2020 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas bylose (Bundesarbeitsgericht (Vokietija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) EM / TMD Friction GmbH (C-674/18), FL / TMD Friction EsCo GmbH (C-675/18)
(Sujungtos bylos C-674/18 ir C-675/18)1
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Įmonių perdavimas – Direktyva 2001/23/EB – 3 ir 5 straipsniai – Darbuotojų teisių apsauga – Darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam – Perduodančiosios įmonės, kuriai pradėta nemokumo procedūra, nemokumo administratoriaus įvykdytas perdavimas – Profesinės senatvės pensijos išmokos – Perėmėjo pareigų ribos – Išmokos, kuri turi būti išmokėta pagal papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą, suma, apskaičiuota remiantis darbuotojui nemokumo procedūros pradėjimo momentu mokamu darbo užmokesčiu – Direktyva 2008/94/EB – 8 straipsnis – Tiesioginis poveikis – Sąlygos)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesarbeitsgericht
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: EM (C-674/18), FL (C-675/18)
Atsakovės: TMD Friction GmbH (C-674/18), TMD Friction EsCo GmbH (C-675/18)
Rezoliucinė dalis
1. 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo, atsižvelgiant, be kita ko, į jos 3 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į jos 5 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti aiškinama taip, jog įmonės, kuriai pradėta nemokumo procedūra, nemokumo administratoriaus įvykdyto šios įmonės perdavimo atveju nedraudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatos, kaip ji išaiškinta nacionalinėje jurisprudencijoje, kurioje numatyta, kad po nemokumo procedūros pradėjimo atsitikus įvykiui, suteikiančiam teisę į senatvės pensiją, mokamą pagal papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą, perėmėjas neatsako už darbuotojo būsimas teises gauti šią pensiją, grindžiamas darbo laikotarpiais, išdirbtais iki nemokumo procedūros pradėjimo, su sąlyga, kad, kiek tai susiję su ta sumos dalimi, dėl kurios perėmėjas neatsako, priemonės, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti darbuotojų interesus, yra bent jau lygiavertės tam apsaugos lygiui, kurio reikalaujama pagal 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam 8 straipsnį.
2. Direktyvos 2001/23 3 straipsnio 4 dalies b punktas, siejamas su Direktyvos 2008/94 8 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, kaip ji išaiškinta nacionalinių teismų jurisprudencijoje, kurioje numatyta, kad po pradėtoje nemokumo procedūroje įvykdyto įmonės perdavimo atsitikus įvykiui, suteikiančiam teisę į pagal papildomą profesinių pensijų kaupimo sistemą mokamas senatvės išmokas, kiek tai susiję su šių išmokų dalimi, už kurią perėmėjas neatsako, viena vertus, pagal nacionalinę teisę paskirta nemokumo draudimo įstaiga neprivalo įsikišti tuomet, kai būsimos teisės į senatvės išmokas šios nemokumo procedūros pradėjimo momentu dar nebuvo galutinai įgytos, ir, kita vertus, siekiant nustatyti sumą, susijusią su šių išmokų dalimi, dėl kurios atsakomybė tenka minėtai įstaigai, ši suma apskaičiuojama remiantis mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kurį atitinkamas darbuotojas gavo minėtos procedūros pradėjimo momentu, jeigu paaiškėja, jog darbuotojai praranda šios nuostatos teikiamą minimalią garantiją; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
3. Direktyvos 2008/94 8 straipsnis tiek, kiek jame numatyta minimali darbuotojų įgytų arba būsimų teisių į senatvės išmokas apsauga, gali turėti tiesioginį poveikį, todėl juo galima remtis prieš privatinės teisės subjektą, kurį valstybė narė paskyrė darbdavių nemokumo draudimo profesinės pensijos srityje, jei, viena vertus, atsižvelgiant į garantinę užduotį, kuri jam patikėta, ir į sąlygas, kuriomis ši užduotis įgyvendinama, šis subjektas gali būti priskirtas valstybei, ir, kita vertus, ši subjektui patikėta užduotis iš tikrųjų apima senatvės pensijų rūšis, kurioms pagal šį 8 straipsnį reikalaujama suteikti minimalią pagalbą, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
____________
1 OL C 103, 2019 3 18.