2008 m. birželio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Liuksemburgas prieš Komisiją

(Byla T-232/08)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, atstovaujama F. Probst ir advokato M. Theisen

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Komisijos sprendimą C(2008) 1283 dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuoti kai kurias Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės patirtas išlaidas, kuriuo 2004-2005 biudžetinių metų atžvilgiu atsisakoma iš Bendrijos lėšų finansuoti 949 971,51 EUR dydžio mokėjimo agentūrų patirtas išlaidas dėl jų dėl jų neatitikimo Bendrijos taisyklėms.

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Komisijos sprendimą 2008/321/EB dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas¹ tiek, kiek juo atsisakoma 2004 ir 2005 biudžetinių metų atžvilgiu finansuoti kai kurias Liuksemburgo patirtas išlaidas.

Dėl gavėjų patikrinimų vietoje planavimo ieškovė teigia, kad Komisija ją neteisingai apkaltino atlikus daugumą patikrinimų tuo pačiu metų laikotarpiu užuot juos paskirsčius visiems metams ir visai neatsižvelgus į optimalų laikotarpį kai kuriems įsipareigojimams patikrinti.

Be to, ieškovė tvirtina, kad vietoje atlikti patikrinimai iš tikrųjų buvo susiję su visais gavėjo įsipareigojimais ir pareigomis nuo jo įsipareigojimų laikotarpio pradžios, priešingai nei teigė Komisija ikiteisminėje stadijoje taikinimo organui.

Kalbėdama apie vietoje atliktų patikrinimų dokumentus ieškovė teigia, jog vien tai, kad patikrinimų ataskaitos nėra pakankamai išsamios, kaip nurodė Komisija ikiteisminėje stadijoje, ipso facto nereiškia, kad patikrinimai nebuvo atlikti ir neįrodo, kad iš tikrųjų egzistavo finansinė rizika, dėl kurios reikia taikyti fiksuoto dydžio pataisą.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad sankcijų netaikymas tuo atveju, kai konstatuojama, jog gavėjai deklaravo didesnes išlaidas, nėra pagrindas taikyti 5 % dydžio fiksuotą pataisą, nes tikroji neteisėtų išlaidų suma gali būti tiksliai nustatyta. Be to, neteisėtų išlaidų suma, ieškovės teigimu, yra labai maža, palyginti su bendra Bendrijos mokama suma.

____________

¹ - Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1283, OL L 109, p. 35.