Byla T‑376/12

(ištraukų skelbimas)

Graikijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Džiovintos vynuogės – Vynas – Graikijos patirtos išlaidos – Vienkartinė finansinė pataisa – Apskaičiavimo metodas – Sąskaitų patvirtinimo procedūros pobūdis – Ryšys su Sąjungos finansuotomis išlaidomis“

Santrauka – 2014 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.      Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas EAGGF, EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis – Sąskaitų patvirtinimas – Dalykas

(Tarybos reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalis, Tarybos reglamento Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis)

2.      Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas EAGGF, EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis – Sąskaitų patvirtinimas – Vienkartinė finansinė pataisa, neturinti pakankamo ryšio su fondų lėšomis finansuotomis išlaidomis – Netaikymas – Fondų lėšomis finansuotų išlaidų neįvertinimas nepaisant tam reikiamų duomenų turėjimo – Neleistinumas

(Tarybos reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalis, Tarybos reglamento Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalis, Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis ir Tarybos reglamento Nr. 479/2008 86 straipsnio 1 dalis)

1.      Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) sąskaitų, valstybių narių pateiktų sąskaitų, susijusių su fondų finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo procedūra pagal Reglamento Nr. 1258/99 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 7 straipsnio 4 dalį ir Reglamento Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 31 straipsnį visų pirma siekiama konstatuoti išlaidų tikrumą ir tvarkingumą. Vykdydama šią atitikties patvirtinimo procedūrą Komisija privalo taikyti finansinę pataisą, jeigu prašomos finansuoti išlaidos padarytos pažeidžiant Sąjungos taisykles, nes tokia finansine pataisa siekiama neleisti, kad fondams tektų padengti sumas, kurios nebuvo skirtos atitinkamais Sąjungos teisės aktais siekiamam tikslui finansuoti.

(žr. 163 punktą)

2.      Sąskaitų patvirtinimo procedūra ir su ja susijusios finansinės pataisos taikomos tik tuomet, kai išlaidų patyrė valstybės narės ir jos finansuotos EŽŪGF ar EŽŪFKP lėšomis. Jeigu nėra pakankamo finansinės pataisos ryšio su kokiomis nors fondų lėšomis finansuotomis išlaidomis, patirtomis pažeidžiant Sąjungos teisės aktus, ji negali būti atlikta vykdant sąskaitų patvirtinimo procedūrą.

Tvirtinant sąskaitas galima tik nustatyti taikant Reglamento Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo 2 straipsnio 3 dalį neteisingai atlikto sureguliavimo pasekmes fondų lėšomis finansuojamoms išlaidoms. Taigi Komisijos taikyta finansinė pataisa, nesusijusi su minėtų fondų lėšomis finansuotomis išlaidomis, neturi teisinio pagrindo ir tiesiogiai prieštarauja tiek Reglamento Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 31 straipsniui, tiek Reglamento Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo 86 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai.

Tas pats pasakytina apie Komisijos naudotą apskaičiavimo metodą, kiek ji nesiekė nustatyti nuostolių, kuriuos patyrė fondai dėl taikant Reglamento Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalies a punktą netinkamai sureguliuotų vynuogynų, sumos, nors turėjo duomenų, kuriais remdamasi galėjo tai padaryti. Be to, jokioje Reglamento Nr. 479/2008 nuostatoje nenumatyta galimybė sureguliuoti neteisėtai pasodintus vynuogynus, kai tvirtinant sąskaitas atitinkama valstybė narė sumoka Komisijai sumą, lygią sureguliavimo mokesčio dydžiui, nes šio reglamento 86 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtinta išlyga negali būti tokios apimties.

(žr. 167, 172, 177, 178, 181, 188, 191, 197, 200 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)