TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. rugsėjo 4 d.

Byla F‑103/07

Radu Duta

prieš

Europos Bendrijų Teisingumo Teismą

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Teisės referentas – KTĮS 2 straipsnio c punktas – Asmens nenaudai priimtas aktas – Pasitikėjimo santykiai“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo R. Duta prašo panaikinti 2007 m. sausio 24 d. memorandumą, kuriuo jis buvo informuotas apie jo kandidatūros į teisės referento pareigas atmetimą, prireikus panaikinti 2007 m. birželio 4 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo komisijos, įgaliotos nagrinėti skundus, sprendimą atmesti ieškovo skundą, prireikus grąžinti svarstyti jo kandidatūrą kompetentingai institucijai ir priteisti iš Teisingumo Teismo sumokėti 1 100 000 eurų ieškovo nuostoliams atlyginti.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)

Tik aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti tiesioginės ir individualios įtakos suinteresuotųjų asmenų interesams dėl to, kad aiškiai pakeičia jų teisinę padėtį, gali būti laikomi jų nenaudai priimtais aktais. Šiuo atžvilgiu dėl bet kokios paskyrimo ar priėmimo į pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ar Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas formalios procedūros priimamas aktas, aiškiai pakeičiantis asmens, kuris pradėjus šią procedūrą pateikė savo kandidatūrą, teisinę padėtį, neatsižvelgiant į tai, ar Paskyrimų tarnyba arba tarnyba, įgaliota sudaryti tarnybos sutartis su laikinaisiais tarnautojais, priėmė sprendimą jį paskirti arba įdarbinti, ar viena iš šių tarnybų arba vienas iš įdarbinimo procedūroje numatytų organų priėmė sprendimą atmesti jo kandidatūrą.

Tačiau, kalbant apie teisės referentų įdarbinimą Bendrijos teismuose, reikia pažymėti, kad formaliai nepradėta įdarbinimo procedūra, todėl nėra jokios kitos kandidatūros nei atitinkamo Teisingumo Teismo nario pasiūlytoji. Spontaniška kandidatūra į šią darbo vietą būtinai išlieka neformali ir dėl jos negali būti priimtas teisinis sprendimas atmesti. Taigi tokios kandidatūros atmetimas nėra asmens nenaudai priimtas aktas. Iš tikrųjų paprastai dėl teisės referentų įdarbinimo nevykdoma oficiali įdarbinimo procedūra, jie įdarbinami tik atitinkamam Teisingumo Teismo nariui pasiūlius vienintelį asmenį ir Teisingumo Teismui pritarus ar atmetus šią kandidatūrą. Jokiame teisės akte nereguliuojama ši pasiūlymo teisė, o atitinkamas narys, remdamasis, kaip jis pats mano, tinkamu metodu, gali laisvai pasirinkti asmenį, kurį ketina pasiūlyti. Tai, kad Bendrijos teismuose sistemingai nerengiama šios kategorijos laikinųjų tarnautojų oficiali įdarbinimo procedūra, išplaukia iš suinteresuotųjų asmenų ir minėtų teismų narių, kuriems jie paskiriami, pasitikėjimo ryšio. Iš tikrųjų, teisės referentų įdarbinimas vyksta intuitu personae, nes suinteresuotieji asmenys pasirenkami dėl jų profesinės kvalifikacijos ir moralinių savybių, taip pat dėl jų gebėjimo prisitaikyti prie atitinkamo nario ir jo kabineto darbo metodų.

(žr. 25, 26 ir 29–31 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1992 m. gruodžio 3 d. Nutarties Moat prieš Komisiją, C‑32/92 P, Rink. p. I‑6379, 9 punktas; 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Alvarez Moreno, C‑373/04 P, neskelbiamo Rinkinyje, 42 punktas; 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija prieš Cresson, C‑432/04, Rink. p. I‑6387, 130 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. spalio 17 d. Sprendimo Bonnet prieš Teisingumo Teismą, T‑406/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑213 ir II‑A‑2‑1097, 31–33 punktai.