Language of document :

2021 m. sausio 22 d. Landgericht Ravensburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VK / BMW Bank GmbH

(Byla C-38/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Ravensburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: VK

Atsakovė: BMW Bank GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.    Dėl teisėtumo fikcijos pagal EGBGB [Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuche (Civilinio kodekso įvadinis įstatymas, toliau – EGBGB)] 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečią sakinį, 12 § 1 dalies trečią sakinį:

a)    Ar EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečias sakinys ir 247 straipsnio 12 § 1 dalies trečias sakinys, kiek juose Direktyvos 2008/48/EB1 10 straipsnio 2 dalies p punkto reikalavimams prieštaraujančios sutarties sąlygos pripažįstamos atitinkančiomis EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies pirmo ir antro sakinių reikalavimus bei EGBGB 247 straipsnio 12 § 1 dalies antro sakinio 2 punkto b papunkčio reikalavimus, yra nesuderinami su Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies p punktu ir 14 straipsnio 1 dalimi?

Jeigu taip:

b)    Ar iš Sąjungos teisės, visų pirma iš Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies p punkto ir 14 straipsnio 1 dalies, išplaukia, kad EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečias sakinys ir 247 straipsnio 12 § 1 dalies trečias sakinys negali būti taikomi tiek, kiek juose Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies p punkto reikalavimams prieštaraujančios sutarties sąlygos pripažįstamos atitinkančiomis EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies pirmo ir antro sakinių reikalavimus bei EGBGB 247 straipsnio 12 § 1 dalies antro sakinio 2 punkto b papunkčio reikalavimus?

Jeigu į II punkto pirmojo klausimo b punktą nebūtų atsakyta teigiamai:

2.    Dėl privalomos informacijos pagal Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalį:

a)    Ar Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies p punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutartyje nurodytinas dienos palūkanų dydis aritmetiškai turi išplaukti iš sutartyje nurodomos sutartos kredito palūkanų normos?

b)    Ar Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies l punktas turi būti aiškinamas taip, kad turi būti nurodyta sudarant kredito sutartį galiojanti, absoliučiu skaičiumi išreikšta palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma ar bent galiojanti orientacinė palūkanų norma (šiuo atveju – bazinė palūkanų norma pagal BGB [Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas)] 247 straipsnį), kuria remiantis pridėjus tam tikrą palūkanų normą (šiuo atveju – penkis procentinius punktus pagal BGB 288 straipsnio 1 dalies antrą sakinį) apskaičiuojama galiojanti palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma, išreikšta absoliučiu skaičiumi, ir ar vartotojui turi būti išaiškinta, kas yra orientacinė palūkanų norma (bazinė palūkanų norma) ir kad ji yra kintama?

c)    Ar Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies t punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutarties tekste turi būti nurodomos pagrindinės formaliosios neteisminio apskundimo ir žalos atlyginimo mechanizmo sąlygos?

Jeigu bent į vieną iš pirmesnių II punkto antrojo klausimo a–c punktų būtų atsakyta teigiamai:

d)    Ar Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda tik tuomet, kai informacija, numatyta Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalyje, buvo pateikta visa ir teisingai?

Jeigu ne:

e)    Kokie kriterijai lemia, kad sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nepaisant to, kad nebuvo pateikta visa informacija arba buvo pateikta neteisinga informacija?

Jeigu į pirmesnius II punkto pirmojo klausimo a punktą ir (arba) bent vieną iš II punkto antrojo klausimo a–c punktų būtų atsakyta teigiamai:

3.    Dėl Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatytos teisės atsisakyti sutarties netekimo:

a)    Ar gali būti prarasta Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta teisė atsisakyti sutarties?

Jeigu taip:

b)    Ar netekimas – tai teisės atsisakyti sutarties apribojimas laiko atžvilgiu, kuris turi būti nustatytas parlamento priimtame įstatyme?

Jeigu ne:

c)    Ar teisės netekimu grindžiamą prieštaravimą (subjektyviu aspektu) galima reikšti tik tuo atveju, kai vartotojas žinojo apie savo tebeegzistuojančią teisę atsisakyti sutarties arba kai nežinojo apie ją dėl savo paties didelio aplaidumo ir todėl atsakomybė už nežinojimą tenka jam pačiam?

Jeigu ne:

d)    Ar taisyklių, reglamentuojančių teisės atsisakyti sutarties netekimą, taikymas pagal sąžiningumo principą prieštarauja kredito davėjo galimybei Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punkte nurodytą informaciją kredito gavėjui pateikti vėliau, tokiu būdu inicijuojant sutarties atsisakymo laikotarpio pradžią?

Jeigu ne:

e)    Ar tai suderinama su įtvirtintais tarptautinės teisės principais, kurių Vokietijos teismas privalo laikytis pagal Grundgesetz (Pagrindinis įstatymas)?

Jeigu taip:

f)    Kaip teisę taikantis Vokietijos subjektas turėtų išspręsti privalomų tarptautinės teisės reikalavimų ir Teisingumo Teismo reikalavimų koliziją?

4.    Dėl prielaidos, kad vartotojo turima Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta teise atsisakyti sutarties piktnaudžiaujama:

a)    Ar naudojantis Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta teise atsisakyti sutarties gali būti piktnaudžiaujama šia teise?

Jeigu taip:

b)    Ar prielaida, kad teise atsisakyti sutarties piktnaudžiaujama, yra teisės atsisakyti sutarties ribojimas, kuris turi būti nustatytas parlamento priimtame įstatyme?

Jeigu ne:

c)    Ar daryti piktnaudžiavimo teise atsisakyti sutarties prielaidą (subjektyviu aspektu) galima tik tuomet, kai vartotojas žinojo apie savo tebeegzistuojančią teisę atsisakyti sutarties arba kai nežinojo apie ją dėl savo paties didelio aplaidumo?

Jeigu ne:

d)    Ar kredito davėjo galimybė informuoti kredito gavėją vėliau, kaip tai numatyta Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punkte, ir taip inicijuoti sutarties atsisakymo laikotarpio pradžią pagal sąžiningumo principą yra kliūtis daryti piktnaudžiavimo teise atsisakyti sutarties prielaidą?

Jeigu ne:

e)    Ar tai suderinama su įtvirtintais tarptautinės teisės principais, kurių Vokietijos teismas privalo laikytis pagal Grundgesetz (Pagrindinis įstatymas)?

Jeigu taip:

f)    Kaip teisę taikantis Vokietijos subjektas turėtų išspręsti privalomų tarptautinės teisės reikalavimų ir Teisingumo Teismo reikalavimų koliziją?

____________

1 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66).