TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. birželio 19 d.
Byla F‑54/06
John Davis ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Korekciniai koeficientai – Išėjimas į pensiją įsigaliojus Pareigūnų tarnybos nuostatų redakcijai, taikomai nuo 2004 m. gegužės 1 d. – Korekcinių koeficientų, apskaičiuotų pagal vidutinį pragyvenimo lygį išėjusių į pensiją pareigūnų gyvenamosios vietos valstybėje, taikymas – Pereinamojo laikotarpio sistema – Korekcinių koeficientų panaikinimas teisėms į pensiją, įgytoms įsigaliojus Pareigūnų tarnybos nuostatų redakcijai, taikomai nuo 2004 m. gegužės 1 d.“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo J. Davis ir trys kiti Tarybos pareigūnai prašo panaikinti Tarybos sprendimus, kuriais nustatomos jų teisės į ištarnauto laiko pensiją, nes, pirma, jų teisių į pensiją, įgytų po 2004 m. balandžio 30 d., daliai nebuvo taikomas korekcinis koeficientas ir, antra, korekcinis koeficientas, kuris buvo taikomas jų teisių į pensiją, įgytų iki 2004 m. gegužės 1 d., daliai, skiriasi nuo to, kuris taikomas Europos Bendrijų pareigūnų, dirbančių Jungtinėje Karalystėje arba Danijoje, darbo užmokesčiui.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Pensijos – Korekcinis koeficientas – Panaikinimas, taikomas teisėms į pensiją, įgytoms įsigaliojus Reglamentui Nr. 723/2004
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 82 straipsnio 1 dalis ir XIII priedo 20 straipsnis, Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)
2. Pareigūnai – Pensijos – Korekcinis koeficientas – Panaikinimas, taikomas teisėms į pensiją, įgytoms įsigaliojus Reglamentui Nr. 723/2004
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 82 straipsnio 1 dalis ir XIII priedo 20 straipsnis, Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)
3. Pareigūnai – Pensijos – Korekcinis koeficientas – Panaikinimas, taikomas teisėms į pensiją, įgytoms įsigaliojus Reglamentui Nr. 723/2004
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 82 straipsnio 1 dalis)
4. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojas – Sąvoka – Bendrijų pareigūnas – Įtraukimas – Išėjęs į pensiją Bendrijos pareigūnas – Netaikymas
(EB 18 ir 39 straipsniai)
5. Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Išėję į pensiją Bendrijos pareigūnai
(EB 18 straipsnis, Pareigūnų tarnybos nuostatų 82 straipsnio 1 dalis)
1. Vienodo požiūrio principas nepažeidžiamas, jei skirtingą požiūrį į skirtingas pareigūnų kategorijas galima pateisinti objektyviu ir pagrįstu kriterijumi ir jei šie skirtumai yra proporcingi tikslui, kurio siekiama tokiu nevienodu traktavimu.
Kalbant apie Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įvykdytą korekcinių koeficientų panaikinimą teisėms į pensiją, įgytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., reikia pažymėti, kad skirtingas požiūris į pareigūnus, išėjusius į pensiją įsigaliojus Pareigūnų tarnybos nuostatų reformai, ir į tuos, kurie išėjo į pensiją likus keliems mėnesiams iki jos įsigaliojimo, nes tik pastarųjų atveju korekcinis koeficientas taikomas visai pensijai, atitinka vienodo požiūrio principą. Šis skirtumas pateisinamas objektyviu ir pagrįstu kriterijumi, t. y. tuo, ar pareigūnai išėjo į pensiją prieš Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos įsigaliojimą, ar jai įsigaliojus. Be to, atsižvelgiant į minėtos Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos tikslus, laikantis tokio skirtingo požiūrio paisoma proporcingumo reikalavimo, nes, nepaisant to, kad pirmajai kategorijai priklausantys pareigūnai į pensiją išėjo įsigaliojus Pareigūnų tarnybos nuostatų reformai, visoms iki šios datos įgytoms jų teisėms toliau taikomi korekciniai koeficientai, kurie, beje, yra tokie patys kaip tie, kurie taikomi pareigūnams, išėjusiems į pensiją iki šios datos. Šias išvadas patvirtina ir tai, kad teisės aktų leidėjas priėmė ne tik taisykles, turinčias neigiamos įtakos teisėms į pensiją, įgytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., bet ir taisykles, turinčias neigiamos įtakos teisėms į pensiją, įgytoms iki šios datos, pereinamuoju laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 30 d. su kapitalu susijusius korekcinius koeficientus laipsniškai pakeičiant šalies korekciniais koeficientais, kurie pensininkams mažiau palankūs.
Atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos tikslus, skirtingo požiūrio juo labiau negalima laikyti savavališka ar akivaizdžiai netinkama diskriminacija. Tik esant tokiai diskriminacijai gali būti pagrįstas pagrindas, susijęs su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo pažeidimu, kai jis pateikiamas dėl priemonių, priimtų srityje, kurioje teisės aktų leidėjas turi diskreciją, o taip yra pensijų sistemos keitimo atveju.
(žr. 64, 74 ir 75 punktus)
Nuoroda:
2004 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Afari prieš BCE, T‑11/03, Rink. VT p. I‑A‑65 ir II‑267, 65 punktas.
2007 m. sausio 23 d. Tarnautojų teismo sprendimo Chassagne prieš Komisiją, F‑43/05, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑0000, 91 punktas.
2. Srityje, kurioje teisės aktų leidėjas turi diskreciją, o taip yra pensijų sistemos keitimo atveju, vykdydamas vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo laikymosi kontrolę teismas turi tik patikrinti, ar susijusi institucija nesilaikė savavališko ir akivaizdžiai netinkamo skirtingo požiūrio.
Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, panaikindamas visus korekcinius koeficientus teisėms į pensiją, įgytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., teisės aktų leidėjas šių ribų neperžengė. Nėra viršesnio Bendrijos teisės principo, užtikrinančio Bendrijos pensininkų „vienodą traktavimą, kiek tai susiję su perkamąja galia“, už bendrąjį vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principą, kurį teisės aktų leidėjas turėjo įgyvendinti, jo nuomone, tinkamiausiais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į teisės aktų leidėjo diskreciją pensijų sistemos keitimo srityje, Taryba turėjo teisę nustatyti sistemą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principas, panaikindama korekcinius koeficientus ir užtikrindama, kad mokėdami tokias pačias įmokas pareigūnai gautų tokias pačias nominalias pensijas, o taip, beje, paprastai yra kitose tarptautinėse organizacijose nustatytų pensijų sistemų atveju. Ji pagrįstai manė, kad dėl Europos integracijos korekciniai koeficientai tampa vis mažiau reikalingi ir kad pensininkai vis dažniau pasirenka gyventi buvusio darbo valstybėje arba ne kilmės valstybėje; Taryba taip pat galėjo atsižvelgti į siekį vengti tiek sukčiavimo atvejų, tiek brangių ir sudėtingų pensininkų faktinės gyvenamosios vietos tikrinimo procedūrų.
Be to, teisės aktų leidėjas turi teisę keisti Pareigūnų tarnybos nuostatus, priimdamas susijusiems pareigūnams mažiau palankias nuostatas nei tos, kurios buvo taikomos anksčiau, ir ši laisvė negali būti apribota remiantis vienodos „perkamosios galios“ principu. Tačiau kai pareigūnai yra įgiję teises į pensiją, teisės aktų leidėjas privalo nustatyti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, kad pensijų sistemoje būtų išvengta nenumatyto pensijų mokėjimo taisyklių pakeitimo. Net jeigu ši apsauga būtų taikoma ir pareigūnams, išėjusiems į pensiją įsigaliojus Pareigūnų tarnybos nuostatų reformai, ji apimtų tik teises, kurias jie įgijo prieš šios reformos įsigaliojimą.
(žr. 65, 78 ir 80–82 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Losch prieš Teisingumo Teismą, T‑13/97, Rink. VT p. I‑A‑543 ir II‑1633, 113, 121 ir 122 punktai; 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Busacca ir kt. prieš Audito Rūmus, T‑164/97, Rink. VT p. I‑A‑565 ir II‑1699, 49, 58 ir 59 punktai; 1999 m. liepos 6 d. Sprendimo Séché prieš Komisiją, T‑112/96 ir T‑115/96, Rink. VT p. I‑A‑115 ir II‑623, 127 ir 132 punktai; 2003 m. sausio 8 d. Sprendimo Hirsch ir kt.prieš ECB, T‑94/01, T‑152/01 ir T‑286/01, Rink. VT p. I‑A‑1 ir II‑27, 51 punktas; 2003 m. vasario 26 d. Sprendimo Drouvis prieš Komisiją, T‑184/00, Rink. VT p. I‑A‑51 ir II‑297, 57 punktas, Teisingumo Teismo patvirtintas 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimu Drouvis prieš Komisiją, C‑187/03 P; 2006m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑297 ir II‑A‑2‑1527, 71, 72, 78, 79, 85, 87, 97, 100 ir 105 punktai.
2007 m. sausio 23 d. Tarnautojų teismo sprendimo Chassagne prieš Komisiją, F‑43/05, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑0000, 62 punktas.
3. Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įvykdytas korekcinių koeficientų panaikinimas teisėms į pensiją, įgytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., nepažeidžia vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo, kiek tai susiję su aukšto pragyvenimo lygio valstybėje narėje gyvenančiais pensininkais, palyginti su pensininkais, gyvenančiais žemesnio pragyvenimo lygio valstybėje narėje. Tai taip pat taikoma Belgijoje negyvenančius pensininkus lyginant su ten gyvenančiais pensininkais.
Pirma, nors dėl minėto korekcinių koeficientų panaikinimo atsiranda pensininkų perkamosios galios skirtumų, nelygu, ar jie apsigyvena aukšto, ar žemo pragyvenimo lygio valstybėje, tokie skirtumai yra pateisinami objektyviu ir pagrįstu kriterijumi, t. y. vienodomis įmokomis, pareigūnų sumokėtomis jiems dirbant, ir, antra, bent jau per pirmuosius naujos pensijų sistemos taikymo metus šie skirtumai yra proporcingi Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos tikslams. Per šiuos metus pareigūnai, išėję į pensiją po Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos įsigaliojimo, bus įgiję didžiąją dalį teisių į pensiją ir todėl jiems bus taikomi bendri koeficientai, kurie yra gana panašūs į tuos, kurie jiems būtų taikomi, jei Pareigūnų tarnybos nuostatų reformoje būtų išsaugota korekcinių koeficientų sistema. Tik tuo atveju jeigu, priešingai nei tikisi Taryba, pragyvenimo lygio skirtumai tarp valstybių narių ateityje išliktų, skirtingas požiūris į pensininkus, apsigyvenusius vietovėse, kuriose pragyvenimo lygis aukštas, ir tuos, kurie apsigyveno vietovėse, kur pragyvenimo lygis žemas, atsižvelgiant į korekcinių koeficientų didelei teisių į pensiją daliai nebuvimą ir su sąlyga, kad Taryba nesiims korekcinių priemonių, gali būti neproporcingas Pareigūnų tarnybos nuostatų reforma siekiamiems tikslams.
Taip pat, remiantis tokiais pačiais argumentais ir atsižvelgiant į teisės aktų leidėjo diskreciją pensijų sistemos keitimo srityje, korekcinių koeficientų panaikinimo pasekmės negali reikšti savavališkos ar akivaizdžiai netinkamos diskriminacijos, turint omenyje Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos tikslus.
(žr. 84–87 punktus)
4. Bendrijų pareigūnas turi darbuotojo migranto statusą ir, kaip Bendrijos pilietis, dirbantis ne savo kilmės valstybėje narėje, nepraranda darbuotojo statuso EB 39 straipsnio 1 dalies prasme dėl to, kad dirba tarptautinėje organizacijoje, net jeigu jo atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas įdarbinimo valstybėje konkrečiai reglamentuoja tarptautinis susitarimas. Tačiau Bendrijos pensininkai gali remtis ne laisvo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principais, kurie iš principo taikomi vykdant ekonominę veiklą, bet tik EB 18 straipsniu, kuriuo Bendrijos piliečiams garantuojama teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.
(žr. 96–98 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo sprendimai: 1989 m. kovo 15 d. Sprendimo Echternach ir Moritz, 389/87 ir 390/87, Rink. p. 723, 11 punktas; 2004 m. gruodžio 16 d. Sprendimo My, C‑293/03, Rink. p. I‑12013, 37 punktas; 2006 m. vasario 16 d. Sprendimo Öberg, C‑185/04, Rink. p. I‑1453, 12 punktas.
5. EB 18 straipsniu Bendrijos piliečiams garantuojama teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, kuri tiesiogiai kyla iš Europos Sąjungos piliečio statuso, suteikiamo EB 17 straipsniu, kuris yra esminis valstybių narių piliečių statusas. Taikant Sutartyje ir antrinėje teisėje nustatytus apribojimus ir sąlygas, pačiu EB 18 straipsniu Europos Sąjungos piliečiams gali būti suteiktos teisės, kuriomis jie gali remtis teisme. Taigi, nesant jokios konkrečios taisyklės šiuo klausimu, šia nuostata galėtų būti grindžiama išėjusių į pensiją Bendrijos pareigūnų teisė apsigyventi jų pasirinktoje valstybėje narėje.
Laisvo judėjimo teisę pažeistų ne tik priemonės, kuriomis nustatyti tiesioginiai draudimai ir apribojimai, bet ir tos, kuriomis suinteresuotieji asmenys būtų atgrasyti nuo apsigyvenimo kitoje valstybėje narėje. Vis dėlto iš EB 18 straipsnio negalima kildinti pozityvios Bendrijos teisės aktų leidėjo pareigos Bendrijos pensijų gavėjams suteikti papildomą finansinę išmoką taikant korekcinius koeficientus, kuriais siekiama kompensuoti išlaidas, susijusias su aukštesniu pragyvenimo lygiu valstybėje narėje, kurioje pensininkas norėtų apsigyventi; kadangi negalima kalbėti apie skirtingą požiūrį, palyginti su kitais Bendrijos pensininkais, pasirinkusiais gyvenimą toje pačioje valstybėje narėje, nepalanki padėtis, susijusi su apsigyvenimu šioje valstybėje, kurią lemia bendros ir objektyvios situacijos, galinčios daryti įtakos bet kuriam pensininkui, ar netgi bet kuriam kitam asmeniui, apsigyvenusiam toje pačioje valstybėje, yra suinteresuotojo asmens laisvo gyvenamosios vietos pasirinkimo, padaryto įvertinus visus tokio pasirinkimo privalomumus ir trūkumus, pasekmė ir jos jokiomis aplinkybėmis negalima laikyti netiesiogine laisvo judėjimo kliūtimi.
(žr. 98–100 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo sprendimai: 1996 m. vasario 1 d. Sprendimo Perfili, C‑177/94, Rink. p. I‑161, 17–19 punktai; 2002 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Baumbast ir R, C‑413/99, Rink. p. I‑7091, 82, 84 ir 86 punktai; 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Garcia Avello, C‑148/02, Rink. p. I‑11613, 21–24 punktai; 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Schempp, C‑403/03, Rink. p. I‑6421, 45–47 punktai; 2006 m. vasario 16 d. Sprendimo Rockler, C‑137/04, Rink. p. I‑1441, 17–19 punktai; 2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Tas-Hagen ir Tas, C‑192/05, Rink. p. I‑10451; 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Turpeinen, C‑520/04, Rink. p. I‑10685, 13 punktas; 2007 m. sausio 11 d. Sprendimo ITC, C‑208/05, Rink. p. I‑181, 31–33 punktai; 2007 m. sausio 30 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją, C‑150/04, Rink. p. I‑1163, 41–45 punktai.