Language of document : ECLI:EU:C:2013:807

GENERALINIO ADVOKATO

MELCHIOR WATHELET IŠVADA,

pateikta 2013 m. gruodžio 5 d.(1)

Byla C‑553/12 P

Europos Komisija

prieš

Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI)

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – EB 82 straipsnis ir EB 86 straipsnio 1 dalis – Sprendimas palikti galioti valstybės įmonei Graikijos suteiktas privilegijas tirti ir eksploatuoti lignito telkinius – Konkurencinis pranašumas lignito ir didmeninėje elektros energijos tiekimo rinkose, įgytas dėl naudojimosi šiomis teisėmis – Dominuojančios padėties pirmojoje iš šių rinkų išplėtimas į antrąją rinką – Komisijos pareiga įrodyti valstybės įmonės piktnaudžiavimą“





1.        Šiuo apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą(2); juo šis teismas panaikino Komisijos sprendimą(3) dėl lignito telkinių tyrimo ir eksploatavimo teisių, kurias Graikijos Respublika suteikė Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI)(4) ir paliko galioti jos naudai.

2.        Minėtu sprendimu Komisija, be kita ko, nustatė, kad šių teisių suteikimas ir palikimas galioti prieštarauja EB 86 straipsnio 1 daliai, taikomai kartu su EB 82 straipsniu (dabar – SESV 106 straipsnio 1 dalis ir SESV 102 straipsnis(5)), nes taip sudaromos nelygios galimybės ūkio subjektams naudoti pirminį kurą elektros energijos gamybai ir leidžiama DEI išsaugoti ar sustiprinti savo dominuojančią padėtį Graikijos didmeninėje elektros energijos rinkoje, visiškai užkertant kelią naujiems dalyviams patekti į rinką arba sudarant tam kliūtis.

I –    Bylos aplinkybės

3.        DEI buvo įsteigta 1950 m. kaip Graikijos Respublikai priklausanti valstybės įmonė. Ji turi išimtinę teisę gaminti, perduoti ir tiekti elektros energiją Graikijoje. 1996 m. ji buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę [société par actions], kurios vienintelė akcininkė yra valstybė.

4.        2001 m. sausio 1 d. DEI buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę [société anonime], konkrečiai kalbant, remiantis Graikijos įstatymu Nr. 2773/1999 dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo (FEK A’ 286), kuriuo, be kita ko, buvo perkelta 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 27, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 3). Pagal šio įstatymo 43 straipsnio 3 dalį valstybė jokiu atveju negali turėti mažiau nei 51 % DEI kapitalo akcijų su balso teise net padidinus kapitalą. Šiuo metu Graikijos Respublikai priklauso 51,12 % šios įmonės akcijų. Nuo 2001 m. gruodžio 12 d. DEI akcijos kotiruojamos Atėnų biržoje (Graikija) ir Londono biržoje (Jungtinė Karalystė).

5.        Visos lignitu kūrenamos Graikijos elektros energijos jėgainės priklauso DEI. Graikijos geologinių ir kasyklų tyrimų instituto teigimu, 2005 m. sausio 1 d. visuose lignito telkiniuose Graikijoje buvo 4 415 milijonų tonų atsargų. Komisijos teigimu, Graikijoje vis dar yra 4 590 milijonų tonų lignito atsargų.

6.        Graikijos Respublika suteikė DEI teises tirti ir eksploatuoti lignitą kasyklose, kuriose yra maždaug 2 200 milijonų tonų atsargų. 85 milijonai tonų atsargų priklauso privatiems asmenims ir maždaug 220 milijonų tonų atsargų yra valstybiniuose telkiniuose, kuriuos teisės tirti ir eksploatuoti suteiktos kitiems privatiems asmenims; šie telkiniai iš dalies aprūpina DEI elektros energijos jėgaines. Kol kas nebuvo suteiktos jokios teisės eksploatuoti maždaug 2 000 milijonų tonų lignito atsargų Graikijoje.

7.        Įsigaliojus Direktyvai 96/92 Graikijos elektros energijos rinka buvo atverta konkurencijai. 2005 m. gegužės mėn. buvo sukurta privalomoji vienos dienos rinka visiems elektros energijos pirkėjams ir pardavėjams Graikijos jungtinėje sistemoje, apimančioje žemyninę Graikiją ir kai kurias Graikijos salas. Šioje rinkoje elektros energijos gamintojai ir importuotojai tiekia bei parduoda jų pagamintą ir importuotą produkciją remdamiesi atitinkamos dienos duomenimis(6).

8.        2003 m. Komisija gavo privataus asmens, paprašiusio, kad jo tapatybė nebūtų atskleista, skundą. Skundą pateikusio asmens teigimu, Graikijos Respublikos sprendimas suteikti DEI išimtinę licenciją tirti ir eksploatuoti lignitą Graikijoje prieštarauja EB 86 straipsnio 1 daliai, taikomai kartu su EB 82 straipsniu. Po 2003–2008 metais vykusio susirašinėjimo su Graikijos Respublika Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

9.        Šiame sprendime Komisija nurodė, kad tik priėmus Direktyvą 96/92, kuri turėjo būti perkelta vėliausiai iki 2001 m. vasario 19 d., Graikijos Respublika žinojo, jog elektros energijos rinka turėjo būti liberalizuota. Ji pridūrė, kad Graikijos Respublika priėmė valstybės priemones, susijusias su dviem atskiromis produktų rinkomis: pirmoji – lignito tiekimo, o antroji – didmeninė elektros energijos rinka, apimanti elektros energijos gamybą ir tiekimą jėgainėse bei elektros energijos importą jungtiniais perdavimo tinklais.

10.      Komisijos teigimu, DEI abiejose šiose rinkose užima dominuojančią padėtį ir jos dalis jose viršija atitinkamai 97 % ir 85 %. Be to, nenumatoma, kad atsiras naujų dalyvių, kurie galėtų iš DEI atimti reikšmingą didmeninės elektros energijos rinkos dalį, o importas, atitinkantis 7 % viso vartojimo, nėra realus konkurencijos suvaržymas šioje rinkoje.

11.      Kalbėdama apie nagrinėjamas valstybės priemones, Komisija pabrėžė, kad DEI įgijo(7) teises eksploatuoti 91 % visų valstybinių lignito telkinių, dėl kurių buvo suteiktos teisės. Ji patikslino, jog šių priemonių taikymo laikotarpiu ir, nepaisant nacionalinės teisės aktuose numatytų galimybių, nebuvo suteikta jokia kita teisė, susijusi su dideliu telkiniu. Be to, ji nurodė, kad DEI gavo teises tirti tam tikrus eksploatuojamus telkinius, kuriuos eksploatuoti teisės dar nebuvo suteiktos, nepaskelbus viešųjų pirkimų konkurso. Galiausiai Komisija pridūrė, jog lignitu kūrenamos jėgainės, kurios Graikijoje pigiausios, yra labiausiai naudojamos, nes pagamina 60 % elektros energijos, o tai leidžia aprūpinti jungtinę sistemą.

12.      Suteikusi DEI beveik monopolines teises eksploatuoti lignitą, kurios užtikrino jai privilegijuotas sąlygas naudoti elektros energijos gamybai patraukliausią kurą Graikijoje, ir palikusi jas galioti, Graikijos Respublika sudarė nelygias galimybes ūkio subjektams didmeninėje elektros energijos rinkoje, todėl iškraipė konkurenciją, taip sustiprinusi DEI dominuojančią padėtį ir visiškai užkirtusi kelią naujiems dalyviams patekti į rinką arba sudariusi tam kliūčių, nepaisant didmeninės elektros energijos rinkos liberalizavimo.

13.      Ginčijamu sprendimu Komisija, be kita ko, paprašė Graikijos Respublikos per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą informuoti ją apie priemones, kurių ketina imtis tam, kad pašalintų nagrinėjamų valstybės priemonių antikonkurencinį poveikį, ir nurodė, kad šios priemonės turi būti priimtos ir įgyvendintos per aštuonis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo datos.

II – Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

14.      2008 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu DEI siekė, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas. Vykstant procesui Graikijos Respublika įstojo į bylą DEI pusėje, o elektros energijos gamybos srityje Graikijoje veikiančios akcinės bendrovės Elliniki Energeia kai Anaptyxi AE (HE & DSA) ir Energeiaki Thessalonikis AE įstojo į bylą palaikyti Komisijos reikalavimą atmesti ieškinį.

15.      Grįsdama savo ieškinį DEI rėmėsi keturiais pagrindais, susijusiais su, pirma, teisės klaidomis, padarytomis taikant EB 86 straipsnio 1 dalies nuostatas kartu su EB 82 straipsnio nuostatomis, ir akivaizdžia vertinimo klaida; antra, EB 253 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti pažeidimu; trečia, viena vertus, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir privačios nuosavybės apsaugos principų pažeidimu bei, kita vertus, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir, ketvirta, proporcingumo principo pažeidimu.

16.      Pirmąjį pagrindą sudaro penkios dalys, kurių antroje ir ketvirtoje buvo ginčijama Komisijos išvada, kad DEI, pasinaudojusi suteiktomis lignito eksploatavimo teisėmis, išplėtė savo dominuojančią padėtį lignito tiekimo rinkoje į didmeninę elektros energijos rinką ir taip pažeidė EB 86 straipsnio 1 dalį, taikomą kartu su EB 82 straipsniu. Iš esmės dėl šios Komisijos išvados DEI pateikė du kaltinimus.

17.      Antruoju iš šių kaltinimų, kurį Bendrasis Teismas nagrinėjo pirmiausia, DEI kaltino, kad Komisija nenustatė realaus ar potencialaus DEI piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atitinkamose rinkose, nors šis įrodymas yra išankstinė sąlyga taikyti EB 86 straipsnio 1 dalį kartu su EB 82 straipsniu.

18.      Skundžiamo sprendimo 85 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas daugiausia susijęs su klausimu, ar Komisija turėjo nustatyti realų arba potencialų DEI piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, ar jai būtų pakakę nustatyti, kad nagrinėjamomis valstybės priemonėmis buvo iškraipyta konkurencija DEI naudai ir taip ūkio subjektams sudarytos nelygios galimybės.

19.      Dėl lignito tiekimo rinkos sprendimo 87–89 punktuose Bendrasis Teismas aiškiai nurodė, kad nagrinėjamomis valstybės priemonėmis Graikijos Respublika DEI suteikė teises eksploatuoti lignito kasyklas, kuriose yra maždaug 2 200 milijonų tonų atsargų, kad šios valstybės priemonės, priimtos iki elektros energijos rinkos liberalizavimo, buvo paliktos galioti ir toliau daro poveikį šiai rinkai ir kad, nepaisant DEI konkurentų išreikšto suinteresuotumo, nė vienas ūkio subjektas Graikijos Respublikoje negalėjo gauti teisių eksploatuoti kitus lignito telkinius, nors Graikijoje yra maždaug 2 000 milijonų tonų dar neeksploatuojamo lignito. Tačiau Bendrasis Teismas nurodė, kad DEI negali būti kaltinama tuo, jog kiti ūkio subjektai negali naudotis dar nenaudojamais lignito telkiniais, nes tik Graikijos Respublika sprendžia, ar suteikti licencijas eksploatuoti lignitą. Bendrasis Teismas pridūrė, kad minėtoje rinkoje DEI vaidmuo apėmė tik telkinių, kurių atžvilgiu ji turi teisių, eksploataciją, o Komisija neteigė, kad DEI piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi lignito tiekimo rinkoje, kiek tai susiję su galimybe naudotis lignitu.

20.      Sprendimo 90–93 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo Komisijos išvadą, pagal kurią tai, kad DEI konkurentai negali patekti į lignito tiekimo rinką, turi padarinių didmeninei elektros energijos rinkai. Šiuo klausimu Komisija nurodė: kadangi lignitas yra patraukliausias kuras Graikijoje, jį eksploatuojant galima gaminti elektros energiją mažomis kintamomis sąnaudomis ir tiekti jį į privalomos vienos dienos rinką nustačius didesnę pelno maržą nei iš kito kuro pagamintos elektros energijos atveju. Komisijos teigimu, dėl to DEI galėjo išlaikyti arba sustiprinti dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos rinkoje ir visiškai užkirsti kelią naujiems dalyviams patekti į šią rinką arba sudaryti tam kliūčių.

21.      Skundžiamo sprendimo 91 punkte priminęs, kad liberalizavus didmeninę elektros energijos rinką Graikijoje buvo sukurta privalomoji vienos dienos rinka, kurios veikimo taisyklės ginčijamame sprendime nėra ginčijamos ir jų turi laikytis DEI bei jos konkurentai, ir kad, be to, DEI šioje rinkoje veikė iki jos liberalizavimo, Bendrasis Teismas nusprendė:

„92      Tačiau Komisija nenustatė, kad dėl privilegijuotos prieigos prie lignito galėjo būti sudaryta situacija, kai vien įgyvendindama savo eksploatavimo teises [DEI] galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi didmeninėje elektros energijos rinkoje arba buvo priversta piktnaudžiauti savo padėtimi šioje rinkoje. Be to, Komisija nekaltina [DEI] tuo, kad ši be objektyvios priežasties išplėtė savo dominuojančią padėtį lignito tiekimo rinkoje į didmeninę elektros energijos rinką.

93      Paprasčiausiai konstatavusi, kad [DEI], kuri anksčiau buvo monopolinė įmonė, ir toliau išlaiko dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos rinkoje dėl pranašumo, kurį turi dėl privilegijuotos prieigos prie lignito, ir kad esant tokiai situacijai [DEI] ir kitoms įmonėms sudarytos nelygios galimybės šioje rinkoje, Komisija teisiškai neidentifikavo ir nenustatė, kokį [DEI] piktnaudžiavimą pagal EB 82 straipsnį lėmė ar galėjo lemti nagrinėjama valstybės priemonė.“

22.      Sprendimo 94–103 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo ginčijamame sprendime cituojamą nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią valstybė narė pažeidžia EB 86 straipsnio 1 dalyje ir EB 82 straipsnyje nustatytus draudimus tuo atveju, kai atitinkama įmonė vien dėl to, kad naudojasi jai suteiktomis specialiomis ar išimtinėmis teisėmis, yra priversta piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi arba kai dėl šių teisių gali susidaryti situacija, kuriai esant ši įmonė bus priversta taip piktnaudžiauti. Įvertinęs Teisingumo Teismo sprendimus Höfner ir Elser, Merci convenzionali porto di Genova, Job Centre, Raso ir kt. bei MOTOE(8), Bendrasis Teismas padarė tokią išvadą:

„103      Iš šių sprendimų <...> matyti, kad išimtines ar specialias teises turinti įmonė gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi arba turi galimybes naudotis šia teise piktnaudžiaujant, arba tai gali būti tiesioginė šios teisės pasekmė. Tačiau iš šios teismo praktikos neišplaukia, kad vien tai, jog atitinkama įmonė yra palankesnėje nei jos konkurentai padėtyje dėl valstybės priemonės, jau yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.“

23.      Galiausiai sprendimo 104–118 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo paskutinį Komisijos argumentą, kad ginčijamas sprendimas atitinka teismo praktiką, pagal kurią neiškraipytos konkurencijos sistema gali būti garantuota tik jeigu ūkio subjektams užtikrinamos lygios galimybės. Šiuo klausimu Komisija nurodė, kad jei dėl valstybės priemonės ūkio subjektų galimybės nelygios, todėl iškraipoma konkurencija, tokia priemone pažeidžiama EB 86 straipsnio 1 dalis, taikoma kartu su EB 82 straipsniu.

24.      Šio sprendimo 105 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad iš sprendimų, kuriais rėmėsi Komisija, t. y. Prancūzija prieš Komisiją (vadinamasis „sprendimas dėl galinės telekomunikacijų įrangos“), GB‑Inno‑BM ir Connect Austria(9), nematyti, jog norint konstatuoti EB 86 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su EB 82 straipsniu, pažeidimą pakanka nustatyti, kad valstybės priemone buvo iškraipyta konkurencija, nes ūkio subjektams sukurtos nelygios galimybės, ir nereikia nustatyti įmonės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

25.      Įvertinęs šiuos sprendimus Sprendimo 113 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad nors tiesa, jog Teisingumo Teismas vartojo formuluotes, kuriomis rėmėsi Komisija, ši negali remtis šiomis formuluotėmis neatsižvelgdama į jų kontekstą. Be to, 114–117 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijos teiginiui taip pat nebuvo pritarta Sprendimu Dusseldorp ir kt.(10), kuriuo ji rėmėsi teismo posėdyje.

26.      Remdamasis tuo, Bendrasis Teismas sprendimo 118 punkte padarė išvadą, jog iš šios teismo praktikos neatrodo, kad Komisija „neturėjo identifikuoti ir įrodyti [DEI] piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kurį lėmė ar galėjo lemti nagrinėjama valstybės priemonė“. Tačiau, Bendrojo Teismo teigimu (87–93 punktai), ginčijamame sprendime apie tai neužsimenama.

27.      Atsižvelgdamas į tai, 119 punkte Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu antrąjį kaltinimą, kurį DEI pateikė pirmojo pagrindo antroje ir ketvirtoje dalyse, ir panaikino ginčijamą sprendimą, „nesant poreikio nagrinėti kitų pateiktų kaltinimų, dalių ir pagrindų“.

III – Apeliacinis skundas

28.      Teisingumo Teisme vykusioje rašytinėje proceso dalyje dalyvavo Komisija, DEI ir Graikijos Respublika. Per 2013 m. spalio 3 d. vykusį teismo posėdį visos šios šalys ir Mytilinaios AE, Protergia AE bei Alouminion AE (Komisijos pusėje į bylą įstojusios šalys) pateikė savo pastabas.

29.      Grįsdama savo apeliacinį skundą Komisija nurodo du pagrindus.

A –    Pirmasis pagrindas

1.      Šalių argumentų santrauka

30.      Pirmajame pagrinde dėl skundžiamo sprendimo 94–118 punktų Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes aiškino ir taikė EB 86 straipsnio 1 dalį kartu su EB 82 straipsniu bei nusprendė, kad Komisija turėjo identifikuoti ir įrodyti DEI piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kurį lėmė ar galėjo lemti nagrinėjama valstybės priemonė.

31.      Komisijos teigimu, pati ši valstybės priemonė yra EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio pažeidimas. Todėl pakanka įrodyti, kad šia valstybės priemone buvo sukurtos nelygios galimybės, dėl kurių privilegijuotą statusą (jau) turinti valstybės įmonė atsidūrė palankesnėje padėtyje, ir dėl to ši valstybės priemonė padarė įtaką rinkos struktūrai, nes leido šiai įmonei išlaikyti, sustiprinti ar plėsti savo dominuojančią padėtį į kitą, gretimą ar produkcijos pardavimo rinką, pavyzdžiui, užkirsdama kelią į ją patekti naujiems dalyviams.

32.      Todėl Komisija kaltina Bendrąjį Teismą, kad neteisingai bylos faktinėmis aplinkybėmis pritaikė Teisingumo Teismo praktiką ir iškraipė ginčijamo sprendimo pagrindą. Šiuo klausimu ji nurodo, jog, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, šis sprendimas nėra grindžiamas išvada, jog vien tai, kad dėl nagrinėjamų valstybės priemonių DEI padėtis yra palankesnė nei jos konkurentų, jau yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Atvirkščiai, minėtame sprendime išsamiai apibūdintas pažeidimas ir nurodoma, kad nagrinėjamomis valstybės priemonėmis buvo sukurtos nelygios galimybės DEI ir jos konkurentams, ir vien naudodamasi šiomis valstybės priemonėmis suteiktomis teisėmis DEI galėjo išplėsti savo dominuojančią padėtį lignito tiekimo (gamybinių žaliavų) rinkoje į Graikijos didmeninę elektros energijos (produkcijos pardavimo) rinką. Dėl šio išplėtimo į produkcijos pardavimo rinką apribojama konkurencija ir net priėmus šios rinkos liberalizavimo priemones užkertamas kelias į ją patekti naujiems konkurentams. Be to, nepaisant atitinkamų prašymų, DEI konkurentams nebuvo suteikta teisė į jokį didelį telkinį.

33.      Kadangi ginčijamame sprendime paaiškinta, kaip, pirma, ginčijamų valstybės priemonių palikimas galioti ir, antra, vien naudojimasis DEI suteiktomis privilegijomis bei jos elgesys produkcijos pardavimo rinkoje sukūrė galimybę piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi toje rinkoje, užkertant kelią į ją patekti naujiems konkurentams arba sudarant tam kliūtis, reikia pažymėti, kad Komisija įvykdė visus Teisingumo Teismo praktikoje, susijusioje su EB 86 straipsnio 1 dalies taikymu kartu su EB 82 straipsniu, nustatytus kriterijus.

34.      DEI ir Graikijos Respublika teigia, kad šis pagrindas yra nepagrįstas. Iš Teisingumo Teismo praktikos iš tiesų matyti, kad siekdama taikyti EB 86 straipsnio 1 dalį kartu su EB 82 straipsniu Komisija turi įrodyti atitinkamos įmonės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kurį lėmė ar galėjo lemti nagrinėjama valstybės priemonė. Tai, kad nagrinėjama valstybės priemonė sukuria nelygias galimybes, yra neabejotinai būtina, bet nepakankama minėtų straipsnių taikymo sąlyga. Iš esmės Komisija bando paversti EB 86 straipsnio 1 dalį savarankiška ir viršesne nuostata. Bendrasis Teismas minėtą teismo praktiką teisingai pritaikė bylos faktinėmis aplinkybėmis.

2.      Vertinimas

35.      Formaliai išskirdama šį pagrindą į tris tarpusavyje susijusias dalis Komisija iš esmės nurodo, kad Teisingumo Teismo praktikoje nereikalaujama identifikuoti konkretaus dominuojančią padėtį užimančios ar privilegijuotą statusą turinčios valstybės įmonės piktnaudžiavimo, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį, kai valstybės priemone šiai įmonei ir jos konkurentams sukuriamos nelygios galimybės ir taip iškraipoma konkurencija.

36.      Iš pradžių pakartosiu šiuo klausimu reikšmingas skundžiamo sprendimo dalis.

37.      Sprendimo 86 punkte Bendrasis Teismas nurodo, jog „pirmiausia reikia pabrėžti, kad EB 86 straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai skirti valstybėms narėms, o EB 82 straipsnis skirtas įmonėms ir juo draudžiama šioms piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Tuo atveju, kai šios abi nuostatos taikomos kartu, galima nustatyti, kad valstybė narė pažeidė EB 86 straipsnio 1 dalį, tik jeigu valstybės priemonė prieštarauja EB 82 straipsniui. Taigi kyla klausimas, kiek turi būti įrodytas įmonės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, net jeigu jis tėra potencialus, nes šis piktnaudžiavimas susijęs su valstybės priemone“ (išskirta mano).

38.      Skundžiamo sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „Komisija teisiškai neidentifikavo ir neįrodė, kokį [DEI] piktnaudžiavimą pagal EB 82 straipsnį lėmė ar galėjo lemti nagrinėjama valstybės priemonė“.

39.      Galiausiai skundžiamo sprendimo 118 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad teismo praktika, kuria remiasi Komisija, neleidžia „nepaisyti [šio sprendimo] 94 punkte nurodytos teismo praktikos(11) ir remtis tik klausimu, ar ūkio subjektų nelygios galimybės, dėl kurių iškraipoma konkurencija, yra valstybės priemonės pasekmė“.

40.      Mano nuomone, Bendrojo Teismo išvada, pagal kurią piktnaudžiavimo, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį, identifikavimas ir įrodymas (skundžiamo sprendimo 118 punkto antras sakinys ir 105 punktas in fine) yra EB 86 straipsnio 1 dalies taikymo kartu su EB 82 straipsniu sąlyga, prieštarauja Teisingumo Teismo praktikoje, kurią vertinsiu vėliau, įtvirtintam aiškinimui.

41.      Įdomu pažymėti, kad nėra daug bylų, susijusių su EB 86 straipsniu, ir jos daugiausia inicijuotos pateikus prejudicinius klausimus. Be to, šioje byloje pirmą kartą Teisingumo Teismo prašoma nuspręsti dėl Komisijos sprendimo, grindžiamo šio straipsnio taikymu kartu su EB 82 straipsniu; nebent klystu.

42.      „Dominuojančios padėties išplėtimo“ teorija (arba „poveikio“ teorija)(12), taip vadinama, nes valstybės priemone, kuri lemia šios padėties rinkoje išplėtimą į kitą rinką, daromas panašus poveikis kaip ir piktnaudžiaujant šia dominuojančia padėtimi, pirmą kartą Teisingumo Teismo praktikoje paminėta 1991 m. Sprendime GB‑Inno‑BM(13).

43.      Toje byloje Régie des télégraphes et des téléphones (telefonų ir telegrafų valdyba) (RTT) teigė, kad „[EB 86 straipsnio 1 dalies] pažeidimas gali būti įrodytas tik jei valstybė narė skatina realų RTT piktnaudžiavimą, pavyzdžiui, taikydama akreditavimo taisykles diskriminuojant“. Tačiau ji pažymėjo, kad „prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutartyje nebuvo nurodytas joks realus piktnaudžiavimas ir vien galimybė, jog šios taisyklės gali būti taikomos diskriminuojant dėl to, kad RTT paskirta akredituojančia institucija, kai ji yra akreditacijos prašančių įmonių konkurentė, savaime nėra piktnaudžiavimas, kaip tai suprantama pagal [EB 82] straipsnį“ (išskirta mano) (šio sprendimo 23 punktas).

44.      Teisingumo Teismas nepritarė RTT argumentams ir nusprendė, kad „[EB 82] straipsniu ar [EB 86 straipsnio 1 dalimi], susijusia su [EB 82] straipsniu, draudžiamas pats monopolio įrengiant ir eksploatuojant telefonijos tinklą išplėtimas be objektyvios priežasties į telefono aparatų rinką, jeigu tai daroma taikant valstybės priemonę“ (išskirta mano) (minėto sprendimo 24 punktas).

45.      Be to, minėto sprendimo 20 punkte Teisingumo Teismas paaiškino, kad „[EB 86 straipsnio 1 dalimi] draudžiama valstybėms narėms priimti tokius įstatymus ar kitus teisės aktus, dėl kurių valstybės įmonės arba įmonės, kurioms valstybė suteikė specialias arba išimtines teises, atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje negalėtų atsidurti dėl savarankiškų veiksmų, nepažeidusios EB [82] straipsnio“.

46.      To paties sprendimo 25 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad „neiškraipyta konkurencinė sistema, numatyta Sutartyje, gali būti užtikrinta, tik jeigu atskiriems ūkio subjektams yra užtikrinamos lygios galimybės“. Primenu, kad šioje byloje Komisija kaltina Graikijos Respubliką būtent sudarius nelygias galimybes ūkio subjektams, iškraipius konkurenciją ir taip sustiprinus DEI dominuojančią padėtį (žr. šios išvados 12 punktą).

47.      Sprendime Ispanija ir kt. prieš Komisiją (vadinamasis „sprendimas dėl telekomunikacijų paslaugų“(14)) Teisingumo Teismas nusprendė, kad ta pati išvada darytina, kai monopolis įrengti ir eksploatuoti tinką išplečiamas į telekomunikacijų paslaugų rinką.

48.      Minėtame Sprendime Raso ir kt. Teisingumo Teismas nurodė, kad „pats [valstybės priemone] grindžiamas teisinis pagrindas turi būti laikomas prieštaraujančiu [EB 86 straipsnio 1 daliai], taikomai kartu su [EB 82] straipsniu. Šiuo klausimu nesvarbu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė pertvarkytos ankstesnės uosto bendrovės realaus piktnaudžiavimo“(15) (pažymėta mano).

49.      Kaip matyti iš to sprendimo 27 punkto, nors vien tai, kad suteikus išimtines teises sukuriama dominuojanti padėtis, kaip tai suprantama pagal EB 86 straipsnio 1 dalį, neprieštarauja EB 82 straipsniui, valstybė narė pažeidžia šiose dviejose nuostatose nustatytus draudimus tuo atveju, kai atitinkama įmonė vien dėl to, kad naudojasi jai suteiktomis išimtinėmis teisėmis, yra priversta piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi arba kai dėl šių teisių gali susidaryti situacija, kuriai esant ši įmonė bus priversta taip piktnaudžiauti.

50.      To paties sprendimo 28 punkte Teisingumo Teismas pridūrė, kad „reikia nuspręsti: kadangi 1994 m. įstatymu nustatyta sistema pertvarkytai ankstesnei uosto bendrovei ne tik suteikta išimtinė teisė teikti laikiną darbo jėgą terminalų koncesininkams ir kitoms įmonėms, turinčioms leidimą dirbti uoste, bet ir leista, kaip matyti iš (minėto) sprendimo 17 punkto, jai konkuruoti su šiomis įmonėmis teikiant uosto paslaugas, ši pertvarkyta ankstesnė uosto bendrovė pateko į interesų konflikto situaciją“(16) (išskirta mano).

51.      Minėtame Sprendime Raso ir kt. nagrinėjama uosto bendrovė vien naudodamasi savo monopoliu galėjo savo naudai iškreipti lygias uosto paslaugų rinkoje veikiančių skirtingų ūkio subjektų galimybes ir piktnaudžiauti juo nustatant savo konkurentams uosto operacijų rinkoje pernelyg dideles darbo jėgos suteikimo kainas ar suteikiant mažiau tinkamą darbo jėgą užduotims vykdyti (to sprendimo 29 ir 30 punktai). Taigi tame sprendime nenumatyta, kad turi būti nustatytas konkretus piktnaudžiavimas, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį, nors Teisingumo Teismas identifikavo galimą piktnaudžiavimo poveikį, kuris galėjo kilti dėl valstybės priemonės (žr. šios išvados 62 straipsnį).

52.      Sprendime TNT Traco(17) Teisingumo Teismas taip pat nenustatė konkretaus, realaus ar potencialaus Poste Italiane piktnaudžiavimo, kaip tai suprantama tik pagal EB 82 straipsnį.

53.      Galiu tik sutikti su generaliniu advokatu S. Alber, kuris savo išvados toje byloje 65 punkte paaiškino, kad „kartu vertinant [EB 82] straipsnį ir [EB 86] straipsnį, nebėra reikalaujama, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė atitiktų visus [EB 82] straipsnyje numatytus faktinius kriterijus. Piktnaudžiavimu taip pat laikoma valstybės valdžios institucijos vykdoma priemonė, ypač išimtinių teisių suteikimas, kuria sukuriama tokia situacija, kuri dėl savo struktūros yra piktnaudžiavimas“.

54.      Taip pat, kiek tai susiję su EB 82 straipsniu ir EB 86 straipsnio 1 dalimi, minėto Sprendimo MOTOE 49–51 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, jog „valstybė narė pažeidžia šiose dviejose nuostatose nustatytus draudimus tik tuo atveju, kai atitinkama įmonė vien dėl to, kad naudojasi jai suteiktomis specialiomis ar išimtinėmis teisėmis, yra priversta piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi arba kai dėl šių teisių gali susidaryti situacija, kuriai esant ši įmonė bus priversta taip piktnaudžiauti(18). Tokiu atveju nebūtina, kad piktnaudžiavimas būtų realus(19). Bet kuriuo atveju EB 82 straipsnis ir 86 straipsnio 1 dalis yra pažeista, nes dėl valstybei narei priskiriamos priemonės, o ypač tokios, kuria ji suteikia specialių ar išimtinių teisių pastarosios nuostatos prasme, gali kilti pavojus, kad bus piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi(20). Iš tikrųjų Sutartyje(21) numatyta neiškraipyta konkurencija gali būti užtikrinta, tik jeigu atskiri rinkos subjektai turi lygias galimybes(22). Tokiam juridiniam asmeniui, koks yra ELPA(23), kuris pats rengia motociklų lenktynes ir jomis naudojasi komerciniais tikslais, patikėti užduotį kompetentingai administracinei valdžios institucijai pritarti prašymams leisti rengti tokias lenktynes, de facto reiškia suteikti jam įgaliojimus paskirti asmenis, kuriems leidžiama rengti tokias lenktynes, ir nustatyti sąlygas, kuriomis galima jas rengti, bei šitaip suteikti šiam subjektui akivaizdų pranašumą konkurentų atžvilgiu(24). Todėl tokią teisę turinti įmonė gali neleisti į atitinkamą rinką patekti kitiems ūkio subjektams. Tokią nevienodą padėtį konkurencijos sąlygų atžvilgiu, be kita ko, pabrėžia tai, kas buvo patvirtinta per posėdį Teisingumo Teisme, kad ELPA, rengdamas ar dalyvaudamas rengiant motociklų lenktynes, neprivalo gauti jokio pritarimo, kad kompetentinga administracinės valdžios institucija jam suteiktų reikalaujamą leidimą“ (išskirta mano).

55.      Manau, kad iš išdėstytų aplinkybių jau galima padaryti išvadą, kad „neatsižvelgiant į tai, ar egzistuoja realus piktnaudžiavimas“, EB 86 straipsnio 1 dalies kartu su EB 82 straipsniu nuostatos pažeidžiamos, kai dėl valstybės priemonės kyla pavojus, kad bus piktnaudžiaujama.

56.      Galiausiai minėto Sprendimo Connect Austria 84 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad „jei dėl valstybės priemonės ūkio subjektų galimybės nelygios ir todėl iškraipyta konkurencija, tokia priemone pažeidžiama EB 86 straipsnio 1 dalis, taikoma kartu su EB 82 straipsniu“. Be to, (87 punktas) „dėl nacionalinės teisės akto, kuriuo leista be atskiro mokesčio suteikti papildomus dažnius dažnio DCS 1800 diapazone dominuojančią padėtį užimančiai valstybės įmonei, nors naujai patekęs į nagrinėjamą rinką subjektas turėjo sumokėti mokestį už savo licenciją DCS 1800, dominuojančią padėtį užimanti įmonė gali būti priversta pažeisti EB 82 straipsnio nuostatas iškraipydama konkurenciją, išplėsdama ar sustiprindama savo dominuojančią padėtį, atsižvelgiant į nagrinėjamos rinkos apibrėžimą. Kadangi tokiu atveju konkurencija būtų iškraipyta dėl valstybės priemonės, sukuriančios situaciją, kai įvairiems suinteresuotiems ūkio subjektams nebūtų užtikrinamos lygios galimybės, ja gali būti pažeista EB 86 straipsnio 1 dalis, taikoma kartu su EB 82 straipsniu“ (išskirta mano).

57.      Be to, pažymiu, kad nors sprendimo 94 punkte Bendrasis Teismas nurodo kelis šioje išvadoje minėtus Teisingumo Teismo sprendimus, jis keistai neatsižvelgia į juose pateiktą paaiškinimą, jog „nebūtina, kad piktnaudžiavimas būtų realus“, arba „nelabai svarbu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neįrodė realaus piktnaudžiavimo“(25).

58.      Todėl iš esmės atskiriama, pirma, pareiga identifikuoti ir įrodyti konkretų piktnaudžiavimą, kaip tai suprantama tik pagal EB 82 straipsnį, ir, antra, siekiant kartu taikyti EB 82 straipsnį ir EB 86 straipsnio 1 dalį – pareiga identifikuoti potencialų ar realų antikonkurencinį poveikį, galintį kilti dėl valstybės priemonės, kuria suteikiamos privilegijos.

59.      Be to, šiuo atskyrimu užtikrinamas EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio taikymo kartu „veiksmingumas“(26). Jei dominuojančios padėties, kuri tapo galima dėl valstybės priemonės, išplėtimo atveju būtų reikalaujama nustatyti konkretų piktnaudžiavimą, kaip tai suprantama tik pagal EB 82 straipsnį, nežinau, kokia būtų EB 82 straipsnio ir EB 86 straipsnio 1 dalies taikymo kartu sritis.

60.      Šios išdėstytos aplinkybės, mano nuomone, reiškia, kad iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog valstybės priemone pažeidžiamos EB 86 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su EB 82 straipsniu, nuostatos, kai įmonė, kuriai valstybės priemone suteiktos specialios ar išimtinės teisės, vien naudodamasi turimomis privilegijomis yra priversta piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ar negali to išvengti(27).

61.      Kitaip tariant, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, EB 86 straipsnio 1 dalies kartu su EB 82 straipsniu nuostatų pažeidimas yra visada, kai valstybės priemone, kuria suteikiamos privilegijos (valstybės įmonei arba specialias ar išimtines teises jau turinčiai įmonei), sukuriamos nelygios galimybės ūkio subjektams ir dėl jos dominuojančią padėtį užimanti įmonė vien naudodamasi šiomis teisėmis gali iškraipyti konkurenciją, pavyzdžiui, išlaikyti ar išplėsti savo dominuojančią padėtį į produkcijos pardavimo rinką ir taip apriboti galimybes į ją patekti potencialiems konkurentams, nereikalaujant įrodyti konkretaus piktnaudžiavimo, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį(28).

62.      Šiomis aplinkybėmis reikia nurodyti, kad kai tam tikrose bylose Teisingumo Teismas minėjo ar aiškiai identifikavo galimus piktnaudžiavimo padarinius, jis tuo siekė tik apibrėžti antikonkurencinį poveikį, kuris gali kilti dėl valstybės priemonės, jei pati ši priemonė nebuvo pripažinta kaip pažeidžianti EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio susijusias nuostatas(29).

63.      Priešingai, nesant valstybės priemonės, kuria suteikiamos privilegijos, EB 82 straipsnis galėtų būti taikomas tik jei dominuojančią padėtį užimančios įmonės tyčinis ir savarankiškas piktnaudžiavimas jai leistų išplėsti savo dominuojančią padėtį į kitą rinką(30).

64.      Taigi, kadangi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai šioje byloje nusprendė, kad buvo būtina nustatyti konkretų piktnaudžiavimą, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį, ir kad siekiant nuspręsti, jog buvo pažeistos EB 86 straipsnio 1 dalies kartu su EB 82 straipsniu nuostatos, nepakako identifikuoti antikonkurencinio poveikio, kuris galėjo kilti dėl valstybės priemonės, Komisijos pirmasis pagrindas, mano nuomone, yra pagrįstas.

65.      Todėl Teisingumo Teismui siūlau panaikinti skundžiamą sprendimą.

66.      Taip pat Teisingumo Teismui siūlau nuspręsti, kad šiuo klausimu galima priimti sprendimą, nes jam pateiktoje bylos medžiagoje pateikti visi įrodymai, kuriais remiantis galima įvertinti, ar Komisija identifikavo antikonkurencinį poveikį, kuris galėjo kilti dėl nagrinėjamos valstybės priemonės, t. y. sąlygos EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio susijusių nuostatų pažeidimui nustatyti.

67.      Šioje stadijoje netvirtindamas, kad Komisija iš tiesų įrodė konkretų DEI piktnaudžiavimą, manau, kad ji identifikavo antikonkurencinį poveikį, kuris galėjo kilti dėl nagrinėjamos valstybės priemonės.

68.      Turimas omenyje poveikis, kai dėl DEI dominuojančios padėties pirminėje lignito tiekimo rinkoje išplėtimo į antrinę didmeninę Graikijos elektros energijos rinką užkertamas kelias į ją patekti potencialiems konkurentams. Šis poveikis egzistavo ir tęsėsi net priėmus Graikijos elektros energijos gamybos ir tiekimo rinkos liberalizavimo priemones, taip pat po 2005 m. gegužės mėn.(31), kai buvo sukurta didmeninė elektros energijos rinka(32). Visose atitinkamose rinkose, t. y. lignito tiekimo ir elektros energijos gamybos rinkose, taip pat Graikijos (didmeninėje) elektros energijos rinkoje, šis poveikis išliko nepakitęs po rinkos liberalizavimo.

69.      DEI ir toliau galėjo išlaikyti ir stiprinti dominuojančią padėtį nagrinėjamoje produkcijos pardavimo rinkoje, pirma, vien naudodamasi privilegijomis, susijusiomis su lignitu (tiek prieš rinkos liberalizavimo priemonių priėmimą, tiek vėliau), antra, dėl savo pačios elgesio produkcijos pardavimo rinkoje poveikio(33) ir, trečia, dėl Graikijos Respublikos atsisakymo suteikti naujus leidimus tirti ir eksploatuoti lignitą, nepaisant (potencialių) DEI konkurentų išreikšto suinteresuotumo (ir bandymų patekti į gamybinių žaliavų bei produkcijos pardavimo rinkas)(34), taip pat to, kad Graikija dar turi apie 2 000 milijonus tonų neeksploatuojamo lignito(35).

70.      Šiomis aplinkybėmis norėčiau pridurti, kad Graikijos Respublika ir DEI galėjo išvengti ar sumažinti poveikį, kai naujiems konkurentams užkertamas kelias patekti į antrinę rinką, jei valstybės priemone ar DEI elgesiu(36) tokiems konkurentams produkcijos pardavimo rinkoje būtų suteikusios galimybę naudoti įvairius energijos šaltinius (įskaitant didelį kiekį lignito).

71.      Šį poveikį, kai užkertamas kelias naujiems konkurentams patekti į rinką, taip pat stiprina DEI politika dėl elektros energijos tiekimo ir tarifų nustatymo privalomoje vienos dienos rinkoje.

72.      Sutinku su Komisija, kad teisiškai šis antikonkurencinis poveikis rinkos struktūrai nelabai skiriasi nuo nagrinėtojo minėtose bylose GB‑Inno‑BM, Connect Austria, minėtame sprendime dėl telekomunikacijų paslaugų ir minėtoje byloje MOTOE.

73.      Vien naudodamasi privilegijomis lignito gamybinių žaliavų rinkoje, kurioje užėmė dominuojančią padėtį, DEI (be pateisinamos priežasties(37)) tokią savo padėtį išplėtė į didmeninę elektros energijos produkcijos pardavimo rinką ir dėl šios aplinkybės užkirto kelią į ją patekti potencialiems konkurentams ar sudarė tam kliūtis. Valstybės įmonei DEI suteiktomis privilegijomis jau buvo daroma įtaka rinkos struktūrai ir sukuriamos nelygios galimybės bei iškraipoma konkurencija gamybinių žaliavų rinkoje, o DEI išnaudojo šią situaciją – savo dominuojančia padėtimi lignito gamybinių žaliavų rinkoje ji pasinaudojo kaip svertu (leverage) siekdama išplėsti ar išlaikyti tokią padėtį kitoje rinkoje, kuri yra tiesiogiai susijusi su pirmine ir yra vertikali gamybinių žaliavų rinkos atžvilgiu, t. y. produkcijos pardavimo rinkoje, ir taip užkirto kelią naujiems konkurentams patekti į šią rinką ir apribojo konkurenciją.

74.      Į bylą įstojusi šalis Mytilinaios AE posėdyje Teisingumo Teisme buvo pristatyta kaip Graikijoje per savo dukterinę bendrovę Protergia AE veikianti didžiausia privati elektros energijos gamintoja, didžiausia privati dujų importuotoja ir per savo dukterinę bendrovę Alouminion AE veikianti didžiausia bazinės apkrovos, sudarančios 6 % elektros energijos suvartojimo Graikijoje, vartotoja, t. y. kartu ir didžiausia DEI konkurentė, ir didžiausia klientė. Šios įmonės pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas yra Graikijos elektros energijos rinkos vystymosi ir normalaus funkcionavimo kertinis akmuo, o ši rinka, praėjus daugiau nei 10 metų po jos liberalizavimo, ir toliau yra kontroliuojama DEI, nes nagrinėjamu laikotarpiu ir iki šiol DEI lignito išgavimo rinkos dalis sudarė 97 %, elektros energijos gamybos lignito pagrindu rinkos dalis – 100 % ir mažmeninės elektros energijos pardavimo rinkos dalis – 100 %(38).

75.      Į bylą įstojusių šalių teigimu, nesant konkurencinio spaudimo, DEI pramoniniams klientams siūlo brangiausią Sąjungoje elektros srovę ir taip prisideda prie Graikijos pramonės konkurencingumo trūkumo. Be to, 2012 m. RAE priėmė mažiausiai 17 sprendimų(39) dėl DEI konkurentų skundų, kurie, į bylą įstojusių šalių nuomone, įrodo, kad Komisijos ginčijamame sprendime numatytos aplinkybės, susijusios su potencialiu piktnaudžiavimu, yra patvirtintos. Į bylą įstojusios šalys taip pat teigia, kad tik tada, kai DEI konkurentai turės prieigą prie lignito gamybos ir elektros energijos gamybos lignito pagrindu, jie galės būti tikrais konkurentais, o tai leis vartotojams naudotis konkurencingomis kainomis(40).

76.      Todėl, mano nuomone, Komisija pakankamai įrodė, kad nagrinėjama valstybės priemonė galėjo iškreipti konkurenciją, nes dėl tokios priemonės, kuria DEI suteiktos privilegijuotos teisės į lignito telkinius ir šios teisės išlaikytos po elektros energijos rinkos Graikijoje liberalizavimo, susidarė situacija, kai valstybės įmonė ne tik kontroliavo lignito tiekimo rinką, bet ir galėjo išnaudoti šią kontrolę, kad savo konkurentams didmeninėje elektros energijos rinkoje užkirstų kelią naudotis lignitu, o tai, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, yra būtina norint patekti į didmeninę elektros energijos rinką ir joje konkuruoti. Nusprendusi pasinaudojus savo privilegijuotomis teisėmis išgautą lignitą naudoti savo elektros energijai gaminti, DEI galėjo apsaugoti savo dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos rinkoje net po jos liberalizavimo.

77.      Apskritai tokiose bylose kaip ši Komisija, siekdama kartu taikyti EB 86 straipsnio 1 dalį ir EB 82 straipsnį, neprivalo įrodyti konkretaus dominuojančią padėtį užimančios įmonės piktnaudžiavimo dėl valstybės priemonės, kaip tai suprantama tik pagal EB 82 straipsnį. Priešingai, ji privalo identifikuoti antikonkurencinį poveikį, kuris gali kilti dėl nagrinėjamos valstybės priemonės.

78.      Todėl Teisingumo Teismui siūlau atmesti DEI nurodytą antrą kaltinimą dėl Bendrojo Teismo nagrinėto pirmojo pagrindo antros ir ketvirtos dalies, susijusių su teisės klaida taikant kartu EB 86 straipsnio 1 dalį ir EB 82 straipsnį, ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų kitus DEI nurodytus pagrindus.

B –    Antrasis pagrindas (papildomai)

79.      Šį pagrindą nagrinėju tik tam atvejui, jei Teisingumo Teismas, atmetęs pirmąjį Komisijos pagrindą, nuspręstų, kad taikant kartu EB 86 straipsnio 1 dalį ir EB 82 straipsnį reikia identifikuoti ir įrodyti konkretų dominuojančią padėtį užimančios įmonės piktnaudžiavimą, kaip tai suprantama tik pagal EB 82 straipsnį.

1.      Šalių argumentų santrauka

80.      Antrajame pagrinde, kurį taip pat formaliai sudaro kelios tarpusavyje susijusios dalys, Komisija nurodo, kad skundžiamo sprendimo 85–93 punktai grindžiami netiksliais, neišsamiais ir nepakankamais motyvais, klaidingu įrodymų vertinimu, jų prasmės iškreipimu ir neteisingu ginčijamo sprendimo motyvų aiškinimu.

81.      Komisija iš esmės nurodo, kad net jei, priešingai, nei ji teigia savo pirmajame pagrinde, taikant kartu EB 86 straipsnio 1 dalį ir EB 82 straipsnį reikia įrodyti dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkretų piktnaudžiavimą, ginčijamame sprendime buvo įrodyta, kad šioje byloje buvo toks piktnaudžiavimas.

82.      Komisija pažymi, kad skundžiamo sprendimo 79–93 punktuose pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas grindžiamas neteisingais motyvais, klaidingu įrodymų vertinimu ir Komisijos sprendimo motyvų iškreipimu, nes Bendrasis Teismas nevertino, kaip jis nurodo 87–91 punktuose, tam tikrų veiksnių ypatingos svarbos, t. y. pirma, Graikijos Respublika ne tik priėmė ginčijamas priemones iki elektros energijos rinkos liberalizavimo šioje šalyje, bet jas išlaikė net po liberalizavimo ir, antra, antrinei didmeninei elektros energijos rinkai ir po 2005 m. gegužės mėn. toliau daromas antikonkurencinis poveikis.

83.      DEI ir Graikijos Respublika pirmiausia nurodo, kad visas antrasis pagrindas yra nepriimtinas, nes tik apeliacinėje instancijoje Komisija pirmą kartą siekia įrodyti DEI piktnaudžiavimą. Be to, Komisija iškreipia Bendrojo Teismo išvadas ir jo atliktą įrodymų vertinimą.

84.      DEI ir Graikijos Respublika taip pat nurodo, kad antrasis pagrindas yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Konkrečiai kalbant, DEI galimybė dėl mažesnių lignito kintamų sąnaudų į privalomąją vienos dienos rinką teikti mažesnės kainos pasiūlymus nėra piktnaudžiavimas didmeninėje elektros energijos rinkoje. Komisija nepaminėjo, kad DEI konkurentai pelningai gamina elektros energiją gamtinių dujų jėgainėse ir ši rinka vystosi, siekiant bendroje elektros energijos gamyboje mažinti lignito dalį ir didinti gamtinių dujų dalį. DEI galimybė gauti pelną dėl galimybės naudoti lignitą neturi būti laikoma piktnaudžiavimu ar kliūtimi realiai patekti į didmeninę elektros energijos rinką, nes jos konkurentai taip pat gauna pelną šioje rinkoje ir nuolat didina savo dalis. Be to, mažos lignito kintamos sąnaudos kompensuojamos didesnėmis investicijų sąnaudomis.

2.      Vertinimas

a)      Dėl priimtinumo

85.      Priešingai, nei nurodo DEI ir Graikijos Respublika, akivaizdu, kad visas šis pagrindas negali būti atmestas kaip nepriimtinas. Priežastis paprasta: Komisija kritikuoja skundžiamo sprendimo motyvus ir tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškreipė tikrąsias faktines aplinkybes ir klaidingai teisiškai jas įvertino.

b)      Dėl esmės

86.      Visų pirma dėl skundžiamo sprendimo 91 punkte pateiktų Bendrojo Teismo išvadų galiu sutikti su Komisija, kad jose neatsižvelgiama į tai, jog nesvarbu, kad DEI elektros energijos gamybos bei tiekimo rinkoje veikė iki šios liberalizavimo ir kad ji turi laikytis privalomosios vienos dienos rinkos veikimo taisyklių.

87.      Iš tiesų, pirma, dėl nagrinėjamos valstybės priemonės ir DEI elgesio iki liberalizavimo atsiradęs antikonkurencinis poveikis ir toliau buvo pastebimas antrinėje didmeninėje elektros energijos rinkoje net po 2005 m. gegužės mėn. ir, antra, svarbu ne tai, ar DEI laikėsi šių taisyklių, bet kiek ji, laikydamasi šių taisyklių, galėjo naudotis dominuojančia padėtimi ir konkurenciniu pranašumu gamybinių žaliavų rinkoje kaip svertu piktnaudžiauti produkcijos pardavimo rinkoje, be kita ko, per teikiamus pasiūlymus į privalomąją vienos dienos rinką.

88.      Iš esmės skundžiamas sprendimas grindžiamas prielaida, kad egzistuojantis ar potencialus antikonkurencinis poveikis (įtaka ir pasekmės konkurentams) galėjo kilti tik dėl nagrinėjamos valstybės priemonės ir nebuvo nustatytas joks DEI piktnaudžiavimas, kuris galėjo prie to prisidėti.

89.      Tačiau ginčijamame sprendime, skundžiamame sprendime ir per procesą Teisingumo Teisme buvo atskleisti įvairūs DEI veiksmai gamybinių žaliavų ir produkcijos pardavimo rinkose, kurie viršijo paprastą naudojimąsi valstybės jai suteiktomis teisėmis. Tai, kad potencialiems konkurentams užkertamas kelias patekti į elektros energijos produkcijos pardavimo rinką ar tam sudaromos kliūtys, nėra vien valstybės priemonės pasekmė (kaip minėtoje byloje Dusseldorp ir kt.), bet taip pat (bent iš dalies) kyla iš DEI veiksmų.

90.      Taigi DEI nusprendė gamybinių žaliavų rinkoje lignitą naudoti savo elektros energijai gaminti; taip ji galėjo apsaugoti savo dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos (produkcijos pardavimo) rinkoje net po šios liberalizavimo. Patekimas į elektros energijos gamybos ir tiekimo rinką, be kita ko, priklauso nuo turimų galimybių naudotis dideliu lignito kiekiu gamybinių žaliavų rinkoje tam, kad naujas žaidėjas galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su DEI. Tačiau potencialūs konkurentai susidūrė su dviem kliūtimis: pirma, Graikijos Respublikos atsisakymu suteikti naujas teises eksploatuoti kitus lignito telkinius ir, antra, DEI vykdoma Graikijos rinkoje esančio lignito tiekimo kontrole. Nusprendusi lignitą skirti savo pačios vykdomai elektros energijos gamybai, užuot bent dalį pardavusi kitiems minėtoje rinkoje, DEI realiai užkirto kelią potencialiems konkurentams naudoti lignitą, t. y. pigiausią energijos šaltinį Graikijoje, reikalingą siekiant pelningai gaminti elektros energiją, todėl ir patekti į elektros energijos gamybos ir tiekimo rinką.

91.      Produkcijos pardavimo rinkoje, privalomosios vienos dienos didmeninės elektros energijos rinkos ribose, DEI tiekė į jungtinę sistemą (didmeninės prekybos ar „pool“ sistema) pačios nustatytu didžiausio elektros energijos kiekio mažiausiomis kainomis tarifu, o tai jai leido ne tik padengti savo fiksuotas ir kintamas sąnaudas, bet ir gauti didelį pelną(41), taip pat užkirsti kelią visiems naujiems konkurentams patekti į nagrinėjamą produkcijos pardavimo rinką ar sudaryti tam kliūtis(42).

92.      Iš Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos matyti, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nurodė Sprendimo 89 punkte, DEI nebuvo pasyvi dalyvė, kaip apibūdinta skundžiamame sprendime, nes galėjo nuspręsti dėl savo veiksmų, kiek tai susiję su naudojimusi privilegijuotomis teisėmis dėl lignito bei elektros energijos tiekimo ir jos tarifų nustatymo privalomojoje vienos dienos rinkoje.

93.      Be to, kaip nurodo Komisija, Bendrasis Teismas visiškai neatsižvelgė į neatsiejamą ryšį ir neišvengiamą „piktnaudžiavimo eksploatuojant“ „pavojų“, kuriuos lemia nagrinėjamos valstybės priemonės, vien dėl tos priežasties, kad DEI naudojasi privilegijuotomis teisėmis produkcijos pardavimo rinkoje, nors įmonė galėjo numatyti priežastinį ryšį tarp savo veiksmų gamybinių žaliavų bei produkcijos pardavimo rinkose ir neišvengiamo neigiamo poveikio jos esamiems ir potencialiems konkurentams produkcijos pardavimo rinkoje.

94.      Be to, kad Bendrasis Teismas neįvertino visų Komisijos ginčijamame sprendime paminėtų ar per procesą Bendrajame Teisme šalių pateiktų įrodymų (Komisija pateikė daug rinkmenų, statistinės medžiagos, ataskaitų dėl DEI veiksmų po 1995 m.), ypač specifinių įrodymų, pateiktų Bendrajam Teismui paprašius ir paminėtų skundžiamo sprendimo 49 ir 87–91 punktuose, skundžiamame sprendime nėra motyvų(43), kurie leistų manyti, jog nurodyti veiksmai nėra piktnaudžiavimas, juo labiau kad, mano nuomone, dominuojančią padėtį užimančiai įmonei, nesvarbu, kokios tokios dominuojančios padėties priežastys, tenka specialioji atsakomybė savo veiksmais nepažeisti veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos bendrojoje rinkoje(44).

95.      Nors specialiosios atsakomybės sąvoka buvo išplėtota ir taikoma pagal EB 82 straipsnį dominuojančią padėtį užimančioms įmonėms, manau, kad taikant kartu EB 82 straipsnį ir EB 86 straipsnio 1 dalį ši nuostata taip pat gali būti svarbi valstybės ar privilegijuotą statusą turinčioms įmonėms, kurioms dėl valstybės priemonių priklauso specialios ar išimtinės teisės.

96.      Šiomis aplinkybėmis, ypač kiek tai susiję su valstybių narių pareiga, sutinku su generaliniu advokatu J. L. da Cruz Vilaça(45), kad: „[EB 86] straipsnis susijęs tik su įmonėmis, už kurių veiksmus valstybės turi prisiimti specialiąją atsakomybę dėl įtakos, kurią jos gali daryti šiems veiksmams. Iš esmės tuo siekiama užtikrinti, kad valstybės kišimosi (suprantamo kaip valstybės valdžios institucijos vykdoma priemonė, kaip šį terminą paaiškino Teisingumo Teismas) į šias įmones tikslas ar poveikis nėra riboti ar iškraipyti konkurenciją ar iškreipti šių įmonių santykius su privačiomis įmonėmis“.

97.      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamo sprendimo 85–93 punktuose pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas grindžiamas neteisingais ar nepakankamais motyvais. Taip yra todėl, kad nors Bendrasis Teismas tvirtina priešingai, Komisija teisingai kaltino DEI ir, mano nuomone, ginčijamame sprendime net įrodė, kad DEI be pateisinamos priežasties išplėtė savo dominuojančią padėtį lignito tiekimo rinkoje į Graikijos didmeninę elektros energijos pardavimo rinką.

98.      Todėl siūlau Teisingumo Teismui priimti Komisijos antrąjį pagrindą, dėl neteisingų ar nepakankamų motyvų panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui, kad jis išnagrinėtų kitus pagrindus.

IV – Išvada

99.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:

1.      Visų pirma:

–      panaikinti 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje DEI prieš Komisiją (T‑169/08),

–      atmesti Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI) pateiktą antrą kaltinimą dėl Bendrojo Teismo nagrinėto pirmojo pagrindo antros ir ketvirtos dalių, susijusių su teisės klaida taikant susijusias EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatas,

–      perduoti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui,

–      atidėti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimą.

2.      Alternatyviai:

–      panaikinti 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje DEI prieš Komisiją (T‑169/08),

–      perduoti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui,

–      atidėti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimą.


1 – Originalo kalba: prancūzų.


2 – Sprendimas DEI prieš Komisiją (T‑169/08, toliau – skundžiamas sprendimas).


3 – 2008 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimas C(2008) 824 galutinis (toliau – ginčijamas sprendimas).


4 – Tai – valstybinė elektros energijos bendrovė, kurios pavadinimas anglų kalba yra The Public Power Corparation, kartais taip pat vadinama PPC.


5 – Šioje išvadoje naudosiu ankstesnę numeraciją, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagal EB sutartį.


6 – Dėl privalomosios vienos dienos rinkos veikimo žr. skundžiamo sprendimo 12–14 punktus.


7 – Vadovaujantis 1959 m. lapkričio 12 ir 13 d. Graikijos įstatyminiu dekretu Nr. 4029/1959 (FEK A’ 250) ir 1975 m. rugpjūčio 23 ir 29 d. Įstatymu Nr. 134/1975 (FEK A’ 180).


8 – 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimas Höfner ir Elser (C‑41/90, Rink. p. I‑1979); 1991 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Merci convenzionali porto di Genova (C‑179/90, Rink. p. I‑5889); 1997 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Job Centre (C‑55/96, Rink. p. I‑7119); 1998 m. vasario 12 d. Sprendimas Raso ir kt. (C‑163/96, Rink. p. I‑533) ir 2008 m. liepos 1 d. Sprendimas MOTOE (C‑49/07, Rink. p. I‑4863).


9 – Atitinkamai žr. 1991 m. kovo 19 d. sprendimą (C‑202/88, Rink. p. I‑1223); 1991 m. gruodžio 13 d. sprendimą (C‑18/88, Rink. p. I‑5941) ir 2003 m. gegužės 22 d. sprendimą (C‑462/99, Rink. p. I‑5197).


10 – 1998 m. birželio 25 d. sprendimas (C‑203/96, Rink. p. I‑4075).


11 – T. y. minėti sprendimai: Raso ir kt. (27 punktas); Höfner ir Elser (29 punktas); Merci convenzionali porto di Genova (17 punktas); Job Centre (31 punktas) ir MOTOE (50 ir 51 punktai).


12 – Žr. ginčijamo sprendimo 180–183 ir 191–199 konstatuojamąsias dalis (dėl argumentų, susijusių su šios teorijos vertinimu). Taip pat žr. ginčijamo sprendimo 200–237 konstatuojamąsias dalis (kuriose Komisija nagrinėjo ir galutinai paneigė papildomus argumentus, susijusius su, be kita ko, lignito konkurencingumu).


13 – Komisija jau rėmėsi šia teorija dviejuose EB 86 straipsniu grindžiamuose sprendimuose dėl greitojo pristatymo paslaugų sistemos Ispanijoje [1990 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas 90/456/EEB dėl tarptautinio greitojo pašto paslaugų teikimo Ispanijoje (OL L 233, p. 19)] ir Nyderlanduose [1989 m. gruodžio 20 d. Sprendimas 90/16/EEB dėl greitojo pašto paslaugų teikimo Nyderlanduose (OL L 10, p. 47)].


14 – 1992 m. lapkričio 17 d. sprendimo (C‑271/90, C‑281/90 ir C‑289/90, Rink. p. I‑5833) 36 punktas.


15 – Žr. sprendimo 31 punktą. Taip pat žr. minėto Sprendimo GB‑Inno‑BM 23‑25 punktus.


16 – Galima įžvelgti tam tikras sąsajas su DEI; ši įmonė dėl Graikijos Respublikos jai suteiktų beveik monopolinių teisių eksploatuoti lignitą naudodama jį savo pačios vykdomai elektros energijos gamybai galėjo užkirsti kelią naujiems dalyviams patekti į didmeninę elektros energijos rinką.


17 – 2001 m. gegužės 17 d. sprendimas (C‑340/99, Rink. p. I‑4109).


18 – Žr. Teisingumo Teismo nurodytą teismo praktiką: minėto Sprendimo Höfner ir Elser 29 punktą; 1991 m. birželio 18 d. Sprendimo ERT (C‑260/89, Rink. p. I‑2925) 37 punktą; minėto Sprendimo Merci convenzionali porto di Genova 16 ir 17 punktus; 1994 m. spalio 5 d. Sprendimo Centre d’insémination de la Crespelle (C‑323/93, Rink. p. I‑5077) 18 punktą; minėto Sprendimo Raso ir kt. 27 ir 28 punktus; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Albany (C‑67/96, Rink. p. I‑5751) 93 punktą; 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Pavlov ir kt. (C‑180/98 ‑ C‑184/98, Rink. p. I‑6451) 127 punktą; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimo Ambulanz Glöckner (C‑475/99, Rink. p. Ι‑8089) 39 punktą ir 2008 m. sausio 31 d. Sprendimo Centro Europa 7 (C‑380/05, Rink. p. I‑349) 60 punktą. Panašiais klausimais taip pat žr. minėto Sprendimo Connect Austria 80 punktą.


19 – Teisingumo Teismas nurodo, kad panašus požiūris išdėstytas minėto Teisingumo Teismo sprendimo Job Centre 36 punkte. Šiame punkte paaiškinta, jog „nėra būtina, kad nagrinėjami piktnaudžiavimo veiksmai darytų realų poveikį šiai prekybai. Pakanka įrodyti, kad šie veiksmai gali daryti tokį poveikį“.


20 – Šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo nurodytą teismo praktiką: minėto Sprendimo ERT 37 punktą; minėto Sprendimo Merci convenzionali porto di Genova 17 punktą ir minėto Sprendimo Centro Europa 7 60 punktą.


21 – Be to, kad neiškraipytos konkurencijos reikalavimas aiškiai numatytas EB 3 straipsnio 1 dalies g punkte, šiuo reikalavimu taip pat grindžiamos EB 81–EB 89 straipsniuose nurodytos konkurencijos taisyklės.


22 – Žr. Teisingumo Teismo nurodytą teismo praktiką minėto Sprendimo MOTOE 51 punkte ir minėto sprendimo dėl galinės telekomunikacijų įrangos 51 punktą; minėto Sprendimo GB‑Inno‑BM 25 punktą; minėto Sprendimo ERT 37 punktą ir minėto Sprendimo Raso ir kt. 29‑31 punktus.


23 – Elliniki Leschi Aftokinitou kai Perigiseon (Graikijos automobilių sporto ir ekskursijų klubas, toliau – ELPA).


24 – Pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo nurodytų minėto sprendimo dėl galinės telekomunikacijų įrangos 51 punktą ir minėto Sprendimo GB‑Inno‑BM 25 punktą.


25 – Žr. minėto Sprendimo Raso ir kt. 31 punktą; minėto Sprendimo MOTOE 49 punktą ir šios išvados 18–20 bei 22 išnašose nurodytus minėtus sprendimus.


26 – Keliose bylose Teisingumo Teismas nusprendė: nors vien tai, kad valstybė narė, suteikdama išimtines teises, sukuria dominuojančią padėtį, nėra nesuderinama su EB 86 straipsniu, EB sutartimi valstybės narės vis tiek įpareigojamos nepriimti ir nepalikti galioti priemonių, dėl kurių ši nuostata gali tapti neveiksminga. Žr., pavyzdžiui, minėto Sprendimo ERT 35 punktą ir 2000 m. vasario 10 d. Sprendimo Deutsche Post (C‑147/97 ir C‑148/97, Rink. p. I‑825) 39 punktą. Kaip teisingai paaiškino generalinis advokatas J. L. da Cruz Vilaça byloje (1988 m. gegužės 4 d. sprendimas, 30/87, Rink. p. Ι‑2497) pateiktos išvados 65 punkte, EB 86 straipsnio 1 dalies nuostata „siekiama užkirsti kelią valdžios institucijoms naudotis specialiu viršenybės santykiu, kuris jas sieja su tam tikromis įmonių grupėmis, kad jas įpareigotų imtis Sutartimi draudžiamų veiksmų ar joms suteiktų su bendra rinka nesuderinamą pranašumą“. EB 86 straipsnio nuostatos buvo įtrauktos į Sutartį būtent dėl įtakos, kurią valdžios institucijos gali daryti šių įmonių komerciniams sprendimams. Dėl šios priežasties EB 86 straipsnis susijęs tik su įmonėmis, dėl kurių veiksmų valstybės turi prisiimti specialiąją atsakomybę dėl įtakos, kurią jos gali daryti šiems veiksmams. Iš esmės tuo siekiama užtikrinti, kad valstybės kišimosi į šias įmones tikslas ar poveikis nėra riboti ar iškraipyti konkurenciją arba iškreipti šių įmonių santykius su privačiomis įmonėmis.


27 – Žr., pavyzdžiui, minėto Sprendimo MOTOE 49–51 punktus.


28 – Žr. minėto sprendimo dėl telekomunikacijų paslaugų 36 punktą ir minėto Sprendimo Connect Austria 80–84 punktus. Taip pat žr. minėto sprendimo dėl galinės telekomunikacijų įrangos 51 punktą; minėto Sprendimo Dusseldorp ir kt. 61 ir paskesnius punktus bei minėto Sprendimo GB‑Inno‑BM 20 ir 21 punktus. Taip pat žr. S. Debegioti „I paravasi ton arthron 106(1) kai 102 SynthLEE enopsei ton apofaseon tou Genikou Dikastiriou tis Enosis gia ton elliniko ligniti“ (SESV 106 straipsnio 1 dalies ir SESV 102 straipsnio pažeidimas atsižvelgiant į Bendrojo Teismo sprendimus dėl Graikijos lignito) Dikaio Epicheiriseon & Etairion (Įmonių ir bendrovių teisė), 2012, p. 900‑914. Šio autoriaus teigimu, skundžiamame sprendime neteisingai aiškinama Teisingumo Teismo praktika.


29 – Minėtame Sprendime Connect Austria Teisingumo Teismas aprašė galimą valstybės įmonės ar privilegijuotą statusą turinčios įmonės praktiką, kuri nebūtinai yra neteisėta, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnį. Todėl skundžiamo sprendimo 111 punkte in fine Bendrojo Teismo išvada, pagal kurią „Teisingumo Teismas taip pat atsižvelgė į valstybės įmonės elgesį rinkoje“, yra teisės klaida, nes Sprendime Connect Austria nebuvo nustatytas joks konkretus elgesys.


30 – Žr., pavyzdžiui, 1977 m. vasario 13 d. Sprendimo Hoffmann‑La Roche prieš Komisiją (85/76, Rink. p. Ι‑461) 91 punktą ir 1990 m. liepos 10 d. Sprendimo Tetra Pak prieš Komisiją (T‑51/89, Rink. p. II‑309) 23 ir 24 punktus.


31 – Graikijos Respublika privalėjo priimti elektros energijos rinkos liberalizavimo priemones nuo 2001 m. vasario mėn., bet to nepadarė (žr. ginčijamo sprendimo 61 ir 62, 85, 109, 136.3, 147, 150 ir 235 konstatuojamąsias dalis).


32 – Pats Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 87 punkte pripažino, kad Graikijos Respublikos priimtos priemonės, t. y. iki 2001 m. DEI suteiktos privilegijos, ir po 2001 m. toliau darė poveikį.


33 – Žr., pavyzdžiui, ginčijamo sprendimo 164, 182, 188, 189, 191, 193, 195–197, 199, 214 ir 215 konstatuojamąsias dalis, 237 ir 255 išnašas, taip pat 223–225, 228, 229, 233 ir 238 konstatuojamąsias dalis.


34 – Žr., pavyzdžiui, ginčijamo sprendimo 185, 225 ir 237 konstatuojamąsias dalis.


35 – Šią antikonkurencinio poveikio stiprinimo priežastį Bendrasis Teismas mini skundžiamo sprendimo 88 punkte.


36 – Kai privilegijas eksploatuoti lignitą turinti įmonė jį išgauna, lignitas, kaip produktas, gali būti: i) parduotas ar realizuotas vidaus rinkoje (ar eksportuotas); arba ii) šios įmonės panaudotas kaip kuras elektros energijos gamybai. DEI pasirinko antrąją galimybę ir lignitą naudoja tik pati – gamina elektros energiją. Pavyzdžiui, žr. ginčijamo sprendimo 126 ir 127 konstatuojamąsias dalis.


37 – Administraciniame procese ir procese Bendrajame Teisme Graikijos Respublika nė karto nenurodė, kad DEI dominuojančios padėties pirminėje lignito tiekimo rinkoje išplėtimas į antrinę didmeninę elektros energijos (produkcijos pardavimo) rinką yra „objektyviai pateisinamas“. Pavyzdžiui, žr. ginčijamo sprendimo 240 konstatuojamąją dalį.


38 – Žr. Graikijos energijos reguliavimo tarnybos (RAE) sprendimą Nr. 822/2012, kuriame pažymėta, kad: „neegzistuoja ekonominio efektyvumo pagrindu veikianti elektros energijos rinka, nes DEI priklauso visos dujų ir lignito jėgainės bei daugiau kaip 65 % elektros energijos gamybos rinkos, o jos konkurentai naudoja naujesnius gamtinių dujų gamybos vienetus“ ir dėl to RAE paprastai nusprendė, kad neįmanoma turėti įprastai veikiančios gamybos ar tiekimo rinkos.


39 – Be kita ko, žr. 2012 m. spalio 17 d. RAE sprendimo Nr. 822/2012 dėl bendrovės G.M.M.LARKO AE pateikto skundo Nr. RAE I‑153708/22.03.202 prieš DEI 23 punktą: „akivaizdu, kad nėra realiai veikiančios elektros energijos rinkos; nesant poreikio atlikti specifinio vertinimo, tai įrodoma tuo, kad vienai (DEI) priklauso visos šalies lignito bei hidroelektrinės jėgainės ir ji ir toliau turi daugiau kaip 65 % elektros energijos rinkos, o visi jos konkurentai eksploatuoja naujas nenusidėvėjusias gamtinių dujų jėgaines bei naudotas, t. y. nusidėvėjusias, lignito, gamtinių dujų ir hidroeletrinės jėgaines. Todėl negali egzistuoti veiksminga rinka tiekimo srityje, nes visą šią rinką faktiškai ir iš esmės kontroliuoja (DEI)“ (išskirta mano). Taip pat žr., pavyzdžiui, RAE sprendimą Nr. 831/2012 bei sprendimus Nr. 346/2012 ir Nr. 822/2012 (dviejuose pastaruosiuose sprendimuose nagrinėjamas DEI piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ypač jos pramoninių klientų nenaudai).


40 – Žr. ginčijamo sprendimo 255, 215 ir 244 konstatuojamąsias dalis, kuriose daroma nuoroda į veikiančią elektros energijos tiekimo rinką ir mažųjų gamintojų situaciją.


41 – Žr. ginčijamo sprendimo 83–90 konstatuojamąsias dalis ir skundžiamo sprendimo 90 punktą.


42 – Žr. ginčijamo sprendimo 84–98, 199, 215 (taip pat 237 ir 255 išnašas), 222–225, 228, 229 ir 237 konstatuojamąsias dalis. Taip pat žr. 2011 m. kovo 7 d. Komisijos rašytines pastabas, kurios buvo pateiktos Bendrajam Teismui šiam specialiai to paprašius skundžiamo sprendimo 49 punkte. Tai taip pat matyti iš 2011 m. vasario 1 d. Graikijos Respublikos atsakymo į Bendrojo Teismo klausimus.


43 – Apeliacinis skundas priimtinas, jei sprendimas grindžiamas prieštaringais ar nepakankamais motyvais. Šiuo klausimu žr. 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją (C‑185/95 P, Rink. p. I-8417) 25 punktą; 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Sumitomo Metal Industries et Nippon Steel prieš Komisiją (C‑403/04 P ir C‑405/04 P, Rink. p. I‑729) 77 punktą; 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją (C‑120/06 P ir C‑121/06 P, Rink. p. Ι‑6513) 90 punktą ir 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der grüne Punkt – Duales System Deutschland prieš Komisiją (C‑385/07 P, Rink. p. Ι‑6155) 71 punktą. Be to, Bendrasis Teismas turi motyvuoti savo sprendimus, kad Teisingumo Teismas galėtų kontroliuoti, ar nebuvo iškreiptas Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų turinys (žr. 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo Dorsch Consult prieš Tarybą ir Komisiją (C‑237/98 P, Rink. p. I‑4549) 50 ir 51 punktus bei 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija prieš CEVA ir Pfizer (C‑198/03 P, Rink. p. I‑6357) 50 punktą.


44 – Žr., be kita ko, 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Michelin prieš Komisiją (322/81, Rink. p. 3461) 57 punktą. Taip pat žr. 2000 m. kovo 16 d. Sprendimo Compagnie maritime belge Transports ir kt. prieš Komisiją (C‑395/96 P ir C‑396/96 P, Rink. p. I‑1365) 34 punktą ir minėto Sprendimo ERT 35 punktą.


45 – Žr. jo išvados byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Bodson, 67 ir 68 punktus.