TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. vasario 6 d.(*)
„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinis klasifikavimas – Kombinuotoji nomenklatūra – 64 skirsnis – Sportinei veiklai skirtos avalynės gamybai reikalingų elementų importas – 6404 pozicija – Avalynė su išoriniais padais iš gumos, plastikų, odos arba kompozicinės odos ir su batviršiais iš tekstilės medžiagų – 6406 pozicija – Avalynės dalys – Kombinuotosios nomenklatūros bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punktas – Nesukomplektuota arba nebaigta gaminti prekė, turinti „pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes“ – Prekė, kuri „pateikiama nesurinkta arba išardyta“ – Suderintos sistemos aiškinimo paaiškinimai – „Surinkimo“ operacijos, išskyrus bet kokią „apdorojimo operaciją, kuria užbaigiama sujungtinų elementų gamyba“
Byloje C‑2/13
dėl Cour de cassation (Prancūzija) 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. sausio 2 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Directeur général des douanes et droits indirects,
Chef de l’agence de la direction nationale du renseignement et des enquêtes douanières
prieš
Humeau Beaupréau SAS,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Borg Barthet (pranešėjas), teisėjai E. Levits ir M. Berger,
generalinis advokatas N. Wahl,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Humeau Beaupréau SAS, atstovaujamos advokato F. Puel,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir C. Candat,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Keppenne ir B.‑R. Killmann,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su faktinių aplinkybių atsiradimo metu galiojusios redakcijos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) I priede pateikiamos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punkto išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Directeur général des douanes et droits indirects (Muitų ir netiesioginių mokesčių generalinis direktorius) ir Chef de l’agence de la direction nationale du renseignement et des enquêtes douanière (Nacionalinės muitinės informacijos ir ekspertizės direkcijos agentūros vedėjas), vienos šalies, ir pagal Prancūzijos teisę įsteigtos bendrovės Humeau Beaupréau SAS (toliau – Humeau), kitos šalies, dėl laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės iki 2000 m. lapkričio iš Kinijos importuotų sportinei veiklai skirtos avalynės gamybai reikalingų elementų klasifikavimo pagal KN.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatyta KN grindžiama tarptautine suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba, vėliau tapusi Pasaulio muitinių organizacija (toliau – PMO), įkurta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kuri Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 skyrius, 2 tomas, p. 288). Ji perima šešių skaitmenų SS pozicijas bei subpozicijas ir tik septintas ir aštuntas skaitmenys yra jai būdingi poskyriai.
4 KN pirmoje dalyje įtvirtintos preliminarios nuostatos. Šios dalies I skyriaus, skirto bendrosioms nuostatoms, A poskyryje „Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės“ nustatyta:
„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:
1. Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis:
2. a) Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, [net] nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta.
<…>
6. Juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. <…>“
5 KN antroje dalyje yra XII skyrius, kuriame esantis 64 skirsnis pavadintas „Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys“.
6 KN 6404 pozicija „Avalynė su išoriniais padais iš gumos, plastikų, odos arba kompozicinės odos ir su batviršiais iš tekstilės medžiagų“ apima 6404 11 00 subpoziciją, kuri suformuluota taip:
„Sportinė avalynė; teniso bateliai, krepšinio bateliai, gimnastikos bateliai, treniruočių bateliai ir panaši avalynė“.
7 KN 6406 pozicija pavadinta „Avalynės dalys (įskaitant batviršius, pritvirtintus arba nepritvirtintus prie padų, išskyrus išorinius padus); išimami vidpadžiai, pakulnės ir panašūs dirbiniai; getrai, antblauzdžiai ir panašūs dirbiniai bei jų dalys“.
8 6406 10 subpozicijoje nurodomi „Batviršiai ir jų dalys, išskyrus sutvirtinimus“.
9 Prie 6406 20 subpozicijos priskiriami „Guminiai arba plastikiniai išoriniai padai ir kulnai“.
10 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 10 t., p. 239; toliau – Muitinės kodeksas), 249 straipsnyje nustatyta:
„[Muitinės kodekso] Komitetas gali nagrinėti bet kurį su muitų teisės aktais susijusį klausimą, kurį savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu iškelia Komiteto pirmininkas.“
SS paaiškinimai
11 PMO, laikydamasi Tarptautinės konvencijos dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 8 straipsnio sąlygų, tvirtina paaiškinimus ir klasifikavimo nuomones, kuriuos priėmė SS komitetas.
12 SS bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punkto (toliau – SS BAT Nr. 2 a punktas), kuriame įtvirtintos taisyklės formuluotė tapati KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punkto formuluotei, paaiškinimas suformuluotas taip:
„I) Taisyklės Nr. 2 a punkto pirma dalimi išplečiama pozicijos pavadinime esančios nuorodos į konkrečią prekę taikymo sritis, prie jos priskiriant ir nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti prekę, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes.
<…>
Deklaruojamos išardytos arba nesurinktos prekės
V) Pagal taisyklės Nr. 2 a punktą toje pačioje pozicijoje, kaip ir surinkta prekė, klasifikuojama ir išardyta arba nesurinkta prekė. Tokiomis laikomos visų pirma tos prekės, kurios tokio pavidalo deklaruojamos dėl pakavimo, laikymo ar priežiūros sumetimų.
VI) Ši klasifikavimo taisyklė taikoma ir nesukomplektuotai arba nebaigtai gaminti prekei, kuri deklaruojama išardyta arba nesurinkta, jei ji laikytina sukomplektuota arba baigta gaminti pagal šios taisyklės pirmosios dalies nuostatas.
VII) Taikant šią taisyklę išardyta arba nesurinkta laikytina tokia prekė, kurios skirtingi elementai sujungtini panaudojant tokias priemones, kaip antai sraigtai, varžtai, veržlės ir pan., arba tokias operacijas, kaip kniedijimas arba suvirinimas, su sąlyga, kad tai yra tik surinkimo operacijos.
Šiuo atveju nereikia atsižvelgti į surinkimo metodo sudėtingumą. Tačiau su šiais skirtingais elementais negali būti atliekamos apdorojimo operacijos, skirtos užbaigti jų gamybai.
Nesurinkti prekės elementai, kurių yra daugiau nei reikia prekei sukomplektuoti, klasifikuojami jas atitinkančiose pozicijose.
VIII) Taisyklės taikymo pavyzdžiai pateikti skyrių ar skirsnių (visų pirma XVI skyriaus 44, 86, 87 ir 89 skirsnių) bendrosiose pastabose.
IX) Atsižvelgiant į I–VI skyrių taikymo sritį, ši taisyklės dalis paprastai netaikoma prie šių skyrių priskirtiems produktams.“
Prancūzijos teisė
13 Prancūzijos muitų kodekso, iš dalies pakeisto 1977 m. gruodžio 29 d. Įstatymu Nr. 77‑1453, suteikiančiu mokesčių mokėtojams procedūrines garantijas mokesčių ir muitų srityse (loi n° 96-314, du 12 avril 1996, portant diverses dispositions d’ordre économique et financier, 1996 m. balandžio 13 d. JORF, p. 6279), 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Muitinės taikinimo ir ekspertizės komisiją sudaro:
– magistrat du siège de l’ordre judiciaire (teismo teisėjas), pirmininkas;
– du vertintojai, paskirti atsižvelgiant į jų techninę kompetenciją;
– conseiller de tribunal administratif (administracinio teismo aukštesnės kategorijos teisėjas).
Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.“
14 Šio kodekso, iš dalies pakeisto 1996 m. balandžio 12 d. įstatymu Nr. 96‑314 (loi n° 96‑314, du 12 avril 1996, portant diverses dispositions d’ordre économique et financier, 1996 m. balandžio 13 d. JORF, p. 5707), 450 straipsnyje nustatyta:
„1. Jei prekės rūšis, kilmė ar vertė užginčijama baigus atlikti muitinės formalumus, atliekant prekių patikrinimą ar tyrimą, be kita ko, 63ter, 65 ir 334 straipsniuose numatyta tvarka:
a) per du mėnesius po pranešimo apie administracinį aktą, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, viena ar kita šalis gali kreiptis į Muitinės taikinimo ir ekspertizės komisiją, kad ši pateiktų savo nuomonę <…>;
<…>
d) jei ginčas tęsiamas teismuose, Muitinės taikinimo ir ekspertizės komisijos šio straipsnio a ir b punktuose nurodyta tvarka pateiktą nuomonę šios komisijos pirmininkas prideda prie teismo bylos medžiagos.
2. Jei pradėtas procesas teisme, nesvarbu, ar prieš tai buvo kreiptasi į Muitinės taikinimo ir ekspertizės komisiją dėl nuomonės, ar ne, teismo ekspertizę, kurią skiria muitinės bylas kompetentingas nagrinėti teismas, pavedama atlikti šiai komisijai.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
15 Humeau verčiasi avalynės gamyba. Laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės iki 2000 m. lapkričio ji importavo iš Kinijos sportinei veiklai skirtos avalynės gamybai reikalingus elementus.
16 Kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, vienodais kiekiais importuoti šie elementai:
– aulai, kurie muitinei deklaruoti kaip priskirtini prie KN 64 06 10 90 subpozicijos;
– išoriniai padai, kurie muitinei deklaruoti kaip priskirtini prie KN 6406 20 10 ir 6406 20 90 subpozicijų;
– vidiniai padai, kurie muitinei deklaruoti kaip priskirtini prie KN 6406 99 80 subpozicijos, ir
– batraiščiai, kurie muitinei deklaruoti kaip priskirtini prie KN 6307 90 99 subpozicijos.
17 Išoriniams ir vidiniams padams bei aulams 1998 m. taikytas 3,3 %, o nuo 1999 m. – 3 % dydžio importo muitas, batraiščiams pritaikytas 6,3% dydžio muitas.
18 Atlikusi patikrinimą Humeau patalpose Prancūzijos muitinė, vadovaudamasi KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punktu, nusprendė, kad šios prekės turėjo būti klasifikuojamos kaip nesurinkti batai ir priskirtos prie tarifinės 6404 11 00 subpozicijos. Ši muitinė taip pat nustatė, kad po importo šioms prekėms reikėjo taikyti ne apdorojimo, o tik surinkimo operaciją, taigi joms reikėjo taikyti baigtam gaminti produktui, kuriam šie elementai buvo skirti, taikytiną muitą, t. y. 17,6% – 1998 m. ir 17% – nuo 1999 m. 2001 m. birželio 5 d. ji surašė protokolą, kuriuo konstatavo šį pažeidimą.
19 2001 m. liepos 24 d. Humeau kreipėsi į Muitinės taikinimo ir ekspertizės komisiją. 2002 m. liepos 2 d. nuomonėje ši nurodė, kad Humeau importuoti elementai turėjo būti klasifikuojami kaip batų dalys. „Išnagrinėjusi pavyzdžius ir gamybos proceso pristatymą, [ji nusprendė,] kad buvo atliktos dviejų iš keturių importuotų elementų, t. y. aulo ir išorinio pado apdorojimo operacijos, šiuo atveju – aulo antkulnio suformavimas drėkinant ir aulo bei išorinio pado karšimas, „skirti užbaigti jų gamybai“, o tai pagal [SS BAT Nr. 2 a punkto] paaiškinimą neleidžia laikyti, kad nagrinėjamas objektas, „kurio skirtingi elementai – kaip ir šiuo atveju – sujungtini“, pateikiamas išardytas arba nesurinktas, kaip tai suprantama pagal šią taisyklę“.
20 Tačiau 2004 m. liepos 8 d. muitinė vis dėlto nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės priskirtinos prie tarifinės 6404 11 00 pozicijos, ir priėmė sprendimą dėl 349 517 EUR išieškojimo.
21 2004 m. liepos 30 d. laišku Humeau kreipėsi į muitinę su administraciniu skundu, kuriuo užginčijo šio sprendimo dėl išieškojimo pagrįstumą.
22 Muitinė kreipėsi į Muitinės kodekso komitetą ir uždavė jam klausimą dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių tarifinio klasifikavimo. 2008 m. kovo 6 ir 7 d. įvyko šio komiteto posėdis, kuriame nuspręsta, kad „nesujungti elementai sujungiami panaudojant tik sujungimo operacijas [žr. SS BAT Nr. 2 a punkto paaiškinimų VII punkto pirmą dalį ir antros dalies pirmą sakinį] ir kad ši dar nebaigta gaminti prekė turi pagrindines baigtos gaminti prekės savybes, kaip tai suprantama pagal KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 [a punktą]“.
23 2008 m. birželio 11 d. muitinė atmetė administracinį skundą.
24 2008 m. liepos 29 d. Humeau kreipėsi į Tribunal d’instance du 11ème arrondissement de Paris su ieškiniu, kuriuo paprašė panaikinti minėtą sprendimą dėl išieškojimo. 2010 m. kovo 16 d. sprendimu šis teismas patenkino Humeau prašymą: jis nurodė, be kita ko, kad „pažeidimas konstatuotas neteisingai įvertinus operacijas, kurias reikia atlikti norint iš atskirų detalių gauti užbaigtą produktą“.
25 Dėl muitinės pateikto apeliacinio skundo priimtame sprendime Cour d’appel de Paris taip pat nurodė, kad operacijų, reikalingų iš atskirų dalių padaryti užbaigtą produktą, apibūdinimas, pagal kurį „techniškai pakanka suklijuoti, kad būtų pagaminta avalynė“, neatitinka tikrovės.
26 Kadangi tam tikros dalys turėjo būti perdirbtos, kaip antai pado ir aulo žemutinės dalies karšimas, taip pat atliktos padų krašto apdailos operacijos, o tam tikros operacijos nėra tik sujungimas, net jei jis būtų sudėtingas, kaip antai įstatymas į vietą, tempimas ant formos ir antkulnio suformavimas, Cour d’appel de Paris padarė išvadą, kad muitų teisės pažeidimas, kuriuo kaltinama Humeau, grindžiamas neteisingu operacijų, kurias būtina atlikti siekiant pagaminti užbaigtą produktą, vertinimu, ir 2004 m. liepos 8 d. panaikino sprendimą dėl išieškojimo.
27 Muitinė kreipėsi į teismą, kuris vėliau pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, su kasaciniu skundu ir nurodė, be kita ko, kad nusprendęs, jog importuoto aulo ir išorinio pado karšimas ir į aulą įtraukto antkulnio suformavimas yra importuoto aulo ir išorinių padų gamybą užbaigiančios apdorojimo operacijos, nors tai yra tik jau pagamintų elementų sujungimas siekiant iš jų padaryti avalynę, Cour d’appel de Paris pažeidė SS bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punktą ir jo paaiškinimų VII punktą.
28 Šiomis aplinkybėmis Cour de cassation nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar avalynės gamybos procese aulo antkulnio suformavimo ir šio aulo bei išorinio pado karšimo operacijos, atliekamos prieš jų sujungimą, turi būti laikomos „surinkimo operacijomis“, ar „apdorojimo operacijomis, skirtomis užbaigti jų gamybą“, kaip jos suprantamos pagal [SS BAT Nr. 2] paaiškinimų VII punktą?“
Dėl prejudicinio klausimo
29 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar gaminant avalynę antkulnio suformavimas ir batviršio bei išorinio pado karšimas prieš jų sujungimą yra „surinkimo operacijos“, ar „apdorojimo operacijos, skirtos užbaigti jų gamybą“, kaip tai suprantama pagal SS BAT Nr. 2 paaiškinimų VII punktą.
30 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punkto pirmą sakinį bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti laikoma nuoroda ir į tokią prekę, net nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Pagal šios taisyklės a punkto antrą sakinį prie šios pozicijos priskiriama ir sukomplektuota ar baigta gaminti arba, vadovaujantis minėtu pirmu sakiniu, tokia laikoma prekė, kai ji pateikiama išardyta arba nesurinkta.
31 SS BAT Nr. 2 a punkto paaiškinimų VII punkte šiuo atžvilgiu pažymima, kad išardyta arba nesurinkta laikytina tokia prekė, kurios skirtingi elementai yra sujungtini, tačiau su sąlyga, kad tam naudojamos tik surinkimo operacijos ir su šiais skirtingais elementais neatliekamos jų gamybai užbaigti skirtos apdorojimo operacijos.
32 Nors PPO parengti paaiškinimai yra svarbi priemonė užtikrinant vienodą Bendrojo muitų tarifo taikymą ir, kaip tokia, sudaro jam aiškinti tinkamą medžiagą (žr., be kita ko, 2013 m. birželio 20 d. Sprendimo Agroferm, C‑568/11, 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), tačiau jie neturi privalomosios teisinės galios (žr., be kita ko, 1980 m. liepos 11 d. Sprendimo Chem-Tec, 798/79, Rink. p. 2639, 11 punktą, 1994 m. birželio 16 d. Sprendimo Develop Dr. Eisbein, C‑35/93, Rink. p. I‑2655, 21 punktą ir 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Kurcums Metal, C‑558/11, 30 punktą).
33 Taigi, reikia performuluoti pateiktą klausimą taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punktas aiškintinas taip, kad batviršis, išorinis padas ir vidinis padas, kaip nesurinktu pavidalu pateikta prekė, turinti pagrindines avalynės savybes, priskirtini prie KN 6404 pozicijos, jei, juos importavus, batviršį ir išorinį padą, prieš sujungiant, reikia karšti, o į batviršį įtrauktą antkulnį – suformuoti drėkinant.
34 Avalynės pagrindines savybes lemia batviršis ir išorinis padas. Šie elementai yra pagrindinė užbaigtos prekės, kuriai jie yra skirti, dalis, suteikianti jai bato pavidalą. Be to, jie apgaubia ir apsaugo avėtojo pėdą ir taip sudaro galimybę avalynei atlikti pirminę funkciją.
35 Šiuo atžvilgiu taip pat svarbu tai, kad dėl tarifinės pozicijos, pagal kurią turi būti klasifikuojama avalynė, nustatymo KN 6401–6405 pozicijose nurodyta, jog reikia nagrinėti jos batviršius ir išorinį padą.
36 Galiausia, kaip nurodyta KN 6406 pozicijoje, batviršiai yra „avalynės dalys“, net jei jos pritvirtintos prie kitų padų nei išoriniai. Iš to matyti, kad visuma, kurią sudaro prie išorinio pado pritvirtintas avalynės batviršis, neturėtų būti klasifikuojama pagal KN 6406 poziciją, taigi ji priskirtina prie 6401–6405 pozicijų, skirtų užbaigtai avalynei.
37 Taigi, vadovaujantis KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punktu, visuma, kurią sudaro batviršis, išorinis padas ir vidinis padas, vertintina kaip turinti pagrindines avalynės savybes.
38 Toliau, atsakant į klausimą, ar Humeau importuotos prekės laikytinos avalyne, kuri yra „nesurinkta“, kaip tai suprantama pagal KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punktą, reikia konstatuoti, kad KN nepateikiama „nesurinktos“ prekės, kaip ji suprantama pagal šį punktą, apibrėžtis.
39 Tačiau SS paaiškinimuose, kurie, vadovaujantis šio sprendimo 32 punkte priminta teismo praktika, yra svarbi priemonė užtikrinant vienodą Bendrojo muitų tarifo taikymą ir, kaip tokia, sudaro jam aiškinti tinkamą medžiagą, dėl SS BAT Nr. 2 a punkto paaiškinimų VII punkte nurodyta, kad „išardyta arba nesurinkta laikytina tokia prekė, kurios skirtingi elementai sujungtini panaudojant <...> tokias operacijas, kaip kniedijimas arba suvirinimas, su sąlyga, kad tai yra tik surinkimo operacijos“. Be to, „su šiais skirtingais elementais negali būti atliekamos apdorojimo operacijos, skirtos užbaigti jų gamybai“.
40 Pirmiausia dėl batviršio ir išorinio pado karšimo operacijos iš Prancūzijos Respublikos ir Europos Komisijos pateiktų rašytinių pastabų matyti, kad ši operacija avalynės gamybos procese apima batviršiui ir išoriniam padui suklijuoti skirtų kontaktinių paviršių pašiurkštinimą.
41 Taigi, jei, kaip teigia Prancūzijos Respublika ir Komisija, ši operacija skirta tik batviršio sukibimui su išorės padu pagerinti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas, ji turėtų būti laikoma vienu iš klijavimo etapų ir, kaip tokia, negali būti laikoma šių elementų „apdorojimo operacija, skirta užbaigti jų gamybą“, kaip ji suprantama pagal SS BAT Nr. 2 a punkto paaiškinimų VII punktą.
42 Dėl antkulnio suformavimo drėkinant operacijos iš pradžių svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, antkulniai, skirtingai nei batviršiai ir vidiniai bei išoriniai padai, yra ne importuojami, bet Bendrijos viduje įgyjamas objektas.
43 Tačiau iš SS BAT Nr. 2 a punkto paaiškinimų VI ir VII punktų išplaukia, kad nesukomplektuotos prekės, kuri pateikiama nesurinkto pavidalo, atvejais reikalavimas skirtingus elementus sujungti naudojant tik surinkimo operacijas ir netaikyti jų gamybai užbaigti skirtų apdorojimo operacijų, skirtas tik tiems elementams, kurie deklaruojami muitinei, kad būtų užbaigti muitinės formalumai.
44 Kita vertus, nėra svarbu, ar elementai, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas antkulnis, kurie yra Bendrijos viduje įgyjamas objektas, turi būti apdorojami prieš juos sujungiant su importuotais elementais.
45 Priešingu atveju importuotų elementų tarifinis klasifikavimas priklausytų nuo aplinkybės, kuri nėra būdinga šioms prekėms, o kadangi muitinė negalėtų patikrinti, ar jai nepateikti elementai turi būti apdorojami prieš juos sujungiant su importuotais elementais, ar ne, tai keltų grėsmę muitinės patikrinimų paprastumo ir teisinio saugumo tikslams, kuriais turi pasižymėti klasifikavimas.
46 Darytina išvada, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis antkulnio suformavimo drėkinant operacija, nesvarbu, koks jos klasifikavimas pagal SS BAT Nr. 2 a punkto paaiškinimų VII punktą, nėra svarbi KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punkto taikymui.
47 Tačiau svarbu pagaliau išnagrinėti, ar norint pridėti antkulnį reikia atlikti kokią nors importuotų elementų apdorojimo operaciją.
48 Šiuo atžvilgiu neatrodo, nors tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad antkulnio pridėjimo prie avalynės batviršio operacija pirmiausia apimtų elemento įterpimą tarp avalynės viršutinės dalies ir batviršio pamušalo bei jo įtvirtinimą.
49 Jei ši aplinkybė pasitvirtintų, šį etapą reikėtų laikyti sujungimo operacija ir, kaip tokios, nelaikyti apdorojimo operacija, skirta batviršių gamybai užbaigti, kaip tai suprantama pagal SS BAT Nr. 2 a punkto paaiškinimų VII punktą.
50 Šiuo atžvilgiu Muitinės kodekso komitetas per 2008 m. kovo 6 ir 7 d. įvykusį posėdį dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių nusprendė, kad „nesujungti elementai sujungiami tik atliekant sujungimo operacijas“.
51 Nors Muitinės kodekso komiteto išvados ir neturi privalomosios teisinės galios, tai yra ne mažiau svarbi priemonė užtikrinant, kad valstybių narių muitinės institucijos vienodai taikytų Bendrijos muitinės kodeksą, ir, kaip tokia, gali būti laikoma šiam kodeksui aiškinti tinkama priemone (žr., be kita ko, 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimo Ecco Sko, C‑165/07, Rink. p. I‑4037, 47 punktą).
52 Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog KN bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punktas aiškintinas taip, kad batviršis, išorinis padas ir vidinis padas, kaip nesurinktu pavidalu pateikta prekė, turinti pagrindines avalynės savybes, priskirtina prie KN 6404 pozicijos, jei po šių elementų importo į batviršį reikia įdėti antkulnį, o išorinis padas ir batviršis, siekiant juos sujungti, turi būti karšiami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:
Faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede pateikiamos Kombinuotosios nomenklatūros bendrosios aiškinimo taisyklės Nr. 2 a punktas aiškintinas taip, kad batviršis, išorinis padas ir vidinis padas, kaip nesurinktu pavidalu pateikta prekė, turinti pagrindines avalynės savybes, priskirtina prie šios kombinuotosios nomenklatūros 6404 pozicijos, jei po šių elementų importo į batviršį reikia įdėti antkulnį, o išorinis padas ir batviršis, siekiant juos sujungti, turi būti karšiami.
Parašai.