TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. spalio 8 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sąjungos muitinės kodeksas – 124 straipsnio 1 dalies k punktas – Skolos muitinei išnykimas prekių nenaudojimo atveju –Sąvoka „naudojamos prekės“ – Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra – Skola muitinei, atsiradusi dėl laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taisyklių nesilaikymo – Formalumų užbaigimo dokumento nepateikimas per nustatytą terminą“
Byloje C‑476/19
dėl Kammarrätten i Göteborg (Geteborgo administracinis apeliacinis teismas, Švedija) 2019 m. birželio 19 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2019 m. birželio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Allmänna ombudet hos Tullverket
prieš
Combinova AB
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, teisėjai L. Bay Larsen, C. Toader, M. Safjan ir N. Jääskinen (pranešėjas),
generalinis advokatas E. Tanchev,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Allmänna ombudet hos Tullverket, atstovaujamos M. Jeppsson,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, O. Serdula ir J. Vláčil,
– Estijos vyriausybės, atstovaujamos, N. Grünberg,
– Europos Komisijos, atstovaujamos K. Simonsson ir F. Clotuche-Duvieusart,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (OL L 269, 2013, p. 1, toliau – Muitinės kodeksas), 124 straipsnio 1 dalies k punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Allmänna ombudet hos Tullverket (Muitinės administracijos skundus nagrinėjanti institucija, Švedija, toliau – skundus nagrinėjanti institucija) ir Combinova AB ginčą dėl skolos muitinei, atsiradusios importuojant prekes pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.
Teisinis pagrindas
3 Muitinės kodekso 38 straipsnyje numatyta:
„Kai skola muitinei atsiranda dėl muitų teisės aktų nesilaikymo, tikslinga atsižvelgti į atitinkamo asmens sąžiningumą ir sumažinti skolininko aplaidumo padarinius.“
4 Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta:
„Kodekse vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
16) muitinės procedūra – bet kuri iš toliau išvardytų procedūrų, kuri gali būti įforminta prekėms vadovaujantis Kodeksu:
<…>
b) specialiosios procedūros;
<…>
37) perdirbimo operacijos – bet kuri iš šių operacijų:
a) prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimą, montažą arba priderinimą prie kitų prekių;
b) prekių perdirbimas;
<…>
d) prekių remontas, įskaitant jų atnaujinimą ir sutaisymą;
<…>“
5 Minėto kodekso 79 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:
„1. Importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma:
a) bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje;
b) bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su prekių galutiniu vartojimu Sąjungos muitų teritorijoje;
c) kuri nors sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant ne Sąjungos prekėms muitinės procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį neapmokestinimą muitu ar apmokestinimą pritaikius sumažintą importo muito normą.
2. Skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų:
a) kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti prievolė, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą;
b) kai priimama muitinės deklaracija, kuria prekės deklaruojamos muitinės procedūrai įforminti, jeigu po to nustatoma, kad iš tikrųjų nebuvo įvykdyta sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant prekėms tokią procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį neapmokestinimą muitu arba apmokestinimą pritaikius sumažintą importo muito normą.“
6 Muitinės kodekso 124 straipsnyje numatyta:
„1. Nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų:
<…>
k) kai, atsižvelgiant į 6 dalį, skola muitinei yra atsiradusi pagal 79 straipsnį ir muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.
<…>
6. 1 dalies k punkte nurodytu atveju skola muitinei neišnyksta bandžiusiam apgauti asmeniui ar asmenims.
<…>“
7 Šio kodekso 211 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Muitinės leidimo reikia:
a) norint taikyti laikinojo įvežimo perdirbti ar laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, laikinojo įvežimo ar galutinio vartojimo procedūrą;
<…>
Sąlygos, kuriomis leidžiama naudotis viena arba keliomis pirmoje pastraipoje nurodytomis procedūromis ar saugyklomis, nurodomos leidime.“
8 Minėto kodekso 256 straipsnio, susijusio su laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taikymo sritimi, 1 dalyje nustatyta:
„Nedarant poveikio 223 straipsniui, ne Sąjungos prekėms įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, jos gali būti naudojamos Sąjungos muitų teritorijoje atliekant vieną arba daugiau perdirbimo operacijų tokioms prekėms netaikant:
a) importo muitų;
b) kitų privalomųjų mokėjimų, numatytų kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose;
c) prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti jų iš tos teritorijos.“
9 Šio kodekso 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turi būti pripažinta įvykdyta pagal 215 straipsnį.
Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią ne Sąjungos prekėms įforminama procedūra, ir nustatomas įvertinus laiką, kurio reikia perdirbimo operacijoms atlikti ir procedūrai pripažinti įvykdyta.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
10 2017 m. lapkričio 23 d. Combinova su Tullverket (Muitinės administracija, Švedija) leidimu importavo prekes pagal Muitinės kodekso 256 straipsnyje numatytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Vėliau 2017 m. gruodžio 11 d. minėtos prekės buvo reeksportuotos.
11 Nors formalumų užbaigimo dokumentą Combinova turėjo pateikti muitinės administracijai ne vėliau kaip 2018 m. vasario 22 d., t. y. per 30 dienų nuo procedūros formalumų užbaigimo termino pabaigos, būtent 2018 m. sausio 23 d., ši minėtą formalumų užbaigimo dokumentą gavo tik 2018 m. kovo 6 d.
12 Kadangi muitinės administracija manė, kad dėl praleisto nustatyto termino pateikti formalumų užbaigimo dokumentą atsirado skola muitinei pagal Muitinės kodekso 79 straipsnį, ji nusprendė įtraukti į Combinova muitų sąskaitą 121 Švedijos kronų (SEK) (apie 11,50 EUR) sumą ir 2 790 SEK (apie 265 EUR) pridėtinės vertės mokestį.
13 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Förvaltningsrätten i Göteborg (Geteborgo administracinis teismas, Švedija), gavęs Combinova skundą dėl šio sprendimo, nusprendė, kad muitinės sprendimas yra pagrįstas ir kad Combinova neįrodė, jog yra priežasčių, leidžiančių manyti, kad skola muitinei išnyko.
14 Skundus nagrinėjanti institucija dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Kammarrätten i Göteborg (Geteborgo administracinis apeliacinis teismas, Švedija), prašydama Combinova naudai pripažinti, kad jos skola muitinei išnyko.
15 Skundą nagrinėjanti institucija šiuo klausimu tvirtina, kad pagal Muitinės kodekso 79 straipsnio 2 dalies a punktą ši skola atsirado tuo momentu, kai turėjo būti pateiktas formalumų užbaigimo dokumentas, t. y. 2018 m. vasario 22 d. Vis dėlto tą dieną pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės jau buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos dėl jų reeksporto 2017 m. gruodžio 11 d. Taigi tuo momentu, kai atsirado skola muitinei ar vėliau, prekės nebuvo naudojamos. Jų naudojimas iki skolos muitinei atsiradimo neturi jokio ryšio su šiuo atsiradimu ir atitiko muitinės administracijos patvirtintą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Galiausiai nėra jokių įrodymų, kad Combinova bandė veikti sukčiaudama.
16 Tokiomis aplinkybėmis, skundus nagrinėjančios institucijos nuomone, negalima manyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės buvo naudojamos taip, kad būtų užkirstas kelias skolos muitinei išnykimui pagal Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą.
17 Savo ruožtu muitinės administracija, kuri, nors ir nepateikė apeliacinio skundo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, vykstant procesui vis dėlto pateikė savo pastabas, neteigia, kad prekės buvo suvartotos. Jos nuomone, veikiau reikia išsiaiškinti, ar jos buvo „naudojamos“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą. Sąvoka „naudojamos prekės“, kuri nėra apibrėžta Sąjungos muitų teisės aktuose, gali būti suprantama dviem būdais, t. y. arba prekės buvo naudojamos pagal paskirtį, arba naudojamos vienaip ar kitaip, o tai reiškia, kad jos buvo perdirbtos. Pagrindinis laikinojo įvežimo perdirbti procedūros aspektas yra tai, kad prekės turi būti kokiu būdu perdirbtos. Nagrinėjamu atveju laikinojo įvežimo perdirbti leidimas reiškia, kad Combinova turėjo remontuoti ir kalibruoti įvairius instrumentus, ir tai remiantis Muitinės kodekso 5 straipsnio 37 dalimi yra laikoma perdirbimo veiksmais.
18 Muitinės administracija priduria, kad, kaip matyti iš minėto kodekso 256 straipsnio 1 dalies, ne Sąjungos prekės gali būti naudojamos taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Atsižvelgiant į šią nuostatą sąvoka „naudojamos prekės“ reiškia, kad prekės turi būti perdirbamos vienaip ar kitaip.
19 Kadangi šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės nebuvo perdirbtos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punkte numatytos skolos muitinei išnykimo sąlygos nebuvo įvykdytos.
20 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl pastarojoje nuostatoje nurodytos sąvokos „naudojamos prekės“ reikšmės. Jis pažymi, kad ši sąvoka daug kartų vartojama Muitinės kodekse ir kad šio kodekso 256 straipsnyje numatyta, jog įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą Sąjungos muitų teritorijoje leidžiama naudoti ne Sąjungos prekes siekiant atlikti vieną ar kelias perdirbimo operacijas, netaikant šioms prekėms, be kita ko, importo muitų.
21 Taigi, pirma, būtina nustatyti sąvokos „naudojamos prekės“, kaip ji suprantama pagal Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą, reikšmę ir, antra, pagal principus reikia nurodyti šios nuostatos taikymo momentą.
22 Tokiomis aplinkybėmis Kammarrätten i Göteborg (Geteborgo administracinis apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Pagal 79 straipsnį atsiradusi skola muitinei dėl importo ar eksporto išnyksta, kaip numatyta [šio] kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punkte, jei muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos ar suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Ar sąvoka „naudojamos“ reiškia, kad prekės buvo perdirbtos arba patobulintos tuo tikslu, kuriam įmonei buvo išduotas leidimas dėl tų prekių, ar sąvoka yra susijusi su tokiu naudojimu, kuris savo ruožtu susijęs ne tik su perdirbimu ar patobulinimu? Ar yra svarbu, kada prekės naudojamos – prieš atsirandant skolai muitinei ar po to?“
Dėl prejudicinio klausimo
23 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktas turi būti aiškinamas taip, kad prekių naudojimas, apie kurį daroma nuoroda šioje nuostatoje, apima tik naudojimą, viršijantį perdirbimo operacijas, kurias muitinė leido vykdyti pagal šio kodekso 256 straipsnyje numatytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, ar jis taip pat apima naudojimą, atitinkantį šias leistas perdirbimo operacijas.
24 Pagal Muitinės kodekso 256 straipsnį įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą Sąjungos muitų teritorijoje atliekant vieną ar daugiau perdirbimo operacijų galima „naudoti“ ne Sąjungos prekes, neapmokestinant šių prekių importo muitais.
25 Nagrinėjamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2017 m. lapkričio 23 d. Combinova importavo prekes pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą po to, kai muitinė išdavė atitinkamą leidimą pagal Muitinės kodekso 211 straipsnį, o 2017 m. gruodžio 11 d. šios prekės buvo reeksportuotos. Vis dėlto, kadangi Combinova nepateikė formalumų užbaigimo dokumento per 30 dienų nuo pagal šio kodekso 257 straipsnį nustatyto procedūros užbaigimo termino pabaigos, t. y. 2018 m. sausio 23 d., skola muitinei atsirado pagal to paties kodekso 79 straipsnį.
26 Pagal pastarąją nuostatą importo skola muitinei atsiranda, kai prekėms taikomi importo muitai dėl to, kad nesilaikoma, be kita ko, vienos iš sąlygų, nustatytų ne Sąjungos prekėms įforminant muitinės procedūrą.
27 Pagal Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą skola muitinei, atsiradusi pagal šio kodekso 79 straipsnį, išnyksta, kai įrodoma, pirma, kad prekės nebuvo panaudotos ar suvartotos ir, antra, kad jos buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, tačiau patikslinta, kad net tokiu atveju, kaip numatyta minėto kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, „skola muitinei neišnyksta bandžiusiam apgauti asmeniui ar asmenims“.
28 Nors Estijos ir Čekijos vyriausybės bei skundus nagrinėjanti institucija iš esmės teigia, kad Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punkte nurodytų prekių naudojimas apima tik perdirbimo operacijas, kurias muitinė leido atlikti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, viršijantį naudojimą, Komisija, remdamasi įprasta termino „naudoti“ reikšme bendrinėje kalboje, mano, kad šis naudojimas apima ir prekių perdirbimą, atitinkantį šį leidimą.
29 Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad Muitinės kodekse nėra sąvokos „naudojamos prekės“, kaip ji suprantama pagal šį kodeksą, apibrėžties.
30 Be to, lyginamoji įvairių Muitinės kodekso kalbinių versijų analizė leidžia pažymėti, kad kai kuriose jo kalbinėse versijose, pavyzdžiui, švedų, anglų, suomių ir nyderlandų kalbomis, tas pats žodis vartojamas 256 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 1 dalies k punkte, o kitose šio kodekso kalbinėse versijose, pavyzdžiui, prancūzų, vokiečių ir rumunų kalbomis, vartojamas skirtingas žodis vienoje ir kitoje iš šių nuostatų. Pavyzdžiui, versijoje prancūzų kalba 124 straipsnio 1 dalies k punkte vartojamas žodis „utilisées“, o 256 straipsnio 1 dalyje – žodžiai „mettre en œuvre“. Be to, versijoje vokiečių kalba atitinkamai vartojami žodžiai „verwendet“ ir „unterzogen werden“. Versijoje rumunų kalba atitinkamai vartojami žodžiai „utilizate“ ir „folosirea“.
31 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją vienoje Sąjungos teisės nuostatos kalbinių versijų vartojama formuluotė negali būti vienintelis šios nuostatos aiškinimo pagrindas ar įgyti prioritetą, palyginti su kitomis kalbinėmis versijomis. Iš tiesų Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai, atsižvelgiant į visomis Sąjungos kalbomis parengtas versijas. Esant neatitikimų tarp įvairių kalbinių versijų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, bendrą struktūrą ir tikslą (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Kurcums Metal, C‑558/11, EU:C:2012:721, 48 punktas; 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Grupo Itevelesa ir kt., C‑168/14, EU:C:2015:685, 42 punktas ir 2020 m. sausio 23 d. Sprendimo Bundesagentur für Arbeit, C‑29/19, EU:C:2020:36, 48 punktas).
32 Šiuo klausimu, kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Čekijos vyriausybė, Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punkte, siejamame su šio kodekso 38 konstatuojamąja dalimi ir 124 straipsnio 6 dalimi, siekiama leisti išnykti skolai muitinei, atsiradusiai pagal minėto kodekso 79 straipsnį (jeigu nebandoma apgauti), kai, neatsižvelgiant į tam tikrų iš to paties kodekso kylančių sąlygų arba pareigų nesilaikymą, įrodoma, kad prekės nebuvo naudojamos tokiu būdu, kuris pateisintų jų apmokestinimą muitais, ir kad jos buvo išvežtos iš Sąjungos muitinės teritorijos (pagal analogiją žr. 1983 m. spalio 5 d. Sprendimo Esercizio Magazzini Generali ir Mellina Agosta, 186/82 ir 187/82, EU:C:1983:262, 14 punktą ir 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Elshani, C‑459/07, EU:C:2009:224, 29 punktą).
33 Taigi sąvoką „naudojamos prekės“, kaip ji suprantama pagal Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą, reikia suprasti kaip apimančią ne bet kokį naudojimą, o tik naudojimą, dėl kurio atsiranda skola muitinei.
34 Vis dėlto pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą prekėms, kurioms atliktos tik patvirtintos perdirbimo operacijos ir kurios vėliau yra reeksportuotos iš Sąjungos teritorijos, o ne patiektos į rinką ar kitaip panašiai naudojamos, importo muitai netaikomi.
35 Iš to matyti, kad, kalbant apie prekes, kurioms taikoma ši procedūra, prekių naudojimas, kuris nurodomas Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punkte, būtinai turi būti suprantamas kaip apimantis tik naudojimą, kuris viršija muitinės leidžiamas perdirbimo operacijas.
36 Jeigu šioje nuostatoje nurodytų prekių naudojimas apimtų ir šias perdirbimo operacijas atitinkantį naudojimą, pagal Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą nebūtų panaikinta skola muitinei, atsiradusi pagal šio kodekso 79 straipsnį, o tai prieštarautų pirmosios iš šių nuostatų tikslui.
37 Vis dėlto Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktas, atsižvelgiant, be kita ko, į šioje nuostatoje esančią nuorodą į šio kodekso 79 straipsnį, yra nuostata, taikytina visoms šiame kodekse numatytoms muitinės procedūroms.
38 Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1), kuris buvo pakeistas Muitinės kodeksu, numatytos laikinojo įvežimo perdirbti procedūros Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dėl to, jog ši procedūra kelia akivaizdžią riziką teisingam Sąjungos muitų teisės aktų taikymui ir atitinkamų muitų surinkimui, jos gavėjai privalėjo griežtai laikytis iš jos kylančių prievolių ir kad taip pat jų nesilaikymo atveju reikia imtis griežto to pasekmių aiškinimo. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad pažeidus pareigą pateikti formalumų užbaigimo dokumentą per nustatytą terminą atsiranda skola muitinei už visas importuotas prekes, dėl kurių turi būti užbaigti formalumai, įskaitant reeksportuotas iš Sąjungos teritorijos (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Döhler Neuenkirchen, C‑262/10, EU:C:2012:559, 41 ir 48 punktus).
39 Vis dėlto, kalbant apie pagrindinę bylą, reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismo teiraujamasi ne dėl to, ar atsiranda skola muitinei tuo atveju, kai pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą formalumų užbaigimo dokumentas pateikiamas pavėluotai, nes tai, kad tokia skola atsirado pagal Muitinės kodekso 79 straipsnį, šiuo atveju neginčijama, o dėl galimo šios skolos išnykimo pagal šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą.
40 Iš šio 124 straipsnio 1 dalies k punkto formuluotės matyti, kad pagal Muitinės kodekso 79 straipsnį atsiradusi skola muitinei išnyksta, išskyrus bandymo apgauti atveju, kai įvykdomos pirmojoje iš šių nuostatų numatytos sąlygos.
41 Šiuo atveju skola muitinei, atsiradusi pagal Muitinės kodekso 79 straipsnį dėl to, kad Combinova pavėluotai pateikė formalumų užbaigimo dokumentą, gali išnykti, jei, kaip matyti iš šio sprendimo 35 punkto, paaiškėja, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės nebuvo naudojamos daugiau nei muitinės leistos perdirbimo operacijos, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
42 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar aplinkybė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės buvo naudojamos iki skolos muitinei atsiradimo arba po jos atsiradimo, turi kokią nors reikšmę aiškinant sąvoką „naudojamos prekės“, kaip ji suprantama pagal Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą.
43 Šiuo klausimu pastarojoje nuostatoje nėra jokios nuorodos, kad šioje nuostatoje nurodytų prekių naudojimo momentas turi kokią nors reikšmę nustatant, ar atitinkamos prekės buvo naudojamos, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.
44 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad pagal Muitinės kodekso 79 straipsnio 2 dalies a punktą, kai skola muitinei atsiranda dėl pavėluoto formalumų užbaigimo dokumento pateikimo ir kai prekės jau buvo reeksportuotos, jos negali būti laikomos panaudotomis, kaip tai suprantama pagal minėto kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktą, Sąjungos muitų teritorijoje po skolos muitinei atsiradimo.
45 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktas turi būti aiškinamas taip, kad prekių naudojimas, į kurį daroma nuoroda šioje nuostatoje, apima tik naudojimą, viršijantį perdirbimo operacijas, kurias muitinė leido vykdyti pagal šio kodekso 256 straipsnyje numatytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, ir jis neapima naudojimo, atitinkančio šias leistas perdirbimo operacijas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 124 straipsnio 1 dalies k punktas turi būti aiškinamas taip, kad prekių naudojimas, į kurį daroma nuoroda šioje nuostatoje, apima tik naudojimą, viršijantį perdirbimo operacijas, kurias muitinė leido vykdyti pagal šio reglamento 256 straipsnyje numatytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, ir jis neapima naudojimo, atitinkančio šias leistas perdirbimo operacijas.
Parašai.