Byla T‑235/12

CEDC International sp. z o.o.

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Erdvinio Bendrijos prekių ženklo paraiška – Žolės stiebo butelyje forma – Ankstesnis erdvinis nacionalinis prekių ženklas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 75 straipsnis ir 76 straipsnio 1 ir 2 dalys – Įrodymų pateikimas pirmą kartą Apeliacinėje taryboje – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalimi suteikta diskrecija – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2014 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Faktinių aplinkybių peržiūrėjimas atsižvelgiant į pirmą kartą jame pateiktus įrodymus – Netaikymas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūrinės nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys – Taikymo sritis, tapati SESV 296 straipsnio taikymo sričiai – Apeliacinės tarybos taikytas implicitinis motyvavimas – Leistinumas

(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija, pateikta dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo – Apeliacinės tarybos nagrinėjimas – Apimtis – Faktų ir įrodymų, skirtų protestui pagrįsti, nepateikimas per šiam tikslui nustatytą terminą – Atsižvelgimas – Apeliacinės tarybos diskrecija – Apeliacinės tarybos pareiga motyvuoti

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalis ir 76 straipsnio 2 dalis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Vertinimo kriterijai – Erdviniai prekių ženklai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalis)

5.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reikalavimo motyvuoti įvykdymas vykstant procesui – Neleistinumas

(SESV 296 straipsnis)

6.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija, pateikta dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo – Apeliacinės tarybos nagrinėjimas – Apimtis – Faktų ir įrodymų, skirtų protestui pagrįsti, nepateikimas per šiam tikslui nustatytą terminą – Atsižvelgimas – Apeliacinės tarybos diskrecija – Kitaip numatančios nuostatos nebuvimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 1–3 dalys ir 76 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 22 taisyklės 2 dalis)

7.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija, pateikta dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo – Apeliacinės tarybos nagrinėjimas – Apimtis – Faktų ir įrodymų, skirtų protestui pagrįsti, nepateikimas per šiam tikslui nustatytą terminą – Atsižvelgimas – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 22 taisyklės 2 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 25 punktą)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 42, 96, 97 punktus)

3.      Iš Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 76 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, jog pagal bendrąją taisyklę, jeigu nenurodyta kitaip, šalys faktines aplinkybes ir įrodymus dar gali pateikti pasibaigus jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas ir kad Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) visiškai nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai, t. y. pasibaigus Protestų skyriaus nustatytam terminui ir tam tikrais atvejais pirmą kartą Apeliacinėje taryboje, nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus. Numatydama, kad Tarnyba „gali“ nuspręsti neatsižvelgti į pavėluotai nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalis jai suteikia didelę diskreciją nuspręsti, pateikiant tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus, ar reikia atsižvelgti į tokius faktus ar įrodymus.

Suteikimas Tarnybai diskrecijos atsižvelgti į šalių pavėluotai pateiktus faktus ir įrodymus grindžiamas teisinio saugumo ir gero administravimo pagrindais. Iš tiesų tokia diskrecija gali prisidėti prie to, kad nebūtų registruojami prekių ženklai, kurių naudojimas vėliau gali būti sėkmingai užginčytas per panaikinimo procedūrą arba per procedūrą, susijusią su teisių į prekių ženklą pažeidimu.

Tačiau iš Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad pavėluotai nurodyti faktai ir pateikti įrodymai negali suteikti juos pateikiančiai šaliai besąlyginės teisės reikalauti, jog Tarnyba į tokius faktus ar įrodymus atsižvelgtų. Galimas Tarnybos atsižvelgimas į minėtus papildomus įrodymus visiškai nėra vienai ar kitai šaliai teikiama „nauda“, bet turi atspindėti Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalimi šiai institucijai suteikiamos diskrecijos objektyvaus ir motyvuoto įgyvendinimo rezultatą. Reikalaujamas motyvavimas dar būtinesnis tada, kai Tarnyba nusprendžia atmesti taip pavėluotai pateiktus įrodymus.

Galimas Tarnybos atsižvelgimas į pavėluotai pateiktus įrodymus gali būti pateisinamas ypač tuomet, kai ji mano, jog, pirma, pavėluotai pateikti įrodymai, iš pirmo žvilgsnio atrodo, gali turėti realios įtakos jai pateikto protesto nagrinėjimo baigčiai, ir antra, kai procedūros stadija, per kurią įvyksta šis pavėluotas pateikimas, ir su tuo susijusios aplinkybės nedraudžia į juos atsižvelgti.

(žr. 44–46, 57, 60, 62 punktus)

4.      Dėl prekių ženklo erdvinio pobūdžio negalima jo vertinti statiškai atsižvelgiant į du matmenis, bet jį reikia suvokti dinamiškai atsižvelgiant į tris matmenis. Taigi iš principo erdvinį prekių ženklą atitinkamas vartotojas gali suvokti iš kelių pusių. Į tokio prekių ženklo naudojimo įrodymus reikia atsižvelgti ne kaip į dvimačio jo vaizdo pateikimą, bet kaip į pavaizdavimą, kaip atitinkamas vartotojas suvokia jo trimatį vaizdą. Vadinasi, erdvinio prekių ženklo vaizdavimas iš šonų ir iš kitos pusės iš principo gali turėti realios įtakos vertinant minėto prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų ir negali būti atmestas vien todėl, kad tai nėra vaizdavimas iš priekio.

(žr. 65 punktą)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 71, 72 punktus)

6.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 42 straipsnio, kaip materialinės teisės nuostatos, 2 ir 3 dalyse nėra jokio reikalavimo, susijusio su protestą pateikusiam asmeniui suteikiamu terminu pateikti ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymų. Taigi „nesant tokių įrodymų“, protestas atmetamas dėl atlikto pateiktų įrodymų įvertinimo iš esmės, o ne dėl procedūrinio termino nesilaikymo. Todėl Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys negali daryti įtakos pagal to paties reglamento 76 straipsnio 2 dalį Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) suteiktai diskrecijai nuspręsti, ar reikia atsižvelgti į jai pavėluotai pateiktus įrodymus.

Savo ruožtu Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 22 taisyklės 2 dalyje nustatyta, kad jei protestą padavusi šalis turi pateikti ženklo naudojimo įrodymų arba nurodyti atitinkamus nenaudojimo motyvus, Tarnyba paragina ją per savo nustatytą terminą pateikti reikalaujamus įrodymus. Jei protestą padavusi šalis tokių įrodymų iki termino pabaigos nepateikia, Tarnyba protestą atmeta.

Šiuo atžvilgiu, nors iš Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad jeigu per Tarnybos nustatytą terminą nebuvo pateikta jokių atitinkamo prekių ženklo naudojimo įrodymų, ji turi iš principo ex officio konstatuoti, kad ankstesnis prekių ženklas nebuvo naudojamas iš tikrųjų, tačiau tokia išvada neturi būti daroma, kai tokio naudojimo įrodymai pateikiami per minėtą terminą. Tokiu atveju, jeigu nepaaiškėja, kad minėti įrodymai nesvarbūs prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų įrodyti, procedūra tęsiama. Taigi, kaip numatyta Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 1 dalyje, Tarnyba tiek kartų, kiek reikia, nurodo šalims pateikti pastabas dėl jos šioms šalims adresuotų pranešimų arba kitų šalių pateiktos informacijos. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu vėliau konstatuojama, kad ankstesnis prekių ženklas nebuvo naudojamas iš tikrųjų, tai daroma ne pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalį, kuri iš esmės yra procesinio pobūdžio nuostata, o tik pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnyje įtvirtintas materialinės teisės nuostatas.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pateikti prekių ženklo naudojimo įrodymus, papildančius per Tarnybos nustatytą terminą pateiktus įrodymus, pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalį įmanoma taip pat pasibaigus minėtam terminui ir kad Tarnybai visiškai nedraudžiama, pasinaudojant Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalimi jai suteikta diskrecija, atsižvelgti į pavėluotai pateiktus papildomus įrodymus. Todėl darytina išvada, kad pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalį Apeliacinei tarybai netrukdoma įgyvendinti Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalimi jai suteiktą diskreciją prireikus atsižvelgti į joje pirmą kartą pateiktus papildomus įrodymus.

(žr. 76–78, 82–86 punktus)

7.      Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) įgyvendinant diskreciją prireikus atsižvelgti į per vėlai pateiktus įrodymus, reikalaujama, kad praėjus Protestų skyriaus nustatytam terminui pateikti įrodymai nebūtų pirmieji ir vieninteliai naudojimo įrodymai, o kad tai būtų „papildomi“ arba „papildantys“ įrodymai, pridedami prie atitinkamų per nustatytą terminą pateiktų įrodymų. Šiuo klausimu nereikalaujama materialaus papildomų ir anksčiau pateiktų įrodymų ryšio, bet reikalaujama, kad jie būtų reikšmingi procedūros Tarnyboje baigčiai.

Be to, tam, kad būtų galima atsižvelgti į papildomus prekių ženklo naudojimo įrodymus, pateiktus pasibaigus Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 22 taisyklės 2 dalyje nurodytam terminui, nereikalaujama, kad suinteresuotajam asmeniui būtų buvę neįmanoma pateikti šių įrodymų laiku.

(žr. 89, 90, 95 punktus)