TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. kovo 17 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 2009/147/EB – Laukinių paukščių apsauga – 5 ir 8 straipsniai – Draudimas naudotis bet kokiu paukščių gaudymo būdu – 9 straipsnio 1 dalis – Leidimas naudotis, taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, tokiu tradiciniu būdu – Sąlygos – Kito priimtino sprendimo nebuvimas – „Kito priimtino sprendimo“ nebuvimo pateisinimas vien šio tradicinio būdo išsaugojimu – Atrankusis gaudymas – Nacionalinės teisės aktai, leidžiantys gaudyti paukščius naudojant klijais išteptas lazdeles“
Byloje C‑900/19
dėl Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2019 m. gruodžio 6 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
One Voice,
Ligue pour la protection des oiseaux
prieš
Ministre de la Transition écologique et solidaire,
dalyvaujant
Fédération nationale des Chasseurs,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, teisėjai L. Bay Larsen, C. Toader (pranešėjas), M. Safjan ir N. Jääskinen,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– One Voice, atstovaujamos advokato A. Moreau,
– Fédération nationale des Chasseurs, atstovaujamos advokatų H. Farge ir C. Waquet,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos A.-L. Desjonquères ir E. Leclerc,
– Europos Komisijos, atstovaujamos C. Hermes ir F. Thiran,
susipažinęs su 2020 m. lapkričio 19 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) (OL L 20, 2010, p. 7, toliau – Paukščių direktyva) 9 straipsnio 1 dalies c punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant One Voice ir Ligue pour la protection des oiseaux ginčą su Ministre de la Transition écologique et solidaire (Ekologinės ir įtraukios pertvarkos ministras, Prancūzija) dėl penkių 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymų, susijusių su klijais išteptų lazdelių naudojimu gaudant strazdus arba juoduosius strazdus kaip jauką per 2018–2019 m. medžioklės sezoną Aukštutinio Provanso Alpių, Pajūrio Alpių, Ronos deltos, Varo ir Vokliūzo departamentuose (Prancūzija) (JORF, 2018 m. rugsėjo 27 d., aktai Nr. 10–13 ir 15, toliau – 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymai).
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 9) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5–8 straipsnių nuostatų šiais atvejais:
<…>
c) kad griežtai prižiūrint ir atrank[iuoju] būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai [protingai] naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių.“
4 Paukščių direktyva kodifikavo Direktyvą 79/409 ir ją panaikino.
5 Paukščių direktyvos 3 ir 5 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(3) Daugelio rūšių laukinių paukščių, natūraliai paplitusių valstybių narių Europinėje teritorijoje, skaičius mažėja, kai kuriais atvejais net labai greitai, ir dėl tokio jų skaičiaus mažėjimo kyla didelė grėsmė natūralios aplinkos, ypač biologinės pusiausvyros, apsaugai.
<…>
(5) Valstybių narių [e]uropinėje teritorijoje natūraliai paplitusių laukinių paukščių rūšių apsaugą būtina pasiekti laikantis [Europos Sąjungos] tikslų dėl gyvenimo sąlygų gerinimo ir tvaraus vystymosi.“
6 Minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių [e]uropinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę [reguliavimą] ir nustato jų naudojimo taisykles.“
7 Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:
„Valstybės narės imasi reikiamų priemonių 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba šių rūšių populiacijoms priartinti prie tokio lygio.“
8 Tos pačios direktyvos 5 straipsnis suformuluotas taip:
„Nepažeisdamos 7 ir 9 straipsnių valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sukurtų bendrą apsaugos sistemą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims, ypač uždrausdamos:
a) tyčinį žudymą ar gaudymą bet kokiais būdais;
<…>“
9 Paukščių direktyvos 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Atsižvelgiant į populiacijos gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimąsi visoje [Sąjungoje], II priede išvardytas rūšis galima medžioti laikantis nacionalinės teisės aktų. Valstybės narės užtikrina, kad medžiojant tokias rūšis nebūtų pakenkta pastangoms apsaugoti jas jų paplitimo areale.
<…>
3. II priedo B dalyje nurodytas rūšis galima medžioti tik nurodytose valstybėse narėse.“
10 Šios direktyvos II priedo B dalyje, be kita ko, minimas turdus merula (juodasis strazdas), turdus pilaris (smilginis strazdas), turdus philomelos (strazdas giesmininkas), turdus iliacus (baltabruvis strazdas) ir turdus viscivorus (amalinis strazdas).
11 Minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Paukščių medžiojimo, gaudymo arba žudymo atžvilgiu pagal šią direktyvą valstybės narės draudžia visas priemones, įtaisus ar būdus, kurie naudojami didelio masto ar neatranki[ajam] paukščių gaudymui ar žudymui arba kurie gali sukelti rūšies išnykimą toje vietovėje, ypač tuos, kurie išvardyti IV priedo a punkte.“
12 Klijai minimi tarp tos pačios direktyvos IV priedo a punkte nurodytų gaudymo priemonių.
13 Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5–8 straipsnių nuostatų šiais atvejais:
<…>
c) kad griežtai prižiūrint ir atranki[uoju] būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai [protingai] naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių.
2. Taikant 1 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas, būtina konkrečiai nurodyti:
a) rūšis, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos;
b) leistinas jų gaudymo ar žudymo priemones, įtaisus ar būdus;
c) rizikos sąlygas, laiko ir vietos aplinkybes, kuriomis tokios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti suteiktos [taikomos];
d) instituciją, įgaliotą pareikšti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir nuspręsti, kokios priemonės, įtaisai ar būdai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kas juos gali naudoti;
e) kontrolės, kuri bus vykdoma, būdus.“
Prancūzijos teisė
14 Aplinkos kodekso IV knygos II antraštinėje dalyje, susijusioje su medžiokle, yra, be kita ko, IV skyrius „Medžiojimas“, jis savo ruožtu padalytas į šešis skirsnius, o 3 skirsnis skirtas „[m]edžioklės būdams ir priemonėms“. Šio kodekso L. 424-4 straipsnyje, esančiame minėtame skirsnyje, nustatyta:
„Tuo metu, kai leidžiama medžioti, leidimas tam asmeniui, kuriam jis buvo išduotas, suteikia teisę medžioti dienos metu su šautuvu, su šunimis, keliant triukšmą arba su medžiokliniais paukščiais, laikantis už medžioklę atsakingo ministro priimtuose įsakymuose nustatytų nurodymų. Diena yra laikas, kuris prasideda likus valandai iki saulėtekio departamento vietovėje, kurioje vykdoma medžioklė, ir pasibaigia vieną valandą po saulėlydžio.
<…>
Tam, kad griežtos priežiūros sąlygomis ir atrankiuoju būdu būtų leidžiama sumedžioti nedidelį skaičių tam tikrų praskrendančių paukščių, už medžioklę atsakingas ministras savo nustatytomis sąlygomis išduoda leidimą naudoti tradicinius medžioklės būdus ir priemones, nukrypstant nuo tų, kurie leidžiami pagal pirmąją pastraipą.
<…>
Klijais išteptos lazdelės yra išdėliojamos likus valandai iki saulėtekio ir nuimamos iki vienuoliktos valandos.
Draudžiamos visos kitos medžioklės priemonės, įskaitant lėktuvą ir motorinę transporto priemonę, net naudojamus kaip triukšmo priemones.
<…>“
15 1989 m. rugpjūčio 17 d. secrétaire d’État auprès du Premier ministre, chargé de l’environnement et de la prévention des risques technologiques et naturels majeurs (Valstybės ministras, pavaldus Ministrui Pirmininkui, atsakingas už aplinką ir didelės technologinės ir gamtinių nelaimių rizikos prevenciją) įsakymo, susijusio su klijais išteptų lazdelių naudojimu gaudant strazdus arba juoduosius strazdus kaip jauką Aukštutinio Provanso Alpių, Pajūrio Alpių, Ronos deltos, Varo ir Vokliūzo departamentuose (JORF, 1989 m. rugsėjo 13 d., p. 11560, toliau – 1989 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas), 1 straipsnyje numatyta:
„Aukštutinio Provanso Alpių, Pajūrio Alpių, Ronos deltos, Varo ir Vokliūzo departamentuose toliau apibrėžtomis griežtos priežiūros sąlygomis leidžiama naudoti klijais išteptas lazdeles kaip jauką turdus merula (juodasis strazdas), turdus pilaris (smilginis strazdas), turdus philomelos (strazdas giesmininkas), turdus iliacus (baltabruvis strazdas) ir turdus viscivorus (amalinis strazdas) gaudyti, kad būtų galima atrankiuoju būdu sugauti nedidelį skaičių šių paukščių, nes nėra jokio kito priimtino sprendimo.“
16 Šio įsakymo 4 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:
„Klijais išteptos lazdelės gali likti išdėstytos tik dalyvaujant medžiotojui. Kiekvienas sugautas paukštis nedelsiant nuvalomas.“
17 Minėto įsakymo 6 straipsnyje nustatyta:
„Maksimalų paukščių, kurie gali būti sugauti per medžioklės sezoną, skaičių ir prireikus kiekvienam departamentui skirtas technines specifikacijas kiekvienais metais nustato už medžioklę atsakingas ministras.“
18 Šio įsakymo 11 straipsnyje nustatyta:
„Visi kiti atsitiktinai sugauti gyvūnai, išskyrus amalinį strazdą, smilginį strazdą, baltabruvį strazdą, strazdą giesmininką ir juodąjį strazdą, nedelsiant nuvalomi ir paleidžiami.“
19 Pagal 1989 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą ministre d’État, ministre de la Transition écologique et solidaire (Valstybės ministras, ekologinės ir įtraukios pertvarkos ministras, Prancūzija) 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymais nustatė per 2018–2019 m. medžioklės sezoną maksimalų leidžiamą amalinių arba juodųjų strazdų, kurie gali būti naudojami kaip jaukas ir gali būti sugaunami naudojant klijais išteptas lazdeles, skaičių: 2 900 Aukštutinio Provanso Alpių, 400 Pajūrio Alpių, 11 400 Ronos deltos, 12 200 Varo ir 15 600 Vokliūzo departamentuose.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
20 One Voice pateikė Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) penkis ieškinius, jais prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymus ir įpareigoti ministre de la Transition écologique et solidaire panaikinti 1989 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą. Ligue pour la protection des oiseaux pateikė tam pačiam teismui penkis ieškinius, jais prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sujungė šiuos ieškinius.
21 Grįsdamos savo ieškinius ieškovės pagrindinėje byloje, pirmiausia, teigė, kad 1989 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu, kuriuo remiantis priimti 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymai, buvo pažeistos Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, visų pirma dėl to, kad juo leidžiama naudoti tradicinį neatrankųjį medžioklės būdą, t. y. klijais išteptas lazdeles, jo nepateisinant, be kita ko, tuo, kad nebuvo jokio kito priimtino sprendimo. Be to, Ligue pour la protection des oiseaux tvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymais pažeidžiama ir ši direktyva, nes jais leidžiama gaudyti paukščius tokiomis sąlygomis, kurios nėra griežtai tikrinamos, neįrodžius, kad leidžiamas nedidelis skaičius sugavimų.
22 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, pirma, kad 1988 m. balandžio 27 d. Sprendime Komisija / Prancūzija (252/85, EU:C:1988:202) Teisingumo Teismas nusprendė, kad 1982 m. liepos 27 d. įsakymo nuostatos, nuo kurių 1989 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo nuostatos iš esmės nesiskyrė, yra suderinamos su Direktyvos 79/409 reikalavimais ir, be kita ko, jomis nėra pažeidžiamas reikalavimas „tinkamai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių“, atsižvelgiant į jose numatomos naudoti priemonės „labai tikslų pobūdį“.
23 Vis dėlto šis teismas pažymi, kad 2018 m. birželio 21 d. Sprendime Komisija / Malta (C‑557/15, EU:C:2018:477), priimtame įsigaliojus ESS 3 straipsniui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 37 straipsniui, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama taikyti kitą tradicinį medžioklės metodą, neatitinka vienos iš Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, siekiant nukrypti nuo šios direktyvos 8 straipsnio nuostatų, būtent susijusios su gaudymo būdo atrankiuoju pobūdžiu, nes juose rašoma apie esamus „papildomus sugavimus“, bet nenurodomas tokių papildomų sugavimų mastas.
24 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas valstybės narės negali leisti net mažiausiu mastu ir ribotą laiką taikyti tam tikrų gaudymo ar žudymo priemonių, įrenginių ir būdų papildomai sugaunamiems paukščiams. Tuo atveju, jeigu būtų atsakyta neigiamai, reikia nustatyti, kokie kriterijai, visų pirma susiję su tokio papildomo gaudymo proporcine dalimi arba ribotu mastu, nemirtinu leidžiamo naudoti medžioklės metodo pobūdžiu ir prievole paleisti atsitiktinai sugautus egzempliorius nepadarius jiems didelės žalos, gali būti taikomi, kad šiose nuostatose įtvirtintas atrankiojo gaudymo kriterijus būtų laikomas įvykdytu.
25 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad nors 1988 m. balandžio 27 d. Sprendime Komisija / Prancūzija (252/85, EU:C:1988:202) Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad klijais išteptų lazdelių naudojimu, kuris, gaudant strazdus, yra tradicinis medžioklės būdas tam tikruose Prancūzijos departamentuose, nebuvo pažeisti Direktyvos 79/409 reikalavimai, pakartoti Paukščių direktyvoje, vis dėlto 2018 m. birželio 21 d. Sprendime Komisija / Malta (C‑557/15, EU:C:2018:477) jis priminė, kad pagal šios pastarosios direktyvos 9 straipsnyje numatytas nuostatas turi būti pateikti tikslūs ir tinkami motyvai, kodėl nėra kito priimtino sprendimo, palyginti su valstybės narės taikoma nukrypti leidžiančia nuostata.
26 Kadangi 1989 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog medžioklė klijais išteptomis lazdelėmis atitinkamuose departamentuose yra tradicinis medžioklės būdas, „nėra jokio kito priimtino sprendimo“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Paukščių direktyva turi būti aiškinama taip, kad pats tikslas apsaugoti tradicinius paukščių medžioklės rekreaciniais tikslais būdus ir priemones, jeigu įvykdomos visos kitos jo 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos sąlygos, gali pateisinti kito priimtino sprendimo nebuvimą, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, ir taip leisti nukrypti nuo jos 8 straipsnyje nustatyto principo, pagal kurį šie medžioklės būdai ir priemonės yra draudžiami.
27 Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Paukščių apsaugos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto] nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas valstybės narės negali leisti net mažiausiu mastu ir ribotą laiką taikyti tam tikrų gaudymo ar žudymo priemonių, įtaisų ar būdų papildomai sugaunamiems paukščiams? Kokie kriterijai, visų pirma susiję su tokio papildomo gaudymo proporcine dalimi arba ribotu mastu, nemirtinu leidžiamo naudoti medžioklės metodo pobūdžiu ir prievole paleisti atsitiktinai sugautus egzempliorius nepadarius jiems žalos, prireikus gali būti naudojami, kad šiose nuostatose įtvirtintas atrankiojo gaudymo kriterijus būtų laikomas įvykdytu?
2. Ar [Paukščių] direktyva turi būti aiškinama taip, kad turint tikslą apsaugoti tradicinius paukščių medžioklės rekreaciniais tikslais būdus ir priemones, jeigu įvykdomos visos kitos [jos 9 straipsnio 1] dalies c punkte nustatytos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos sąlygos, galima pateisinti kito priimtino sprendimo nebuvimą, kaip tai suprantama pagal jos [9 straipsnio] 1 dalį, ir taip leisti nukrypti nuo jos 8 straipsnyje nustatyto principo, pagal kurį šie medžioklės būdai ir priemonės yra draudžiami?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl antrojo klausimo
28 Antruoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad vien to, jog paukščių gaudymo būdas yra tradicinis, savaime pakanka siekiant nustatyti, kad šis būdas negali pakeisti kito priimtino sprendimo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
29 Pirmiausia primintina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tam, kad kompetentingos valdžios institucijos galėtų taikyti Paukščių direktyvos 9 straipsnyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas tik Sąjungos teisę atitinkančiu būdu, nacionaliniai įstatymai ir kiti norminiai aktai turi būti parengti taip, kad juose numatytas leidžiančių nukrypti nuostatų įgyvendinimas atitiktų teisinio saugumo principą. Taigi šioje srityje taikomuose nacionalinės teisės aktuose turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo kriterijai, o už jų taikymą atsakingos valdžios institucijos įpareigotos į juos atsižvelgti. Kiek tai susiję su išimtinė tvarka, kuri turi būti aiškinama siaurai ir dėl kurios pareiga įrodyti reikalaujamų kiekvienos nukrypti leidžiančios nuostatos sąlygų buvimą tenka valdžios institucijai, kuri dėl to priima sprendimą, valstybės narės turi užtikrinti, kad bet koks saugomoms rūšims įtakos turintis kišimasis būtų leidžiamas tik remiantis tiksliai ir tinkamai motyvuotais sprendimais, kuriuose daroma nuorodą į šios direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus motyvus, sąlygas ir reikalavimus (2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Komisija / Malta, C‑557/15, EU:C:2018:477, 47 punktas).
30 Konkrečiau kalbant, aplinkybės, rodančios, jog sąlygos, kurių reikalaujama tam, kad būtų galima nukrypti nuo Paukščių direktyvoje nustatytos apsaugos sistemos, yra įvykdytos, turi būti pagrįstos konsoliduotomis mokslo žiniomis. Taigi valdžios institucijos tuo metu, kai išduoda leidimus, privalo turėti geriausias žinias atitinkamoje srityje (2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Komisija / Suomija (Pavasarinė paprastųjų gagų patinėlių medžioklė), C‑217/19, EU:C:2020:291, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
31 Be to, nors nacionalinės teisės aktai, taikomi laukinių paukščių apsaugos srityje, kai jais siekiama taikyti Paukščių direktyvos 9 straipsnyje numatytą nukrypti leidžiančią tvarką, turi aiškiai ir tiksliai nurodyti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo kriterijus ir įpareigoti kompetentingą valdžios instituciją patikrinti, ar nėra jokio kito priimtino sprendimo, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, iš šios tvarkos taikymo motyvų turi būti aišku, kad įvykdyta kito priimtino sprendimo nebuvimo sąlyga (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Komisija / Malta, C‑557/15, EU:C:2018:477, 48 ir 50 punktus).
32 Šiomis aplinkybėmis negalima manyti, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose taikoma Paukščių direktyvos 9 straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti tvarka, atitinka su pareiga motyvuoti susijusias sąlygas, išplaukiančias iš šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies, jeigu juose yra vienintelė nuoroda, kad nėra kito priimtino sprendimo, ir ši nuoroda nėra pagrįsta išsamiais motyvais, paremtais geriausiomis mokslo žiniomis atitinkamoje srityje ir išdėstančiais priežastis, dėl kurių kompetentinga valdžios institucija padarė išvadą, kad įvykdytos visos sąlygos, leidžiančios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 9 straipsnį, įskaitant sąlygą, susijusią su kito priimtino sprendimo nebuvimu.
33 Be to, primintina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad laukinių paukščių medžioklė, praktikuojama kaip laisvalaikio praleidimas laikantis Paukščių direktyvoje nustatytų sąlygų, gali būti pagal šią direktyvą leidžiamas „teisėtas [protingas] naudojimas“ (2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Komisija / Suomija (Pavasarinė paprastųjų gagų patinėlių medžioklė), C‑217/19, EU:C:2020:291, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Sąvoka „teisėtas [protingas] naudojimas“ taip pat gali apimti tradicinius medžioklės būdus, nes, kaip nurodyta šios direktyvos 2 straipsnyje, valstybės narės, imdamosi šiame straipsnyje nurodytų priemonių, turi atsižvelgti į rekreacinius reikalavimus.
34 Vis dėlto, nors Paukščių direktyvos 2 straipsnyje valstybės narės raginamos ją įgyvendinti atsižvelgiant į ekologinius, mokslo ir kultūrinius, taip pat ekonominius ir rekreacinius reikalavimus, pažymėtina, kad paukščių apsauga yra pagrindinis šios direktyvos tikslas.
35 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad tradicinės veiklos išlaikymas nėra savarankiška, nuo Paukščių direktyvoje nustatytos apsaugos sistemos nukrypti leidžianti sąlyga (šiuo klausimu žr. 1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Belgija, 247/85, EU:C:1987:339, 8 punktą; 1991 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑57/89, EU:C:1991:89, 22 punktą ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Komisija / Suomija (Pavasarinė paprastųjų gagų patinėlių medžioklė), C‑217/19, EU:C:2020:291, 85 punktą).
36 Iš tiesų medžioklės būdai dažnai susiję su vietos tradicijomis ar papročiais, todėl, jeigu tikslas išsaugoti tokius būdus reikštų savarankišką nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo motyvą, reikėtų leisti vykdyti daug veiklos rūšių, kurios prieštarauja Paukščių direktyvos 9 straipsnio reikalavimams. Toks požiūris prieštarautų siauram šios nuostatos aiškinimui, kuriuo šiuo atveju turi būti vadovaujamasi.
37 Dar primintina, kad, kai kompetentingos valdžios institucijos prašoma patikrinti, ar nėra kitų priimtinų sprendimų, ji turi palyginti skirtingus sprendimus, atitinkančius Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintos nukrypti leidžiančios nuostatos sąlygas, kad būtų galima nustatyti priimtiniausią būdą (šiuo klausimu žr. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Pavasarinė slankų medžioklė), C‑161/19, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:290, 51–57 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
38 Šiuo klausimu Fédération nationale des Chasseurs ir Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų rūšių veisimas negali būti priimtinas sprendimas, atsižvelgiant į jo sąnaudas ir galiojančius teisės aktus, kuriais draudžiama prekyba šiomis rūšimis.
39 Kaip savo išvados 36 punkte pažymėjo generalinė advokatė, reikia atsižvelgti į SESV 13 straipsnį, pagal kurį rengdamos ir įgyvendindamos savo politiką Sąjunga ir valstybės narės turi visiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus. Iš to išplaukia, kad alternatyvių sprendimų priimtinumą reikia vertinti atsižvelgiant į pagrįstas galimybes ir į geriausias turimas priemones (pagal analogiją žr. 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C‑379/08 ir C‑380/08, EU:C:2010:127, 62 punktą).
40 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad saugomų rūšių veisimas ir dauginimasis nelaisvėje gali būti kitas priimtinas sprendimas, jei tai yra įmanoma (1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo LRBPO ir AVES, C‑10/96, EU:C:1996:504, 18 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), ir kad teisėtai sugautų ar laikomų paukščių vežimas taip pat laikomas protingu naudojimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 79/409 (1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Belgija, 247/85, EU:C:1987:339, 48 punktas). Be to, ta aplinkybė, kad aptariamų rūšių veisimas ir dauginimasis nelaisvėje dideliu mastu dar neįmanomi dėl nacionalinės teisės aktų, savaime negali paneigti šių kitų sprendimų svarbos (šiuo klausimu žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo LRBPO ir AVES (C‑10/96, EU:C:1996:504, 21 punktą).
41 Vadinasi, kaip savo išvados 30 ir 38 punktuose iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, atrodo, kad yra kitų galimybių laikytis Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.
42 Be to, nors paukščių gaudymas klijais išteptomis lazdelėmis pats savaime priskiriamas prie medžioklės veiklos, tai yra tik pirminis etapas, palyginti su kitais gaudymo būdais, nes taip sugauti paukščiai naudojami kaip jaukas privilioti kitus tos pačios rūšies paukščius, kurie tuomet nušaunami šautuvu.
43 Vien tos faktinės aplinkybės, kad siekiant naudoti kitą gaudymo būdą reikėtų prisitaikyti, todėl tektų atsisakyti tam tikrų tradicinių ypatumų, nepakanka, kad būtų padaryta išvada, jog nėra „kito priimtino sprendimo“, kaip tai suprantama pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo LRBPO ir AVES, C‑10/96, EU:C:1996:504, 21 punktą).
44 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad vien to, jog paukščių gaudymo būdas yra tradicinis, savaime nepakanka nustatyti, kad šis būdas negali būti pakeistas kitu priimtinu sprendimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
Dėl pirmojo klausimo
45 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nukrypstant nuo šios direktyvos 8 straipsnio leidžiama naudoti paukščių gaudymo būdą, lemiantį nedidelės apimties papildomus sugavimus ribotu laikotarpiu.
46 Pažymėtina, kad šis klausimas susijęs su Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos sąlygos, pagal kurią tam tikrų paukščių gaudymas, laikymas ar protingas naudojimas turi būti atrankusis, aiškinimu.
47 Šiuo klausimu rašytines pastabas pateikusios šalys rėmėsi 1988 m. balandžio 27 d. Sprendimu Komisija / Prancūzija (252/85, EU:C:1988:202), 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimu Komisija / Ispanija (C‑79/03, EU:C:2004:782) arba 2018 m. birželio 21 d. Sprendimu Komisija / Malta (C‑557/15, EU:C:2018:477).
48 Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad pirmajame sprendime, nors Teisingumo Teismas konstatavo galiojančios nacionalinės reguliuojamosios priemonės „labai tikslų pobūdį“ ir konkrečiai tai, kad buvo „labai daug ribojančių sąlygų“, susijusių su leidimų gaudyti išdavimu, jis tik nusprendė, kad Europos Komisijos pateikti įrodymai neleidžia pagrįsti šios institucijos kaltinimų, pagal kuriuos atitinkamos valstybės narės teisės aktai prieštarauja Direktyvos 79/409 reikalavimams (šiuo klausimu žr. 1988 m. balandžio 27 d. Sprendime Komisija / Prancūzija (252/85, EU:C:1988:202, 29 ir 30 punktus), tačiau konkrečiai ir aiškiai nenagrinėjo sugavimo taisyklių turinio pagal atrankumo kriterijų. Todėl šio sprendimo negalima suprasti taip, kad jame šios taisyklės aiškiai patvirtintos pagal šį kriterijų.
49 Be to, kiek tai susiję su antruoju sprendimu, byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, nagrinėti nacionalinės teisės aktai, leidžiantys tam tikrą medžioklės klijais išteptomis lazdelėmis būdą, buvo ne tokie griežti, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, todėl minėtame sprendime padarytos išvados negalima perkelti šiam atvejui.
50 Galiausiai trečiajame sprendime atitinkama valstybė narė pati pripažino, kad pagal jos teisės aktus leidžiamas gaudymo būdas nėra atrankusis.
51 Atsižvelgiant į tai, iš Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotės matyti, kad valstybės narės gali nukrypti nuo šios direktyvos 8 straipsnyje nustatyto draudimo naudoti šios direktyvos IV priedo a punkte išvardytus gaudymo būdus, su sąlyga, be kita ko, kad šie būdai leidžia gaudyti tam tikrus paukščius „atrankiuoju būdu“.
52 Pažymėtina, kad Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte nepatikslinama, kaip ši sąlyga turi būti suprantama. Be to, kaip savo išvados 53 ir 54 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, šios nuostatos skirtingų kalbinių versijų analizė neleidžia nustatyti, kaip reikia suprasti „atrankumo“ sąvoką.
53 Kadangi Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte nėra jokios nuorodos į nacionalinę teisę, konstatuotina, kad „atrankumo“ sąvoka yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, kurią jos teritorijoje reikia aiškinti vienodai (pagal analogiją žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo A ir kt. (Vėjo jėgainės Alteryje ir Nevelėje) (C‑24/19, EU:C:2020:503, 75 punktą). Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą, taip pat į akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2019 m. spalio 9 d. Sprendimo BGL BNP Paribas, C‑548/18, EU:C:2019:848, 25 punktas).
54 Visų pirma dėl termino „atrankumas“ pažymėtina, kad pagal savo įprastą reikšmę jis apima visą atranką, t. y. procesą, per kurį tam tikri visumos elementai pasirenkami arba atrenkami, o kiti atmetami, atsižvelgiant į konkrečius požymius.
55 Paskui, kalbant apie Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto kontekstą, primintina, kad šios direktyvos 5 straipsnio a punktas, nepažeidžiant jos 7 ir 9 straipsnių, bendrai draudžia tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais minėtos direktyvos 1 straipsnyje nurodytas paukščių rūšis. Šiomis aplinkybėmis tos pačios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės draudžia „visas priemones, įtaisus ar būdus, kurie naudojami didelio masto ar neatrankiajam paukščių gaudymui ar žudymui arba dėl kurių toje vietovėje gali išnykti rūšis, ypač tuos, kurie išvardyti šios direktyvos IV priedo a punkte“, įskaitant klijais išteptas lazdeles.
56 Iš šių nuostatų, kaip savo išvados 21 punkte pažymėjo generalinė advokatė, matyti, kad Paukščių direktyva iš principo draudžia naudoti gaudymo būdą, grindžiamą klijais išteptų lazdelių naudojimu.
57 Taigi Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta galimybė nukrypti papildo šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje numatytų neatrankiųjų gaudymo būdų, pirmiausia išvardytų minėtos direktyvos IV priedo a punkte, draudimą.
58 Galiausiai, kalbant apie Paukščių direktyvos siekiamus tikslus, reikia pabrėžti, kad, kaip matyti iš šios direktyvos 3 ir 5 konstatuojamųjų dalių, „valstybių narių [e]uropinėje teritorijoje natūraliai paplitusių laukinių paukščių rūšių apsaugą būtina pasiekti laikantis [Europos Sąjungos] tikslų dėl gyvenimo sąlygų gerinimo ir tvaraus vystymosi“ ir kad dėl tokio didelio rūšių skaičiaus mažėjimo „kyla didelė grėsmė natūralios aplinkos, ypač biologinės pusiausvyros, apsaugai“.
59 Siekiant pašalinti tokį pavojų Paukščių direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši direktyva, kuria „siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių [e]uropinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis“, apima „šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę [reguliavimą] ir nustato jų naudojimo taisykles“.
60 Be to, minėta direktyva patenka į ESS 3 straipsnyje ir Chartijos 37 straipsnyje numatytą sistemą, pagal kurią Sąjunga iš esmės siekia tvarios plėtros ir užtikrina aukštą aplinkos apsaugos lygį.
61 Be to, iš Paukščių direktyvos 9 straipsnio nuostatų, kuriose daroma nuoroda į griežtą šiame straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos kontrolę ir į atrankųjį gaudymo pobūdį, kaip, beje, ir iš bendrojo proporcingumo principo, matyti, kad nukrypti leidžianti nuostata, kuria ketina pasinaudoti valstybė narė, turi būti proporcinga ją grindžiantiems poreikiams (2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Komisija / Suomija (Pavasarinė paprastųjų gagų patinėlių medžioklė), C‑217/19, EU:C:2020:291, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
62 Taigi vertinant gaudymo būdo atrankųjį pobūdį, kaip jis suprantamas pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, reikia atsižvelgti ne tik į šio būdo naudojimo sąlygas ir į paukščių, kurių nesiekiama sugauti, sugavimų apimtį, bet ir į jo galimai sukeliamas žalingas pasekmes sugautoms rūšims, atsižvelgiant į šia direktyva siekiamus apsaugos tikslus.
63 Šiuo klausimu reikia daryti skirtumą, atsižvelgiant į tai, ar gaudymo būdas yra mirtinas, ar ne. Nors pirmuoju atveju atrankumo sąlygą reikėtų aiškinti veikiau siaurai, antruoju atveju ši sąlyga gali būti laikoma įvykdyta tuo atveju, kai sugaunama papildomai, tačiau su sąlyga, kad rūšys, kurioms netaikomas šis būdas, būtų sugaunamos nedideliais kiekiais ir ribotą laikotarpį ir galėtų būti paleistos padarius nebent nereikšmingos žalos.
64 Nors aplinkybė, kad iš principo nemirtinas gaudymo būdas lemia papildomus sugavimus, savaime neleidžia nustatyti šio būdo neatrankiojo pobūdžio, jo atrankumo laipsnį atskleidžia šių papildomų sugavimų apimtis ir galimo poveikio planuojamoms ir neplanuojamoms sugauti paukščių rūšims mastas.
65 Tiek iš Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto, siejamo su šio 8 straipsnio 1 dalimi, formuluotės, iš minėtos direktyvos tikslų, tiek iš sistemos, kuriai ji priklauso ir kurią sudaro ESS 3 straipsnio, Chartijos 37 straipsnio, SESV 191 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos ir SESV 13 straipsnio, susijusio su gyvūnų gerove, nuostatos, matyti, kad tos pačios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta atrankumo sąlyga turi būti išplėsta tiek, kad ji nemirtino gaudymo būdo naudojimo, kai paukščių sugaunama papildomai, atveju gali būti įvykdyta tik tuomet, jei šie sugavimai riboti, t. y. susiję su labai nedideliu per ribotą laikotarpį atsitiktinai sugautų egzempliorių skaičiumi, ir jei tie egzemplioriai gali būti paleisti padarius nebent nereikšmingos žalos.
66 Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas gaudymo būdas „iš principo“ yra nemirtinas ir lemia tik nedidelius papildomų sugavimų skaičius per trumpą laikotarpį. Be to, 1989 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo 11 straipsnyje numatyta, kad bet koks papildomai sugautas paukštis „nedelsiant nuvalomas ir paleidžiamas“.
67 Vis dėlto, kaip pažymėjo ieškovės pagrindinėje byloje ir Komisija bei kaip savo išvados 51 ir 64 punktuose pabrėžė generalinė advokatė, labai tikėtina, nebent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galiausiai konstatuotų kitaip, kad, nepaisant nuvalymo, sugauti paukščiai patirs nepataisomos žalos, nes klijais išteptos lazdelės gali padaryti žalos sugautų paukščių plunksnoms.
68 Šiuo klausimu primintina, pirma, kad iš šio sprendimo 30 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, jog išduodamos leidimus kompetentingos valdžios institucijos turi disponuoti geriausiomis mokslo žiniomis, leidžiančiomis įrodyti, kad tenkinamos sąlygos, kurias reikalaujama įvykdyti siekiant nukrypti nuo Paukščių direktyvoje nustatytos apsaugos sistemos.
69 Kita vertus, pritaikiusios nukrypti leidžiančias nuostatas kompetentingos valdžios institucijos pagal šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punktą turi atlikti būtinus patikrinimus, kad užtikrintų, jog papildomi sugavimai kuo labiau atitiktų planuotus sugauti kiekius, o jų padaryta žala būtų nereikšminga.
70 Darytina išvada, kad Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto atrankumo reikalavimo neatitinka nemirtinas gaudymo būdas, lemiantis papildomus sugavimus, jeigu šie sugavimai, nors ir nedidelės apimties ir riboto laikotarpio, gali padaryti reikšmingos žalos sugautoms rūšims, kurių nebuvo planuojama gaudyti.
71 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, nukrypstant nuo šios direktyvos 8 straipsnio, leidžiamas gaudymo būdas, lemiantis papildomus sugavimus, jeigu šie sugavimai, nors ir nedidelės apimties ir riboto laikotarpio, gali padaryti reikšmingos žalos sugautoms rūšims, kurių nebuvo planuojama gaudyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 9 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad vien to, jog paukščių gaudymo būdas yra tradicinis, savaime nepakanka nustatyti, kad šio būdo negali pakeisti kitas priimtinas sprendimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
2. Direktyvos 2009/147 9 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, nukrypstant nuo šios direktyvos 8 straipsnio, leidžiamas gaudymo būdas, lemiantis papildomus sugavimus, jeigu šie sugavimai, nors ir nedidelės apimties ir riboto laikotarpio, gali padaryti reikšmingos žalos sugautoms rūšims, kurių nebuvo planuojama gaudyti.
Parašai.