi jokių įgaliojimų priimti sprendimą, kiek tai susiję su pertvarkymo schemos patvirtinimu. Žlugimo ar galimo žlugimo vertinimas yra būtina sąlyga pertvarkymo schemai patvirtinti. Vis dėlto pertvarkymo schema nėra būtina žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo pasekmė.
18 ECB taip pat primena, kad Reglamente Nr. 806/2014 nenumatyta galimybė pateikti ieškinį dėl žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo panaikinimo. Atvirkščiai, minėto reglamento 86 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad tokį ieškinį galima pateikti dėl BPV sprendimų.
19 Be to, ECB tvirtina, kad ieškovas ginčijo BPV sprendimus pateikdamas ieškinį dėl panaikinimo (byla T‑280/18), taigi, tariami teisiniai trūkumai, susiję su vertinimu dėl žlugimo ar galimo žlugimo, gali būti nurodyti tokiame ieškinyje, kuris pateiktas ginčijant BPV sprendimus – taip būtų pakankamai užtikrinta ieškovo teisminė gynyba. Šiuo klausimu ECB nurodo, kad jis planuoja įstoti į bylą, įregistruotą Nr. T‑280/18, ir palaikyti BPV reikalavimus siekiant patvirtinti, kad vertinimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo yra teisėtas.
20 Antrajame nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime ECB nurodo, kad vertinimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo nėra tiesiogiai susijęs su ieškovu, nes, viena vertus, toks vertinimas neturėjo tiesioginio poveikio jo teisinei padėčiai ir, kita vertus, pagal jį atitinkamoms institucijoms palikta visiška jo įgyvendinimo laisvė.
21 Kiek tai susiję su procesu Liuksemburgo teismuose, ECB nurodo, kad jam vykstant ieškovas galėjo teigti, jog toks žlugimo ar galimo žlugimo vertinimas buvo neteisėtas, ir prašyti šiuo atžvilgiu užtikrinti teisminę gynybą, turint omenyje galimybę prašyti nacionalinių teismų pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus. Vis dėlto tribunal d’arrondissement de Luxembourg (Liuksemburgo apygardos teismas, Liuksemburgas) ieškovas nepateikė jokio tokio pobūdžio argumento; jis teigė, kad vertinimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo neturėjo teisinių padarinių, į kuriuos privalėtų atsižvelgti šis teismas, nes šis vertinimas apima tik paprastą faktinių aplinkybių vertinimą.
22 Be to, ECB mano, kad ieškovo rėmimasis ieškinyje tariamai turimu suinteresuotumu imtis veiksmų rodo, kad nėra pagrindo tokiam ieškiniui.
23 Atsakydamas į ECB nepriimtinumu grindžiamą pirmąjį prieštaravimą ieškovas pateikia daug argumentų siekdamas įrodyti, kad ginčijami aktai pakeitė jo teisinę padėtį. Pirma, šiuose aktuose formaliai konstatuota, kad nebuvo įvykdytos teisės aktuose numatytos pareigos ir turi egzistuoti galimybė dėl to atlikti teisminę kontrolę. Antra, ginčijamuose aktuose pateiktas formalus neigiamas kiekvieno iš bankų vertinimas – turi egzistuoti galimybė dėl to atlikti teisminę kontrolę. Trečia, ginčijami aktai lemia pertvarkymo priemonių taikymą bankams; nesant tokių aktų nebūtų galimybės nustatyti tokių priemonių. Privalomas tokio vertinimo BPV pobūdis, kurį, kaip teigia ieškovas, ECB pripažįsta, reiškia, kad nė vienas iš bankų negali išvengti, kad dėl jo būtų priimtos pertvarkymo priemonės, remdamasis tuo, kad jis nėra žlugimo ar galimo žlugimo situacijoje, net jeigu taip mano ir BPV. Ketvirta, ginčijami aktai lemia masinį atsakomybės perkėlimą BPV, o tai pakeičia atitinkamos institucijos teisinę padėtį. Penkta, ginčijami aktai lemia bankų teisinio statuso pakeitimą – turi egzistuoti galimybė dėl to atlikti teisminę kontrolę. Galiausiai, šešta, dėl paskelbimo fakto ginčijami aktai faktiškai lėmė bankų uždarymą, taigi, buvo padaryta žala kiekvienam iš bankų ir jų akcininkams.
24 Be to, ieškovas teigia, kad funkcine prasme pareiškimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo prilygsta veiklos leidimo panaikinimui, taigi, turi egzistuoti galimybė ir dėl to atlikti teisminę kontrolę.
25 Be to, ieškovas nurodo, kad ginčijamų aktų formuluotė, kaip viešas pareiškimas, neatitinka ECB teiginio, kad vertinimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo yra tik paprastas pranešimas apie faktines aplinkybes, nes viešai toks vertinimas pristatomas kaip esantis itin techninio ir teisinio pobūdžio.
26 Ieškovo nuomone, ginčijami aktai yra privalomi ir juose pateiktas galutinis vertinimas. Grįsdamas šią nuomonę jis, be kita ko, remiasi ginčijamų aktų, t. y. tokių, kokie paskelbti ECB svetainėje, ištrauka; šioje įtraukoje nurodyta, kad „[a]tlikus vertinimą dėl žlugimo ar galimo žlugimo ECB tinkamai informavo Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), kuri konstatavo, kad nereikėjo imtis jokios pertvarkymo priemonės, nes šių bankų atžvilgiu to nepateisino viešasis interesas“, „[t]odėl šie bankai bus likviduoti laikantis atitinkamai Latvijos ir Liuksemburgo teisės aktų“. Tokiais pareiškimais ECB galutinai išsprendė klausimą dėl žlugimo ar galimo žlugimo.
27 Galimybės atlikti teisminę vertinimo dėl žlugimo ar galimo žlugimo kontrolę, tik kiek tai susiję su BPV priimtais sprendimais, suteikimas, ieškovo nuomone, prieštarautų teisei į veiksmingą teisminę gynybą, visų pirma tuo atveju, jei ECB atlikus vertinimą BPV nepriimtų sprendimo. Be to, kiekviena Europos Sąjungos institucija turėtų būti atsakinga už savo aktus.
28 Dėl ECB pareikšto nepriimtinumu grindžiamo antrojo prieštaravimo ieškovas nurodo, kad jis paremtas klaidinga prielaida.
29 Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, gali ginčyti tik privalomus padarinius sukeliančius teisės aktus, kurie gali turėti įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas; 2003 m. balandžio 30 d. Nutarties Schmitz‑Gotha Fahrzeugwerke / Komisija, T‑167/01, EU:T:2003:121, 46 punktas ir 2006 m. sausio 31 d. Nutarties Schneider Electric / Komisija, T‑48/03, EU:T:2006:34, 44 punktas).
30 Kai kalbama apie aktus, kurie parengiami per kelias stadijas turinčią vidaus procedūrą, iš esmės ginčijami tik tie aktai, kurie įtvirtina galutinę institucijos poziciją dėl procedūros, neapimant tarpinių priemonių, kurių tikslas yra paruošti galutinį sprendimą (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 10 punktas ir 1995 m. birželio 27 d. Sprendimo Guérin automobiles / Komisija, T‑186/94, EU:T:1995:114, 39 punktas) ir dėl kurių teisėtumo gali būti pareikštas ieškinys (2006 m. sausio 31 d. Nutarties Schneider Electric / Komisija, T‑48/03, EU:T:2006:34, 45 punktas).
31 Kitaip būtų tik tuo atveju, jei per parengiamąją procedūrą priimamais pačiais aktais arba sprendimais būtų užbaigiama speciali procedūra, kuri skiriasi nuo tos, kuria siekiama padėti institucijai priimti sprendimą dėl esmės (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 11 punktas ir 2004 m. birželio 9 d. Nutarties Camós Grau / Komisija, T‑96/03, EU:T:2004:172, 30 punktas).
32 Be to, dėl tarpinio akto negalima pareikšti ieškinio, jei nustatyta, jog šiame akte esantys pažeidimai gali būti nurodyti grindžiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, kurio parengiamasis aktas jis yra. Tokiomis aplinkybėmis ieškinys, pareikštas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, užtikrins pakankamą teisminę apsaugą (2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 53 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 12 punktą ir 1986 m. birželio 24 d. Sprendimo AKZO Chemie ir AKZO Chemie UK / Komisija, 53/85, EU:C:1986:256, 19 punktą).
33 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčijamų aktų esmę, reikia patikrinti, ar ginčijamais aktais, kaip teigia ECB, BPV perduotas pranešimas, kuriuo remdamasi ji patvirtino pertvarkymo schemą arba priėmė sprendimą, nustatantį, kad pertvarkymo nereikia atsižvelgiant į viešąjį interesą, bet kuris nepakeičia pačios ieškovo teisinės padėties.
34 Ginčijamuose aktuose įtvirtintas ECB vertinimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo. ECB neturi įgaliojimų priimti sprendimo pagal taisykles, kurios numato pertvarkymo schemos patvirtinimą. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 806/2014 26 konstatuojamąją dalį, nors ECB ir BPV turi galėti įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga, ar galėtų žlugti, tik BPV gali įvertinti pertvarkymui keliamas sąlygas ir patvirtinti pertvarkymo schemą, jeigu mano, kad įvykdytos visos sąlygos. Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad būtent BPV turi įvertinti, ar įvykdytos šioje nuostatoje numatytos trys sąlygos. Tiesa, ECB turi kompetenciją pranešti apie pirmosios sąlygos dėl žlugimo ar galimo žlugimo vertinimą, tačiau tai tik vertinimas, kuris visiškai neprivalomas BPV.
35 Neginčijama, kad ECB atliko ABLV Luxembourg žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą pasikonsultavęs su BPV.
36 Taigi ginčijami aktai gali būti laikomi parengiamosiomis priemonėmis vykstant procedūrai, kuria siekiama sudaryti galimybę BPV priimti sprendimą dėl nurodytų bankų pertvarkymo, todėl jie negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas.
37 Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovas taip pat pateikė ieškinį dėl BPV sprendimų, kurie buvo priimti ECB pranešus apie ginčijamus aktus, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalimi (bylos Nr. T‑280/18).
38 Todėl, priešingai, nei teigia ieškovas, ginčijami aktai nėra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
39 Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentai.
40 Pirma, priešingai, nei teigia ieškovas, ginčijami aktai yra ne formalūs sprendimai dėl teisės aktuose numatytų bankui ar jo patronuojamajai įmonei taikomų pareigų nevykdymo, bet juose įtvirtintas ECB vertinimas dėl šių įstaigų žlugimo arba galimo žlugimo.
41 Antra, argumentas dėl to, kad turi egzistuoti galimybė atlikti formalaus neigiamo vertinimo teisminę kontrolę, atmestinas kaip nereikšmingas dėl šios nutarties 37 punkte nurodytos informacijos.
42 Trečia, klaidinga manyti, kad dėl ginčijamų aktų bankams taikomos pertvarkymo priemonės, kurios negalėtų būti taikomos nesant tokių aktų. Iš tiesų, kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, priimti sprendimą taikyti tokias priemones gali tik BPV.
43 Ketvirta, argumentas, kad ginčijami aktai lėmė masinį atsakomybės perkėlimą BPV, visiškai nereikšmingas.
44 Penkta, kalbant apie tariamą poreikį užtikrinti veiksmingą teisminę kontrolę, kiek tai susiję su aplinkybe, kad dėl ginčijamų aktų pasikeitė bankų teisinis statusas, reikia pažymėti, kad, pirma, ginčijami aktai nelėmė bankų teisinio statuso pakeitimo ir, antra, šis argumentas bet kuriuo atveju nereikšmingas atsižvelgiant į šios nutarties 37 punkte nurodytą informaciją.
45 Galiausiai, atsakant į ieškovo šeštąjį argumentą užtenka konstatuoti, kad ginčijami aktai nebuvo paskelbti; ECB paskelbė du pranešimus, kurie nėra ginčijami aktai. Todėl šis argumentas nereikšmingas.
46 Dėl ieškovo nurodyto žlugimo ar galimo žlugimo vertinimo tariamo funkcinio prilyginimo veiklos leidimo panaikinimui reikia pažymėti, kad nors iš tiesų toks vertinimas gali būti grindžiamas fakto, kad nebetenkinamos veiklos leidimo išlaikymo sąlygos pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies a punktą, vertinimu, šie du veiksmai nėra lygiaverčiai. Šiuo klausimu užtenka konstatuoti, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 18 straipsnyje išvardytos veiklos leidimo panaikinimo sąlygos akivaizdžiai skiriasi nuo aplinkybių, kuriomis grindžiamas žlugimo arba galimo žlugimo vertinimas ir kurios nurodytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalyje.
47 Kiek tai susiję su tariamu paskelbimo ECB interneto svetainėje ir ginčijamų aktų formuluočių skirtumu, reikia priminti, kad nustatant, ar aktas yra sprendimas, reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į jo turinį ir jį priėmusios institucijos ketinimus, ši institucija po pirminio tyrimo etapo nagrinėjamu aktu priėmė galutinę poziciją dėl apskųstos priemonės (pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 46 punktą). Šiuo atveju dėl priežasčių, nurodytų šios nutarties 32–36 punktuose, iš ginčijamų aktų turinio matyti, kad tai yra ne sprendimai, o parengiamosios priemonės.
48 Beje, su išvada, kad šis vertinimas dėl žlugimo ar galimo žlugimo yra tik paprastas faktinis įvertinimas, kuris neturi teisinės galios, sutiko pats ieškovas. Iš tikrųjų 2018 m. kovo 9 d. Liuksemburgo apygardos teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad „šalys sutaria, jog ECB ir BPV pagal reglamentą pateiktas vertinimas ir išvados nėra privalomi šį ieškinį nagrinėjančiam teismui“.
49 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad ginčijami aktai yra parengiamosios priemonės, kurios nepakeičia ieškovo teisinės padėties. Iš tiesų juose pateiktas ECB atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek tai susiję su klausimu dėl ieškovo ir jo patronuojamosios bendrovės žlugimo arba galimo žlugimo, kuris nėra privalomas, bet sudaro BPV pagrindą patvirtinti pertvarkymo schemą arba priimti sprendimus, nustatančius, kad pertvarkymo nereikia atsižvelgiant į viešąjį interesą.
50 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, visas ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas ir nėra reikalo nagrinėti ECB pateikto antrojo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51 Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, iš jo reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal ECB reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Nurodyti ABLV Bank AS padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jo Europos Centrinio Banko (ECB) bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2019 m. gegužės 6 d. Liuksemburge.