PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. kovo 29 d.(*)
„Valstybės pagalba – Žemės sklypo pardavimo kaina – Sprendimas, kuriuo nurodoma susigrąžinti su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą – Diskontuota pagalbos vertė – Sudėtinė palūkanų norma – Motyvavimas“
Byloje T‑369/00
Département du Loiret (Prancūzija), atstovaujamas advokatės A. Carnelutti,
ieškovas,
palaikomas
Scott SA, įsteigtos Saint-Cloud (Prancūzija), atstovaujamos sero Jeremy Lever, QC, barristers J. Gardner, G. Peretz, solicitors R. Griffith ir M. Papadakis,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą G. Rozet ir J. Flett,
atsakovė,
dėl 2000 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimo 2002/14/EB dėl Prancūzijos Scott Paper SA/Kimberly-Clark suteiktos valstybės pagalbos (OL L 12, 2002, p. 1),
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. D. Cooke, teisėjai R. García-Valdecasas ir I. Labucka,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. spalio 25 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Bylos faktai
1 1969 m. pagal Amerikos teisę įsteigta bendrovė Scott Paper Company įsigijo pagal Prancūzijos teisę įsteigtą bendrovę Bouton Brochard ir įsteigė atskirą įmonę Bouton Brochard Scott SA (toliau – Bouton Brochard Scott), kuri perėmė Bouton Brochard veiklą. 1987 m. lapkričio mėnesį Bouton Brochard Scott pakeitė pavadinimą į ScottSA (toliau – Scott). Minėta bendrovė šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu vertėsi sanitariniams tikslams ir namų ruošoje naudojamo popieriaus gamyba.
2 1987 m. rugpjūčio 31 d. Orleano miestas (Prancūzija), Loiret departamentas (Prancūzija) ir Scott sudarė sutartį, kuria pastarajai pardavė 48 hektarų žemės sklypą La Saussaye pramoninėje zonoje ir nustatė, kad asenizacijos mokestis bus skaičiuojamas pagal lengvatinį tarifą (toliau – Scott sutartis). Šioje sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas ir Orleano miestas prie šios teritorijos pritaikymo Scott reikmėms darbų finansavimo prisidės suma, kuri neviršys 80 milijonų Prancūzijos frankų (FRF) (12,2 milijono eurų).
3 Teritorijos pritaikymo studijas ir darbus buvo pavesta atlikti mišrios nuosavybės Loiret tvarkymo bendrovei (toliau – Sempel). 1987 m. rugsėjo 12 d. sutartyje tarp ieškovo, Orleano miesto ir Sempel (toliau – Sempel sutartis) numatyta, kad Orleano miestas perduoda 68 hektarus Sempel už vieną simbolinį franką. Be to, Scott sutarties 4 straipsnyje ir Sempel sutarties 12 straipsnyje numatyta, kad pastaroji Scott parduoda 48 hektarų žemės sklypą ir gamyklą-sandėlį už 31 milijoną FRF (4,7 milijono eurų), t. y. vieno kvadratinio metro kaina yra 65 FRF/m2.
4 1996 m. lapkričio mėnesį Prancūzijos audito rūmai paskelbė viešą ataskaitą „Įmonėms palankūs vietos valdžios sprendimai“. Šia ataskaita buvo siekiama atkreipti dėmesį į Prancūzijos vietos valdžios įstaigų tam tikroms įmonėms suteiktą pagalbą ir ypač į 48 hektarų La Saussaye pramoninėje zonoje perdavimą Scott.
5 Paskelbus šią ataskaitą, 1996 m. gruodžio 23 d. laišku Komisija gavo skundą dėl lengvatinių sąlygų, kuriomis Orleano miestas ir Loiret departamentas 48 hektarų žemės sklypą pardavė Scott, ir dėl jai taikomo palankaus asenizacijos mokesčio tarifo.
6 1997 m. sausio 17 d. laišku Komisija Prancūzijos valdžios institucijų paprašė pateikti papildomos informacijos. Pateikus šį prašymą, nuo 1997 m. sausio mėn. iki 1998 m. balandžio mėn. vyko Komisijos ir Prancūzijos valdžios institucijų susirašinėjimas dėl prašomų informacijos ir patikslinimų.
7 1996 m. sausį Kimberly-Clark Corp. įsigijo Scott akcijas. Pastaroji bendrovė 1998 m. sausio mėn. pranešė, kad uždaro gamyklą. 1998 m. birželį gamyklos turtą, žemės sklypą ir popieriaus fabriką įsigijo Procter & Gamble (toliau – P & G ).
8 1998 m. liepos 10 d. laišku Komisija Prancūzijos valdžios institucijoms pranešė savo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą ir jų paprašė pateikti pastabas bei atsakyti į tam tikrus klausimus. 1998 m. rugsėjo 30 d. Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje išspausdintu laišku (OL C 301, p. 4) suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie procedūros pradžią ir pakviestos pateikti savo pastabas, jei tokių turi.
Ginčijamas sprendimas
9 2000 m. liepos 12 d. Komisija, užbaigusi oficialią tyrimo procedūrą, priėmė sprendimą 2002/14/EB dėl Prancūzijos valstybės pagalbos Scott Paper SA/Kimberly-Clark (OL L 12, 2002 p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas). Pateikus šį ieškinį (žr. toliau 13 punktą), Komisija 2001 m. kovo 2 d. Prancūzijos Respublikai pateikė ginčijamo sprendimo pataisymą. Buvo pakeisti ginčijamo sprendimo 1 straipsnis ir 172, 217 konstatuojamosios dalys bei 239 konstatuojamosios dalies b punkto a papunktis.
10 Ginčijamo sprendimo pakeistoje redakcijoje numatoma:
„1 straipsnis
Valstybės pagalba, kurią Prancūzija suteikė Scott nustatydama lengvatinę žemės sklypo kainą, kurio vertė yra 39,58 milijono FRF (6,03 milijono eurų), o perskaičiuota vertė 80,77 milijono FRF (12,3 milijono eurų), ir lengvatinį asenizacijos mokestį <...>, yra nesuderinama su bendrąja rinka.
2 straipsnis
1. Prancūzija imasi visų būtinų priemonių, kad susigrąžintų iš gavėjo 1 straipsnyje nurodytą pagalbą, kuri jai buvo neteisėtai suteikta.
2. Valstybės pagalba susigrąžinama nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti šį sprendimą. Susigrąžintina pagalba apima ir palūkanas, skaičiuojamas nuo pagalbos suteikimo gavėjui dienos iki jos susigrąžinimo dienos. Palūkanos skaičiuojamos taikant orientacinę palūkanų normą, kuri yra naudojama apskaičiuojant regioninės pagalbos dotacijos ekvivalentą.“
11 Dėl palūkanų nustatymo Komisija (ginčijamo sprendimo 239 konstatuojamojoje dalyje) nurodė:
„Siekiant atstatyti ekonomines sąlygas, su kuriomis įmonė būtų susidūrusi, jei jai nebūtų buvus suteikta nesuderinama pagalba, Prancūzijos valdžios institucijos privalo imtis visų būtinų priemonių pašalinti naudą, atsiradusią dėl gavėjai suteiktos pagalbos, ir susigrąžinti šią pagalbą iš gavėjos.
Pagalbą reikia susigrąžinti pagal Prancūzijos teisę nustatytas procedūras. Į susigrąžintiną pagalbą įtraukiamos ir palūkanos, skaičiuojamos nuo jos suteikimo dienos iki realaus susigrąžinimo, nustatomos atsižvelgiant į orientacinę palūkanų normą, naudojamą apskaičiuojant Prancūzijoje teikiamos regioninės pagalbos dotacijos ekvivalentą.“
12 Todėl į Komisijos apskaičiuotą diskontuotą susigrąžintinos pagalbos vertę, t. y. 80,77 milijono FRF (žr. 10 punktą), yra įskaičiuotos ir palūkanos nuo neteisėtos pagalbos suteikimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Ši palūkanų norma atitinka Prancūzijoje nustatant viešųjų dotacijų pagalbos elementą naudojamą palūkanų normą, t. y. „5,7 % 2000 m. sausio 1 d.“ (ginčijamo sprendimo 172 ir 239 konstatuojamosios dalys).
Procesas ir šalių reikalavimai
13 Ši byla buvo pradėta 2000 m. gruodžio 4 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu ieškovo ieškiniu.
14 2000 m. lapkričio 30 d. Scott kanceliarijoje pateikė ieškinį dėl panaikinimo iš dalies, kuris buvo įregistruotas numeriu T‑366/00.
15 Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2001 m. kovo 19 d. gautame laiške Scott pateikė prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovo reikalavimus.
16 2001 m. gegužės 10 d. penktosios išplėstinės kolegijos pirmininko nutartimi Scott leista įstoti į šią bylą palaikyti ieškovo reikalavimus.
17 Scott prašymu prieš pradėdamas bylos nagrinėjimą iš esmės Pirmosios instancijos teismas iš pradžių nusprendė išspręsti Scott iškeltą klausimą dėl senaties pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties (88) straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1), 15 straipsnį.
18 2003 m. balandžio 10 d. sprendimais Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ir Scott pateiktus ieškinius tiek, kiek jie buvo grindžiami Reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnio pažeidimu, o klausimas dėl su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų buvo atidėtas (2003 m. balandžio 10 d. Sprendimas Scott prieš Komisiją, T‑366/00, Rink. p. II‑1763 ir Département du Loire prieš Komisiją, T‑369/00, Rink. p. II‑1789). Buvo nuspręsta procesą tęsti toliau.
19 Laukdamas Teisingumo Teismo sprendimo dėl Scott pateikto apeliacinio skundo dėl 18 punkte minėto sprendimo Scott prieš Komisiją, Pirmosios instancijos teismas sustabdė procesą šioje byloje ir byloje T‑366/00.
20 2005 m. spalio 6 d. Sprendimu Scott prieš Komisiją (C‑276/03 P, Rink. p. I‑8437) Teisingumo Teismas atmetė Scott apeliacinį skundą dėl šio sprendimo 18 punkte minėto 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Scott prieš Komisiją.
21 2005 m. lapkričio 10 d. laišku Pirmosios instancijos teismas pakvietė visas šalis pateikti savo pastabas dėl proceso atnaujinimo atsižvelgiant į šio sprendimo 20 punkte minėtą 2005 m. spalio 6 d. Sprendimą Scottprieš Komisiją. 2005 m. lapkričio 24 d. ieškovas patvirtino, kad jis palaiko pagrindus dėl esmės, kuriais grindžiamas jo ieškinys.
22 Pagal teisėjo pranešėjo pranešimą Pirmosios instancijos teismas nutarė atnaujinti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones, šalims nurodė raštu atsakyti į klausimus. Šis nurodymas buvo įvykdytas.
23 Per 2006 m. spalio 25 d. posėdį buvo išklausyta šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.
24 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo pripažįstama, kad valstybės pagalba, suteikta nustatant lengvatinę žemės sklypo kainą, yra neteisėta, ir reikalaujama sugrąžinti 39,58 milijono FRF (6,03 milijono eurų) arba diskontuotą vertę, t. y. 80,77 milijono FRF (12,3 milijono eurų),
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
25 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
26 Scott, įstojusi į bylą palaikyti ieškovo reikalavimus, Pirmosios instancijos teismo prašo:
– pripažinti ieškinį pagrįstą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
27 Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo du pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas Bendrijos teisės negaliojimo atgal principo ir teisinio saugumo principų pažeidimais, o taip pat EB 87 ir EB 253 straipsnių pažeidimu, nes Komisija taikė savo komunikatą 97/C 209/03 dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (OL C 209, 1997, p. 3). Antrasis pagrindas yra grindžiamas EB 87 straipsnio 1 dalies ir EB 253 straipsnio pažeidimu. Šį, antrąjį, pagrindą sudaro penkios dalys, susijusios su šiais ginčijamo sprendimo aspektais:
– aptariamo žemės sklypo pardavimo viešumas,
– dėl Scott įsikūrimo sumokėti mokesčiai,
– išlaidos, atsiradusios siekiant bendrojo intereso,
– klaida apskaičiuojant pagalbą,
– palūkanų kapitalizavimas.
28 Visų pirma reikia išnagrinėti antrojo pagrindo penktą dalį.
Šalių argumentai
29 Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį ir EB 253 straipsnį ginčijamame sprendime kapitalizuodama palūkanas. Ji šiuo klausimu pabrėžia, kad norint atstatyti status quoante nereikia kapitalizuoti palūkanų, o tik nustatyti konkrečias metines palūkanas. Iš tiesų palūkanų kapitalizavimas nėra nuolatinė Komisijos praktika. Be to, ieškovas teigia, kad Komisija nemotyvavo savo sprendimo kapitalizuoti palūkanas ir taip pažeidė EB 253 straipsnį.
30 Scott pripažįsta, kad tam tikrais atvejais gali būti tikslinga nustatyti sudėtines palūkanas norint panaikinti paramos gavėjo gautą naudą, pavyzdžiui, kai pastarasis, investavęs valstybės narės jam suteiktą paskolą be palūkanų, gautų grynojo pelno, jei jam būtų nurodyta ją grąžinti netaikant sudėtinių palūkanų. Šis ypatingas atvejis visiškai nepanašus į nagrinėjamąjį šioje byloje ir ginčijamame sprendime neteigiama priešingai.
31 Scott priduria, kad tai, jog ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje numatyta, kad susigrąžinimas turi vykti pagal nacionalines taisykles, reiškia, jog palūkanos už laikotarpį nuo ginčijamo sprendimo priėmimo iki pagalbos susigrąžinimo turi būti skaičiuojamos pagal paprastą normą. Todėl, jei už šį laikotarpį palūkanos turi būti skaičiuojamos taip, tas pats turi būti taikoma ir laikotarpiui nuo pagalbos suteikimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo.
32 Komisija primena, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką neteisėtos su bendrąja rinka nesuderinamos pagalbos atveju turi būti atkurta veiksminga konkurencija (ginčijamo sprendimo 218 konstatuojamoji dalis). Siekiant šio tikslo reikėtų visiškai panaikinti pagalbos gavėjos gautą naudą. Komisija teigia, kad ginčijamame sprendime diskontuojant nominalią pagalbos sumą (žr. 172 konstatuojamąją dalį) buvo atsižvelgta į realią naudą, kuri gali būti palyginta su paskolos be palūkanų suteikimu, kuria nagrinėjamu laikotarpiu naudojosi gavėja. Diskontuota vertė parodo finansinę naudą, gautą nemokamai tam tikram laikotarpiui suteikus turto, ir parodo, kokias išlaidas Scott būtų patyrusi, jei šią sumą ji būtų pasiskolinusi iš banko nuo 1987 m. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Komisija pabrėžia, kad tą požiūrį, kurio ji laikėsi priimdama ginčijamą sprendimą, Pirmosios instancijos teismas patvirtino 1995 m. birželio 8 d. Sprendime Siemens prieš Komisiją (T‑459/93, Rink. p. II‑1675, 97 punktas), ir todėl šis sprendimas yra pakankamai motyvuotas.
33 Komisija teigia, kad į ginčijamame sprendime nurodytą diskontuotą vertę jau įtraukta nauda, kurią gavėja gavo nuo 1987 m. iki ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl telieka atsižvelgti tik į palūkanas nuo ginčijamo sprendimo priėmimo iki realaus pagalbos susigrąžinimo.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
34 Visų pirma reikia išnagrinėti ieškovo argumentą, kad Komisija nepakankamai motyvavo savo sprendimą diskontuoti pagalbos vertę nustatant sudėtines palūkanas.
35 Kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, EB 253 straipsnyje reikalaujama motyvacija turi būti pritaikyta prie ginčijamo akto pobūdžio, aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, samprotavimus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo pagrindimą, o Teisingumo Teismas galėtų vykdyti priežiūrą. Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai, tai yra į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį bei asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir asmeniškai su juo susiję, interesus gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo formuluotę, bet ir turinį bei visus nagrinėjamą klausimą reglamentuojančius teisės aktus (1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktas ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas, Vokietija prieš Komisiją, C‑301/96, Rink. p. I‑9919, 87 punktas).
36 Šiuo atveju ginčijamame sprendime naudojamos 5,7 % palūkanos nesukonkretinant, kad tai yra sudėtinė palūkanų norma. Sprendimą skaitantis asmuo, tik atlikęs skaičiavimą su 80,77 milijono FRF „diskontuota verte“ nuo 1987 m. suteiktos 39,58 milijono FRF sumos, gali nustatyti, kad buvo naudojama sudėtinė palūkanų norma. Komisija nenurodo jokių motyvų, kodėl ji nustatė sudėtinę, o ne paprastą palūkanų normą. Be to, ji nepaaiškina, kaip palūkanų nustatymas 2000 m. gali padėti diskontuoti 1987 m. suteiktą pagalbą lengvatine kaina parduodant žemės sklypą.
37 Ieškovas, kurį palaiko Scott, teigia, kad palūkanų kapitalizavimas yra ligšiolinės Komisijos praktikos pakeitimas ir todėl ji turėjo motyvuoti tokį savo sprendimą.
38 Reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu jokia taisyklė nenustatė, kad nurodyme susigrąžinti bus nurodytos sudėtinės palūkanos, o taip pat, kad Komisija savo nurodymuose susigrąžinti netaikydavo sudėtinių palūkanų.
39 Pirma, dėl tokių taisyklių nebuvimo reikia pažymėti, kad teisė nurodyti susigrąžinti neteisėtą pagalbą Komisijai buvo suteikta Reglamentu Nr. 659/1999 (šia prasme žr. 18 punkte minėto sprendimo Département du Loiretprieš Komisiją 50 ir 51 punktus). Iš Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalies aišku, kad „pagalbą, kurią reikia susigrąžinti pagal sprendimą susigrąžinti pagalbą, sudaro ir palūkanos, atitinkančios tam tikrą Komisijos nustatytą normą“. Komisija, atsakydama į Pirmosios instancijos teismo raštu pateiktus klausimus, nurodė, kad iš šios nuostatos neaišku, ar reikia taikyti paprastą, ar sudėtinę palūkanų normą.
40 Iš tiesų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame 2003 m. gegužės 8 d. komunikate dėl taikomų palūkanų normų susigrąžinant neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą (OL C 110, p. 21), t. y. praėjus trejiems metams nuo sprendimo priėmimo, Komisija teigia, kad kyla klausimas, ar susigrąžinant neteisėtą pagalbą reikia taikyti paprastas, ar sudėtines palūkanas, ir nusprendė, kad „reikia skubiai nustatyti savo poziciją šiuo klausimu“. Ji taip pat informavo valstybes nares bei suinteresuotąsias šalis, kad visuose sprendimuose dėl neteisėtos pagalbos susigrąžinimo ji taikys sudėtinę palūkanų normą. Iš to reikia daryti a contrario išvadą, kad iki šio komunikato priėmimo Komisijos pozicija naudoti sudėtinę palūkanų normą nebuvo savaime aiški.
41 Sudėtinės palūkanų normos taikymas 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, p. 1), buvo nustatytas tik 11 straipsnio 2 dalyje, kur sakoma, kad „palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms iki tos dienos, kai pagalba bus susigrąžinta“.
42 Antra, Komisija niekur nenurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu ji savo įsakymuose taikydavo sudėtines palūkanas. Viena vertus, ginčijamame sprendime ji nenurodo jokio tokio sprendimo. Antra vertus, atsakydama į Pirmosios instancijos teismo raštu pateiktą klausimą dėl tuo metu buvusios praktikos Komisija negalėjo nurodyti nė vieno ankstesnio sprendimo, kuriame būtų taikytos sudėtinės palūkanos.
43 Iš to reikia daryti išvadą, kad sudėtinių palūkanų nustatymas šiuo atveju buvo pirmas naujos ir reikšmingos Komisijos politikos taikymo atvejis, tačiau ši jos niekaip nepaaiškino. Komisija privalėjo ginčijamame sprendime, viena vertus, nurodyti, kad ji nusprendė kapitalizuoti palūkanas, ir pagrįsti savo požiūrį (šia prasme pagal analogiją žr. 1975 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimą Fabricants de papiers peints prieš Komisiją, 73/74, Rink. p. 1491, 31–34 punktus). Kitaip, nei teigia Komisija (žr. 32 punktą), remtis Siemens sprendimu, kuriame pabrėžiama bendra palūkanų nustatymo reikšmė, šiuo atveju nėra naudinga, nes jis nepadeda atsakyti į šioje byloje kilusius konkrečius klausimus.
44 Reikia pridurti, kad atsižvelgiant į nuo byloje nagrinėjamo pardavimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjusį laiką, t. y. 13 metų, sudėtinių palūkanų taikymas labai padidino susigrąžintiną pagalbos sumą (žr. šio sprendimo 10 punktą). Todėl ieškovas ir į bylą įstojusi šalis turėjo ypatingą interesą sužinoti, kodėl buvo taikomos sudėtinės palūkanos. Šiomis aplinkybėmis Komisijos pareiga motyvuoti savo sprendimą buvo akivaizdi.
45 Be to, Komisijos motyvavimas yra nepakankamas, kiek jis susijęs su 5,7 % palūkanų normos naudojimu. Komisija ginčijamame sprendime apsiriboja paminėdama, kad tai yra orientacinė palūkanų norma, naudojama Prancūzijoje nuo 2001 m. sausio 1 d. nustatant „viešųjų dotacijų pagalbos elementą“, kuris nurodo orientacines ir diskonto normas valstybėms narėms (172 ir 239 konstatuojamosios dalys).
46 1997 m. Komisijos pranešime dėl orientacinių ir diskonto normų metodo nustatymo (OL C 273, p. 3) „orientacinė norma yra penkerių metų tarpbankinė pasikeitimo sandorių palūkanų norma <...> su priemoka“. Atrodo, kad 2000 m. taikoma 5,7 % norma buvo apskaičiuota penkeriems metams. Tačiau ginčijamame sprendime niekaip nepagrindžiamas jos taikymas trylikos metų laikotarpiui, prasidėjusiam nuo ginčijamo pardavimo 1987 m., iki ginčijamo sprendimo priėmimo 2000 metais.
47 Be to, 1997 m. komunikate nėra jokių nuorodų dėl to, ar palūkanų norma turėtų būti paprasta, ar sudėtinė. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo nurodyta lentelė buvo naudojama skaičiuojant paprastas palūkanas. Ginčijamame sprendime nebuvo nurodyta jokių motyvų, kad šios normos buvo nustatytos skaičiuoti sudėtines palūkanas.
48 Komisija teigia, jog sudėtinių palūkanų naudojimas diskontuojant pradinę dotacijos kainą reikalingas tam, kad būtų atstatyta veiksminga konkurencija ir panaikinta pagalbos gavėjo gauta nauda (žr. šio sprendimo 32 punktą).
49 Tačiau toks paaiškinimas grindžiamas prielaida, kad pagalbos gavėjas visą laiką išsaugo šį pranašumą ir, kita vertus, kad suteikta pagalba yra panaši į paskolą be palūkanų, kurios suma lygi pradinės dotacijos vertei. Ginčijamame sprendime nepateikiama jokių paaiškinimų šiuo klausimu.
50 Reikia priminti, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog 1987 m. Scott buvo suteikta pagalba parduodant žemės sklypą su infrastruktūra už mažesnę kainą nei tuo metu buvusi rinkoje. Tokiomis aplinkybėmis visiškai neakivaizdu, kad suma, gauta manomai pradinės dotacijos vertei taikant 5,7 % sudėtinę palūkanų normą už nagrinėjamą laikotarpį, atspindės pagalbos gavėjos, kaip šio turto savininkės 2000 m., gautą naudą. Iš tiesų Komisija nustatė, kad 1987 m. gauta nauda buvo 56 % sklypo su infrastruktūra pardavimo kainos dotacija (39,58 milijono FRF iš manomos 70,588 milijono FRF vertės). Ginčijamame sprendime nepatikslinama, kodėl Scott tokią naudą tebeturėjo sprendimo priėmimo metu.
51 Be to, aišku, kad Scott savo veiklą La Saussaye pramoninėje zonoje nutraukė ir žemės sklypas bei gamykla buvo parduoti P & G 1998 metais (žr. šio sprendimo 7 punktą), Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, už 27,6 milijono FRF (ginčijamo sprendimo 162 konstatuojamoji dalis). Komisija nemanė esant reikalinga patikrinti šią sumą ir neginčija, kad šis pardavimas įvyko normaliomis rinkos sąlygomis, bei nagrinėja šį pardavimo sandorį ginčijamame sprendime pripažindama galimybę, kad žemės sklypas buvo parduotas už 27,6 milijono FRF (163–166 konstatuojamosios dalys). Ši kaina buvo žemesnė ne tik už, Komisijos manymu, buvusią 1987 m. (70,588 milijono FRF), bet ir už Scott sumokėtą Sempel 31 milijoną FRF.
52 Tokiomis aplinkybėmis ir ginčijamame sprendime nesant jokių motyvų dėl tariamos naudos, kurią Scott turi 2000 m., ir 80,77 milijono FRF ryšio Pirmosios instancijos teismas negali vykdyti jam pavestos teisminės kontrolės sprendžiant klausimą, ar taikant sudėtinę palūkanų normą gaunama diskontuota vertė lygi pagalbos gavėjo gautai naudai, kurią reikia panaikinti.
53 Galiausiai ginčijamame sprendime yra akivaizdus neatitikimas, kurio Komisija nepaaiškina. Nors ji diskontuotą pagalbos vertę apskaičiavo taikydama sudėtines palūkanas, tačiau ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje numatyta, kad susigrąžinimas turi vykti pagal nacionalines taisykles (žr. šio sprendimo 10 punktą), o tai reiškia, jog palūkanos už laikotarpį nuo ginčijamo sprendimo priėmimo iki pagalbos susigrąžinimo turi būti skaičiuojamos naudojant paprastą tarifą. Komisija visiškai nepagrindė to, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo turėtų būti taikoma sudėtinė palūkanų norma, o nuo jo priėmimo iki pagalbos susigrąžinimo – paprasta palūkanų norma. Be to, nors Scott nurodė šį neatitikimą (žr. šio sprendimo 31 punktą), Komisija per šį procesą net nebandė pateisinti šio savo požiūrio.
54 Iš to išplaukia, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Todėl nenagrinėjant kitų ieškinyje nurodytų pagrindų ir argumentų reikia patenkinti antrojo ieškinio pagrindo penktą dalį ir panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis taikomas valstybės pagalbai, suteiktai nustatant lengvatinę žemės sklypo kainą.
Dėl išlaidų
55 Pirmosios instancijos teismas šio sprendimo 18 punkte minėtame sprendime Département du Loiret prieš Komisiją atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimą.
56 Pirmosios instancijos teismas šioje byloje priima sprendimą dėl visų bylinėjimosi Pirmosios instancijos teisme išlaidų.
57 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi dauguma atsakovės reikalavimų buvo atmesta, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji padengia ir ieškovo bei Scott bylinėjimosi išlaidas, nes jie to prašė.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2000 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimą 2002/14/EB dėl Prancūzijos valstybės pagalbos Scott Paper SA/Kimberly-Clark tiek, kiek jis yra taikomas valstybės pagalbai, suteiktai nustatant lengvatinę jo 1 straipsnyje nurodyto žemės sklypo kainą.
2. Komisija padengia savo, ieškovo ir Scott SA bylinėjimosi išlaidas.
Cooke | García-Valdecasas | Labucka |
Paskelbta 2007 m. kovo 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.