BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. lapkričio 9 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija – Banguotų susikertančių linijų raštą vaizduojantis vaizdinis prekių ženklas – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamasis požymis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Paviršiaus raštas – Paviršiaus rašto nurodymas ant prekės pakuotės“
Byloje T‑579/14
Birkenstock Sales GmbH, įsteigta Vettelschoß (Vokietija), atstovaujama advokatų C. Menebröcker ir V. Töbelmann,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), iš pradžių atstovaujamą G. Schneider ir D. Walicka, vėliau D. Walicka,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2014 m. gegužės 15 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1952/2013‑1), susijusio su vaizdinio prekių ženklo, vaizduojančio banguotų susikertančių linijų raštą, tarptautine registracija, kuri galiotų Europos Sąjungoje,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich (pranešėjas), teisėjai J. Schwarcz ir V. Tomljenović,
posėdžio sekretorė A. Lamote, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. rugpjūčio 1 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. spalio 22 d.,
susipažinęs su dubliku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. sausio 6 d.,
įvykus 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Birkenstock Sales GmbH yra Birkenstock Orthopädie GmbH & Co. KG teisių perėmėja; pastaroji 2012 m. birželio 27 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) tarptautiniame biure įregistravo Vokietijoje registruotu prekių ženklu grindžiamą tarptautinį vaizdinį, be kita ko, Europos Sąjungoje galiojantį šį prekių ženklą:
2 2012 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) gavo pranešimą apie įregistruotą nagrinėjamą tarptautinį žymenį.
3 Buvo paprašyta išplėsti apsaugą prekėms, kurios priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 10, 18 ir 25 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– 10 klasė: „Chirurginiai, medicininiai, dantų gydymo ir veterinariniai aparatai ir instrumentai, rankų, kojų, akių ir dantų protezai; ortopediniai gaminiai; žaizdų siuvimo medžiagos, žaizdų siuvimo medžiagos operacijoms; ortopedinė avalynė ir avalynė reabilitacijos, kojų gimnastikos ir terapijos bei kitoms medicinos reikmėms ir jos dalys, įskaitant ortopedinius batus, taip pat tokius batus su vidpadžiu arba ortopedine pėdos atrama bei pėdos įdėklu ir ortopediniu vidpadžiu; tokios pėdos atramos, pėdos įdėklai ir ortopediniai vidpadžiai bei jų dalys, taip pat kaip standūs termoplastiniai įdėklai; batų dalys ir įdedamos ortopedinės batų dalys, ypač suleidimo detalės, pleištai, pagalvėlės, vidpadžiai, putų kamšalai, putų įdėkliukai bei pėdos formą atitinkantys įklotai, taip pat kaip visiškai plastiniai įdėklai su ortopediniu vidpadžiu iš natūralaus kamščio, izoliuojančio kamščio, plastiko, latekso ar putplasčio, taip pat iš elastinės kamščio ir latekso kompozicinės masės arba plastiko ir kamščio mišinių; ortopediniai pėdos įdėklai ir ortopediniai vidpadžiai; ortopedinės atramos pėdai ir avalynei; ortopedinė avalynė, ypač ortopediniai sandalai ir šlepetės; ortopediniai vidpadžiai; įdėklai, taip pat iš plastiko, latekso ar putplasčio, taip pat iš elastinės kamščio ir latekso kompozicinės masės arba plastiko ir kamščio mišinių“,
– 18 klasė: „Oda ir odos pakaitalai bei jų gaminiai, priskirti prie šios klasės; gyvulių odos, kailiai; lagaminai ir kelionmaišiai; skėčiai, saulės skėčiai ir lazdos; botagai, pakinktai ir balnojimo reikmenys; monetų piniginės; krepšiai; rankinės; dokumentų dėžės; diržinė piniginė; kelioniniai drabužių maišai; raktinės (odinės); kosmetikos krepšeliai; tualeto reikmenų maišeliai, tualeto reikmenų krepšeliai; kelionmaišiai; kuprinės“,
– 25 klasė: „Drabužiai, galvos apdangalai, avalynė, taip pat patogi avalynė ir darbo avalynė, laisvalaikio, gydomoji ir sportinė avalynė, įskaitant sandalus, gimnastikos sandalus, įsispiriamas basutes, šlepetes, klumpes, taip pat su vidpadžiais, ypač su anatomiškai suformuotais vidiniais padais, pėdos atramomis bei pėdų ir batų įdėklais, apsauginiais įdėklais; tokios avalynės dalys ir priedai, būtent batviršiai, kulnai, padai; vidpadžiai; avalynės įdėklai, įskaitant batų įdėklus; pakojos; pėdų ir batų įdėklai, ypač su vidpadžiais arba anatomiškai suformuotais vidiniais padais iš kamštinės medžiagos, izoliuojančios kamštinės medžiagos, plastiko, latekso ar putplasčio, taip pat iš elastinių junginių, tokių kaip kamštinės medžiagos ir latekso mišiniai ar plastikų ir kamštinės medžiagos mišiniai; vidpadžiai; avalynė, įskaitant batus ir sandalus; botai ir nurodytų prekių dalys ir įdėklai, priskiriami prie šios klasės; diržai; skaros; kaklaskarės“.
4 2012 m. lapkričio 21 d. ekspertas pranešė ieškovei apie laikiną visišką ex officio atsisakymą pripažinti tarptautinio prekių ženklo apsaugą Sąjungoje. Šis atsisakymas buvo grindžiamas nagrinėjamo žymens skiriamojo požymio nebuvimu visoms atitinkamoms prekėms, kaip tai suprantama pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
5 Po to, kai ieškovė atsakė į pranešime apie laikinąjį atsisakymą nurodytus prieštaravimus, 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nagrinėjimo skyrius, remdamasis tuo pačiu anksčiau nurodytu pagrindu, pakartojo visišką atsisakymą pripažinti tarptautinio prekių ženklo apsaugą Sąjungoje.
6 2013 m. spalio 4 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–62 straipsniais, padavė apeliaciją dėl šio sprendimo EUIPO.
7 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir nusprendė, kad nagrinėjamas žymuo neturėjo skiriamojo požymio nagrinėjamų prekių atžvilgiu.
8 Apeliacinė taryba visų pirma nusprendė, kad nagrinėjamas žymuo vaizduoja banguotas dešiniajame kampe perkirstas linijas, kurios pasikartoja: jos galėjo tęstis į keturias kvadrato puses, taigi, galėjo būti naudojamos bet kokioje dvimatėje ar trimatėje erdvėje. Todėl nagrinėjamas žymuo nedelsiant suvokiamas kaip vaizduojantis paviršiaus raštą.
9 Be to, Apeliacinė taryba nurodė, kad yra žinoma, jog prekių ar jų pakuotės paviršius padengiamas raštais dėl įvairių priežasčių, visų pirma siekiant pagerinti jų estetinį vaizdą ir (arba) dėl techninių priežasčių.
10 Ji pabrėžė, kad pagal teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad vidutiniai vartotojai neįpratę nustatyti komercinės prekių kilmės pagal žymenis, kurie sutampa su pačių prekių vaizdu, laikoma, kad tokie žymenys turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, tik jeigu jie iš esmės skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių. Ji nusprendė, kad ši teismų praktika taikytina šiuo atveju, nes nagrinėjamas žymuo sutampa su nurodytų prekių vaizdu.
11 Apeliacinė taryba nurodė, kad nagrinėjamas žymuo bendrai sukuria įspūdį, kuris neišsiskiria, ir kad tokiu raštu gali būti padengtas visų nurodytų prekių paviršius; šių prekių atžvilgiu jis galėtų atlikti estetinę ar techninę funkciją. Jos teigimu, nagrinėjamo žymens sukuriamas bendras įspūdis iš esmės ar net visai nesiskiria nuo atitinkamų sektorių įpročių.
12 Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad atitinkama visuomenė žymenį greičiausiai supras kaip paprastą paviršiaus raštą, o ne kaip konkrečios komercinės kilmės nuorodą.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
14 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
15 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo vienintelį pagrindą – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą.
16 Ieškovė visų pirma nurodo, kad Apeliacinė taryba pritaikė kriterijus, kurie nenumatyti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte. Ji teigia, kad Apeliacinė taryba nesirėmė tarptautiniu prekių ženklu, koks jis įregistruotas, būtent jo vaizdu, kurio paviršius aiškiai nustatytas ir kurio negalima sumaišyti su prekių forma; ji, neturėdama tam pagrindo, išplėtė prekių ženklo apimtį ir teigė, kad toks prekių ženklas gali būti pakartotas ir pratęstas.
17 Dėl tarptautinės registracijos apsauga suteikta vaizdiniam kvadrato formos prekių ženklui, kuriame naudojamas abstraktus raštas ir kurio vaizdas laikytinas savaime išbaigtu, savitu ir neįprastu.
18 EUIPO mano, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad nagrinėjamas žymuo vaizduoja paviršiaus raštą ir nagrinėjamų prekių atžvilgiu neturi skiriamojo požymio.
Bendrosios nuostatos
19 Reglamento Nr. 207/2009 154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarptautinės registracijos, kurioje nurodoma Sąjunga, atitiktis absoliutiems atsisakymo registruoti pagrindams nagrinėjama taip pat kaip Europos Sąjungos prekių ženklų paraiškų.
20 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai.
21 Prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, reiškia, kad šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą konkrečios įmonės, ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių (žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Freienet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, Rink., EU:C:2011:680, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
22 Be to, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, toks skiriamasis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro vidutiniai šių prekių ar paslaugų vartotojai (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Procter & Gamble / VRDT, C‑473/01 P ir C‑474/01 P, EU:C:2004:260, 33 punktas ir 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 25 punktas). Vidutinio vartotojo, kuris laikomas pakankamai informuotu, protingai pastabiu ir nuovokiu, pastabumo lygis gali skirtis atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją (1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 26 punktas ir 2007 m. spalio 10 d, Sprendimo Bang & Olufsen / VRDT (Garsiakalbio forma), T‑460/05, EU:T:2007:304, 32 punktas).
23 Iš taip pat nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš pačios prekės vaizdo, skiriamojo požymio vertinimo kriterijai nesiskiria nuo tų, kurie taikomi kitoms prekių ženklų kategorijoms. Tačiau taikant šiuos kriterijus reikia atsižvelgti į tai, kad vidutinis vartotojas nebūtinai taip pat suvoks erdvinį prekių ženklą, sudarytą iš pačios prekės vaizdo, ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių vaizdo. Iš tikrųjų vidutiniai vartotojai, nesant jokių grafinių ar teksto elementų, nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės, remdamiesi jų ar jų pakuotės forma, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo (2004 m. spalio 7 d. Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 30 punktas ir 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 26 ir 27 punktai).
24 Iš to matyti, kad tik erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro pačios prekės vaizdas ir kuris labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus standartų ar įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą (2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche SiSi-Werke / VRDT, C‑173/04 P, EU:C:2006:20, 31 punktas ir 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 28 punktas).
25 Šio sprendimo 23 ir 24 punktuose nurodyta teismo praktika, išplėtota erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš pačios prekės, kuri juo žymima, vaizdo, srityje, taip pat taikoma, kai atitinkamas prekių ženklas yra vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro šios prekės forma. Iš tikrųjų tokiais atvejais prekių ženklas taip pat nėra žymuo, nepriklausomas nuo juo žymimų prekių vaizdo (2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 29 punktas).
26 Ši teismo praktika taikoma ir žymens, sudaryto iš prekės paviršiaus rašto, atveju (2002 m. spalio 9 d. Sprendimo Glaverbel / VRDT (Stiklo plokštelės paviršius), T‑36/01, EU:T:2002:245, 23 punktas).
27 Taip yra ir vaizdinio prekių ženklo, sudaryto iš juo žymimos prekės formos dalies, atveju, nes atitinkama visuomenė iš karto ir be ypatingų apmąstymų jį veikiau suvoks kaip vaizduojantį labai įdomią arba patrauklią nagrinėjamos prekės detalę nei jos komercinės kilmės nuorodą (2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Fraas / VRDT (Tamsiai pilkos, šviesiai pilkos, juodos, smėlio, tamsiai raudonos ir šviesiai raudonos spalvos languotas raštas), T‑50/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:442, 43 punktas).
28 Kaip ginčijamo sprendimo 27 punkte pabrėžė Apeliacinė taryba, tokios teismo praktikos taikymą lemia ne tai, ar atitinkamas žymuo yra vaizdinis, erdvinis ar dar kitoks, o tai, ar jis sutampa su prekės, kuri juo žymima, vaizdu.
Dėl atitinkamos visuomenės
29 Apeliacinė taryba nurodė, kad 10 klasės prekės iš esmės susijusios su ortopedine avalyne, įskaitant jos dalis. Be to, ji pabrėžė, kad tokių prekių gali įsigyti vartotojai, paprastai priklausantys plačiajai visuomenei, ar sveikatos sektoriaus specialistai, ir kad šios prekės buvo kruopščiai parenkamos.
30 Be to, Apeliacinė taryba nurodė, kad prekės „chirurginiai, medicininiai, dantų gydymo ir veterinariniai aparatai ir instrumentai; rankų, kojų, akių ir dantų protezai; ortopediniai gaminiai; žaizdų siuvimo medžiagos; žaizdų siuvimo medžiagos operacijoms“ iš esmės skirtos sveikatos sektoriaus specialistams, kurių pastabumo lygis pasirenkant prekes ne mažesnis nei vidutinis.
31 Galiausiai ji nusprendė, kad prie 18 ir 25 klasių priskiriamos prekės buvo skirtos plačiajai visuomenei, kurios pastabumo lygis įsigyjant prekes buvo vidutinis.
32 Šias išvadas, kurių, beje, ieškovė neginčijo, reikia patvirtinti, išskyrus, kiek tai susiję su 18 klasės prekėmis „oda ir odos pakaitalai“ ir „gyvulių odos, kailiai“. Šios prekės iš esmės skirtos specialistams, kurie naudoja šias prekes kitų produktų gamybai.
Dėl teismo praktikos, susijusios su prekių ženklais, kurie sutampa su prekių vaizdu, taikymo nagrinėjamu atveju
33 Reikia išnagrinėti klausimą, ar nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba teisingai pritaikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu.
34 Tam visų pirma reikia išanalizuoti nagrinėjamų žymenų savybes.
35 Nagrinėjamą žymenį sudaro grafinis kvadrato formos banguotų linijų, susikertančių vertikaliai ir horizontaliai pakartojant tą patį raštą, vaizdas. Šis vaizdas neturi kontūrų.
36 Kaip nurodė Apeliacinė taryba, raštas gali būti kartojamas be apribojimų ir tęstis į keturias kvadrato puses, taigi, gali būti naudojamas bet kokioje dvimatėje ar trimatėje erdvėje.
37 Taigi, kalbama apie žymenį, sudarytą iš reguliariai pasikartojančių elementų, ypač skirtą naudoti kaip paviršiaus raštui.
38 Iš tiesų, kaip pabrėžė ieškovė, nagrinėdama žymens skiriamąjį požymį EUIPO turi remtis prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdu, koks jis pateiktas registracijos paraiškoje, ir prireikus joje pateiktu aprašymu (2005 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Almdudler-Limonade / VRDT (Limonado butelio forma), T‑12/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2005:434, 42 punktas).
39 Vis dėlto reikia pabrėžti, kad konstatuodama, jog raštas gali būti kartojamas be apribojimų ir tęstis į keturias kvadrato puses, taigi, kad gali būti naudojamas bet kokioje dvimatėje ar trimatėje erdvėje, EUIPO rėmėsi nagrinėjamam prekių ženklui būdingomis savybėmis, kurios matyti iš tarptautinio prekių ženklo vaizdo. Todėl jos negalima kaltinti tuo, kad tokį vertinimą ji grindė elementais, kurie vaizduojant nagrinėjamą žymenį nenaudojami.
40 Ieškovė tvirtina, kad jeigu ginčijamame sprendime nurodytų argumentų būtų laikomasi „pažodžiui“, nebūtų galima įregistruoti nė vieno vaizdinio prekių ženklo, nes bet kurį vaizdinį prekių ženklą galima būtų pratęsti arba pakartoti neribotą kartą skaičių ir naudoti kaip prekių paviršiaus raštą.
41 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš tiesų net ir „klasikinį“ logotipą galima pakartoti neribotą kartą skaičių ir naudoti kaip paviršiaus raštą. Jeigu sprendimą, kad toks žymuo sutampa su nurodytų prekių vaizdu, Apeliacinė taryba grindė galimu šio žymens pakartojimu neribotą kartą skaičių, reikia pripažinti, kad toks požiūris visiškai spekuliatyvus.
42 Vis dėlto, kai patį žymenį sudaro pasikartojantys elementai, EUIPO turi teisę atsižvelgti į žymeniui būdingas savybes tam, kad išnagrinėtų jo pobūdį ir, be kita ko, rastų atsakymą į klausimą, ar žymuo sutampa su atitinkamų prekių vaizdu. Nagrinėjamu atveju savo vertinimą Apeliacinė taryba grindė nagrinėjamam žymeniui būdingų savybių analize. Tokiam požiūriui galima pritarti.
43 Be to, iš teismo praktikos matyti, kad aplinkybė, jog žymuo buvo sukurtas kaip vaizdinis prekių ženklas, neužkerta kelio tam, kad, remdamasi praktika, bendrai įgyta prekiaujant registracijos paraiškoje nurodytomis prekėmis, Apeliacinė taryba konstatuotų, jog žymenį ji supranta kaip paviršiaus raštą (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Tamsiai pilkos, šviesiai pilkos, juodos, smėlio, tamsiai raudonos ir šviesiai raudonos spalvos languotas raštas, T‑50/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:442, 51 punktą).
44 2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendime Tamsiai pilkos, šviesiai pilkos, juodos, smėlio, tamsiai raudonos ir šviesiai raudonos spalvos languotas raštas (T‑50/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:442, 46 ir 47 punktai), Bendrasis Teismas atmetė argumentą, kad EUIPO iškraipė registracijos paraiškos objektą, kai pripažino, kad prekių ženklas, kurį prašyta įregistruoti kaip vaizdinį prekių ženklą, buvo medžiagos raštas.
45 Bendrasis Teismas nurodė, kad nuotraukoje pavaizduotas abstraktus raštas, kuris sudarė prašomą įregistruoti prekių ženklą, galėjo būti medžiagos raštas (2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Tamsiai pilkos, šviesiai pilkos, juodos, smėlio, tamsiai raudonos ir šviesiai raudonos spalvos languotas raštas, T‑50/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:442, 51 punktas). Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėtos prekės buvo medžiagos arba iš medžiagų sudarytos ar medžiaginį paviršių „galinčios“ turėti prekės (2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Tamsiai pilkos, šviesiai pilkos, juodos, smėlio, tamsiai raudonos ir šviesiai raudonos spalvos languotas raštas, T‑50/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:442, 47 punktas).
46 Taigi, reikia pabrėžti, kad minėtoje byloje, laikydamasis praktikos, pagal kurią žymens skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamas prekes (žr. šio sprendimo 22 punktą), Bendrasis Teismas neapsiribojo išvada, kad vaizdas, iš kurio buvo sudarytas prašomas įregistruoti prekių ženklas, galėjo būti medžiagos raštas, bet taip pat, atsižvelgęs į prekių ženklo paraiškoje nurodytas prekes, išnagrinėjo, ar jos gali turėti medžiaginį paviršių.
47 Reikia pabrėžti, kad minėtoje byloje nagrinėtos prekės buvo medžiagos arba mados prekės plačiąja prasme; akivaizdu, kad jos dažnai turi paviršiaus raštą.
48 Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju tarptautiniu prekių ženklu žymimos, viena vertus, prekės, kurios, akivaizdu, dažnai turi paviršiaus raštą, kaip antai mados prekės plačiąja prasme, ir, kita vertus, prekės, dėl kurių nėra akivaizdu, kad jos turi paviršiaus raštą.
49 Taigi kyla klausimas, koks kriterijus reikšmingas siekiant nustatyti, ar žymuo, kurį sudaro serija reguliariai pasikartojančių elementų ir kuris dėl to ypač gali būti naudojamas kaip paviršiaus raštas, iš tiesų gali būti laikomas kaip konkrečios prekės paviršiaus raštas.
Dėl kriterijaus, reikšmingo tam, kad vaizdinį prekių ženklą, kurį sudaro serija reguliariai pasikartojančių elementų, galima būtų laikyti konkrečios prekės paviršiaus raštu
50 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba iš esmės nurodė, kad visos nagrinėjamos prekės ar jų pakuotės galėjo turėti paviršiaus raštą dėl papuošimo ar techninių sumetimų, t. y. tam, kad jas galima būtų geriau suimti. Ji netiesiogiai rėmėsi išvada, kad galimybės naudoti paviršiaus raštą nagrinėjamoms prekėms ar jų pakuotėms pakako tam, kad būtų taikoma teismo praktika, susijusi su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu.
51 Per teismo posėdį uždavus šį klausimą EUIPO, ši patvirtino mananti, jog tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti teismo praktiką, susijusią su prekių ženklais, kurie sutampa su prekių vaizdu, pakanka aplinkybės, kad egzistuoja galimybė nagrinėjamą žymenį naudoti kaip konkrečių prekių ar jų pakuočių paviršiaus raštą, ir nebūtina patvirtinti aplinkybės, kad tai labiausiai tikėtinas žymens naudojimo būdas.
52 Per teismo posėdį ieškovė tvirtino, kad vertinimo kriterijus turi būti daug griežtesnis ir kad negali pakakti aplinkybės, jog egzistuoja paprasta galimybė naudoti žymenį kaip konkrečių prekių ar jų pakuočių paviršiaus raštą.
53 Visų pirma reikia nustatyti, koks kriterijus svarbus atsakant į klausimą, ar teismo praktika, susijusi su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu, taikytina tuo atveju, kai žymuo, sudarytas iš serijos reguliariai pasikartojančių elementų ir nurodytas kaip vaizdinis prekių ženklas, gali būti naudojamas kaip pačių nagrinėjamų prekių paviršiaus raštas (žr. šio sprendimo 54–57 punktus). Taip pat reikės išnagrinėti ypatingą atvejį, t. y. galimybę šį žymenį naudoti ne kaip pačių nagrinėjamų prekių, bet jų pakuočių paviršiaus raštą (žr. šio sprendimo 58–68 punktus).
54 Siekiant nustatyti svarbų kriterijų reikia atsižvelgti į tai, kad žymuo, kurį sudaro serija reguliariai pasikartojančių elementų, ypač skirtas naudoti kaip paviršiaus raštas. Taigi iš principo egzistuoja nuo šio žymens neatsiejama tikimybė, kad jis naudojamas kaip paviršiaus raštas, nepaisant to, ar prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo jį įvardijo kaip vaizdinį, erdvinį prekių ženklą arba paviršiaus raštą, ar kaip nors kitaip.
55 Tokiomis aplinkybėmis reikia pabrėžti, kad tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių pobūdį paviršiaus rašto naudojimas mažai tikėtinas, toks žymuo negali būti laikomas nagrinėjamų prekių paviršiaus raštu. Kitais atvejais galima manyti, kad nagrinėjamas žymuo, kuris turi tipines paviršiaus rašto savybes dėl pasikartojančių elementų, iš tiesų yra paviršiaus raštas.
56 Kiek tai susiję su 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimu Deichmann / VRDT (Sulenktos juostos su brūkšninėmis linijomis vaizdas) (T‑202/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:168), kuriuo rėmėsi VRDT, reikia pažymėti, kad šio sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad atitinkamą prekių ženklą Apeliacinė taryba galėjo nagrinėti remdamasi „labiausiai tikėtinu“ jo naudojimo būdu.
57 Reikia pažymėti, kad minėtame sprendime nebuvo nagrinėjamas žymuo, sudarytas iš pasikartojančių elementų. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatavo, kad „labiausiai tikėtina“, jog žymuo naudojamas kaip papuošti arba sustiprinti nagrinėjamas prekes skirtas ornamentas. Tuo atveju, kai žymuo, kurį sudaro pasikartojantys elementai ir kuris dėl to, atsižvelgiant į jam būdingas savybes, gali būti ypač naudojamas kaip paviršiaus raštas, iš principo egzistuoja su tokiu žymeniu sietina tikimybė, kad jis bus naudojamas kaip paviršiaus raštas. Dėl šios priežasties pagrįsta manyti, kad tik kai naudojimas kaip paviršiaus rašto mažai tikėtinas dėl atitinkamų prekių pobūdžio, toks žymuo negali būti laikomas atitinkamų prekių paviršiaus raštu (žr. šio sprendimo 54 ir 55 punktus). Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad tai yra objektyvus kriterijus, kuris nepriklauso nuo atitinkamos įmonės komercinių užmačių.
58 Taip pat kyla klausimas, ar aplinkybės, kad paviršiaus raštą galima (ir tai daugiau nei mažai tikėtina) naudoti ant nagrinėjamų prekių pakuotės, užtenka tam, kad būtų taikoma teismo praktika, susijusi su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu.
59 Per teismo posėdį EUIPO iš esmės teigė, kad galimybės naudoti žymenį ant nagrinėjamų prekių pakuotės pakanka tam, kad būtų taikoma teismo praktika, susijusi su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu.
60 Per teismo posėdį ieškovė iš esmės teigė, kad pagal teismo praktiką prekės pakuotės forma gali būti prilyginta prekės formai tik prekių, kurioms reikia pakuotės dėl priežasčių, susijusių su pačiu šių prekių pobūdžiu, dėl to, kad jos neturi jiems būdingos formos, kaip antai skysčiai, atveju.
61 Reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 23 punkte nurodytą teismo praktiką vidutiniai vartotojai nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų pakuotės forma.
62 Reikia išanalizuoti, ar ši teismo praktika taikoma ir žymens, kuris nurodytas kaip vaizdinis prekių ženklas, sudarytas iš pasikartojančių elementų ir dėl to ypač galimas naudoti kaip atitinkamos prekės pakuotės paviršiaus raštas, atveju.
63 Pažymėtina, kad teismo praktika, susijusi su prekių ženklais, kurie sutampa su prekių vaizdu, taikoma erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš prekių, kaip antai skysčių, kurie parduodami induose dėl pačios prekės pobūdžio, pakuotės, atveju (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche SiSi-Werke / VRDT, C‑173/04 P, EU:C:2006:20, 29–31 punktus). Ši teismo praktika taikoma ir tuo atveju, kai prašomas įregistruoti prekių ženklas yra sudarytas iš specifinio skystos prekės pakuotės paviršiaus (2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Freienet / VRDT, C‑344/10 P ir C 345/10 P, EU:C:2011:680, 48 punktas).
64 Iš to matyti, kad ši teismo praktika taikoma ir paviršiaus rašto, naudojamo ant prekių, kurios parduodamos induose dėl paties tokių prekių pobūdžio, pakuotės, atveju.
65 Vis dėlto šios teismo praktikos taikymo nereikėtų apriboti tik prekių, kurios būtinai turi būti supakuotos dėl paties tokių prekių pobūdžio, pakuotėmis. Teismo praktika, susijusi su žymenimis, kurie sutampa su konkrečių prekių vaizdu, taikoma susukto saldainio pakuotės formai (2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 26–29 punktai), nors saldainiui nebūtinai reikia individualios pakuotės. Ši teismo praktika taikoma ir cigarečių pakelio formai (2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Philip Morris Products / VRDT (Cigarečių pakelio forma) T‑140/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:272, 64 punktas), nors cigarečių nebūtina supakuoti dėl paties tokių prekių pobūdžio. Cigarečių pakelis nebūtinas norint supakuotai prekei suteikti formą, nes cigaretės pačios turi joms būdingą formą ir tai nėra skystos ar granuliuotos prekės.
66 Pagal analogiją teismo praktika, susijusi su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu, taikoma ir ant prekių, kaip antai saldainių ar cigarečių, pakuočių naudojamiems paviršiaus raštams. Reikia pabrėžti, kad tai prekės, kuriomis prekiaujama paprastai jas supakavus ir kurios dažniausiai išimamos iš pakuotės tik prieš pat pradedant naudoti.
67 Vis dėlto reikia pažymėti, kad šios teismo praktikos taikymas nepagrįstas tuo atveju, kai kalbama apie paviršiaus raštą, naudojamą ant paprastos transportavimo pakuotės. Iš tiesų paprasto paviršiaus rašto, naudojamo ant paprastos transportavimo pakuotės, negalima prilyginti prekės vaizdui.
68 Taigi, šio sprendimo 55 punkte nurodytas kriterijus paprastai taikomas ir ornamentui, kuris kaip paviršiaus raštas naudojamas ant nagrinėjamų prekių pakuotės, vis dėlto išskyrus paprastas transportavimo pakuotes.
69 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išanalizuoti, ar nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba tinkamai pritaikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu.
Dėl teismo praktikos, susijusios su žymenimis, kurie sutampa su konkrečių prekių vaizdu, taikytinumo
70 Kiek tai susiję su prie 25 klasės priskiriamomis prekėmis „avalynė, taip pat patogi avalynė ir darbo avalynė, laisvalaikio, gydomoji ir sportinė avalynė, įskaitant sandalus, gimnastikos sandalus, įsispiriamas basutes, šlepetes, klumpes, taip pat su vidpadžiais, ypač su anatomiškai suformuotais vidiniais padais, pėdos atramomis bei pėdų ir batų įdėklais, apsauginiais įdėklais“, reikia pažymėti, kad neretai jos turi paviršiaus raštą. Avalynė yra mados prekė, todėl gali turėti paviršiaus raštą dėl estetinių sumetimų. Be to, paviršiaus raštas gali būti naudojamas ant jų išorinių padų dėl techninių priežasčių. Iš tiesų tokie padai dažnai yra išraižyti, kad avalynė geriau prisispaustų prie žemės, kaip ginčijamo sprendimo 33 punkte nurodė Apeliacinė taryba.
71 Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad nagrinėjamas žymuo negali atlikti techninės funkcijos, nes dėl savo pobūdžio vaizdinis prekių ženklas yra dvimatis.
72 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad nagrinėjamą žymenį sudarančios banguotos linijos sukuria šešėlio efektą, kuris suteikia šiam žymeniui erdvinį vaizdą. Iš tiesų šių linijų kraštai tamsesni už jų vidinę dalį. Iš tikrųjų, kaip tvirtina ieškovė, tarptautinio prekių ženklo paraiška buvo paduota vaizdiniam dvimačiam prekių ženklui įregistruoti, ir paraiškoje nepateiktas joks aprašymas, kuriuo remiantis galima būtų daryti išvadą, kad jis apima reljefinius ar tuščiavidurius elementus. Vis dėlto Apeliacinė taryba galėjo remtis nagrinėjamo žymens savybėmis, visų pirma banguotų linijų sukuriamu šešėlio efektu, tam, kad konstatuotų, jog toks žymuo gali būti naudojamas ir reljefui.
73 Be to, reikia pažymėti, kad pagal teismo praktiką nagrinėdama žymenį, apibrėžiamą kaip vaizdinis prekių ženklas, Apeliacinė taryba gali atsižvelgti į galimą jo naudojimą kaip erdvinės formos (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo EE / VRDT (Baltų taškų dramblio kaulo spalvos fone atvaizdavimas), T‑144/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:615, 40 punktą).
74 Dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas sprendimas prieštaringas, nes tas pats prekių ženklas negali vienu metu būti ir dvimatis paviršiaus raštas, ir trimatė danga, reikia pabrėžti tai, kas nurodyta toliau.
75 Nėra kliūčių atsižvelgti į žymens, viena vertus, dvimatį ir, kita vertus, trimatį naudojimą. Pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendime Baltų taškų dramblio kaulo spalvos fone atvaizdavimas (T‑144/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:615, 40 ir 43 punktai) Bendrasis Teismas atsižvelgė į, pirma, galimą vaizdinio žymens, vaizduojančio baltus taškus dramblio kaulo spalvos fone spausdintoje medžiagoje ir interneto puslapiuose, naudojimą (t. y. į dvimatį naudojimą) ir, antra, į naudojimą mažų iškilių burbulų formos, skirtos prekės paviršiui padaryti ne tokiam slidžiam (t. y. į trimatį naudojimą). Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, šiuo aspektu ginčijamas sprendimas neprieštaringas.
76 Be to, reikia pabrėžti, kad vykstant administracinei procedūrai ir Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad nagrinėjamą žymenį naudojo daugiau kaip 40 metų. Atsakydama į per teismo posėdį dėl šio naudojimo užduotą klausimą ieškovė pripažino, kad naudojimą sudarė tai, jog nagrinėjamas žymuo buvo naudojamas ant avalynės išorės padų ir kad raštas dengė visą padą. Toks naudojimas atitinka žymens, kaip reljefinio paviršiaus rašto, naudojimą.
77 Iš tiesų, kaip pabrėžė ieškovė, nagrinėjant skiriamąjį žymeniui būdingą požymį, vertinimą reikia grįsti nagrinėjamo žymens savybėmis ir neatsižvelgti į konkretų jo naudojimą.
78 Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ieškovės argumentai nenuoseklūs, nes ji teigia, viena vertus, kad tarptautinį prekių ženklą sudaro „įprastas“ dvimatis vaizdinis prekių ženklas, o ne paviršiaus raštas, ir, kita vertus, kad prekių ženklo naudojimą sudaro jo naudojimas ant avalynės išorės padų, t. y. naudojimas kaip reljefinio paviršiaus rašto.
79 Be to, reikia pažymėti, kad vienintelis nagrinėjamo žymens naudojimo pavyzdys, kurį ieškovė pateikė vykstant administracinei procedūrai, buvo plakato, ant kurio pavaizduotas nagrinėjamas raštas ir kuris naudojamas avalynės reklamai kaip fonas, nuotrauka, pavaizduota ginčijamo sprendimo 6 punkte. Toks naudojimas atitinka nagrinėjamo žymens naudojimą dvimate forma. Reikia pažymėti, kad avalynės reklamai nagrinėjamas žymuo kaip fonas naudotas ne kvadratinės formos, o kaip ištęstas į visas puses, kad padengtų visą reklamai skirtą pagrindą. Taigi, jis buvo naudojamas kaip dvimatis paviršiaus raštas.
80 Teigdama, kad tarptautinis prekių ženklas gali būti naudojamas ir kaip fonas avalynės reklamai, ir ant avalynės išorės padų, ieškovė netiesiogiai sutinka su tuo, kad nagrinėjamas žymuo gali būti naudojamas ir dvimate, ir trimate formomis.
81 Dėl ieškovės argumento (kuriuo ji rėmėsi per teismo posėdį), kad ateityje tarptautinį prekių ženklą ji numato naudoti kvadrato formos, kuria žymės tas prekių vietas, kur atitinkama visuomenė, jos nuomone, tikisi rasti prekių ženklus, reikia konstatuoti tai, kas nurodyta toliau. Kaip pabrėžė pati ieškovė, nagrinėdama žymens skiriamąjį požymį EUIPO turi remtis prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdu, koks pateiktas registracijos paraiškoje, ir prireikus joje pateiktu aprašymu (žr. šios sprendimo 38 punktą). Pačios prekių ženklo paraišką pateikusio asmens komercinės užmačios, kurios bėgant laikui gali keistis pagal jo norus, neturi reikšmės.
82 Be to, reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai prekių ženklo, vaizduojančio raštą, kurį sudaro pasikartojantys elementai, paraišką pateikęs asmuo numato konkretų tokio žymens naudojimą ir kai jis mano, kad nagrinėjamas žymuo turi jam būdingą skiriamąjį požymį, kai yra naudojamas tokiu konkrečiu būdu (pvz., kai vaizduojamas kvadrato formos ir nurodomas konkrečioje atitinkamų prekių vietoje), jis gali prašyti, pvz., įregistruoti pozicinį prekių ženklą tam, kad užsitikrintų, jog vertindama skiriamąjį požymį EUIPO atsižvelgs į rašto naudojimą numatomos konkrečios formos. Kaip per teismo posėdį pabrėžė EUIPO, vis dėlto sprendimo dėl prekių ženklo registracijos ar dėl tarptautinio prekių ženklo apsaugos Sąjungoje ji negali grįsti paprastais pareiškėjo pažadais naudoti prekių ženklą tam tikru būdu.
83 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nėra mažai tikėtina, kad ant avalynės gali būti paviršiaus raštas dėl estetinių ar techninių sumetimų. Taigi, Apeliacinė taryba teisingai pritaikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prie 25 klasės priskiriamų prekių „avalynė, taip pat patogi avalynė ir darbo avalynė, laisvalaikio, gydomoji ir sportinė avalynė, įskaitant sandalus, gimnastikos sandalus, įsispiriamas basutes, šlepetes, klumpes, taip pat su vidpadžiais, ypač su anatomiškai suformuotais vidiniais padais, pėdos atramomis bei pėdų ir batų įdėklais, apsauginiais įdėklai“ vaizdu.
84 Taip pat, kiek tai susiję su prie 25 klasės priskiriamomis „tokios avalynės dalimis ir priedais, būtent batviršiais, kulnais, padais, vidpadžiais, avalynės įdėklais, įskaitant batų įdėklus; pakojas“, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.
85 Nėra mažai tikėtina, kad avalynės dalys ir įdėklai galėtų būti laikomi paviršiaus raštu. Kiek tai susiję su „padais“, pažymėtina, kad paviršiaus raštas kaip reljefas gali pagerinti bato ir paviršiaus sąlytį. Tas pats taikoma „kulnams“. Be to, kiek tai susiję su „batviršiais“, reikia pažymėti, kad paviršiaus raštas gali būti naudojamas papuošimo sumetimais.
86 Kiek tai susiję su „vidpadžiais, avalynės įdėklais, įskaitant batų įdėklus; pakojomis“, reikia pažymėti, kad ant jų paviršiaus gali būti raštas, skirtas papuošti. Žinoma, dėvint avalynę vidpadžių nematyti. Vis dėlto audamasis avalynę ar ją nusiaudamas šią dalį mato avalynę avintis asmuo. Beje, dublike ieškovė pripažino, kad avalynės vidpadžiai gali turėti raštą, kaip antai vaizduojantį gėles ar gyvūnų pėdsakus. Taigi, vien dėl to, kad avalynės vidpadžiai nėra matomi ją avint, nereiškia, kad jie negali būti puošiami raštais. Toks naudojimas nėra mažai tikėtinas.
87 Ant vidpadžių apačios dėl techninių sumetimų gali būti ir reljefinis paviršiaus raštas, siekiant užtikrinti, kad padas bate neslystų. Toks naudojimas taip pat nėra mažai tikėtinas.
88 Šio sprendimo 86 ir 87 punktuose pateiktos išvados taikytinos ir prie 25 klasės priskiriamiems „pėdų ir batų įdėklams, ypač su vidpadžiais arba anatomiškai suformuotais vidiniais padais iš kamštinės medžiagos, izoliuojančios kamštinės medžiagos, plastiko, latekso ar putplasčio, taip pat iš elastinių junginių, tokių kaip kamštinės medžiagos ir latekso mišiniai ar plastikų ir kamštinės medžiagos mišiniai“; ir „vidpadžiams“.
89 Be to, šios sprendimo 70, 83 ir 85–87 punktuose nurodytos išvados taikomos ir prie 25 klasės priskiriamiems „avalynei, įskaitant batus ir sandalus, botams, ir nurodytų prekių dalims ir įdėklams“.
90 Taigi, Apeliacinė taryba teisingai pritaikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prie 25 klasės priskiriamų prekių: „tokios avalynės dalimis ir priedais, būtent batviršiais, kulnais, padais, vidpadžiais, avalynės įdėklais, įskaitant batų įdėklus; pakojomis“, „pėdų ir batų įdėklais, ypač su vidpadžiais arba anatomiškai suformuotais vidiniais padais iš kamštinės medžiagos, izoliuojančios kamštinės medžiagos, plastiko, latekso ar putplasčio, taip pat iš elastinių junginių, tokių kaip kamštinės medžiagos ir latekso mišiniai ar plastikų ir kamštinės medžiagos mišiniai“, „vidpadžiais“ ir „avalyne, įskaitant batus ir sandalus, botus, ir nurodytų prekių dalis ir įdėklus“.
91 Šio sprendimo 70, 83 ir 85–87 punktuose dėl avalynės ir jų dalių ir įdėklų padarytos išvados taikomos ir prie 10 klasės priskiriamai avalynei. Ant prie 10 klasės priskiriamos ortopedinės avalynės, kaip ir prie 25 klasės priskiriamos avalynės paviršiaus gali būti naudojamas raštas papuošimo sumetimais arba paviršiaus raštas gali būti dėl techninių sumetimų naudojamas ant jos padų. Kiek tai susiję su ortopedinės avalynės dalimis ir įdėklais, reikia pažymėti, kad dėl jų taikomos šio sprendimo 84–87 punktuose nurodytos išvados.
92 Taigi, Apeliacinė taryba teisingai pritaikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su šiomis prie 10 klasės priskiriamomis prekėmis: „avalyne ir avalyne reabilitacijos, kojų gimnastikos ir terapijos bei kitoms medicinos reikmėms ir jos dalimis, įskaitant ortopedinius batus, taip pat tokius batus su vidpadžiu arba ortopedine pėdos atrama bei pėdos įdėklu ir ortopediniu vidpadžiu; tokios pėdos atramomis, pėdos įdėklais ir ortopediniais vidpadžiais bei jų dalimis, taip pat kaip standūs termoplastiniai įdėklai“, „batų dalimis ir įdedamomis ortopedinėmis batų dalimis, ypač suleidimo detalėmis, pleištais, pagalvėlėmis, vidpadžiais, putų kamšalais, putų įdėkliukais bei pėdos formą atitinkančiais įklotais, taip pat kaip visiškai plastiniai įdėklai su ortopediniu vidpadžiu iš natūralaus kamščio, izoliuojančio kamščio, plastiko, latekso ar putplasčio, taip pat iš elastinės kamščio ir latekso kompozicinės masės arba plastiko ir kamščio mišinių“, „ortopedinių atramų pėdai ir avalynei“, „ortopedinei avalynei, įskaitant ortopedines šlepetes ir sandalus“ ir „ortopedinius vidpadžius, įdėklus, įskaitant įdėklus iš plastiko, latekso ar putplasčio, taip pat iš elastinių junginių, tokių kaip kamštinės medžiagos ir latekso mišiniai ar plastikų ir kamštinės medžiagos mišiniai“.
93 Taip pat reikia išnagrinėti klausimą, ar Apeliacinė taryba teisingai pritaikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su kitų prie 10 klasės priskiriamų tarptautiniu prekių ženklu žymimų prekių vaizdu.
94 Dėl „chirurginių, dantų gydymo ir veterinarinių aparatų ir instrumentų“ Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, kad šios prekės gali turėti reljefinį paviršiaus raštą ant laikyti skirtos dalies, t. y. jų paviršiaus dalies dėl techninių priežasčių, būtent siekiant užtikrinti saugesnį ir patikimesnį suėmimą. Reikia konstatuoti, kad toks naudojimas nėra mažai tikėtinas.
95 Prie 10 klasės priskiriami „ortopediniai gaminiai“ apima plačią prekių kategoriją. Dėl kai kurių iš jų nėra mažai tikėtina, kad jie turės reljefinį paviršiaus raštą dėl techninių sumetimų, būtent, kad būtų pagerintas suėmimas.
96 Taigi Apeliacinė taryba teisingai pritaikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prie 10 klasės priskiriamų prekių: „chirurginių, dantų gydymo ir veterinarinių aparatų ir instrumentų“, taip pat „ortopedinių gaminių“ vaizdu.
97 Vis dėlto, kiek tai susiję su prie 10 klasės priskiriamais „rankų, kojų, akių ir dantų protezais“, reikia konstatuoti, kad mažai tikėtina, jog jie turės paviršiaus raštą. Šios prekės, vertinant bendrai, sukurtos taip, kad atrodytų kuo natūraliau; būtų nenaudinga ant jų paviršiaus naudoti raštą.
98 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pasirėmė aplinkybe, kad prekyba šiomis prekėmis bus geresnė parduodant jas pakuotėje, ant kurios bus reljefinis paviršiaus raštas: taip jas bus saugiau ir patogiau suimti.
99 Kyla klausimas, ar paviršiaus rašto galimo naudojimo ant „rankų, kojų, dantų ir akių protezų“ pakuotės užtenka, kad būtų taikoma teismo praktika, susijusi su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu. Visų pirma reikia pažymėti, kad tai yra pagal matmenis gaminami gaminiai, taigi, jie turi būti užsakyti. Paprastai juos užsako sveikatos sektoriaus specialistai. Beje, ginčijamo sprendimo 19 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad šios prekės skirtos sveikatos sektoriaus specialistams.
100 Taip pat reikia pažymėti, kad iš tikrųjų tikėtina, jog šios prekės bus pristatytos supakuotos siekiant, kad nebūtų apgadintos vežimo metu ir kad būtų apsaugotos iki panaudojimo. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad tai prekės, kurias siekiama pradėti naudoti kuo greičiau nuo pristatymo. Kadangi gaminamos pagal matmenis, jos neskirtos sandėliuoti.
101 Dėl ginčijamo sprendimo 34 punkte nurodyto teiginio, kad prekyba „rankų, kojų, dantų ir akių protezais“ bus geresnė parduodant juos pakuotėje, ant kurios bus reljefinis paviršiaus raštas, reikia pabrėžti, kad šios prekės, neišvengiamai gaminamos pagal matmenis, pakuotėje labiau „pristatomos“, o ne „parduodamos“.
102 Būtina konstatuoti, kad paviršiaus rašto galimo naudojimo ant šių prekių neužtenka, kad būtų laikoma, jog šis paviršiaus raštas sutampa su tokių prekių vaizdu, nes pakuotę reikia laikyti skirta tik paprastai transportuoti.
103 Per teismo posėdį EUIPO teigė, kad kai šios prekės nenaudojamos, naudotojas turi jas tvarkingai sudėti, ir tai jis gali padaryti sudėdamas jas į originalią pakuotę. Taip ji iš esmės patvirtino, kad kalbama ne apie paprastą transportuoti skirtą pakuotę, bet apie tokią, kurią sveikatos sektoriaus specialistas, pritvirtinęs rankų, kojų, akių ir dantų protezus, duoda naudotojui, pas kurį ji ir lieka.
104 Vis dėlto dėl akių protezų reikia pabrėžti, kad įdėti jie naudojami neišimant.
105 Kalbant apie dantų protezus, reikia pabrėžti, kad tuo atveju, kai nepritvirtinami ir gali būti išimti, jie paprastai laikomi vandens stiklinėje arba specialiame inde, kurį galima pripildyti vandens. Nepraktiška jų laikyti originalioje pakuotėje, nes paprastai tokios pakuotės negalima užpildyti vandeniu.
106 Dėl rankų ir kojų protezų EUIPO nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad naudotojas gauna pakuotę iš protezus pritvirtinusio sveikatos sektoriaus specialisto, ir, kai protezų nenaudoja, laiko juos originalioje pakuotėje.
107 Taigi, negalima pritarti šiuo aspektu EUIPO per teismo posėdį nurodytam argumentui.
108 Kiek tai susiję su „rankų, kojų, akių ir dantų protezais“, Apeliacinė taryba klaidingai taikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu. Iš tiesų dėl šių prekių pabrėžtina, kad negalima laikyti, jog jų pakuotės vaizdas sutampa su prekių vaizdu, taigi, galimybės paviršiaus raštą naudoti ant pakuotės negali užtekti norint taikyti šią teismo praktiką.
109 Taip pat, kiek tai susiję su „žaizdų siuvimo medžiagomis; žaizdų siuvimo medžiagomis operacijoms“, reikia pažymėti, jog mažai tikėtina, kad tokios prekės pačios turėtų paviršiaus raštą; be to, savo vertinimo Apeliacinė taryba negrindė galimu paviršiaus rašto naudojimu ant pačių tokių prekių.
110 Ginčijamo sprendimo 34 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad tai yra medicinos gaminiai, su kuriais turi būti elgiamasi itin atsargiai, taigi jie bus geriau parduodami pakuotėje su paviršiaus raštu tam, kad juos galima būtų saugiau ir patogiau suimti.
111 Vis dėlto tokiam požiūriui negalima pritarti. Žaizdų siuvimo medžiagos nėra netvirtos, taigi, neatrodo, kad jomis geriau prekiauti pakuotėse, ant kurių būtų reljefinis paviršiaus raštas, tam, kad jas būtų galima saugiau ir patogiau suimti. Beje, atsižvelgiant į tokių medicinos gaminių pobūdį, mažai tikėtina, kad ant jų pakuotės papuošimo sumetimais būtų naudojamas paviršiaus raštas; be to, Apeliacinė taryba savo vertinimo negrindė galimu paviršiaus rašto naudojimu ant žaizdų siuvimo medžiagų papuošimo sumetimais.
112 Taigi, mažai tikėtina, kad prekių „žaizdų siuvimo medžiagos; žaizdų siuvimo medžiagos operacijoms“ atveju būtų naudojamas paviršiaus raštas ant pačių prekių ar ant jų pakuotės. Dėl šios priežasties prekių „žaizdų siuvimo medžiagos; žaizdų siuvimo medžiagos operacijoms“ atveju Apeliacinė taryba klaidingai taikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu.
113 Taip pat, kiek tai susiję su prie 25 klasės priskiriamais „drabužiais, galvos apdangalais“, „diržais“, „skaromis“ir „kaklaskarėmis“, reikia konstatuoti, kad tai mados sektoriaus prekės. Joms dažnai naudojami paviršiaus raštai papuošimo sumetimais. Ieškovės teiginiui, kad paprastai diržų atveju nenaudojamas joks raštas, išskyrus ant sagties, negalima pritarti. Visuotinai žinoma, kad diržams dažnai naudojami paviršiaus raštai papuošimo sumetimais. Bet kuriuo atveju nėra mažai tikėtina, kad ant jų bus naudojamas paviršiaus raštas.
114 Taigi Apeliacinė taryba teisingai pritaikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu, dėl šių prie 25 klasės priskiriamų prekių: „drabužiams, galvos apdangalams“, „diržams“, „skaroms“ir „kaklaskarėms“.
115 Be to, kiek tai susiję su tarptautiniu prekių ženklu žymimomis prie 18 klasės priskiriamomis prekėmis, reikia pabrėžti tai, kas nurodyta toliau.
116 Dėl prekių „lagaminai ir kelionmaišiai“ ir „monetų piniginės; krepšiai; rankinės; dokumentų dėžės; diržinės piniginės; kelioniniai drabužių maišai; raktinės (odinės); kosmetikos krepšeliai; tualeto reikmenų maišeliai, tualeto reikmenų krepšeliai; kelionmaišiai; kuprinės“ reikia pabrėžti, kad tai prekės, kurios, be pirminės funkcijos, gali atlikti bendrą estetinę funkciją ir prisidėti prie išorės vaizdo, kurį susidaro atitinkamas vartotojas (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Vans / VRDT (Banguotos linijos pavaizdavimas) T‑53/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:932, 54 punktą).
117 Kaip jau yra nusprendęs Bendrasis Teismas, prie 18 klasės priskiriami lagaminai ir odos gaminiai gali būti laikomi priklausančiais mados sektoriui plačiąja prasme (žr. 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Banguotos linijos pavaizdavimas, T‑53/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:932, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
118 Prekės „skėčiai, saulės skėčiai ir lazdos“ taip pat gali būti laikomos priklausančiomis mados sektoriui plačiąja prasme, nes vartotojas gali jas naudoti tam, kad sukurtų tam tikrą išorės vaizdą (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Banguotos linijos pavaizdavimas, T‑53/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:932, 61 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
119 Tarptautinis prekių ženklas skirtas ir prie 18 klasės priskiriamiems „odai ir odos pakaitalams bei jų gaminiams, priskirtiems prie šios klasės“. Kiek tai susiję su pastarosiomis prekėmis, būtent prie 18 klasės priskiriamomis odos ir odos pakaitalų prekėmis, reikia konstatuoti, kad bendrai tai irgi yra mados prekės.
120 Be to, reikia pabrėžti, kad ir mados prekės plačiąja prasme, ir „botagai, pakinktai ir balnojimo reikmenys“ gali būti gražinami įvairiais papuošimais (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Banguotos linijos pavaizdavimas, T‑53/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:932, 62 punktą),
121 Taigi, nėra mažai tikėtina, kad šioms prekėms naudojami paviršiaus raštai papuošimo sumetimais.
122 Be to, Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad šio sprendimo 116 ir 118–120 punktuose nurodytos prekės paprastai sukurtos naudoti vartotojui panaudojant rankenėlę ar kitas dalis. Todėl nėra mažai tikėtina, kad šių prekių atveju naudojamas reljefinis paviršiaus raštas ant atitinkamų dalių, kad būtų lengviau tokias prekes suimti.
123 Kiek tai susiję su prekėmis „oda ir odos pakaitalai“, taip pat reikia konstatuoti, kad joms gali būti naudojami paviršiaus raštai papuošimo sumetimais. Kaip per teismo posėdį nurodė EUIPO, o ieškovė to neginčijo, prekės „oda ir odos pakaitalai“ apima gatavus gaminius. Taigi, nėra mažai tikėtina, kad šioms prekėms naudojami paviršiaus raštai papuošimo sumetimais.
124 Atvirkščiai, terminai „gyvulių odos, kailiai“ (anglų k. „animal skins, hides“ ir vokiečių k. „Häute und Felle“) įvardija grynus produktus, kuriems nenaudojamas paviršiaus raštas, kaip teisingai pažymėjo ieškovė. Kiek tai susiję su „kailiais“, taip pat reikia nurodyti, kad tai šeriais padengta gyvūnų oda. Sunku įsivaizduoti, kad paviršiaus raštas galėtų būti naudojamas ant šeriais padengtos gyvūnų odos.
125 Be to, riekia pabrėžti, kad kai „gyvulių odos, kailiai“ pristatomi pakuotėse, paprastai tai būna tiesiog transportavimo pakuotės. Galimas paviršiaus rašto naudojimas ant tokios pakuotės nereiškia, kad nagrinėjamą žymenį galima supainioti su prekių „gyvulių odos, kailiai“ vaizdu.
126 Taigi, kiek tai susiję su „gyvulių odomis, kailiais“, Apeliacinė taryba klaidingai taikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu.
127 Atvirkščiai, kiek tai susiję su kitomis prie 18 klasės priskiriamomis prekėmis, Apeliacinė taryba teisingai taikė šią teismo praktiką.
128 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti, kiek jis susijęs su šiomis prekėmis: „rankų, kojų, akių ir dantų protezai“, „žaizdų siuvimo medžiagos; žaizdų siuvimo medžiagos operacijoms“ ir „gyvulių odos, kailiai“. Kiek tai susiję su šiomis prekėmis, Apeliacinė taryba klaidingai taikė teismo praktiką, susijusią su žymenimis, kurie sutampa su prekių vaizdu, nes pasirėmė netinkamais analizės kriterijais.
Dėl tariamai didelio skirtumo tarp nagrinėjamo žymens ir atitinkamų sektorių normų ir įpročių
129 Kiek tai susiję su kitomis tarptautiniu prekių ženklu žymimomis prekėmis, reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad nagrinėjami žymenys labai nesiskiria nuo atitinkamų sektorių normų ir įpročių.
130 Kaip nurodė Apeliacinė taryba, nagrinėjamą žymenį sudaro horizontalios ir vertikalios tos pačios formos susikertančios banguotos linijos.
131 Tai paprastas raštas, kurį sudaro paprastos pasikartojančios banguotos susikertančios linijos. Kaip nurodė Apeliacinė taryba, šis žymuo sudaro banalų įspūdį ir apima ne daugiau nei žymenį sudarančių elementų visumą.
132 Negalima pritarti ieškovės teiginiui, kad žymenį sudarančios formos, vertinamos atskirai, yra neįprastos ir kad kurdamas bendrą įspūdį raštas išskiria kaip originalus ir neįprastas. Reikia konstatuoti, kad šiuo atžvilgiu ieškovė apsiriboja bendru teiginiu ir nepateikia jokių įrodymų, net tokių, kurie leistų nustatyti, koks banguotų linijų paprasto derinio aspektas galėtų būti laikomas „originaliu“ ir „neįprastu“.
133 Be to, kaip pabrėžė Apeliacinė taryba, remiantis bendra praktika galima daryti išvadą, kad paviršiui naudojamam raštui būdingas įvairių piešinių neišbaigtumas. Ji taip pat teisingai pažymėjo, kad paviršiui naudotų raštų elementai dažnai buvo paprastos geometrinės formos, pvz., taškai, skrituliai, stačiakampiai ar linijos (tiesios arba zigzagų ar bangų formos).
134 Apeliacinė taryba nusprendė, kad bendras nagrinėjamo žymens sukuriamas įspūdis labai, o gal net ir visai, nesiskiria nuo atitinkamų sektorių įpročių, taigi atitinkama visuomenė nagrinėjamą žymenį supras kaip paprastą paviršiaus raštą, o ne kaip konkrečios komercinės kilmės nuorodą.
135 Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad nagrinėjamas žymuo labai nesiskiria nuo kitų paviršiaus raštų, kurie naudojami prekiaujant nagrinėjamomis prekėmis. Jos teigimu, nagrinėjamas žymuo ar panašūs žymenys nenaudojami nurodytoms prekėms. Ji teigia, kad, priešingai, nei nurodo Apeliacinė taryba, negalima daryti prielaidos, kad nagrinėjamas žymuo arba panašus žymuo paprastai naudojamas nagrinėjamoms prekėms papuošimo ar techniniais sumetimais.
136 Šiuo klausimu reikia priminti: kadangi ieškovė remiasi prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamuoju požymiu, nepaisant EUIPO vertinimo, būtent ji turi pateikti konkrečią ir pagrįstą informaciją, patvirtinančią, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi arba būdingą skiriamąjį požymį, arba dėl naudojimo įgytą skiriamąjį požymį (2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Develey / VRDT, C‑238/06 P, EU:C:2007:635, 50 punktas). Tai pateisina aplinkybė, kad ji tai gali net geriau padaryti dėl gero rinkos išmanymo (2015 m. birželio 29 d. Sprendimo Grupo Bimbo / VRDT (Meksikietiško kukurūzų paplotėlio su įdaru forma), T‑618/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:440, 32 punktas).
137 Dėl ieškovės argumento, kad Apeliacinė taryba neturėjo apsiriboti bendrais teiginiais dėl visų prekių ar paslaugų, bet turėjo teikti nuorodą į skirtingas nagrinėjamas prekes, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.
138 Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 33–36 punktuose Apeliacinė taryba, atsižvelgdama į įvairias nurodytas prekes, analizavo, ar nagrinėjamas žymuo turi skiriamąjį požymį. Be to, reikia pažymėti, kad, viena vertus, Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad paviršiui naudojamiems raštams būdingi įvairūs nepabaigti piešiniai, ir, kita vertus, kad šis teiginys neapsiriboja tik konkrečiu sektoriumi.
139 Iš tiesų, kaip pabrėžia ieškovė, Apeliacinė taryba nepateikė kitų raštų, kurie būtų naudojami prekiaujant nagrinėjamomis prekėmis ir kurie būtų panašūs į nagrinėjamą žymenį, konkrečių pavyzdžių. Vis dėlto reikia pažymėti, kad Apeliacinė taryba neturi pateikti tokių pavyzdžių. Viena vertus, kai Apeliacinė taryba remiasi bendrai nusistovėjusia nagrinėjamų prekių pardavimo patirtimi grindžiamais faktais, kurie gali būti žinomi bet kuriam asmeniui, ji neturi pateikti konkrečių pavyzdžių (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 54 punktą). Kita vertus, nors faktas, kad prekių ženklas gali būti bendrai naudojamas prekyboje atitinkamoms prekėms ir paslaugoms žymėti, yra svarbus kriterijus aiškinant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, tai nėra kriterijus, kuriuo vadovaujantis būtų taikomas to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktas (žr. 2010 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Rosenruist / VRDT (Dviejų ant kišenės sukryžiuotų lenktų linijų vaizdas), T‑388/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:410, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
140 Ieškovės argumentas, kad ji yra vienintelė nagrinėjamą žymenį naudojanti šalis, net negali patvirtinti, kad tarp nagrinėjamo žymens ir atitinkamų sektorių normų ir įpročių yra didelis skirtumas.
141 Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti Apeliacinės tarybos išvadą, kad iš esmės, atsižvelgiant į nagrinėjamo žymens banalumą ir tai, kad įvairūs piešiniai, naudojami kaip paviršiaus raštai, nepabaigti, tarp bendro nagrinėjamo žymens sukuriamo įspūdžio ir atitinkamų sektorių normų ar įpročių nėra didelio skirtumo.
142 Ieškovė pažymi, kad per administracinę procedūrą ji pateikė kelis šimtus prekes vaizduojančių paveikslėlių, kuriuose nematyti jokių raštų, tapačių ar panašių nagrinėjam žymeniui naudojamam raštui.
143 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš EUIPO bylos medžiagos matyti, kad vykstant administracinei procedūrai ieškovė pateikė paieškos rezultatus (paveikslėlius), gautus Google paieškos sistemoje įvedus raktinius žodžius: „shoes“ (avalynė) ir „shoes logos“ (avalynės logotipai). Dėl kitų prekių, išskyrus avalynę, per administracinę procedūrą ieškovė nepateikė pavyzdžių.
144 Reikia pabrėžti, kad tarp ieškovės pateiktų avalynės paveikslėlių beveik nėra tokių, kuriuose būtų matyti avalynės padai. Taigi, šie paveikslėliai negali pateikti informacijos apie prekyboje avalynės padams naudojamus paviršiaus raštus. Atsižvelgiant į tai, kad paviršiaus raštas, be kita ko, gali būti naudojamas kaip reljefas ant avalynės padų, kad būtų pagerintas sąlytis (žr. šio sprendimo 70 punktą), ieškovės pateikti paveikslėliai negali patvirtinti, kad tarp nagrinėjamo žymens ir avalynės sektoriaus normų ir įpročių yra didelis skirtumas.
145 Ieškinyje ieškovė taip pat pateikė kelis avalynės padų paveikslėlius. Nenagrinėjant klausimo, ar šie pirmą kartą Bendrajame Teisme pateikti įrodymai priimtini, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju šie paveikslėliai negali patvirtinti, kad tarp nagrinėjamo žymens ir atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių yra didelis skirtumas. Didžiojoje dalyje paveikslėlių matoma viršutinė vidpadžių dalis. Vis dėlto Apeliacinė taryba teisingai pažymėjo, kad vidpadžiams galėjo būti naudojamas paviršiaus raštas, siekiant užtikrinti, be kita ko, geresnį vidpadžio sąlytį su avalyne. Taigi, paveikslėliai, kuriuose nematyti vidpadžių apatinės dalies, net nepatvirtina nagrinėjamo žymens ir atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių didelio skirtumo.
146 Dėl kitų nagrinėjamų prekių reikia pabrėžti, kad ieškovė nepateikė paveikslėlių, kurie galėtų patvirtinti atitinkamų sektorių normas ir įpročius. Ji apsiribojo bendrais teiginiais, kad šioms prekėms nebūdinga naudoti paviršiaus raštų ar kad rinkoje žinomi paviršiaus raštai nepanašūs į nagrinėjamą žymenį.
147 Šie teiginiai net negali patvirtinti, kad tarp nagrinėjamo žymens ir atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių yra didelis skirtumas.
148 Dėl ieškovės argumento, kad 25 klasės srityje logotipai ir geometriniai raštai dažnai naudojami kaip kilmės nuoroda, visų pirma reikia pažymėti, kad nė viename iš pavyzdžių, kuriuos ieškovė nurodė dubliko 14 ir 15 punktuose, nėra pasikartojančios elementų, kurie išreiškia paviršiaus rašto savybes, sekos.
149 Be to, iš teismo praktikos matyti, kad nors prekių vaizdas konkrečiame sektoriuje arba tokių prekių elemento vaizdas skirtas nurodyti jų gamintojui, taip yra tik todėl, kad pakankamo skaičiaus tokių prekių ar jų elementų vaizdas labai skiriasi nuo konkretaus sektoriaus normos ar įpročio. Tai visiškai nereiškia, kad to paties sektoriaus prekės ar jos elemento vaizdas, kuris, kiek tai su juo susiję, labai nesiskiria nuo tokios normos, atitinkamai visuomenei gali nurodyti tokios prekės kilmę (2011 m. rugsėjo 13 d. Nutarties Wilfer / VRDT, C‑546/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:574, 56 punktas).
150 Be to, tai, kad kai kuriuos žymenis vartotojai suvokia kaip prekių ženklą, nebūtinai reiškia, kad jie neturi jiems būdingo skiriamojo požymio. Iš tiesų prekių ženklas gali įgyti skiriamąjį požymį dėl naudojimo tam tikrą laiką (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Dviejų ant kišenės sukryžiuotų lenktų linijų vaizdas, T‑388/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:410, 33 punktą).
151 Šio sprendimo 149 ir 150 punktuose padarytos išvados aktualios ir ieškovės argumentui, kad, kiek tai susiję su avalyne, vartotojai yra įpratę, kad gamintoja visuomet žymėtų savo prekes tuo pačiu tam tikrose vietose nurodomu prekių ženklu.
152 Galiausiai dėl argumento, kuriuo ieškovė rėmėsi per teismo posėdį, t. y. kad ji turi teisę į tai, kad prekių ženklas būtų įregistruotas tuo atveju, kai jis turi skiriamąjį požymį, užtenka konstatuoti, kad šis faktas nepaneigia poreikio atlikti griežtą ir išsamią analizę gavus prekių ženklo registracijos paraišką arba nagrinėjant prašymą išplėsti tarptautinio prekių ženklo apsaugos galiojimą Sąjungai, tam, kad būtų išvengta nepagrįstos prekių ženklų registracijos ar nepagrįsto apsaugos suteikimo Sąjungoje. Prekių ženklo galimumo įregistruoti prezumpcija neegzistuoja (2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Baldesberger / VRDT (Pinceto forma), T‑78/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:199, 36 punktas).
153 Šiuo atveju reikia pripažinti, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamo žymens banalumą ir nepabaigtus piešinius, naudojamus kaip paviršiaus raštai, Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad tarp nagrinėjamo žymens ir atitinkamų sektorių normų ar įpročių nėra didelio skirtumo. Taigi, ji teisingai konstatavo, kad žymenį atitinkama visuomenė suvokia kaip paprastą paviršiaus raštą, naudojamą papuošimo ar techniniais sumetimais, o ne kaip konkrečią komercinės kilmės nuorodą.
154 Iš viso to, kas nurodyta, matyti, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti, kiek jis susijęs su šiomis prekėmis: „rankų, kojų, akių ir dantų protezai“, „žaizdų siuvimo medžiagos; žaizdų siuvimo medžiagos operacijoms“ (10 klasė) ir „gyvulių odos, kailiai“ (18 klasė) (žr. šio sprendimo 128 punktą).
155 Atvirkščiai, dėl kitų tarptautiniu prekių ženklu žymimų prekių reikia atmesti vienintelį ieškovės nurodytą pagrindą, taigi, ir ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
156 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, jeigu tai yra pateisinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų.
157 Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas panaikintas tik dėl riboto prekių skaičiaus, todėl pateisinama nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, ieškovė padengtų pusę EUIPO bylinėjimosi išlaidų. EUIPO padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1952/2013-1), kiek jis susijęs su šiomis prekėmis: „rankų, kojų, akių ir dantų protezai“, „žaizdų siuvimo medžiagos; žaizdų siuvimo medžiagos operacijoms“ ir „gyvulių odos, kailiai“.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Birkenstock Sales GmbH, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia pusę EUIPO patirtų bylinėjimosi išlaidų. EUIPO padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.
Dittrich | Schwarcz | Tomljenović |
Paskelbta 2016 m. lapkričio 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.