2010 m. balandžio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Schneider España de Informática, SA prieš Komisiją

(Byla T-153/10)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Schneider España de Informática, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų P. De Baere ir P. Muñiz

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2010 m. sausio 18 d. Komisijos sprendimą C (2010) 22 galutinis, kuriame konstatuojama, kad paskesnis importo muitų įtraukimas į apskaitą yra pagrįstas, o atsisakymas išieškoti šiuos muito mokesčius konkrečiu atveju yra nepagrįstas (REM 02/08).

Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu, pateiktu pagal SESV 263 straipsnį, ieškovė prašo panaikinti 2010 m. sausio 18 d. Komisijos sprendimą, kuriame Europos Komisija nusprendė, kad importo muitai už spalvoto vaizdo televizorius turėtų būti įtraukti į apskaitą, nes nebuvo įvykdytos Bendrijos muitų kodekso¹ 220 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sąlygos. Ginčijamame sprendime taip pat konstatuota, kad atsisakymas išieškoti aptariamus muito mokesčius buvo nepagrįstas pagal Bendrijos muitų kodekso 239 straipsnį.

Grįsdama savo ieškinį, ieškovė nurodo tokius ieškinio pagrindus:

Pirma, ji tvirtina, kad Europos Komisija pažeidė jos teises į gynybą, nes priėmė sprendimą remdamasi tik ieškovės pateiktais dokumentais.

Antra, Europos Komisija pažeidė Bendrijos muitų kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą, skaitomą kartu su Bendrijos muitų kodekso 236 straipsniu, nes:

-    Europos Komisija klaidingai manė, kad antidempingo priemonės, priimtos importo iš trečiųjų šalių atžvilgiu, savaime taikomos laisvoje apyvartoje esančioms prekėms ES ir Turkijos muitų sąjungoje;

-    Europos Komisija neinformavo prekybininkų, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2584/98² buvo taikomas ir laisvoje apyvartoje esančioms prekėms ES ir Turkijos muitų sąjungoje;

-    alternatyviai, Europos Komisija klaidingai nusprendė, kad kompetentingos valdžios institucijos nepadarė jokios klaidos, nes Turkijos institucijos klaidingai patvirtino, kad antidempingo muitai, nustatyti prekėms iš trečiųjų šalių, nebuvo taikomi laisvoje apyvartoje esančioms prekėms ES ir Turkijos muitų sąjungoje;

-    Europos Komisija klaidingai manė, kad kompetentingos valdžios institucijos nepadarė jokios klaidos, nes Ispanijos muitinės tarnybos klaidingai manė, kad prekėms su kilmės sertifikatu negalėjo būti taikomi jokie papildomi muitai ar prekybos apsaugos priemonės, ir todėl ūkio subjektų neinformavo, kad jų importui iš Turkijos galėjo būti taikomos tokios priemonės, net jei tokios prekės buvo laisvoje apyvartoje.

Be to, ieškovė teigia, kad kompetentingų muitinės tarnybų klaidos negalėjo pagrįstai nustatyti už sumokėjimą atsakingas asmuo, kuris veikė sąžiningai ir laikėsi visų nuostatų, įtvirtintų galiojančiuose teisės aktuose dėl muitinės deklaracijos.

Galiausiai ieškovė teigia, kad jos padėtis ypatinga Bendrijos muitų kodekso 239 straipsnio prasme ir kad, remiantis minėta teisės nuostata, jai negali būti priskiriama apgaulė arba akivaizdus aplaidumas.

____________

¹ - 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 s., 4 t., p. 307).

² - 1998 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2584/98, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 710/95, įvedantį galutinį antidempingo muitą importuojamiems spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvams, kurių kilmės šalis yra Malaizija, Kinijos Liaudies Respublika, Korėjos Respublika, Singapūras ir Tailandas, ir galutinai surenkantį laikinąjį muitą (OL L 324, p. 1).