Byla T‑398/10
(ištraukų skelbimas)
Fapricela – Indústria de Trefilaria, SA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą“
Santrauka – 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo naštos apimtis – Reikalaujamas Komisijos turimų įrodymų tikslumas – Įrodymų visetas – Teisminė kontrolė – Apimtis – Sprendimas, keliantis teismui abejonių – Nekaltumo prezumpcijos principo paisymas
(SESV 101 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Dokumentiniai įrodymai – Dokumento įrodomosios galios vertinimas – Kriterijai – Dokumentas, kurio parengimas glaudžiai susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, arba kurį parengė tiesioginis šių aplinkybių liudytojas – Pareiškėjo interesams prieštaraujantys pareiškimai – Didelė įrodomoji galia
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
3. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti sprendimą vertinimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes – Būtinybė išvardyti visas svarbias faktines ir teisines aplinkybes – Nebuvimas
(SESV 296 straipsnis)
4. Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės, kurios gali būti kaltinamos įvykdžiusios pažeidimą dėl dalyvavimo visame kartelyje – Kriterijai – Vienas tikslas ir bendras planas – Žinojimas apie ne visas kartelio sudėtines dalis – Pasekmės
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
5. Karteliai – Dalyvavimas antikonkurencinį tikslą turinčiuose susitikimuose – Aplinkybė, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad dalyvauta paskiau sukurtame kartelyje, jei nėra atsiribojama nuo priimtų sprendimų – Viešas atsiribojimas – Vertinimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
6. Karteliai – Įmonių susitarimai – Tariamai priverstinis dalyvavimas – Aplinkybė, kuri nėra faktas, pateisinantis įmonės nepasinaudojimą galimybe pranešti kompetentingoms valdžios institucijoms
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
7. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Naujas pagrindas – Sąvoka – Su ieškinyje nurodytu pagrindu glaudžiai susiję argumentai – Netaikymas
(1991 m. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Komisijai suteikta diskrecija vertinti – Ribos – Proporcingumo principo ir bausmių ir sankcijų individualizavimo principo paisymas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 ir 19–23 punktai)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Pardavimų vertės nustatymas – Atsižvelgimas tik į pardavimo vertę, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusią su pažeidimu, atitinkamame EEE geografiniame sektoriuje – Apyvarta – Poveikio nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Pažeidimo sunkumas – Sunkumo koeficiento, suskirstyto atsižvelgiant į įvairias vieną pažeidimą padariusių įmonių kategorijas, nustatymas – Nedidelis koeficientų, taikomų pažeidimą padariusioms įmonėms, skirtumas – Vienodo požiūrio principo paisymas – Vertinimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Poveikis – Vadovavimasis baudų apskaičiavimo gairėmis – Neatsižvelgimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti
(SESV 101, 102 ir 261 straipsniai; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis ir 31 straipsnis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 86–89, 91–93, 124 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 88, 90 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 94, 213 punktus)
4. Konkurencijos bylose karteliai gali būti laikomi vieną antikonkurencinį susitarimą sudarančiais elementais tik jei įrodyta, kad juos apima vienas bendras planas, kuriuo siekiama bendro tikslo. Be to, tik jei tuo metu, kai dalyvavo šiuose karteliuose, įmonė žinojo ar turėjo žinoti, kad tai darydama ji integruojasi į vieną susitarimą, jos dalyvavimas atitinkamuose karteliuose gali būti jos dalyvavimo šiame susitarime išraiška.
Tačiau jei įmonė tiesiogiai atliko vieną ir tęstinį pažeidimą sudarantį vieną ar kelis antikonkurencinius veiksmus, bet nebuvo įrodyta, kad savo elgesiu ketino prisidėti prie visų bendrų kitų kartelio dalyvių siekiamų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį, ar kad ji galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką, Komisija turi teisę priskirti jai atsakomybę tik už tuos veiksmus, kuriuos darant ji tiesiogiai dalyvavo, ir už kitų dalyvių numatytus ar įgyvendintus veiksmus siekiant tų pačių tikslų, kurių ji siekė ir dėl kurių buvo įrodyta, kad ji žinojo apie juos arba galėjo protingai numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką. Tačiau dėl to ši įmonė neturėtų būti atleista nuo atsakomybės už veiksmus, kuriuos darant ji neginčijamai dalyvavo arba už kuriuos gali iš tikrųjų būti laikoma atsakinga. Iš tiesų tai, kad įmonė nedalyvavo atliekant visus kartelio veiksmus arba kad jos vaidmuo atliekant tuos veiksmus buvo nereikšmingas, nėra svarbu nustatant jos įvykdyto pažeidimo buvimą, nes reikia atsižvelgti į šias aplinkybes tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus nustatant baudos dydį.
Vis dėlto taip padalyti Komisijos sprendimą, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis pažeidimas, galima tik jei, pirma, minėta įmonė per administracinę procedūrą galėjo suprasti, kad buvo kaltinama ir dėl kiekvieno jį sudarančio veiksmo, todėl galėjo gintis šiuo aspektu, ir jei, antra, minėtas sprendimas šiuo atžvilgiu yra pakankamai aiškus. Todėl kai tenkinamos anksčiau nurodytos sąlygos, jei Sąjungos teismas konstatuoja, kad Komisija teisės požiūriu nepakankamai įrodė, jog įmonė, dalyvaudama viename iš vieną ir tęstinį pažeidimą sudarančių antikonkurencinių veiksmų, žinojo apie kitų kartelio dalyvių kitus antikonkurencinius veiksmus siekiant tų pačių tikslų arba galėjo juos protingai numatyti ir prisiimti riziką, iš to kyla vienintelė pasekmė, kad šiai įmonei negali būti priskirta atsakomybė už šiuos kitus veiksmus, todėl ir už visą vieną ir tęstinį pažeidimą, ir kad vien dėl to ginčijamas sprendimas turi būti laikomas nepagrįstu.
(žr. 133, 135–138 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 146, 209, 282 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 206 punktą)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 220, 221 punktus)
8. Konkurencijos bylose nustatant baudų dydį reikia atsižvelgti į visus veiksnius, leidžiančius įvertinti pažeidimų sunkumą, kaip antai kiekvienos šalies vaidmenį darant pažeidimą ir tokio pobūdžio pažeidimo pavojų Sąjungos tikslams. Kai pažeidimą padaro kelios įmonės, reikia išnagrinėti kiekvienos jų dalyvavimo darant pažeidimą santykinį sunkumą.
Į tai, kad įmonė nedalyvavo atliekant visus kartelio veiksmus arba kad jos vaidmuo atliekant tuos veiksmus buvo nereikšmingas, reikia atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus nustatant baudos dydį.
Be to, apskaičiuojant kartelyje dalyvavusioms įmonėms skiriamas baudas, diferencijuotas atitinkamų įmonių vertinimas neatskiriamas nuo pagal šią nuostatą Komisijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo. Naudodamasi savo diskrecija Komisija turi individualizuoti sankciją, atsižvelgdama į šių įmonių elgesį ir joms būdingas savybes, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų užtikrintas visiškas Sąjungos konkurencijos teisės normų veiksmingumas.
Pagal proporcingumo principą tai pat reikalaujama, kad institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti. Apskaičiuojant baudas, pažeidimų sunkumas turi būti nustatytas atsižvelgiant į daugelį veiksnių ir nė vienam iš šių veiksnių nereikia suteikti neproporcingos svarbos kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis proporcingumo principas reiškia, kad Komisija privalo nustatyti baudą, proporcingą veiksniams, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, ir šiuo atžvilgiu tuos veiksnius taikyti nuosekliai bei objektyviai pateisindama.
(žr. 254–257 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 267 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 291, 294, 296–300 punktus)
11. Konkurencijos teisėje taikant SESV 261 straipsnį Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija, kuria pasinaudodamas jis gali ne tik patikrinti sankcijos teisėtumą ir atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą teisės aktą, bet ir pakeisti Komisijos vertinimą savo atliktu vertinimu ir atitinkamai – ginčijamą teisės aktą jo nepanaikindamas; atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes jis gali pakeisti, pavyzdžiui, skirtą baudą, jeigu jam pateiktas vertinti klausimas dėl jos dydžio.
Be to, pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį nustatant baudos dydį reikia atsižvelgti į pažeidimo sunkumą ir trukmę. Nustatant baudų dydį reikia įvertinti pažeidimų trukmę ir visus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant pažeidimų sunkumą, pavyzdžiui, į kiekvienos įmonės elgesį, vaidmenį, kurį kiekviena jų atliko derinant veiksmus, pelną, kurį šios įmonės gavo iš šių veiksmų, įmonių dydį ir atitinkamų prekių vertę, taip pat pavojų, kurį šios rūšies pažeidimai kelia Sąjungai. Turi būti atsižvelgiama į objektyvius požymius, kaip antai antikonkurencinių veiksmų turinį ir trukmę, jų skaičių ir intensyvumą, paveiktos rinkos dydį ir žalą viešajai ekonominei tvarkai. Analizuojant taip pat būtina atsižvelgti į santykinę atsakingų įmonių svarbą, rinkos dalį ir galimą jų recidyvą.
Be to, Sąjungos teismų atliekamas baudos dydžio nustatymas iš esmės nėra tikslus aritmetinis veiksmas. Sąjungos teismas neprivalo atsižvelgti į Komisijos atliktus skaičiavimus ir į jos gaires, kai priima sprendimą naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, o turi atlikti savo vertinimą atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.
(žr. 420–425 punktus)