Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJO NUTARTIS
2024 m. balandžio 11 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Konkurencija – Koncentracija – Žiniasklaidos rinka – Prašymas pateikti informacijos – Asmens duomenys – Skuba – Teisė į privataus gyvenimo gerbimą“
Byloje C‑90/24 P(R)
dėl 2024 m. vasario 2 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio antrą pastraipą pateikto apeliacinio skundo
Vivendi SE, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų Y. Boubacir, F. de Bure, E. Dumur, P. Gassenbach, S. Schrameck, O. Thomas ir P. Wilhelm,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Komisijai, atstovaujamai P. Caro de Sousa, B. Cullen ir D. Viros,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJAS,
išklausęs generalinį advokatą M. Szpunar,
priima šią
Nutartį
1 Apeliaciniu skundu Vivendi SE prašo panaikinti 2024 m. sausio 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmininko nutartį Vivendi / Komisija (T‑1097/23 R, EU:T:2024:15; toliau – skundžiama nutartis), kuria jis atmetė jos prašymą, pirma, sustabdyti 2023 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimo C(2023) 6428 final, susijusio su Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalies taikymo procedūra (byla M.11184 – Vivendi / Lagardère), iš dalies pakeisto 2023 m spalio 27 d. Komisijos sprendimu C(2023) 7463 final (toliau – ginčijamas sprendimas), vykdymą, – ir, antra, kaip prevencinę priemonę, įpareigoti Komisiją saugoti visus jos turimus dokumentus, kuriems taikomas ginčijamas sprendimas, ir juos elektroninėje laikmenoje su elektroniniu antspaudu perduoti nepriklausomai patikimai trečiajai šaliai.
Teisinis pagrindas
2 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 127, 2018, p. 2) (toliau – BDAR) 10 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„<...> Šiuo reglamentu valstybėms narėms taip pat suteikiama tam tikra veiksmų laisvė nustatyti savo taisykles, be kita ko, dėl specialių kategorijų asmens duomenų (neskelbtini duomenys) tvarkymo. <...>“
3 Šio reglamento 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:
a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais;
<...>
c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
<...>
e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;
<...>
3. 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas:
a) Sąjungos teisėje; arba
b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje.
<...>“
4 Šio reglamento 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
2. 1 dalis netaikoma, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:
a) duomenų subjektas aiškiai sutiko, kad tokie asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais nurodytais tikslais, išskyrus atvejus, kai Sąjungos arba valstybės narės teisėje numatyta, kad 1 dalyje nurodyto draudimo duomenų subjektas negali panaikinti;
<...>
g) tvarkyti duomenis būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės;
<...>“
Ginčo aplinkybės
5 Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamos nutarties 2–8 punktuose. Šio proceso tikslais jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
6 2022 m. spalio 24 d. Vivendi pranešė Europos Komisijai apie koncentraciją, kurią sudarė Lagardère SA išimtinės kontrolės įgijimas. 2023 m. birželio 9 d. Komisija leido vykdyti šią koncentraciją su sąlyga, kad Vivendi laikysis prisiimtų įsipareigojimų.
7 2023 m. liepos 25 d. Komisija informavo Vivendi apie pradėtą oficialų tyrimą dėl galimo ankstyvo koncentracijos įvykdymo. Vykstant šiai procedūrai, 2023 m. rugsėjo 19 d. Sprendimu C(2023) 6428 final Komisija išsiuntė Vivendi prašymą pateikti informacijos ir nustatė terminą, kuris baigėsi 2023 m. spalio 27 d. Tos pačios dienos Sprendimu C(2023) 7463 final ši institucija pratęsė šį terminą iki 2023 m. gruodžio 1 d.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
8 2023 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Vivendi ieškinį, juo ši prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.
9 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. lapkričio 24 d.) Vivendi pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir juo prašė, pirma, sustabdyti šio sprendimo vykdymą ir, antra, kaip prevencinę priemonę, įpareigoti Komisiją saugoti visus jos turimus dokumentus elektroninėje laikmenoje ir elektroniškai užantspauduotus per protingą terminą, suderinamą su materialiniais suvaržymais, susijusiais su laikmenų, kuriose yra tie dokumentai, kopijavimu, perduoti nepriklausomai patikimai trečiajai šaliai, pavyzdžiui, teismo antstoliui arba įgaliotiniui.
10 2023 m. lapkričio 28 d. Nutartimi Vivendi / Komisija (T‑1097/23 R), priimta remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalimi, Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol bus priimta nutartis, užbaigianti procesą byloje T‑1097/23 R, nedarant poveikio Vivendi pareigai tęsti informacijos rinkimą ir elektroninėse laikmenose saugoti visus su šiuo sprendimu susijusius dokumentus, kurie gali būti svarbūs Komisijos tyrimui.
11 Skundžiama nutartimi Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė šios nutarties 9 punkte nurodytą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad Vivendi neįrodė, jog tenkinama skubos sąlyga, taip pat atšaukė 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį (T‑1097/23 R).
12 Pirma, skundžiamos nutarties 29 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, kad rizika, jog Vivendi bus skirtos baudos arba periodinės baudos, vykstant procesui, kuriame turi būti priimta ši nutartis, yra hipotetinė.
13 Antra, tos nutarties 39 punkte jis atmetė Vivendi argumentą dėl žalos, susijusios su didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimu.
14 Trečia, tos nutarties 41 ir 42 punktuose Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, kad tai, jog Komisija gali susipažinti su įvairiais dokumentais, nepaisant akivaizdaus jų ryšio su tyrimo objektu nebuvimo, negali sukelti Vivendi rimtos ir nepataisomos žalos.
15 Ketvirta, skundžiamos nutarties 43 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė Vivendi argumentą, susijusį su žala dėl tam tikrų jos darbuotojų ir atstovų privataus gyvenimo pažeidimo.
16 Penkta, tos nutarties 51 punkte jis nusprendė, kad tariama žala, kurią lemtų Vivendi rizika duoti parodymus prieš save pačią, neįrodo, kad skubos sąlyga yra tenkinama.
17 Šešta, tos nutarties 52 ir 54 punktuose Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, kad rizika, jog Vivendi privalės mokėti periodines baudas ar baudas, nėra nepataisoma ir kad ši rizika yra tik hipotetinė.
Apeliacinio proceso šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme
18 Vivendi Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą nutartį,
– nurodyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol bus priimtas galutinis Bendrojo Teismo ir prireikus Teisingumo Teismo sprendimas dėl Vivendi pateikto ieškinio dėl šio sprendimo panaikinimo,
– nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
19 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš Vivendi bylinėjimosi išlaidas.
20 2024 m. vasario 6 d. Nutartimi Vivendi / Komisija (C‑90/24 P(R)-R, EU:C:2024:121), priimta remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 7 dalimi, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nurodė sustabdyti ginčijamu sprendimu Vivendi nustatytos pareigos surinkti ir perduoti Komisijai šiame sprendime nurodytus dokumentus vykdymą, kol bus priimta nutartis, kuria užbaigiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra byloje C‑90/24 P(R)-R arba nutartis dėl šio apeliacinio skundo, nedarant poveikio Vivendi pareigai imtis visų būtinų priemonių visų šių dokumentų išsaugojimui užtikrinti.
Dėl apeliacinio skundo
21 Grįsdama apeliacinį skundą Vivendi nurodo šešis pagrindus, iš kurių pirmasis susijęs su procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimu, o antrasis–šeštasis – su akivaizdžiomis Vivendi nurodytos žalos vertinimo klaidomis.
Argumentai
22 Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, Vivendi teigia, kad Bendrojo Teismo pirmininkas padarė akivaizdžią klaidą vertindamas žalą, galinčią kilti dėl didelio masto su ginčijamu sprendimu susijusių asmenų privataus gyvenimo pažeidimo.
23 Pirma, skundžiamos nutarties 45 punkte nurodytais argumentais privataus gyvenimo apsauga susiaurinama iki neskelbtinų asmens duomenų, kaip jie apibrėžti BDAR. Pastarosios sąvokos taikymo sritis yra labai siaura, nes iš BDAR ir Bendrojo Teismo jurisprudencijos matyti, kad ji susijusi tik su intymiausia ir jautriausia duomenų subjektų informacija. Taigi garantijos, suteikiamos neskelbtiniems asmens duomenims, neleidžia užtikrinti visų asmens duomenų, susijusių su šių asmenų privačiu gyvenimu, apsaugos ir taip tinkamai užkirsti kelią žalai, kurią nurodo Vivendi.
24 Antra, Vivendi teigia, kad keli jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priede pateiktų dokumentų įrodo, kad ginčijamame sprendime reikalaujama surinkti ir Komisijai perduoti dokumentus, susijusius su duomenų subjektų privačiu gyvenimu.
25 Trečia, skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgiama į Vivendi suvaržymus, kylančius iš Prancūzijos baudžiamosios teisės ir darbo teisės. Iš esmės Vivendi faktiškai negali laikytis ginčijamo sprendimo nepatirdamas baudžiamųjų ar civilinių sankcijų.
26 Ketvirta, Komisijos suteiktos garantijos dėl neskelbtinų asmens duomenų neleidžia užkirsti kelio žalai, kuria remiasi Vivendi, nes šios garantijos reiškia, kad dokumentai, kuriuose yra šių duomenų, turi būti perduoti Komisijai ir kad ši gali su jais susipažinti.
27 Penkta, priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, profesinė paslaptis, kurios privalo laikytis Komisijos pareigūnai ir tarnautojai, negali būti pakankama nurodytos žalos atsiradimo išvengimo garantija, nes Vivendi taip pat suinteresuota neleisti šiems pareigūnams ir tarnautojams susipažinti su saugomais dokumentais. Be to, Bendrojo Teismo pirmininkas neatsižvelgė į Vivendi aiškiai nurodytą aplinkybę, kad Komisija leido keliems tretiesiems asmenims įstoti į bylą ir taip sukėlė riziką, jog šie tretieji asmenys galės susipažinti su konfidencialiais duomenimis ir juos atskleis.
28 Komisija tvirtina, kad ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
29 Visų pirma ji tvirtina, jog tam, kad galėtų atlikti tyrimą, ji neišvengiamai turės tvarkyti asmens duomenis. Vien tai, kad ji tikrina tokių duomenų reikšmingumą, savaime negali sukelti rimtos ir nepataisomos žalos. Tokiomis aplinkybėmis procesinių garantijų, taikomų neskelbtiniems asmens duomenims, buvimas yra svarbus veiksnys vertinant tokio teisės į privataus gyvenimo apsaugą ribojimo proporcingumą. Be to, griežtos pareigos saugoti profesinę paslaptį, kurių turi laikytis Komisijos pareigūnai ir tarnautojai, užkirstų kelią surinktų asmens duomenų atskleidimo be leidimo rizikai.
30 Dėl argumento, susijusio su galima trečiųjų asmenų prieiga prie asmens duomenų, Komisija visų pirma teigia, kad šis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes pirmojoje instancijoje jis nebuvo pakankamai pagrįstas. Be to, ji tvirtina, kad, atsižvelgiant į griežtas jos pareigūnų ir tarnautojų konfidencialumo pareigas, jie negali atskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Galiausiai suinteresuotosios trečiosios šalys gali susipažinti su bylos medžiaga tik iš prieštaravimo pareiškimo ir niekada negali susipažinti su konfidencialia bylos medžiagos versija.
Vertinimas
31 Dėl Vivendi argumentų, susijusių su rizika, kad bus pažeistas kai kurių jos darbuotojų ir atstovų privatus gyvenimas, skundžiamos nutarties 44 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, kad įmonės veikia per savo darbuotojus ir atstovus, todėl Komisija, atlikdama tyrimą pagal konkurencijos teisę, turi teisę prašyti informacijos apie jų veiksmus, jeigu šie veiksmai susiję su įmonės veiklos sfera ir nepažeidžia jų privataus gyvenimo.
32 Tos nutarties 45 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas pabrėžė, jog šiuo atžvilgiu Komisija informavo Vivendi apie specialias procesines garantijas, taikomas neskelbtinų asmens duomenų srityje, ir jog ji ėmėsi priemonių, kad nekiltų Vivendi nurodyta rizika. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į šias atsargumo priemones, prašymai pateikti informacijos, susijusios su Vivendi darbuotojų mobiliaisiais telefonais ir elektroninėmis žinutėmis, negali sukelti rimtos ir nepataisomos žalos, kurią nurodo Vivendi.
33 Tos nutarties 46 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju Komisijos pareigūnams ir tarnautojams taikomos griežtos pareigos saugoti profesinę paslaptį. Šiuo klausimu tos nutarties 47 punkte jis pabrėžė, kad šiems pareigūnams ir tarnautojams draudžiama be leidimo atskleisti informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami savo pareigas, nebent ši informacija jau buvo paviešinta ar prieinama visuomenei.
34 Tokiomis aplinkybėmis, pirma, dėl skundžiamos nutarties 45 punkte pateikto vertinimo reikia pažymėti, kad iš paties šio punkto teksto matyti, jog šis vertinimas grindžiamas atsižvelgimu į šios nutarties 26–28 punktuose nurodytas procesines garantijas.
35 Iš šių 26–28 punktų matyti, kad šios garantijos susijusios tik su trijų kategorijų duomenimis, t. y. advokatų ir klientų bendravimo konfidencialumo saugomais duomenimis, duomenimis, susijusiais su žurnalistiniais šaltiniais, ir neskelbtinais asmens duomenimis.
36 Pastaroji kategorija, kuri vienintelė paminėta skundžiamos nutarties 45 punkte, toje nutartyje neapibrėžta.
37 Tokiomis aplinkybėmis, siekiant įvertinti Bendrojo Teismo pirmininko vertinimų apimtį, reikia nustatyti ginčijamame sprendime šiai kategorijai suteiktą apimtį. Šiame sprendime pažymėta, kad jame speciali tvarka taikoma „neskelbtiniems asmens duomenims, kaip jie apibrėžti [BDAR]“. Iš BDAR 9 straipsnio 1 dalies, siejamos su jo 10 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad ši sąvoka apima asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetinius duomenis, biometrinius duomenis, kuriuos tvarkant galima konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
38 Atsižvelgiant į tokią sąvokai „neskelbtini asmens duomenys“ suteiktą apimtį, atrodo, kad, kaip teigia Vivendi, skundžiamos nutarties 45 punkte nurodytos procesinės garantijos netaikomos visiems duomenų subjektų privataus gyvenimo asmens duomenims, be kita ko, dėl to, kad šios garantijos nesuteikia jokios formos apsaugos duomenų, susijusių, pavyzdžiui, su šių asmenų šeiminiu gyvenimu, skoniu ar privačia veikla, kuri nėra politinio, religinio, filosofinio ar profsąjunginio pobūdžio, atžvilgiu.
39 Reikia konstatuoti, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vivendi rėmėsi prieigos prie duomenų, kurie bendrai gali būti siejami su duomenų subjektų privačiu gyvenimu, rizika. Nors tiesa, kad šio prašymo 95 punkte minimi neskelbtini asmens duomenys, jie paminėti cituojant Bendrojo Teismo jurisprudenciją ir negali būti suprantami taip, kad jais siekiama apriboti Vivendi pateiktų argumentų apimtį.
40 Taigi Vivendi pagrįstai teigia, kad nusprendęs, jog skundžiamos nutarties 45 punkte nurodytomis garantijomis siekiama būtent išvengti Vivendi nurodytos rizikos atsiradimo ir tuo remdamasis padaręs išvadą, kad prašymai pateikti informacijos negali sukelti jos nurodytos rimtos ir nepataisomos žalos, Bendrojo Teismo pirmininkas neatsižvelgė į visus asmens duomenis, kurių gali būti Komisijai pateiktuose dokumentuose, kurie yra svarbūs vertinant šios žalos realumą ir sunkumą.
41 Vadinasi, nusprendęs, kad šių garantijų pakanka, kad būtų galima atmesti Vivendi argumentus, susijusius su rizika, kad bus pažeistas tam tikrų jos darbuotojų ir atstovų privatus gyvenimas, Bendrojo Teismo pirmininkas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
42 Antra, kiek tai susiję su skundžiamos nutarties 46 ir 47 punktuose papildomai nurodytais motyvais, reikia neabejotinai konstatuoti, kad Bendrojo Teismo pirmininkas galėjo pagrįstai nuspręsti, jog Komisijos pareigūnai ir tarnautojai neturi teisės laisvai atskleisti visuomenei dokumentuose, kuriuos Vivendi pateiktų Komisijai vykdydama ginčijamą sprendimą, esančios informacijos.
43 Vis dėlto, pirma, kaip teigia Vivendi, pareigos saugoti profesinę paslaptį, kurių turi laikytis Komisijos pareigūnai ir tarnautojai, negali užkirsti kelio tam tikrų Vivendi darbuotojų ir atstovų teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo, kurį sudaro tai, kad šie pareigūnai ir tarnautojai patys turi prieigą prie asmens duomenų, susijusių su šių darbuotojų ir atstovų privačiu gyvenimu.
44 Kita vertus, reikia pažymėti, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones 96 punkte Vivendi taip pat nurodė riziką, kad „suinteresuoti tretieji asmenys, įstoję į Komisijos bylą“ galės susipažinti su Vivendi jai pateiktais dokumentais, ir šiuo klausimu nurodė prie šio prašymo pridėtus raštus, kuriais ji informuojama apie tam tikriems suinteresuotiesiems tretiesiems asmenims suteiktą leidimą dalyvauti byloje.
45 Kadangi šis teiginys yra pakankamai aiškus ir pagrįstas, kad Bendrasis Teismas turėtų į jį atsižvelgti, negalima teigti, jog grindžiant ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą pateiktas argumentas, susijęs su tam tikrų dokumentų atskleidimo trečiosioms šalims rizika, turi būti atmestas kaip nepriimtinas dėl to, kad jis yra naujas argumentas, kuris nebuvo pateiktas pirmojoje instancijoje.
46 Kaip teigia Vivendi, Komisijos pareigūnams ir tarnautojams nustatytų pareigų saugoti profesinę paslaptį tikslas ir poveikis nėra reglamentuoti trečiųjų asmenų, kuriems leista dalyvauti byloje, galimybę susipažinti su dokumentais, esančiais Komisijos turimoje bylos medžiagoje.
47 Be to, nors Komisija teigia, kad su jais susipažinti neleidžia kitos taisyklės, reikia konstatuoti, kad šios taisyklės nebuvo paminėtos skundžiamos nutarties 46 ir 47 punktuose.
48 Darytina išvada, kad skundžiamos nutarties 46 ir 47 punktuose nusprendęs, jog Komisijos pareigūnams ir tarnautojams nustatytos pareigos saugoti profesinę paslaptį gali padėti išvengti Vivendi nurodytos žalos atsiradimo, Bendrojo Teismo pirmininkas padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą.
49 Trečia, reikia konstatuoti, kad skundžiamos nutarties 44 punkte išdėstyti argumentai savaime negali pateisinti Vivendi argumentų, susijusių su tam tikrų jos darbuotojų ir atstovų privataus gyvenimo pažeidimo rizika, atmetimo.
50 Šiuo klausimu Bendrojo Teismo pirmininkas tik nurodė Komisijos teisę prašyti informacijos, susijusios su Vivendi darbuotojų ir atstovų veiksmais, „jeigu šie veiksmai susiję su įmonės veiklos sfera ir neliečia jų privataus gyvenimo“. Tai darydamas jis visiškai nevertino galimo žalos atsiradimo tuo atveju, jei Komisijai pateikta informacija, kaip teigia Vivendi, būtų susijusi su duomenų subjektų privačiu gyvenimu.
51 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties 45–47 punktuose padarytas klaidas, joje nėra motyvų, kuriais būtų galima pagrįsti Vivendi argumentų, susijusių su rizika, kad bus pažeistas tam tikrų jos darbuotojų ir atstovų privatus gyvenimas, atmetimą.
52 Vadinasi, ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.
53 Kadangi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas dėl to, kad Vivendi neįrodė, jog tenkinama skubos sąlyga, darytina išvada, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis yra nepagrįsta.
54 Darytina išvada, kad reikia panaikinti visą skundžiamą nutartį, nesant reikalo nagrinėti kitų pagrindų, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.
Dėl Bendrajame Teisme pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
55 Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa, jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą. Ši nuostata taip pat taikoma apeliaciniams skundams, pateiktiems pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio antrą pastraipą (2022 m. gegužės 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Puigdemont i Casamajó ir kt. / Parlamentas ir Ispanija, C‑629/21 P(R), EU:C:2022:413, 172 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
56 Šiuo tikslu svarbu priminti, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodytas ginčo dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą. Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti vykdymą ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, jei nustatyta, kad jų taikymą prima facie pateisina faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir jos yra skubios dėl to, kad siekiant išvengti didelės ir nepataisomos žalos tų priemonių prašančios šalies interesams būtina, kad jos būtų priimtos ir pradėtų veikti prieš priimant sprendimą dėl ieškinio iš esmės. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas, jei nėra tenkinama bent viena iš šių sąlygų. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat turi palyginti esamus interesus (2022 m. gegužės 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Puigdemont i Casamajó ir kt. / Parlamentas ir Ispanija, C‑629/21 P(R), EU:C:2022:413, 175 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
57 Nagrinėdamas šias sąlygas, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali laisvai nuspręsti, kaip šios sąlygos turi būti tikrinamos, taip pat šio nagrinėjimo tvarką, nes jokioje Sąjungos teisės normoje jam nenustatyta analizės sistema, pagal kurią turėtų būti vertinama būtinybė priimti laikiną sprendimą (2021 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Symrise / ECHA, C‑282/21 P(R), EU:C:2021:631, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
58 Šiuo atveju, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo pirmininko jau pateiktus vertinimus ir į rašytinę proceso dalį, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas turi pakankamai informacijos, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl skubos sąlygos.
Argumentai
59 Siekdama įrodyti, kad tenkinama skubos sąlyga, Vivendi nurodo kelias skirtingas žalos rūšis.
60 Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad dėl ginčijamo sprendimo kyla rizika, jog bus pažeistas tam tikrų Vivendi darbuotojų ir atstovų privatus gyvenimas, kuriuos reikia nagrinėti iš karto, ji teigia, kad ginčijamame sprendime reikalaujama, kad ji už visą atitinkamą laikotarpį Komisijai perduotų visus kelių fizinių asmenų tarpusavio pokalbius, neatsižvelgiant į tai, ar šie pokalbiai yra profesiniai, ar privatūs. Vivendi taip pat privalo perduoti visus pokalbius su tam tikrais raktiniais žodžiais, net jei šie pokalbiai yra paimti iš atitinkamų darbuotojų ir atstovų privačių ar asmeninių elektroninio pašto dėžučių ir privačių ar asmeninių mobiliųjų įrenginių, jeigu šios elektroninio pašto dėžutės ar įrenginiai bent vieną kartą buvo naudojami verslo komunikacijai. Daugelyje dokumentų, kurie turi būti perduoti Komisijai, gali būti įmonei Vivendi jautrios informacijos, susijusios tiek su duomenų subjektų, tiek su trečiųjų asmenų privačiu gyvenimu.
61 Vivendi atliekamas tokių dokumentų rinkimas ir perdavimas Komisijai būtų nesuderinamas su Prancūzijos civilinės ir baudžiamosios teisės normomis, taip pat su Sąjungos teisės ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normomis. Vivendi susidurtų su neįmanoma alternatyva, nes, nepaisant to, ar ji vykdytų ginčijamą sprendimą, ar jo nevykdytų, jai grėstų griežtos sankcijos.
62 Be to, perdavus šią informaciją, Vivendi ir duomenų subjektams būtų padaryta didelė žala, nes būtų išplėstas asmenų, žinančių šią informaciją, ratas. Ši žala būtų nepataisoma, nes panaikinus ginčijamą sprendimą nebebūtų galima ištaisyti tokio teisių pažeidimo.
63 Komisija teigia, pirma, kad dėl to, jog teisiškai neįmanoma įvykdyti ginčijamo sprendimo, kaip nurodo Vivendi, daugių daugiausia gali būti padaryta turtinė žala, kuri nėra kažkuo ypatinga.
64 Antra, pagrindiniai Vivendi teiginiai susiję su trečiųjų asmenų teisių pažeidimu. Siekdama įrodyti, kad tenkinama skubos sąlyga, pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje gali remtis tik rizikos savo paties interesams įrodymu.
65 Trečia, pagal Bendrojo Teismo jurisprudenciją rimtos ir nepataisomos žalos buvimą galima įrodyti tik tada, kai atskleidžiami neskelbtini asmens duomenys. Atlikdama savo tyrimą Komisija neišvengiamai tvarko asmens duomenis. Vien tai, kad ji tikrina tokių duomenų reikšmingumą, savaime negali sukelti rimtos ir nepataisomos žalos.
66 Komisija teigia, kad Vivendi neįrodė, jog Komisijai pateiktini dokumentai apima neskelbtinus asmens duomenis. Bet kuriuo atveju Komisija Vivendi suteikė specialias procesines garantijas, taikomas neskelbtiniems asmens duomenims, kurios papildo griežtas Komisijos pareigūnams ir tarnautojams nustatytas pareigas saugoti profesinę paslaptį.
Vertinimas
67 Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – garantuoti būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Teisingumo Teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų. Būtent siekiant šio tikslo, skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą tam, kad šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatirtų didelės ir nepataisomos žalos. Ši šalis ir turi įrodyti, kad ji, nenorėdama patirti tokios žalos, negali laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl bylos esmės. Nors iš tiesų tam, kad būtų nustatyta, jog ši žala patiriama, nebūtina reikalauti, kad žalos atsiradimas ir neišvengiamumas būtų nustatyti visiškai užtikrintai, užtenka, kad žala būtų pakankamai tikėtina, vis dėlto šalis, kuri prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama galimybė patirti tokią žalą (2022 m. gegužės 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Puigdemont i Casamajó ir kt. / Parlamentas ir Ispanija, C‑629/21 P(R), EU:C:2022:413, 75 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
68 Pirma, reikia konstatuoti, kad, kaip teigia Komisija, Vivendi argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamas sprendimas gali sukelti riziką, kad bus pažeista teisė į privataus gyvenimo gerbimą, iš esmės grindžiami trečiųjų asmenų, t. y. Vivendi darbuotojų ir atstovų, kurių susirašinėjimas pagal ginčijamą sprendimą turi būti surinkta ir perduota Komisijai, teisių pažeidimu.
69 Taigi, nors Vivendi savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones plačiai kalba apie kišimąsi į šių darbuotojų ir atstovų privatų gyvenimą, jei būtų vykdomas ginčijamas sprendimas, kiek tai susiję su jos pačios teisėmis, ji tik teigia, kad Komisijai perduotinuose dokumentuose gali būti neskelbtinos šios bendrovės informacijos, tačiau nenurodo, kokia yra ta informacija ir koks yra jos ryšys su teise į privataus gyvenimo gerbimą.
70 Iš šios nutarties 67 punkte primintos jurisprudencijos matyti, kad skubos sąlyga paprastai vertinama atsižvelgiant į žalą, kuri gali būti padaryta laikinosios apsaugos prašančiai šaliai.
71 Vis dėlto šis principas neturi būti aiškinamas taip, kad būtų kliudoma įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslą – garantuoti būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Teisingumo Teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų. Atsižvelgiant į tai, be kita ko, buvo nuspręsta, kad valstybė narė gali remtis žala, kurios ji tiesiogiai nepatiria, nes valstybės narės yra atsakingos už nacionaliniu lygmeniu bendraisiais laikomus interesus ir gali užtikrinti jų apsaugą per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartį Bulgarija / Parlamentas ir Taryba, C‑545/20 R, EU:C:2022:445, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
72 Vis dėlto privati įmonė, kaip antai Vivendi, negali veiksmingai remtis trečiųjų asmenų teisių pažeidimo rizika, siekdama, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su jos interesams nekenkiančiu aktu (šiuo klausimu žr. 1988 m. gegužės 6 d. Nutarties Kretos citrinų augintojų asociacija / Komisija, 112/88 R, EU:C:1988:241, 20 punktą).
73 Vis dėlto šiuo atveju taip nėra.
74 Iš tiesų žala, kuria, atsižvelgdama į privataus gyvenimo gerbimą, remiasi Vivendi, tiesiogiai kyla iš veiksmų, kurių, jos nuomone, ji privalo imtis tam tikrų savo darbuotojų ir atstovų atžvilgiu, kad įvykdytų ginčijamą sprendimą.
75 Iš to matyti, kad savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vivendi siekia veikti ne vietoj trečiųjų asmenų, kurie atskirai nukentėtų nuo ginčijamo sprendimo padarinių, bet asmeniškai, kad apsaugotų savo interesus ir pati nepadarytų rimtos ir nepataisomos žalos tretiesiems asmenims, už kurią ji, beje, galėtų būti pripažinta atsakinga, jei ši žala būtų padaryta šiems tretiesiems asmenims dėl jų ryšių su Vivendi, nes šie tretieji asmenys patys negalėtų gauti laikinos apsaugos, kad išvengtų tos žalos atsiradimo.
76 Tokiomis specifinėmis aplinkybėmis laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, nepažeisdamas šios nutarties 71 punkte priminto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslo, negali nuspręsti, kad Vivendi negali remtis rimta ir nepataisoma žala, kurią ji turėtų sukeltų tam tikriems savo darbuotojams ir atstovams vykdydama ginčijamą sprendimą, siekdama įrodyti, kad tenkinama skubos sąlyga.
77 Taigi, antra, reikia įvertinti, ar ginčijamo sprendimo vykdymas gali pakankamai tikėtinai padaryti didelės ir nepataisomos žalos tam tikriems Vivendi darbuotojams ir atstovams.
78 Kadangi Vivendi siekia remtis tam tikrų pagrindinių teisių pažeidimu, reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad teiginiui, jog žala yra iš esmės nepataisoma dėl to, kad susijusi su pagrindinių teisių sritimi, negalima pritarti, nes nepakanka abstrakčiai tvirtinti, kad pažeistos pagrindinės teisės, siekiant įrodyti, kad dėl to galinti kilti žala neišvengiamai yra nepataisoma (2013 m. lapkričio 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties EMA / InterMune UK ir kt., C‑390/13 P(R), EU:C:2013:795, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
79 Vis dėlto remiantis tuo negalima daryti išvados, kad pagrindinės teisės pažeidimas niekada negali būti laikomas rimta ir nepataisoma žala.
80 Viena vertus, vien pažeidus tam tikras pagrindines teises, kaip antai kankinimo, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo draudimą, įtvirtintą Chartijos 4 straipsnyje, dėl paties pažeistos teisės pobūdžio gali kilti rimtos ir nepataisomos žalos (2013 m. lapkričio 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties EMA / InterMune UK ir kt., C‑390/13 P(R), EU:C:2013:795, 43 punktas).
81 Kita vertus, pagrindinių teisių, kurios, kaip ir Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo gerbimą, nepriklauso pirmesniame punkte nurodytai kategorijai, pažeidimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas aplinkybes, siekiant nustatyti, ar dėl šio pažeidimo patirtos žalos mastas ir pobūdis pateisina šios žalos pripažinimą rimta ir nepataisoma (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties EMA / InterMune UK ir kt., C‑390/13 P(R), EU:C:2013:795, 44 punktą).
82 Vadinasi, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi nustatyti, ar vykdant ginčijamą sprendimą galima pakankamai tikėtinai riboti tam tikrų Vivendi darbuotojų ir atstovų privatų gyvenimą, ir prireikus, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamas aplinkybes, įvertinti dėl šio pažeidimo atsirandančios žalos mastą ir pobūdį.
83 Ginčijamas sprendimas, be kita ko, įpareigoja Vivendi surinkti visus įvairių fizinių asmenų kelerių metų susirašinėjimus ir tam tikrus kitų fizinių asmenų susirašinėjimus, paskui perduoti surinktą informaciją Komisijai.
84 Kalbant apie pastaruosius susirašinėjimus, pažymėtina, kad iš šio sprendimo matyti, jog Komisijai perduotini dokumentai turi būti atrinkti taikant tam tikro bendro pobūdžio raktinius žodžius, kuriuos, be kita ko, sudaro kelių politinio pasaulio ar žiniasklaidos sektoriaus viešųjų asmenų pavardės ar vardai.
85 Be to, patys susirašinėjimai, net ir netiesiogiai susijęs su visais Komisijai perduotinais dokumentais, turi būti perduoti šiai institucijai, nes iš ginčijamo sprendimo 9 punkto matyti, kad Komisijai turi būti perduoti visi elektroniniai laiškai, priklausantys „tai pačiai grupei“ kaip ir tokie dokumentai, arba, jeigu susirašinėta SMS žinutėmis ar tikralaikiais pokalbiais – visas pokalbis per visą atitinkamą laikotarpį.
86 Be to, neginčijama, kad, remiantis to sprendimo 2 punktu, šios pareigos, be kita ko, apima susirašinėjimą naudojantis atitinkamų darbuotojų ir atstovų privačiomis ar asmeninėmis elektroninio pašto dėžutėmis ir privačių ar asmeninių mobiliaisiais įrenginiais, jei šios elektroninio pašto dėžutės ir įrenginiai bent vieną kartą buvo naudojami verslo komunikacijai.
87 Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo tekstą, visų pirma reikia konstatuoti, kad dokumentai, kuriuos Vivendi turi surinkti ir perduoti Komisijai, yra susiję su fizinių asmenų susirašinėjimo turiniu.
88 Toliau svarbu pabrėžti, kad, atsižvelgiant į labai platų tiek materialiniu, tiek laiko požiūriu šių šiuo sprendimu Vivendi nustatytų pareigų pobūdį, taip pat į tai, kad jomis siekiama, be kita ko, surinkti susirašinėjimą komunikacijos priemonėmis, paprastai naudojamomis vien asmeniniais tikslais, labai tikėtina, kad daug dokumentų, kurie turi būti perduoti Komisijai, nepateks į profesinės veiklos sritį ir galės suteikti informacijos apie duomenų subjektų privatų gyvenimą.
89 Galiausiai ginčijamame sprendime nėra jokio mechanizmo, skirto bendrai užkirsti kelią dokumentų, susijusių su šių asmenų privačiu gyvenimu, rinkimui ir perdavimui Komisijai arba suteikti garantijų dėl tokių dokumentų tvarkymo.
90 Taigi, Vivendi pateikti argumentai pakankamai įtikinamai įrodo, kad asmens duomenys, kurie pagal ginčijamą sprendimą turi būti surinkti ir perduoti Komisijai, leis daryti tikslias išvadas apie duomenų subjektų privatų gyvenimą, o tai, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, reiškia, kad dėl to atsiradęs teisės į privatų gyvenimą pažeidimas turi būti laikomas rimtu (pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimą Prokuratuur (Prieigos prie elektroninių ryšių duomenų sąlygos) (C‑746/18, EU:C:2021:152, 39 punktas).
91 Kadangi dėl tokio teisės į privatų gyvenimą pažeidimo atsiradusi neturtinė žala negali būti visiškai pašalinta pinigine kompensacija arba panaikinta a posteriori panaikinus ginčijamą sprendimą, ši žala turi būti laikoma nepataisoma.
92 Šio vertinimo nepaneigia Teisingumo Teismo pirmininko 2004 m. rugsėjo 27 d. Nutartyje Komisija / Akzo ir Akcros (C‑7/04 P(R), EU:C:2004:566), kuria remiasi Komisija, padaryta išvada.
93 Tiesa, šioje nutartyje Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė, kad pavojus profesinei paslapčiai, kurį gali sukelti tai, kad Komisija gali susipažinti su dokumentais, kuriems tariamai taikoma ši paslaptis, atitinkamai įmonei negali padaryti rimtos ir nepataisomos žalos.
94 Vis dėlto tokį sprendimą pateisino, be kita ko, tai, kad byloje, kurioje buvo priimta ta nutartis, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusio asmens nurodyta rizika buvo susijusi tik su tuo, kad Komisijos pareigūnai išsamiau susipažino su dokumentais, kuriuos jie jau buvo anksčiau bent trumpai apžvelgę. Taip pat reikia pabrėžti, kad toje byloje tik keli dokumentai nebuvo susiję su fizinių asmenų privačiu gyvenimu.
95 Trečia, šiomis aplinkybėmis taip pat svarbu pažymėti, kad procesinių garantijų, kurias nurodo Komisija, nepakanka, kad Vivendi nurodyta žala nebūtų rimta.
96 Viena vertus, iš ginčijamo sprendimo akivaizdžiai matyti, kad Komisija numatė specialią procedūrą, skirtą apriboti savo pareigūnų ir tarnautojų prieigą prie dokumentų, kuriuose yra neskelbtinų asmens duomenų.
97 Vis dėlto iš šios nutarties 34–41 punktų matyti, kad ši procedūra negali užkirsti kelio asmens duomenų, susijusių su duomenų subjektų privačiu gyvenimu, tvarkymui arba jį apriboti, nors jie ir negali būti laikomi „neskelbtinais asmens duomenimis“.
98 Tokia apsauga negali užkirsti kelio tam, kad susipažinimas su Komisijai perduotais duomenimis leis padaryti tikslias išvadas apie duomenų subjektų privatų gyvenimą, nes neskelbtini asmens duomenys apima tik nedidelę asmens duomenų, susijusių su jų privačiu gyvenimu, dalį ir kad ginčijamu sprendimu įpareigojama surinkti daug šios rūšies duomenų ir juos perduoti Komisijai.
99 Kita vertus, iš Komisijos pateiktų argumentų tikrai matyti, kad jos pareigūnams ir tarnautojams taikomos griežtos pareigos saugoti profesinę paslaptį – jiems iš esmės draudžiama atskleisti Vivendi perduotuose dokumentuose esančią informaciją, kurią jie galėtų sužinoti.
100 Vis dėlto šios pareigos neriboja šių pareigūnų ir tarnautojų galimybių turėti prieigą prie asmens duomenų, susijusių su duomenų subjektų privačiu gyvenimu, o tokia prieiga savaime yra didelis jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimas.
101 Ketvirta, reikia pažymėti, kad, kaip teigia Komisija, iš pirmo žvilgsnio būtina, kad ji galėtų tam tikru mastu tvarkyti asmens duomenis, susijusius su tiriamų įmonių darbuotojų ir atstovų privačiu gyvenimu, nes priešingu atveju jos tyrimo įgaliojimai galėtų tapti neveiksmingi. Be to, Komisijai atliekant tyrimą praktiškai sunku išvengti dokumentų, kurie tam tikrais atvejais galiausiai gali pasirodyti nereikšmingi tam tyrimui, rinkimo.
102 Be to, Komisija teisingai primena, kad BDAR 6 straipsnyje numatyta, jog tam tikromis sąlygomis asmens duomenų tvarkymas gali būti teisėtas, net jei duomenų subjektas nėra davęs sutikimo dėl jų tvarkymo.
103 Atrodo, kad šios nutarties 101 ir 102 punktuose išdėstytos aplinkybės gali turėti reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą, taigi ir nagrinėjant fumus boni juris sąlygą.
104 Vis dėlto į šias aplinkybes negalima atsižvelgti nagrinėjant skubos sąlygą.
105 Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, vertindamas tik skubos sąlygą, turi daryti prielaidą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašančio subjekto pateikti kaltinimai gali būti pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad teisėjas laikosi kokios nors pozicijos dėl tokių kaltinimų esmės. Rimta ir nepataisoma žala, kurios tikėtinumą reikia nustatyti, yra ta, kuri atitinkamu atveju būtų padaryta atsisakius taikyti prašomą laikinąją priemonę, jei ieškinys dėl esmės vėliau būtų patenkintas (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Komisija / Vokietija, C‑426/13 P(R), EU:C:2013:848, 52 punktą ir 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑619/18 R, EU:C:2018:1021, 61 punktą).
106 Taigi, šiuo atveju skubos sąlyga turi būti vertinama darant prielaidą, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir kad dėl šio sprendimo atsiradęs duomenų subjektų teisės į privatų gyvenimą apribojimas yra neteisėtas.
107 Remiantis tuo darytina išvada, kad siekdamas nustatyti, ar ši sąlyga tenkinama šioje byloje, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi ne nustatyti, ar šis ribojimas buvo būtinas, arba vertinant plačiau – teisėtas, o tik įvertinti žalos, kuri būtų padaryta dėl tokio apribojimo, mastą ir pobūdį tuo atveju, jei jis galiausiai pasirodytų esąs neteisėtas.
108 Taigi, Komisijos argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad tas ribojimas yra būtinas siekiant užtikrinti jos tyrimų veiksmingumą ir atitinka reikšmingas Sąjungos teisės normas, reikia atmesti kaip neveiksmingus skubos sąlygos nagrinėjimo stadijoje.
109 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skubos sąlyga šioje byloje turi būti laikoma tenkinama.
110 Dėl likusios dalies reikia pažymėti: kadangi Bendrojo Teismo pirmininkas, nenagrinėjęs fumus boni juris sąlygos, kurią nagrinėjant reikia įvertinti ir faktines, ir teisines aplinkybes, padarė klaidingą išvadą, jog ši sąlyga netenkinama, bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl šios sąlygos ir prireikus palygintų esamus interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
111 Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Remdamasi šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nutaria:
1. Panaikinti 2024 m. sausio 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmininko nutartį Vivendi / Komisija (T‑1097/23 R, EU:T:2024:15).
2. Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl fumus boni juris sąlygos ir prireikus palygintų esamus interesus.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Parašai.