BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. lapkričio 25 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija – Erdvinis žymuo – Tamsaus butelio forma – Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑862/19
Brasserie St Avold, įsteigta Saint-Avold (Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Greffe, D. Brun ir F. Donaud,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą A. Folliard-Monguiral ir V. Ruzek,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2019 m. spalio 21 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 466/2019-4), susijusio su Europos Sąjungoje galiojančia tarptautine erdvinio žymens, vaizduojančio tamsaus butelio formą, registracija,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai V. Kreuschitz ir G. Steinfatt (pranešėja),
posėdžio sekretorė J. Pichon, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gruodžio 18 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. vasario 28 d.,
įvykus 2020 m. rugsėjo 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2018 m. kovo 16 d. ieškovė Brasserie St Avold dėl erdvinio žymens, kurį sudaro tamsaus butelio forma, pateikė tarptautinės registracijos paraišką (registracijos Nr. 1408065) ir joje nurodė Europos Sąjungą. Prekių ženklas, kurio tarptautinėje registracijoje nurodyta Europos Sąjunga, yra šis erdvinis žymuo:
2 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 32 ir 33 klasėms ir atitinka šį aprašymą:
– 32 klasė: „alus, mineralinis vanduo (gėrimai), gazuotas vanduo, vaisių gėrimai, vaisių sultys, gėrimų sirupai, preparatai gėrimams gaminti, limonadai, vaisių nektarai, saldinti gėrimai, gaivieji aperityvai“;
– 33 klasė: „alkoholiniai gėrimai (išskyrus alų), vynai, vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, vynai, kuriems suteikta saugoma geografinė nuoroda“.
3 2019 m. sausio 25 d. sprendimu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ekspertė atsisakė suteikti apsaugą tarptautinei registracijai, remdamasi 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies b punktu.
4 Dėl šio ekspertės sprendimo 2019 m. vasario 20 d. ieškovė, remdamasi Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniais, pateikė apeliaciją EUIPO.
5 2019 m. spalio 21 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją, motyvuodama tuo, kad ginčijamas žymuo neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
6 Tam, kad prieitų prie šios išvados, Apeliacinė taryba, pirma, nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas žymuo atitinka vieną iš paraiškoje dėl apsaugos nurodytų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų labiausiai paplitusių pakavimo formų, t. y. butelį, jis gali būti laikomas skiriamuoju tik su sąlyga, kad reikšmingai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių. Šie skirtumai turėtų būti ypatingi, įsimintini ir visuomenės suvokiami kaip prekių komercinės kilmės nuorodos.
7 Antra, atitinkamą visuomenę sudaro alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų pirkėjai visoje Sąjungoje.
8 Trečia, tamsios spalvos butelio su dangteliu forma yra įprasta gėrimų sektoriuje. Kalbant apie netaisyklingai ant butelio apvyniotą baltą etiketę, pažymėtina, kad konkretūs ekspertės pateikti pavyzdžiai rodo, jog tai yra savybė, kuri nėra neįprasta atitinkamame sektoriuje, nepriklausomai nuo to, ar etiketė uždengia visą butelį, ar jo dalį. Šie konkretūs pavyzdžiai pagrindžia išvadą, kad suinteresuotoji visuomenė yra labiau linkusi identifikuoti alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų komercinę kilmę, remdamasi žodiniais etikečių elementais, o ne etikečių forma ar pozicija. Suinteresuotoji visuomenė nesuvoks ginčijamo žymens kaip kilmės nuorodos, nesvarbu, ar etiketė būtų suvokiama kaip vyskupo mitros vaizdas, ar kaip trikampiu sulankstyta servetėlė. Atitinkama visuomenė negali lengvai ir iš karto įsiminti ginčijamo žymens kaip skiriamojo žymens. Be to, etiketė gali būti suvokiama kaip atliekanti lašų sugėrimo funkciją, pilant skystį.
9 Taigi ginčijamą žymenį sudaro tik tipinių nagrinėjamų prekių elementų derinys, t. y. butelis ir etiketė, kurių forma ir išdėstymas iš esmės nesiskiria nuo tam tikrų pagrindinių minėtų prekių formų ir atrodo kaip paprastas tokių formų variantas. Nurodyti skirtumai, palyginti su sektoriaus normomis, pastebimi tik atlikus atidų patikrinimą, kurio vidutinis vartotojas neatlieka, todėl jie nėra suvokiami kaip atitinkamų prekių komercinės kilmės nuoroda. Minėtas vartotojas suvoks ginčijamą žymenį kaip nagrinėjamų prekių estetinį, dekoratyvinį ar funkcinį apipavidalinimą, kuris, beje, iš esmės nesiskiria nuo sektoriaus normų.
10 Ketvirta, Apeliacinė taryba patikslino, kad registracijos, atliktos Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, negali daryti įtakos jos vertinimui.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
12 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl pirmą kartą Bendrajame Teisme pateiktų įrodymų priimtinumo
13 Ieškinio 43 punkte pateiktos dvi nuotraukos, skirtos butelių su etiketėmis, atitinkančiomis tariamą sektoriaus normą, ir ieškovės prekių, pažymėtų prašomu įregistruoti prekių ženklu, lentynoms pavaizduoti.
14 Į šiuos pirmą kartą Bendrajame Teisme pateiktus įrodymus negali būti atsižvelgta. Iš tiesų Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu siekiama atlikti EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolę, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnį, todėl Bendrajam Teismui nepriklauso peržiūrėti faktinių aplinkybių, remiantis pirmą kartą jam pateiktais dokumentais. Taigi šie įrodymai, nenagrinėjant jų įrodomosios galios, yra atmestini (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas / VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, EU:T:2005:420, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
Dėl esmės
15 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
16 Šį pagrindą sudaro trys dalys. Pirma, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai įvertino ginčijamo žymens savybes ir pobūdį. Antra, vertindama ginčijamo žymens skiriamąjį požymį Apeliacinė taryba iš esmės taikė klaidingus kriterijus. Trečia, Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamas žymuo neturi skiriamojo požymio.
Dėl pirmos dalies, grindžiamos klaida, padaryta vertinant prašomo įregistruoti prekių ženklo savybes ir pobūdį
17 Šioje dalyje ieškovė iš esmės pateikia tris priekaištus. Pirma, ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba netinkamai apibrėžė ginčijamą žymenį. Jį sudaro specifinė etiketės padėtis ant butelio, tačiau šis butelis nėra ginčijamo žymens dalis. Antra, ji teigia, kad šios etiketės forma ir jos padėtis ant butelio labai skiriasi nuo sektoriaus normų ir įpročių. Trečia, minėtai etiketei nėra būdingas joks funkcinis aspektas.
18 Kadangi argumentai, pateikti dėl dviejų paskutinių priekaištų, susiję su konkrečiu ginčijamo žymens skiriamojo požymio buvimo vertinimu ir papildo trečioje dalyje pateiktus argumentus, į juos bus atsižvelgta nagrinėjant trečią dalį.
19 Pateikdama pirmąjį priekaištą ieškovė tvirtina, kad ginčijamą žymenį sudaro šie elementai:
– stataus trikampio formos etiketė,
– šios etiketės konkreti padėtis ant butelio: jos įžambinė kraštinė yra butelio apačioje, o etiketė apvyniota ant cilindrinės formos butelio taip, kad jos aukštis aplink butelį skiriasi, nes vienoje pusėje susidaro išsikišęs smailusis kampas, o kitoje pusėje didžiosios „V“ raidės formos iškarpa, ir taip daroma užuomina į vyskupo mitrą; etiketės aukštis viršija butelio cilindro struktūrą, todėl jos išsikišęs kampas nesiliečia su buteliu.
20 Taigi neturi reikšmės tai, kad „tamsus butelis su apvaliu kamšteliu [yra] įprasta nagrinėjamų prekių tara“, nes ieškovė gina savo teises būtent į konkrečią etiketę, kuri ant butelio užklijuota išskirtinai, o ne į pačią tarą. Vadinasi, nėra reikšminga nagrinėti butelio savybių ir netikslu būtų apibūdinti ginčijamą žymenį, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, taip, kad jis yra „erdvinis tamsaus butelio su apvaliu kamšteliu <…> ir aplink jo apačią apvyniota balta etikete vaizdas iš keturių pusių“. Atvirkščiai, Apeliacinė taryba turėjo išnagrinėti, ar šio sprendimo 19 punkte nurodytų etiketės elementų derinys apskritai sudaro skiriamąjį žymenį, ar ne.
21 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
22 Atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą ieškovė patikslino, kad prašomas įregistruoti žymuo yra erdvinis žymuo, pavaizduotas ieškinio 2 punkte ir paraiškoje dėl apsaugos, t. y. butelis su apvaliu kamšteliu ir etikete.
23 Taigi Apeliacinė taryba teisingai atsižvelgė į bendrą įspūdį, kurį sukelia visi šie elementai.
24 Be to, iš ginčijamo sprendimo 16, 17, 20, 22, 23 ir 25 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba tinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes, apibūdinančias, kaip suinteresuotas vartotojas suvokia ginčijamą žymenį.
25 Taigi, atsižvelgiant į tai, kas patikslinta šio sprendimo 18 punkte, pirma dalis turi būti atmesta.
Dėl antros dalies, grindžiamos klaidingų kriterijų taikymu vertinant ginčijamo žymens skiriamąjį požymį
26 Darydama nuorodą į 2002 m. vasario 27 d. Sprendimą Eurocool Logistik / VRDT (EUROCOOL) (T‑34/00, EU:T:2002:41, 39 punktas) ieškovė tvirtina, kad minimalaus skiriamojo požymio pakanka tam, kad Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas nebūtų taikomas. Ginčijamas žymuo sudarytas iš elementų derinio, aiškiai išskiriančio jį iš kitų atitinkamų prekių rinkoje esančių formų, todėl, vertinamas kaip visuma, jis turi reikalaujamą minimalų skiriamąjį požymį.
27 Ieškovės nuomone, šią išvadą patvirtina 2018 m. spalio 3 d. Sprendimas Wajos / EUIPO (Indo forma) (T‑313/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:638, 26 punktas), pagal kurį maisto sektoriuje su būdinga didele konkurencija ūkio subjektai, siekdami atkreipti vartotojų dėmesį, yra labai skatinami savo produktus atskirti nuo konkurentų prekių, be kita ko, kiek tai susiję su jų išvaizda ir pakuotės koncepcija. Taigi, atrodo, kad vidutinis vartotojas gali suvokti atitinkamų prekių pakuotės formą kaip jų komercinės kilmės nuorodą, jeigu ši forma turi pakankamai savybių, kad būtų galima atkreipti jo dėmesį.
28 Ieškovės teigimu, ginčijamo sprendimo 11 punkte Apeliacinė taryba neatsižvelgė į šią jurisprudenciją, iš esmės nusprendusi, kad gali būti sunkiau nustatyti erdvinio žymens, kurį sudaro pačios prekės arba jos įpakavimo vaizdas, skiriamąjį požymį, palyginti su žodinio ar vaizdinio prekių ženklo skiriamuoju požymiu. Taigi reikalaudama didesnio ginčijamo žymens išskirtinumo Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą.
29 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
30 Šiuo klausimu pagal Reglamento 2017/1001 4 straipsnį prekės ar jos įpakavimo forma gali sudaryti Europos Sąjungos prekių ženklą su sąlyga, kad tokia forma leidžia atskirti vienos įmonės prekes nuo kitų įmonių prekių.
31 Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai.
32 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad prekių ženklo skiriamasis požymis pagal minėtą nuostatą reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę ar paslaugą, dėl kurių prašoma registracijos, kaip pagamintą ar suteiktą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių (žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, EU:C:2011:680, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Fränkischer Weinbauverband / EUIPO (Elipsinio butelio forma), T‑68/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:677, 15 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Skiriamasis prekių ženklo požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė (žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, EU:C:2011:680, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. sausio 16 d. Sprendimo Steiff / VRDT (Etiketė su metaline saga pliušinio gyvūno ausies viduryje), T‑434/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:6, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Taip pat būtina priminti, kad siekiant nustatyti, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį. Vis dėlto tai nereiškia, kad nereikia pirmiausia išnagrinėti skirtingų prekių ženklo pateikimo elementų. Iš tikrųjų atliekant visapusišką vertinimą gali būti naudinga išnagrinėti kiekvieną atitinkamą prekių ženklą sudarantį elementą (žr. 2014 m. sausio 16 d. Sprendimo Etiketė su metaline saga pliušinio gyvūno ausies viduryje, T‑434/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:6, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Be to, pakanka minimalaus skiriamojo požymio tam, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas nebūtų taikomas (žr. 2015 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Bopp / VRDT (Žalio aštuonkampio atvaizdas), T‑209/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:701, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Pagal suformuotą jurisprudenciją erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš pačios prekės formos, skiriamųjų požymių vertinimo kriterijai nesiskiria nuo tų, kurie taikomi kitoms prekių ženklų kategorijoms. Tačiau taikydamas šiuos kriterijus vidutinis vartotojas nebūtinai taip pat suvoks erdvinį prekių ženklą, sudarytą iš pačios prekės vaizdo, ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išorės. Iš tiesų vidutiniai vartotojai, nesant grafinių ar tekstinių elementų, nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės, remdamiesi jų ar pakuotės forma, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo atveju (žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, EU:C:2011:680, 45, 46 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Elipsinio butelio forma, T‑68/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:677, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat pagal analogiją žr. 2003 m. balandžio 8 d. Sprendimo Linde ir kt., C‑53/01–C‑55/01, EU:C:2003:206, 48 punktą).
37 Konkrečiai tariant, kadangi prekiaujant skystu gaminiu jo supilstymas į tarą neišvengiamas, vidutinis vartotojas jai pirmiausia suteikia paprastą taros funkciją. Erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro tokia tara, gali būti skiriamasis tik jeigu leidžia vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam šios prekės vartotojui atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių, neanalizuojant ir nesutelkiant ypatingo dėmesio (žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Elipsinio butelio forma, T‑68/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:677, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat pagal analogiją žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Henkel, C‑218/01, EU:C:2004:88, 53 punktą).
38 Tokiomis sąlygomis juo labiau forma, kurią prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, yra panaši į tikėtiną atitinkamos prekės formą, juo didesnė tikimybė, kad ji neturės skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, turi tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių ir dėl to gali atlikti esminę kilmės nuorodos funkciją (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 39 punktą; 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo EUIPO / Wajos, C‑783/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1073, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat pagal analogiją žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Henkel, C‑218/01, EU:C:2004:88, 49 punktą).
39 Taip pat svarbu priminti, kad naujumas ar originalumas nėra svarbūs kriterijai vertinant prekių ženklo skiriamąjį požymį, nes tam, kad prekių ženklas būtų įregistruotas, nepakanka, kad jis būtų originalus – reikia, kad jis iš esmės skirtųsi nuo prekyboje paprastai naudojamų nagrinėjamų prekių pagrindinių formų ir kad nebūtų laikomas paprastu šių formų variantu ar net galimu jų variantu. Be to, norint įrodyti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, nebūtina pateikti įrodymų, jog prekyboje jo forma yra bendrinė (žr. 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo The Smiley Company / VRDT (Žvaigždės pavidalo veido forma), T‑244/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:764, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 28 d. Sprendimo Gibson Brands / EUIPO – Wilfer (Gitaros forma), T‑340/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:455, 39 punktą).
40 Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl to, jog rinkoje yra daug formų, su kuriomis vartotojas susiduria, mažai tikėtina, kad jis manytų, jog tam tikra formos rūšis priklauso konkrečiam gamintojui, o ne atspindi šiai rinkai būdingą įvairovę. Iš tiesų didelė rinkoje jau esančių originalių arba išgalvotų formų įvairovė riboja tikimybę, kad konkreti forma bus laikoma labai besiskiriančia nuo šioje rinkoje vyraujančios normos ir kad dėl šios priežasties vartotojai ją identifikuos vien dėl išskirtinumo ar originalumo (2019 m. birželio 28 d. Sprendimo Gitaros forma, T‑340/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:455, 36 punktas).
41 Vadinasi, jeigu erdvinį prekių ženklą sudaro prekės, kuriai prašoma jį įregistruoti, ar jos pakuotės forma, vien fakto, kad ši forma yra vienos iš įprastų šios rūšies prekių formų atmaina, nepakanka pripažinti, jog prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Visada būtina patikrinti, ar toks prekių ženklas leidžia vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam šios prekės vartotojui atskirti atitinkamą prekę nuo kitų įmonių prekių, neatliekant analizės ir nekreipiant ypatingo dėmesio (žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo EUIPO / Wajos, C‑783/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1073, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
42 Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 8–13 punktuose Apeliacinė taryba nurodė jurisprudenciją, taikytiną nagrinėjant, ar egzistuoja erdvinio prekių ženklo, kurį sudaro pačios prekės ar jos įpakavimo forma, skiriamasis požymis. Ji, be kita ko, priminė reikalavimą, kad toks prekių ženklas turi labai skirtis nuo sektoriaus normų ar įpročių. Ginčijamo sprendimo 14–27 punktuose ji taikė šią jurisprudenciją ginčijamam žymeniui ir minėto sprendimo 25–27 punktuose padarė išvadą, kad, pirma, šį žymenį sudaro tik atitinkamų prekių tipiškų elementų derinys, t. y. butelis ir etiketė, kurių forma ir padėtis iš esmės nesiskiria nuo nagrinėjamų prekių pagrindinių formų ir atrodo kaip paprastas tokių prekių variantas, antra, tariami skirtumai, palyginti su sektoriaus normomis, pastebimi tik po atidaus patikrinimo, kurio vidutinis vartotojas neatlieka, todėl jie nėra suvokiami kaip prekių, kurioms prašoma prekių ženklo apsaugos, komercinės kilmės nuoroda, ir, trečia, minėtas vartotojas suvokia prekių ženklą kaip estetinį, dekoratyvinį ar funkcinį juo žymimų prekių apipavidalinimą, kuris, be kita ko, nesiskiria nuo sektoriaus normų.
43 Iš 2018 m. spalio 3 d. Sprendimo Indo forma (T‑313/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:638), kurį nurodo ieškovė, 26 punkto matyti, kad maisto sektoriuje, kuriam būdinga didelė konkurencija, ūkio subjektai, siekdami atkreipti vartotojų dėmesį, yra labai skatinami savo produktus atskirti nuo konkurentų prekių, be kita ko, kiek tai susiję su jų išvaizda ir pakuotės koncepcija, todėl, atrodo, kad vidutinis vartotojas gali suvokti atitinkamų prekių pakuotės formą kaip jų komercinės kilmės nuorodą, jeigu ši forma turi pakankamai savybių, kad būtų galima atkreipti jo dėmesį.
44 Vis dėlto, pirma, reikia priminti, kad nuo tada, kai, nagrinėjant 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) taikymą, buvo priimtas 2003 m. balandžio 8 d. Sprendimas Linde ir kt. (C‑53/01–C‑55/01, EU:C:2003:206, 48 punktas), kuriame nustatyti principai taikytini šiuo atveju, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad vidutiniai vartotojai, nesant visų grafinių ar tekstinių elementų, nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės, remdamiesi jų ar pakuotės forma, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo atveju (žr. šio sprendimo 36 punktą).
45 Antra, 2018 m. spalio 3 d. Sprendimo Indo forma (T‑313/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:638) 26 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi 2003 m. gruodžio 3 d. Sprendimu Nestlé Waters France / VRDT (Butelio forma) (T‑305/02, EU:T:2003:328, 34 punktas), kuris buvo priimtas prieš Teisingumo Teismui 2004 m. vasario 12 d. Sprendime Henkel (C‑218/01, EU:C:2004:88, 49 punktas), 2004 m. balandžio 29 d. Sprendime Henkel / VRDT (C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 39 punktas) ir 2004 m. spalio 7 d. Sprendime Mag Instrument / VRDT (C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 31 punktas) patikslinant, kad, kiek tai susiję su erdviniais prekių ženklais, kuriuos sudaro pačios prekės ar jos įpakavimo forma, skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, turi tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių ir dėl to gali atlikti esminę kilmės nuorodos funkciją (žr. šio sprendimo 38 punktą).
46 Taigi 2003 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Butelio forma (T‑305/02, EU:T:2003:328) 34 punkte įtvirtintą taisyklę reikia aiškinti atsižvelgiant į vėlesnę Teisingumo Teismo jurisprudenciją (žr. šio sprendimo 36 ir 38 punktus). Todėl prielaida, kad vidutinis vartotojas gali atitinkamų prekių pakuotės formą suvokti kaip jų komercinės kilmės nuorodą, jeigu ši forma turi pakankamai savybių, kad būtų galima atkreipti jo dėmesį, turi būti suprantama taip, kad ji susijusi su situacija, kai prašomas įregistruoti erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro pačios prekės forma ar jos įpakavimas, labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių.
47 Taip juo labiau yra todėl, kad Bendrasis Teismas 2018 m. spalio 3 d. Sprendime Indo forma (T‑313/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:638, 28 punktas) patikslino, kad, siekiant įvertinti erdvinio prekių ženklo, kurį sudaro pačios prekės forma ar jos įpakavimas, skiriamąjį požymį, reikia išnagrinėti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendime EUIPO / Wajos (C‑783/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1073, 24, 26 ir 30 punktai) Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino, kad tokiu atveju taikomas „didelio skirtumo nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių“ testas.
48 Iš to matyti, kad ieškovė klaidingai tvirtina, jog vertindama prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį Apeliacinė taryba taikė klaidingus kriterijus.
49 Taigi antra šio ieškinio pagrindo dalis turi būti atmesta.
Dėl trečios dalies, grindžiamos tuo, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog ginčijamas žymuo neturi skiriamojo požymio
50 Atsižvelgdama į šio sprendimo 18 punkte nurodytą patikslinimą ieškovė šioje trečioje dalyje pateikia du priekaištus. Pirma, ji iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba neteisingai apibrėžė sektoriaus normas ir įpročius. Antra, etiketės forma ir padėtis ant butelio nėra susijusi su funkciniu aspektu ir labai skiriasi nuo sektoriaus normų ir įpročių.
– Dėl pirmojo priekaišto, grindžiamo klaida apibrėžiant sektoriaus normas ir įpročius
51 Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinės tarybos nurodyti pavyzdžiai neatspindi sektoriaus normų ir įpročių. Maisto ir, konkrečiau kalbant, alkoholinių gėrimų sektoriaus norma yra prie butelio priklijuota etiketė, paprastai stačiakampė, kuri visiškai pritvirtinama ant cilindrinio butelio korpuso.
52 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
53 Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad jeigu ieškovė remiasi prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamuoju požymiu, nepaisant EUIPO vertinimo, būtent ji turi pateikti konkrečią ir pagrįstą informaciją, įrodančią, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi jam būdingą skiriamąjį požymį (žr. 2010 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Rosenruist / OHMI (Dviejų sukryžiuotų lenktų linijų ant kišenės vaizdas), T‑388/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:410, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Bopp / EUIPO (Lygiakampio aštuoniakampio vaizdas), T‑460/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:816, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
54 Taip pat reikia priminti, kad Apeliacinė taryba neprivalo bendrai ir abstrakčiai nurodyti visų atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių (žr. 2020 m. gegužės 13 d. Sprendimo Cognac Ferrand / EUIPO (Pynių ant butelio forma), T‑172/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:202, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Nagrinėjamu atveju patvirtinusi ekspertės analizę dėl gėrimams skirtų butelių etikečių formų ir jų padėties įvairovės ir ginčijamo sprendimo 17 punkte pakartojusi kai kurias iš jų, Apeliacinė taryba nustatė, kad šio sektoriaus normoms ir įpročiams būdinga didelė pateikimo formų įvairovė (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 28 d. Sprendimo Gitaros forma, T‑340/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:455, 38 ir 39 punktus).
56 Taigi, net darant prielaidą, kad vyraujanti nagrinėjamų prekių etiketė, kaip teigia ieškovė, yra stačiakampio formos, visiškai pritvirtinta prie cilindrinio butelio korpuso, sektoriaus normos ir įpročiai negali būti susiaurinti, kaip teisingai teigia EUIPO, iki statistiškai dažniausiai paplitusios formos, bet turi būti vertinami kaip apimantys visas formas, kurias vartotojas yra įpratęs matyti rinkoje.
57 Darytina išvada, kad pirmasis priekaištas turi būti atmestas.
– Dėl antrojo priekaišto, grindžiamo klaida vertinant etiketės funkcinį pobūdį ir tai, kad ji labai skiriasi nuo sektoriaus normų ir įpročių
58 Pirma, ieškovė teigia, kad etiketės forma yra ypatinga ir ypatingai apvyniota aplink butelį. Ginčijamą žymenį apibūdina stačiojo trikampio formos etiketė, kurios įžambinė yra butelio apačioje, o jos aukštis aplink butelį skiriasi, nes vienoje pusėje susidaro išsikišęs smailusis kampas, o kitoje pusėje – didžiosios „V“ raidės formos iškarpa, ir taip daroma užuomina į vyskupo mitrą. Etiketės aukštis viršija butelio cilindro struktūrą, todėl jos išsikišęs kampas nesiliečia su buteliu.
59 Vis dėlto beveik visuose Apeliacinės tarybos pateiktuose pavyzdžiuose etiketė yra suglamžyta, o ne lygi. Šios etiketės visiškai, o ne iš dalies apgaubia butelio korpusą. Vienintelis ginčijamame sprendime pateiktas pavyzdys, vaizduojantis etiketę, apvyniotą aplink visą butelio korpusą, vis dėlto yra susijęs su stačiakampe etikete, kurios aukštis aplink visą butelį yra vienodas, o ne su nevienodo aukščio etikete su išsikišusiu smailiuoju kampu.
60 Taigi ginčijamas žymuo labai skiriasi nuo šių pavyzdžių ir nuo sektoriaus normų. Nė viename Apeliacinės tarybos pateiktų pavyzdžių nėra atkartotas butelis su skiriamaisiais ginčijamo žymens požymiais etiketėje. Ypatingas jo pobūdis pastebimas net iš tolo. Atitinkama visuomenė jį suvoks ne kaip klasikinį galimų nagrinėjamų prekių formų variantą, bet kaip lengvai įsimenamą kilmės nuorodą, kuri jai leistų, net nežiūrint į ant jos esančius užrašus, iš karto atskirti ieškovės prekes nuo kitos komercinės kilmės prekių.
61 Antra, ginčijamo sprendimo 20 punkte pateiktas Apeliacinės tarybos teiginys, kad išsikišęs etiketės smailusis kampas gali būti nematomas ar nepastebėtas, jei butelyje esančio skysčio vartotojas paims butelį už šios vietos, kelia nuostabą. Visų pirma išsikišusi etiketės dalis yra ne butelio korpuso lygyje, t. y. žemojoje jo dalyje, už kurios vartotojas paima butelį, kai siekia gerti jame esantį skystį, o prie butelio kaklo, todėl vartotojas jos neuždengs gerdamas skystį. Be to, tam, kad žymuo būtų skiriamasis, visiškai nereikalaujama, kad jis visuomet būtų matomas vartotojui. Priešingu atveju joks prekių ženklas nebūtų saugomas, nes bet koks ant prekės esantis žymuo gali būti laikinai uždengtas, atsižvelgiant į tai, kaip prekė yra padėta ar naudojama.
62 Trečia, priešingai, nei ginčijamo sprendimo 24 punkte nurodė Apeliacinė taryba, ieškovės nurodytai etiketei nebūdingas funkcinis aspektas ir ji nėra skirta sugerti ant kaklelio likusiam skysčio lašeliui iš karto po to, kai buvo įpilta į stiklinę arba gerta tiesiogiai iš butelio. Iš tikrųjų tai yra ne servetėlė, bet etiketė iš plono popieriaus, neturinti jokios sugeriamosios savybės. Nagrinėjama etiketė ne daugiau nei bet kuri kita popierinė etiketė nesulaikys ant butelio tekančio lašo, nesvarbu, ar jis bėgtų iš tos pusės, kur išsikišęs smailusis kampas, ar iš pusės, kurioje yra „V“ formos iškarpa.
63 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
64 Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad ginčijamą žymenį sudaro erdvinis tamsaus butelio su apvaliu kamšteliu vaizdas iš keturių pusių. Balta etiketė yra netaisyklingai apvyniota ant apatinės butelio dalies, išskyrus smailų išsikišimą į viršų, kuris nesiliečia su butelio korpusu. Kitoje butelio pusėje etiketė atrodo kaip didžiosios „V“ raidės iškarpa.
65 Tiek Apeliacinė taryba, tiek ekspertė įrodė, kad gėrimo sektoriui būdinga didelė etikečių formų ir jų padėčių ant butelių įvairovė. Be kita ko, egzistuoja glamžytos ir tiesios, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, etiketės, taip pat etiketės, kurios visiškai arba tik iš dalies dengia butelį, kaip yra nagrinėjamos etiketės atveju. Kai kurios etiketės yra visiškai priklijuotos prie butelio, o kitos, pavyzdžiui, kaip nagrinėjama šioje byloje, iš dalies atsikabinusios. Be to, būna stačiakampių, apskritų arba kitokių geometrinių formų etikečių, kaip yra nagrinėjamos etiketės atveju. Nors neatmestina, kad atitinkamoje prekių rinkoje dar nėra tokios etiketės, kaip nurodyta registracijos paraiškoje, ar labai panašios etiketės, vis dėlto reikia priminti, kad naujumas ar originalumas nėra svarbūs elementai, vertinant prekių ženklo skiriamąjį požymį. Nagrinėjamos etiketės vaizdas ir padėtis ant butelio yra formų, kurias vartotojas paprastai gali matyti rinkoje, tęstinumas. Taigi, kaip iš esmės matyti, be kita ko, iš ginčijamo sprendimo 17–25 punktų, ši etiketė yra tik galimas jau egzistuojančių formų variantas, bet labai nesiskiria nuo sektoriaus normų ar įpročių.
66 Kaip ginčijamo sprendimo 23 ir 26 punktuose teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, siekiant suvokti ginčijamame žymenyje nurodytos etiketės ir kitų rinkoje bendrai esančių etikečių formų skirtumus, reikia jas atidžiai išnagrinėti, o to nepadarys vidutinis šių prekių vartotojas. Taigi šie skirtumai nepritrauks jo dėmesio ir nebus įsiminti kaip skiriamasis žymuo (žr. šio sprendimo 37 ir 41 punktuose nurodytą jurisprudenciją).
67 Bet kuriuo atveju nedidelio skirtumo nuo sektoriaus normų ar įpročių nepakanka, kad būtų pripažintas ginčijamo žymens skiriamasis požymis (2020 m. gegužės 13 d. Sprendimo Pynių ant butelio forma, T‑172/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:202, 55 punktas).
68 Antra, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 18, 19, 22 ir 27 punktų ir kaip teisingai teigia EUIPO, vidutiniai vartotojai tikisi, kad etiketėje bus pateikta informacija, susijusi su nagrinėjamomis prekėmis, įskaitant jų komercinės kilmės nuorodą, bet ne to, kad ji pati, t. y. nesant jokių grafinių ar vaizdinių elementų, nurodys šių prekių kilmę. Be to, ieškovė pripažįsta, kad ant etiketės bus žodinių elementų (žr. šio sprendimo 60 punktą). Vartotojai gali taip pat suvokti etiketę kaip estetinę apipavidalinimo formą. Nesant informacijos, kuri leistų šiems vartotojams suprasti, kad šis žymuo turi nurodyti atitinkamų prekių kilmę, jie neįsivaizduos, kad nagrinėjamas žymuo turi nurodyti konkretų gamintoją, ir į jį neatkreips dėmesio (pagal analogiją žr. 2002 m. spalio 9 d. Sprendimo Glaverbel / VRDT (Stiklo plokštės paviršius), T‑36/01, EU:T:2002:245, 28 punktą ir 2018 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Bopp / EUIPO (Lygiakampio aštuoniakampio vaizdas), T‑460/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:816, 63 punktą).
69 Taigi ginčijamas žymuo negali nurodyti nagrinėjamų prekių kilmės. Vadinasi, jis neturi reikalaujamo minimalaus skiriamojo požymio.
70 Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai.
71 Pirma, ieškovė neįrodė, kad vidutinis vartotojas etiketę supras kaip užuominą į vyskupo mitrą, nors tai padėtų ją atskirti nuo sektoriaus normų ir įpročių. Visų pirma, kitaip nei minėtoje etiketėje, vyskupo mitra dažniausiai turi du išsikišusius kampus: vieną priekyje, kitą gale. Be to, būtent vartotojai visoje Sąjungoje turėtų suprasti etiketę kaip vyskupo mitrą. Mitra su smailiais išsikišusiais kampais yra tik katalikų ir anglikonų bei kitų mažiau paplitusių bažnyčių vyskupų aprangos dalis. Ji nenaudojama stačiatikių ir evangelikų bažnyčiose, kurios paplitusios kai kuriose valstybėse narėse. Bet kuriuo atveju ieškovė per posėdį patikslino, kad nesvarbu, ar vartotojai atpažįsta etiketę kaip mitros užuominą.
72 Antra, ginčijamo sprendimo 20 punkte esantis Apeliacinės tarybos teiginys, kad vartotojai iš esmės gali nesuvokti, jog išsikišęs etiketės kampas yra atskirtas nuo viršutinės butelio dalies, atsižvelgiant į tai, kaip jie laikys butelį, gerdami jo turinį, turi būti suprantamas remiantis šio sprendimo 37 ir 41 punktuose nurodyta jurisprudencija, kuri buvo priminta ir taikyta, be kita ko, ginčijamo sprendimo 12, 22, 23 ir 26 punktuose ir kuria remiantis atitinkama pakankamai informuota visuomenė, įsigydama nagrinėjamas prekes, nėra ypač pastabi, todėl nagrinėjama etiketė ir jos priklijavimo prie butelio pobūdis neatkreips jos dėmesio. Be to, Apeliacinė taryba nekonstatavo, kad nė vienas vartotojas nesuvoks šio elemento. Taigi ji tik nurodė galimybę, kad įprastai pastabus vartotojas šio ypatumo nesuvoks, jeigu laikys butelį tam tikru būdu. Tačiau iš tikrųjų tokios situacijos negalima atmesti, nes butelis gali būti laikomas ir už apatinės, ir už viršutinės dalies, net jeigu ji gali susiklostyti retai.
73 Be to, iš ginčijamo sprendimo 17–19, 21, 22 ir 27 punktų aiškiai matyti, kad vartotojai nesuvoks šios ypatingos etiketės savybės kaip elemento, kuris suteiktų jai skiriamąjį požymį. Pirma, tokiai etiketei būdingas tik nedidelis estetinis arba dekoratyvus skirtumas nuo rinkoje esančių formų. Antra, vidutiniai vartotojai tikisi, kad etiketėje bus nurodyta informacija apie nagrinėjamas prekes, įskaitant jų komercinės kilmės nuorodą, bet ne to, kad ji pati, t. y. nesant jokių grafinių ar vaizdinių elementų, nurodys šių prekių kilmę. Taigi ginčijamo sprendimo 20 punkte pateikti motyvai iš tikrųjų buvo pertekliniai.
74 Trečia, nors ginčijamo sprendimo 24 ir 27 punktuose pateikti motyvai, susiję su nagrinėjamos etiketės tariama lašų sugėrimo funkcija, nėra įtikinami, kaip, beje, pripažįsta ir EUIPO, jie bet kuriuo atveju yra pertekliniai. Iš to, kas išdėstyta, matyti ne tik tai, kad kiti ginčijamame sprendime nurodyti motyvai jau yra pakankami ginčijamo žymens skiriamojo požymio nebuvimui pateisinti, bet ir tai, kad nagrinėjami teiginiai pateikiami vartojant žodžių junginius „taip pat“ ar net „arba netgi“, kurie patvirtina jų papildomą svarbą Apeliacinės tarybos argumentuose. Vadinasi, ieškovės argumentai, kuriais siekiama užginčyti šiuos motyvus, turi būti atmesti, nes nagrinėjamu atveju jie nereikšmingi (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 29 d. Sprendimo Vinos de Arganza / EUIPO – Nordbrand Nordhausen (ENCANTO), T‑239/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:12, 51 punktą).
75 Taigi atitinkamų prekių vartotojai nesuvoks ginčijamo žymens kaip žyminčio jų komercinę kilmę, todėl šis žymuo neturi minimalaus skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
76 Išvada, kad nėra minimalaus skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, juo labiau galioja, nes ginčijamą žymenį, be nagrinėjamos etiketės, sudaro tamsus butelis su kamšteliu, kurio visiškai įprasto pobūdžio, palyginti su Apeliacinės tarybos nustatyta sektoriaus norma, ieškovė neginčijo. Taigi ginčijamas žymuo yra tik rinkoje esančių pateikimo formų variantas.
77 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas žymuo labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių rinkoje, kuriai būdinga didelė pakuočių formų įvairovė. Taigi trečios dalies antrąjį priekaištą taip pat reikia atmesti.
78 Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad vienintelį pagrindą, taigi, ir visą ieškinį, reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, reikia iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip to reikalavo EUIPO.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Brasserie St Avold bylinėjimosi išlaidas.
Collins | Kreuschitz | Steinfatt |
Paskelbta 2020 m. lapkričio 25 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.