BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. spalio 18 d.(*)
„Prekybos politika – Reglamentas (ES) 2020/502 – Jungtinių Valstijų priimtos priemonės dėl tam tikrų išvestinių aliuminio ir plieno produktų importo – Sąjungos sprendimas sustabdyti prekybos nuolaidų ir kitų lygiaverčių prievolių taikymą – Papildomi muitai, taikomi iš Jungtinių Valstijų importuojamiems produktams – Ieškinys dėl panaikinimo – Locus standi – Priimtinumas – Gero administravimo principas – Teisė būti išklausytam“
Byloje T‑402/20
Zippo Manufacturing Co., įsteigta Bradforde, Pensilvanijoje (Jungtinės Valstijos),
Zippo GmbH, įsteigta Emeriche prie Reino (Vokietija),
Zippo SAS, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija),
atstovaujamos avocats R. MacLean ir D. Sevilla Pascual,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Flett, G.-D. Balan ir M. Mataija,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas G. De Baere, teisėjai G. Steinfatt ir K. Kecsmár (pranešėjas),
posėdžio sekretorė M. Zwozdziak-Carbonne, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, visų pirma į:
– 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria Komisijos nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautą 2020 m. rugsėjo 18 d., nuspręsta prijungti prie bylos nagrinėjimo iš esmės,
– 2022 m. liepos 12 d. proceso organizavimo priemonę ir šalių atsakymus, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. rugpjūčio 9 ir 10 d.,
– 2022 m. rugsėjo 21 d. proceso organizavimo priemonę ir Komisijos atsakymą, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. rugsėjo 26 d.,
įvykus 2022 m. rugsėjo 29 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Zippo Manufacturing Co. (toliau – ZMC), Zippo GmbH ir Zippo SAS prašo panaikinti 2020 m. balandžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/502 dėl tam tikrų prekybos politikos priemonių, susijusių su tam tikrais Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktais (OL L 109, 2020, p. 10; toliau – ginčijamas reglamentas), kiek jis yra joms skirtas.
Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo
2 Ieškovės priklauso tai pačiai bendrovių grupei. Jos gamina, platina ir parduoda Zippo prekių ženklu žymimus metalinius mechaninius žiebtuvėlius, taip pat teikia šių produktų garantinį aptarnavimą. Šiuos produktus gamina ZMC; bendrovės teigimu, ji yra vienintelė žinoma šios rūšies produktų gamintoja Jungtinėse Valstijose.
3 Bendrovė ZMC dalį savo produktų eksportuoja į Europos Sąjungą. Į Sąjungos muitų teritoriją įvežamiems šiems produktams taikomi muitai, įtvirtinti 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros 9613 80 00 subpozicijoje (toliau – KN kodas 9613 80 00). Šis KN kodas skirtas „Kitiems žiebtuvėliams“, o šie priskiriami prie pozicijos „Cigarečių žiebtuvėliai ir kiti žiebtuvėliai [išskyrus žiebtuvėlius, priskiriamus prie 3603 pozicijos], mechaniniai arba nemechaniniai, elektriniai arba neelektriniai bei jų dalys, išskyrus žiebtuvėlių akmenėlius ir dagtis“.
4 Aptariamus produktus ZMC parduoda savo patronuojamosioms įmonėms Zippo GmbH ir Zippo SAS bei įgaliotiems nepriklausomiems platintojams, kad jais būtų prekiaujama Sąjungos teritorijoje. Minėti produktai parduodami franko laivo denio (angl. Free on Board, FOB) pagrindu, todėl su jais siejama rizika pereina susijusiems ar nepriklausomiems platintojams tuo metu, kai produktai eksporto tikslais pristatomi į Jungtinių Valstijų jūrų ar oro uostą. ZMC su minėtais platintojais sudarytose platinimo sutartyse taip pat numatyta, kad šie sumoka visus muito mokesčius.
5 2020 m. sausio 24 d. Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtino priemones – neribotam laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 8 d. padidino tam tikriems importuojamiems išvestiniams aliuminio ir plieno produktams taikomus muitų tarifus.
6 Jungtinės Amerikos Valstijos šias priemones laiko saugumo priemonėmis, o Europos Komisijos nuomone, tai yra apsaugos priemonės, kurių imtasi siekiant apriboti importą, kad vidaus pramonė būtų apsaugota nuo užsienio konkurencijos ir taip būtų užtikrintas jos komercinis klestėjimas. Todėl Komisija nusprendė, kad reikia patvirtinti priemones pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3286/94, nustatantis Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti Bendrijos teisių pagal tarptautinės prekybos taisykles, visų pirma tas, kurios nustatytos Pasaulio prekybos organizacijoje, įgyvendinimą (OL L 189, 2014, p. 50).
7 2020 m. kovo 6 d. Komisija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsniu, paprašė suinteresuotųjų asmenų pareikšti nuomonę, tam užpildant Komisijos Prekybos generalinio direktorato (GD) interneto svetainėje pateiktą formą. Informacija buvo renkama iki 2020 m. kovo 13 d. Šiam rinkimui pasibaigus, Komisija kaip vieną iš priemonių numatė galimybę taikyti papildomus muitus tam tikriems Jungtinių Valstijų kilmės produktams, visų pirma (pirmajame etape) – tiems, kurių KN kodas yra 9613 80 00. Šalys pripažįsta, kad ieškovės tuo etapu nepateikė informacijos.
8 2020 m. balandžio 6 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, jis įsigaliojo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, t. y. 2020 m. balandžio 7 d.
9 Šio reglamento 1 straipsnyje numatyta:
„1. Komisija nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 7 d. raštu praneša PPO Prekybos prekėmis tarybai apie tai, kad, Prekybos prekėmis tarybai neišreiškus nepritarimo, Sąjunga nuo 2020 m. gegužės 8 d. sustabdo importo muitų nuolaidų pagal [1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos] taikymą Jungtinių Valstijų prekybai 2 dalyje išvardytais produktais.
2. Todėl toliau išvardytiems į Sąjungą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų [Jungtinių Valstijų] kilmės produktams Sąjunga taiko šiuos papildomus muitus:
a) pirmuoju etapu papildomi 20 % ir 7 % ad valorem muitai nuo 2020 m. gegužės 8 d. taikomi šiems importuojamiems produktams:
KN kodas | Papildomas ad valorem muitas |
9613 80 00 | 20 % |
3926 30 00 | 7 % |
<…>“
10 To paties reglamento 2 straipsnyje įtvirtinta:
„1 straipsnyje nurodytus papildomus muitus Sąjunga taiko tiek laiko ir tokiu mastu, kiek Jungtinės Valstijos taiko arba iš naujo taiko apsaugos priemones taip, kad tai gali daryti poveikį Sąjungos produktams. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame nurodo datą, kurią Jungtinės Valstijos nustoja taikyti apsaugos priemones.“
11 2020 m. gegužės 22 d. raštu ieškovės, remdamosi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 7 straipsnio 2 dalimi, paprašė Komisijos pateikti visus su ginčijamo reglamento priėmimu susijusius parengiamuosius pranešimus ir darbo dokumentus. 2020 m. liepos 24 d. Komisijai pateikus atsakymą, ieškovės tų metų rugpjūčio 14 d. pateikė kartotinę paraišką; tuomet Komisija 2020 m. lapkričio 27 d. leido susipažinti su dalimi aptariamų dokumentų, iš dalies – su kai kuriais iš jų, o paraiškas leisti susipažinti su likusiais dokumentais atmetė.
12 Be to, 2020 m. birželio 2 d. raštu ieškovės, remdamosi ginčijamo reglamento 19 konstatuojamąja dalimi, paprašė Komisijos pašalinti jų produktus iš ginčijamo reglamento taikymo srities. 2020 m. birželio 16 d. raštu Komisija šį prašymą atmetė.
13 Jungtinėms Amerikos Valstijoms paskelbus, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iš dalies pakeis savo apsaugos priemones, Komisija priėmė 2021 m. lapkričio 26 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2083, kuriuo sustabdomas įgyvendinimo reglamentais (ES) 2018/886 ir (ES) 2020/502 nustatytų prekybos politikos priemonių, susijusių su tam tikrais Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktais, taikymas (OL L 246, 2021, p. 41). Šiuo reglamentu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., be kita ko, sustabdomas ginčijamame reglamente numatytų papildomų ad valorem muitų taikymas produktams, kurių KN kodas yra 9613 80 00.
Šalių reikalavimai
14 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, visų pirma jo 1 straipsnio 2 dalies a punktą ir 2 straipsnį, kiek šios nuostatos joms taikomos,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
15 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
16 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį pateiktame nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija tvirtina, kad ginčijamas reglamentas nėra konkrečiai susijęs su ieškovėmis. Minėtas reglamentas yra visuotinai taikomas Sąjungos aktas; jis susijęs su ieškovėmis, nes juo objektyviai nustatyta situacija, siejama su jo tikslu – atkurti prekybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pusiausvyrą, kai šios šalies apsaugos priemones pradėta taikyti tam tikriems išvestiniams plieno ar aliuminio produktams. Todėl ji daro išvadą, kad ieškinys yra nepriimtinas.
17 Per teismo posėdį Komisija pakartojo savo prieštaravimus dėl to, kad ginčijamo reglamento priėmimo metu ieškovės priklausė uždaram ekonominės veiklos vykdytojų ratui. Vis dėlto ji nurodė, kad priimant ginčijamą reglamentą jai buvo žinoma, jog didelė dalis šiame reglamente numatytos priemonės, skirtos produktams, kurių KN kodas 9613 80 00, bus taikoma ir ieškovių produktams. Kartu Komisija ginčijo tuo metu žinojusi, jog aptariama priemonė susijusi tik su šiomis įmonėmis. Be to, Komisija nurodė, kad, priešingai, nei savo procesiniuose dokumentuose teigė ieškovės, nustačius aptariamus papildomus muitus, jų eksportas į Sąjungą padidėjo.
18 Ieškovių teigimu, ginčijamas reglamentas yra konkrečiai ir tiesiogiai susijęs su jomis, kaip šio akto adresatais, todėl ieškinys turi būti pripažintas priimtinu.
19 Reikia priminti, kad fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl jam neskirto akto priimtinumas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą siejamas su sąlyga, kad pripažįstama to asmens teisė pareikšti ieškinį, galima dviem atvejais. Pirma, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs (žr. 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:979, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
20 Šioje nuostatoje numatytos priimtinumo sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, tačiau laikantis SESV aiškiai numatytų sąlygų (žr. 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:979, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
21 Taip pat reikia priminti, kad ginčijamo akto normatyvusis pobūdis neužkerta kelio jį laikyti tiesiogiai ir konkrečiai susijusiu su tam tikrais suinteresuotaisiais juridiniais ar fiziniais asmenimis (1994 m. gegužės 18 d. Sprendimo Codorniu / Taryba, C‑309/89, EU:C:1994:197, 19 punktas; taip pat žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association, C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 1995 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Antillean Rice Mills ir kt. / Komisija, T‑480/93 ir T‑483/93, EU:T:1995:162, 66 punktą).
Dėl konkrečios sąsajos sąlygos
22 Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą fiziniams ir juridiniams asmenims leidžiama pareikšti ieškinį dėl visuotinai taikomo akto, kaip antai reglamento, jeigu jis ne tik tiesiogiai susijęs su šiais asmenimis, bet ir daro jiems poveikį dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl faktinių aplinkybių, kurios išskiria juos iš kitų asmenų ir individualizuoja juos taip pat kaip ir sprendimo adresatą. Kitaip tariant, ieškovės nurodyti pažeidimai turi ją individualizuoti taip pat kaip ir akto adresatą (žr. 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
23 Pirma, reikia atmesti ginčijamo reglamento pobūdžiu pagrįstus Komisijos prieštaravimus.
24 Aplinkybė, kad ginčijamas reglamentas pagal savo pobūdį turi erga omnes poveikį, neužkerta kelio tam, kad toks aktas galėtų apimti priemones, individualiai taikomas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams (šiuo klausimu žr. 2003 m. balandžio 30 d. Nutarties VVG International ir kt. / Komisija, T‑155/02, EU:T:2003:125, 40–42 punktus). Taigi, nors ginčijamas reglamentas taikomas atsižvelgiant į objektyviai nustatytą situaciją, vis dėlto ieškovės gali nurodyti veiksnius, galinčius jas individualizuoti kaip akto adresatus.
25 Antra, ieškovės teigia, kad Jungtinėse Valstijose ZMC yra vienintelė žinoma produktų, kuriems taikomi aptariami papildomi muitai, gamintoja ir (arba) eksportuotoja. Remdamosi Eurostato duomenimis (būtent jų pagrindu Komisija priėmė ginčijamą reglamentą) ieškovės tvirtina, kad, pridėjus pervežimo oro ir sausumos transportu, draudimo ir kitas susijusias vežimo sąnaudas ir pritaikius atitinkamą valiutos keitimo kursą, aptariamų ZMC produktų eksporto į Sąjungą vertė yra labai artima 2019 m. iš Jungtinių Valstijų importuotų produktų, kurių KN kodas 9613 80 00, bendrai vertei.
26 Šiuo klausimu reikia priminti, kad tai, jog ZMC yra didžiausia produktų, kuriems taikomos aptariamos priemonės, gamintoja ir eksportuotoja, negali savaime jos individualizuoti, ir tai nėra nereikšminga, nes ši aplinkybė yra vienas iš veiksnių, sudarančių ypatingą situaciją, kuri, atsižvelgiant į nagrinėjamą priemonę, išskiria ieškovę, palyginti su bet kuriuo kitu ekonominės veiklos vykdytoju (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Šiuo atveju per teismo posėdį Komisijos buvo paprašyta pareikšti nuomonę dėl ieškovių pateiktos informacijos. Nors Komisija išreiškė abejonių dėl to, ar ZMC buvo vienintelė aptariamų produktų gamintoja ir eksportuotoja, ji pripažino, kad ieškovių pateikti duomenys pernelyg nesiskyrė nuo Eurostato duomenų. Iš to darytina išvada, kad Komisija nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovių šiuo klausimu pateiktus įrodymus.
28 Be to, kiek tai susiję su Komisijos prieštaravimu dėl uždaro ekonominės veiklos vykdytojų rato buvimo dėl to, kad ginčijamas reglamentas taip pat yra susijęs su bet kuriuo Jungtinių Valstijų teritorijoje įsteigtu esamu arba galimu produktų, kurių KN kodas yra 9613 80 00, eksportuotoju, reikia nustatyti įrodymų visumą, kuri galėtų apibūdinti ieškovės individualizavimą, kaip tai suprantama pagal atitinkamą jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimo Extramet Industrie / Taryba, C‑358/89, EU:C:1991:214, 17 punktą ir 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 66 punktą).
29 Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamu reglamentu nustatomi papildomi muitai Jungtinių Valstijų kilmės produktams, kurių KN kodas 9613 80 00, ir kad šie produktai patenka į ieškovių ekonominės veiklos sritį. Antra, visi ZMC į Europos Sąjungą eksportuojami produktai atvežami iš Jungtinių Valstijų. Trečia, kadangi Komisija nepateikė pagrįstų prieštaravimų, ieškovės pateikė rašytinius įrodymus, visų pirma du verslo asociacijų patvirtinimus, taip pat duomenis, kuriais siekiama įrodyti, kad ZMC yra vienintelė bendrovė, gaminanti ir iš šios teritorijos į Sąjungą eksportuojanti produktus, kurių KN kodas 9613 80 00. Ketvirta, iš Eurostato gauti duomenys, kurių pagrindu Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, supainioti su ieškovių pateiktais duomenimis dėl ZMC. Penkta, nors Komisija per teismo posėdį teigė, kad pusiausvyros atkūrimo priemonių priėmimo procedūroje nenumatyta oficialaus etapo, per kurį siekiama nustatyti gamintojus ar eksportuotojus, kuriems šios priemonės gali turėti įtakos, ji vis dėlto pripažino per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą žinojusi apie Zippo, vadinamą viena „didžiausių JAV eksportuotojų“, eksportuojančių produktus, kurių KN kodas 9613 80 00, ir tai, kad didelę dalį eksportuojamų produktų, priskiriamų prie šios tarifų eilutės, kuriai taikomas ginčijamas reglamentas, sudaro Zippo produktų eksportas. Šešta, Komisija per teismo posėdį taip pat paaiškino, kad produktai, kuriems taikomos pusiausvyros atkūrimo priemonės, buvo atrinkti visų pirma siekiant „paskatinti kitą šalį, šiuo atveju – Jungtines Amerikos Valstijas – atsisakyti su PPO nesuderinamų apsaugos priemonių“ ir kad šiomis aplinkybėmis ji atsižvelgė į tai, kad tie produktai yra Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės. Septinta, ieškovės tvirtina, kad vykdant šią atranką atsižvelgta į tai, kad ZMC yra įsteigta Pensilvanijoje (Jungtinės Valstijos); Komisija šiuo klausimu nepareiškė prieštaravimų.
30 Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į šio sprendimo 20 punkte primintą jurisprudenciją reikia konstatuoti, kad iš bylos medžiagos, dėl kurios šalys savo nuomonę išreiškė per teismo posėdį, matyti, kad esama faktinių ir teisinių aplinkybių, sudarančių konkrečią situaciją, kuri, atsižvelgiant į ginčijamą reglamentą, charakterizuoja vieną iš ieškovių (t. y. ZMC), palyginti su kitais ekonominės veiklos vykdytojais, vadinasi, įrodo konkrečią sąsają su ja, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
31 Taigi darytina išvada, kad ginčijamas reglamentas yra konkrečiai susijęs su ZMC.
Dėl tiesioginės sąsajos sąlygos
32 Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad fizinis ar juridinis asmuo turi būti tiesiogiai susijęs su sprendimu, dėl kurio pareikštas ieškinys, reikalauja taikyti du kumuliacinius kriterijus, t. y. kad ginčijama priemonė, pirma, turėtų tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai ir, antra, nepaliktų jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes ji yra visiškai automatinė ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų netaikant kitų tarpinių normų (2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktas ir 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:979, 58 punktas).
33 Be to, reikia priminti, pirma, kad teisės akto, dėl kurio nereikia priimti įgyvendinimo priemonių, reikalavimas neturi būti painiojamas su tiesioginės sąsajos sąlyga, ir, antra, kad analizuojant tiesioginę sąsają vien įgyvendinimo priemonių egzistavimo nepakanka šiai sąsajai atmesti, nes reikšmingas teisinis kriterijus yra tai, kad nėra jokios už ginčijamo akto įgyvendinimą atsakingiems jo adresatams paliktos diskrecijos (žr. 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar ginčijamas reglamentas yra ne tik konkrečiai, bet ir tiesiogiai susijęs su ZMC.
35 Pirma, reikia pažymėti, kad, be kita ko, iš ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto, matyti, jog, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Prekybos prekėmis tarybai nepareiškus nepritarimo, Sąjunga nuo 2020 m. gegužės 8 d. sustabdė importo muitų nuolaidų pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (OL L 336, 1994, p. 11; toliau – GATT 1994) taikymą Jungtinių Amerikos Valstijų prekybai produktais, kurių KN yra 9613 80 00; nuo tos datos minėtiems importuojamiems produktams taip pat taikomi papildomi 20 % ad valorem muitai. Be to, minėto reglamento 2 straipsnyje numatyta, kad šiuos papildomus muitus Sąjunga taiko tiek laiko ir tokiu mastu, kiek Jungtinės Amerikos Valstijos taiko (arba iš naujo taiko) apsaugos priemones taip, kad tai gali daryti poveikį Sąjungos produktams.
36 Taigi reikia pripažinti, kad valstybės narės, atsakingos už ginčijamo reglamento įgyvendinimą, neturi jokios diskrecijos nustatyti aptariamas papildomas muitų normas, taikomas importui į Sąjungą, ir taikyti šiuos muitus aptariamiems produktams, todėl antrasis šio sprendimo 32 punkte įtvirtintas kriterijus yra įvykdytas (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba, T‑643/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1076, 28 punktą; 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Distillerie Bonollo ir kt. / Taryba, T‑431/12, EU:T:2018:251, 50 punktą ir 2020 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Cambodge ir CRF / Komisija, T‑246/19, EU:T:2020:415, 66, 68 ir 108 punktus).
37 Antra, dėl šio sprendimo 32 punkte nurodytoje jurisprudencijoje paminėto pirmojo kriterijaus visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip priminta šio sprendimo 4 punkte, ZMC neprivalo mokėti aptariamų papildomų muitų.
38 Vis dėlto iš jurisprudencijos matyti, kad tai, jog minėta ieškovė nemoka minėto muito, neturi lemiamos reikšmės, o tiesioginę sąsają galima konstatuoti remiantis ir kitomis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Kambodža ir CRF / Komisija, T‑246/19, EU:T:2020:415, 107 punktą).
39 Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad produktams, kurių KN kodas 9613 80 00, iki ginčijamo reglamento įsigaliojimo buvo taikoma konsoliduota 2,7 % norma, visų pirma dėl daugiašalių nuolaidų pagal GATT 1994. Antra, ginčijamu reglamentu laikinai sustabdytas šių nuolaidų taikymas ir šiems produktams taikomi papildomi 20 % ad valorem muitai. Trečia, pagal ginčijamo reglamento 2 straipsnį iki jo taikymo sustabdymo Įgyvendinimo reglamentu 2021/2083 šiuos papildomus muitus Sąjunga taikė tiek laiko ir tokiu mastu, kiek Jungtinės Amerikos Valstijos taikė (arba iš naujo taikė) apsaugos priemones taip, kad tai galėjo daryti poveikį Sąjungos produktams. Ketvirta, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 9 ir 11 konstatuojamųjų dalių, Komisija manė, kad tinkamos pusiausvyros atkūrimo priemonės turėtų apimti komercinės politikos priemones, kuriomis visų pirma būtų nustatyti papildomi muitai, proporcingi Jungtinių Amerikos Valstijų įvestų apsaugos priemonių poveikiui, tačiau jų neviršijantys. Penkta, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 7 ir 8 konstatuojamųjų dalių, tokie muitai atitiko Jungtinių Amerikos Valstijų nustatytas apsaugos priemones, kurios galėjo turėti didelį neigiamą ekonominį poveikį susijusioms Sąjungos pramonės šakoms. Šešta, kaip nurodyta šio sprendimo 29 punkte, ieškovės teigia, kad ZMC yra vienintelė žinoma Jungtinėse Valstijose įsisteigusi produktų, kurių KN kodas 9613 80 00 ir kurioms taikomi papildomi aptariami muitai, gamintoja ir eksportuotoja. Septinta, minėtus produktus į Sąjungą visų pirma importuoja ZMC patronuojamosios įmonės; jos ir privalo mokėti tuos muitus. Aštunta, iš informacijos, kurią ieškovės pateikė atsakydamos į proceso organizavimo priemonę, matyti, kad 2021 m., t. y. tų muitų galiojimo laikotarpiu, šių patronuojamųjų įmonių į Sąjungą importuotų produktų dalis sudarė daugiau nei 80 % į Sąjungą importuotų ZMC produktų kiekio.
40 Taigi, pirma, reikia konstatuoti, kad, ginčijamame reglamente nustatytomis pusiausvyros atkūrimo priemonėmis, taikant papildomus ir šių apsaugos priemonių poveikiui proporcingus muitus, analogiškai kaip Jungtinių Amerikos Valstijų nustatytomis apsaugos priemonėmis, siekiama sukelti neigiamą ekonominį poveikį Jungtinių Valstijų įmonių, eksportuojančių į Sąjungą produktus, kuriems taikomos šios priemonės (įskaitant ZMC, kaip vienintelę produktų, kurių KN kodas 9613 80 00, gamintoją ir eksportuotoją), veiklai dėl šio sprendimo 29 punkte nurodytų priežasčių. Be to, nagrinėjamu atveju ZMC patiria dar didesnį poveikį, nes ji yra patronuojančioji bendrovė, jungianti bendroves, kurios iš Jungtinių Valstijų į Sąjungą importuoja daugiau kaip 80 % šių produktų, todėl pastarosioms ir tenka pareiga sumokėti didžiąją dalį ginčijamame reglamente nustatytų papildomų muitų. Taigi reikia konstatuoti, kad, kalbant apie produktus, kurių KN kodas 9613 80 00, Komisijos priimtu ginčijamu reglamentu buvo tiesiogiai siekiama ZMC sukelti neigiamų pasekmių.
41 Antra, kadangi ginčijamu reglamentu sustabdomas konsoliduotos 2,7 % normos taikymas produktams, kurių KN 9613 80 00, ir jiems taikomi papildomi 20 % ad valorem muitai, jis turi įtakos teisei patekti į Sąjungos rinką, kuri šiems produktams buvo taikoma iki muitų įsigaliojimo (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Kambodža ir CRF / Komisija, T‑246/19, EU:T:2020:415, 60 ir 61 punktus). Kadangi Komisija tinkamai nepaneigė, kad ZMC yra vienintelė Jungtinėse Valstijose įsisteigusi šių produktų gamintoja ir eksportuotoja, reikia pripažinti, kad ginčijamas reglamentas taip pat turi įtakos ZMC produktams taikomai teisei patekti į Sąjungos rinką, vadinasi, šis reglamentas tai bendrovei sukelia tiesioginių teisinių pasekmių.
42 Šios išvados nekeičia Komisijos nurodyta aplinkybė, kad, įsigaliojus ginčijamam reglamentui, padidėjo ZMC į Sąjungos teritoriją eksportuojamų produktų kiekis. Viena vertus, ieškovės tvirtina, kad jis padidėjo visų pirma dėl to, kad buvo reorganizuotas jų produktų platinimas, o Sąjungos rinkoje padaugėjo prekybos vietų. Be to, jei ginčijamu reglamentu nebūtų buvę nustatyta muitų, prekybos vietų galėjo padaugėti dar labiau. Be to, reikėtų pažymėti, kad aptariami muitai buvo taikomi palyginti trumpai, t. y. nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kita vertus, tai, kad nėra neigiamų pasekmių, kurių siekiama priimant reglamentą, kuriuo nustatomos pusiausvyros atkūrimo priemonės (pavyzdžiui, ginčijamas reglamentas), neturi lemiamos reikšmės vertinant tiesioginės sąsajos kriterijų, nes pakanka, kad dėl aptariamo akto automatiškai ir iš karto pasikeičia ieškovės teisinė padėtis. Dėl šio sprendimo 40 ir 41 punktuose išdėstytų priežasčių ginčijamas reglamentas automatiškai ir iš karto sukėlė tiesioginių pasekmių ZMC teisinei padėčiai.
43 Taigi darytina išvada, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su ZMC, vadinasi, ji turi teisę pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
44 Pagal proceso ekonomiškumo pagrindais grindžiamą suformuotą jurisprudenciją, jei dėl to paties akto pareiškiami keli ieškiniai ir nustatoma, kad vienas ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, nereikia nagrinėti kitų ieškovų teisės jį pareikšti (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Comitato „Venezia vuole vivere“ ir kt. / Komisija, C‑71/09 P, C‑73/09 P ir C‑76/09 P, EU:C:2011:368, 37 punktą ir 2019 m. spalio 24 d. Sprendimo EPSU ir Goudriaan / Komisija, T‑310/18, EU:T:2019:757, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
45 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ZMC turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, nereikia nagrinėti, ar Zippo GmbH ir Zippo SAS turi reikiamą teisę pareikšti ieškinį dėl šio reglamento pagal SESV 263 straipsnį.
46 Taip pat reikia pažymėti, kad ieškovės yra suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento, o Komisija šios aplinkybės neginčija.
47 Šiuo klausimu tai, kad įsigaliojus ginčijamam reglamentui aptariamų papildomų ad valorem muitų taikymas buvo sustabdytas Įgyvendinimo reglamentu 2021/2083 po ieškinio pareiškimo, atsižvelgiant į jo dalyką, neturi įtakos ieškovių suinteresuotumui pareikšti ieškinį. Minėtu įgyvendinimo reglamentu ginčijamas reglamentas nebuvo nei panaikintas, nei pašalintas iš Sąjungos teisinės sistemos, todėl ir toliau yra jos dalis. Be to, Įgyvendinimo reglamente 2021/2083 numatyta, kad šis sustabdymas turėtų baigtis 2023 m. gruodžio 31 d. Ieškovės iki šiol išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį teisme dar ir todėl, kad siekia išvengti inkriminuojamų pažeidimų pasikartojimo ateityje, visų pirma to, kad gali būti nustatyti papildomi aptariami muitai (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑595/14, EU:C:2015:847, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Distillerie Bonollo ir kt. / Taryba, T‑431/12, EU:T:2018:251, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
48 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys turi būti pripažintas priimtinu.
Dėl esmės
49 Grįsdamos ieškinį, ieškovės nurodo penkis pagrindus.
50 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti penktąjį pagrindą, grindžiamą gero administravimo principo pažeidimu.
51 Ieškovės tvirtina, kad Komisija rinko informaciją (į šį procesą daroma nuoroda ginčijamo reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje) nesilaikydama gero administravimo principo. Visų pirma rinkimas nebuvo skaidrus, nes vyko beveik nepastebimoje (ir sunkiai prieinamoje) Prekybos GD interneto svetainės dalyje. Be to, nors Komisija ir neprivalėjo informacijos apie šį procesą paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jos paskelbimas būtų atitikęs gero administravimo principą. Galiausiai dėl šio proceso ieškovės nebuvo išklausytos prieš priimant ginčijamą reglamentą ir, atsižvelgiant į tai, kokios griežtos priemonės buvo numatytos dėl jų interesų, nebuvo paisyta jų teisės būti išklausytoms, o tai reiškia Chartijos 41 straipsnio 2 dalies pažeidimą.
52 Komisija tvirtina, kad rengiant ginčijamą reglamentą informacija buvo renkama griežtai laikantis Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Komisija nurodo gavusi suinteresuotųjų asmenų atsakymus ir taip patvirtino, kad proceso eigoje buvo komunikuojama veiksmingai. Be to, paisant teisės būti išklausytam, Komisija neprivalo kreiptis į kiekvieną įmonę, kurios ekonominei veiklai gali turėti įtakos pusiausvyros atkūrimo priemonės. Ši teisė, jos teigimu, yra tinkamai apsaugota, internete išplatinus viešą pranešimą, kuriame suinteresuotieji asmenys gali rasti informaciją ir pareikšti savo susidomėjimą, įskaitant prašymą suteikti informacijos, patarimų ar surengti pokalbį.
53 Pirma, reikia atmesti ieškovių priekaištus dėl to, kaip Komisija pasirinko komunikuoti, organizuodama Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos rinkimą prieš priimant ginčijamą reglamentą, ir dėl šios komunikacijos neskaidrumo.
54 Tais atvejais, kai Komisija ketina priimti įgyvendinimo aktą pagal Reglamento Nr. 654/2014 4 straipsnio 1 dalį, visų pirma siekdama iš naujo subalansuoti nuolaidas prekybos su trečiosiomis šalimis santykiuose pagal minėto reglamento 3 straipsnio c punktą, to reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija renka informaciją ir nuomones dėl Sąjungos ekonominių interesų, susijusių su tam tikrais prekių ar paslaugų sektoriais arba tam tikrais kitais aspektais; tam Komisija skelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ar kitomis tinkamomis viešųjų ryšių priemonėmis, ten nurodydama, per kokį laikotarpį tokia informacija turi būti pateikta; be to, ji atsižvelgia į gautą informaciją.
55 Kaip pripažįsta pačios ieškovės, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnio 1 dalį Komisija neprivalėjo informuoti suinteresuotųjų asmenų apie šio informacijos rinkimo eigą išimtinai paskelbdama apie tai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir kad apie šį informacijos rinkimą ji taip pat galėjo paskelbti „kitomis tinkamomis viešųjų ryšių priemonėmis“.
56 Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų matyti, kad, kiek tai susiję su ginčijamu reglamentu, iki jo priėmimo surinkta informacija pagal Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnio 1 dalį buvo viešinama Komisijos Prekybos GD interneto svetainės puslapyje „Konsultacijos“. Tame puslapyje visuomenė galėjo susipažinti su informacija apie Komisijos tarnybų vykdomas konsultacijas prekybos politikos srityje, visų pirma tam, kad galėtų jose dalyvauti.
57 Be to, atsižvelgiant į tuos byloje esančius dokumentus, reikia pažymėti, kad prieš priimdama ginčijamą reglamentą Komisija paprašė suinteresuotųjų asmenų pateikti informacijos, tam užpildant specialią formą, pateiktą tame pačiame Prekybos GD interneto svetainės puslapyje. Projekto teikimo dokumente, prie kurio buvo pridėta minėta forma, be kita ko, buvo išdėstyta, kaip numatoma rinkti atitinkamą informaciją, išvardytos priemonės, kurių Komisija ketina imtis gavusi informacijos, taip pat nurodytas terminas, iki kurio suinteresuotieji asmenys galėjo Komisijai el. paštu pateikti ją ir nuomones (t. y. iki 2020 m. kovo 13 d. 12.00 val. Briuselio (Belgija) laiku). Nors šalys sutinka, kad ieškovės šiose konsultacijose nedalyvavo, vis dėlto Komisija, per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus, patvirtino gavusi šešių suinteresuotųjų asmenų pastabas, tačiau jos nebuvo susijusios su produktais, kurių KN kodas 9613 80 00.
58 Taigi reikia pripažinti, kad Komisija šio sprendimo 56 ir 57 punktuose apibūdintais veiksmais nepažeidė Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnio.
59 Antra, dėl tariamo ieškovių teisės būti išklausytoms pažeidimo reikia priminti, kad visuose Sąjungos aktuose reikia gerbti pagrindines teises, nes ši pagarba yra jų teisėtumo, kurį pagal SESV nustatytą išsamią teisių gynimo priemonių sistemą turi kontroliuoti Sąjungos teismas, sąlyga (2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 285 punktas).
60 Taip pat reikia priminti, kad Komisija privalo laikytis pagrindinių Sąjungos teisių per administracinę procedūrą, skirtą apsisaugoti nuo Sąjungos narėmis nesančių valstybių taikomų prekybos politikos priemonių; viena iš šių teisių yra Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą. Remiantis su gero administravimo principu susijusia jurisprudencija, tais atvejais, kai Sąjungos institucijos turi diskreciją, Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų užtikrinimas per administracines procedūras turi dar didesnę svarbą (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo JBF RAK / Taryba, T‑555/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:262, 112 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Rusal Armenal / Taryba, T‑512/09 RENV, EU:T:2017:26, 189 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. kovo 12 d. Sprendimo Eurofer / Komisija, T‑835/17, EU:T:2020:96, 143 punktą).
61 Be to, reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mukarubega, C‑166/13, EU:C:2014:2336, 43 punktas).
62 Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę. Be to, reikia nurodyti, kad teise būti išklausytam siekiama dvejopo tikslo. Pirma, ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, antra, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam visų pirma siekiama užtikrinti, kad bet koks asmens nenaudai priimtas sprendimas būtų priimtas gerai susipažinus su bylos aplinkybėmis, ir jos tikslas, be kita ko, yra sudaryti galimybę kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba suinteresuotajam asmeniui – pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina sprendimo priėmimą, nepateisina jo priėmimo arba pateisina vieno ar kito sprendimo priėmimą (žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo EIVT / De Loecker, C‑187/19 P, EU:C:2020:444, 68 ir 69 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
63 Reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas patvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir labai plačią jos taikymo sritį Sąjungos teisinėje sistemoje, atsižvelgdamas į tai, kad ji turi būti taikoma vykstant bet kokiam procesui, kuriam pasibaigus asmeniui gali būti priimtas jam nepalankus aktas. Pagal Bendrojo Teismo jurisprudenciją reikalaujama paisyti teisės būti išklausytam, net kai taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo nėra aiškiai numatyta (žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 326 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
64 Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas yra esminis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris apima teisę būti išklausytam, teisės akto nuostata negalima uždrausti jį taikyti arba apriboti, o jo laikymasis turi būti užtikrintas, net jei nėra specialaus reglamentavimo arba egzistuojančiu reglamentavimu šio principo nepaisoma (žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 327 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
65 Teisė būti išklausytam, kaip Sąjungos teisės sistemos principas ir pagrindinė teisė, taikoma, kai administracija ketina priimti nepalankų aktą, t. y. aktą, kuris gali neigiamai paveikti asmens ar atitinkamos valstybės narės interesus, nes jos taikymas nepriklauso nuo to, ar šiuo klausimu antrinėje teisėje įtvirtinta aiški norma (2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑260/11, EU:T:2014:555, 64 punktas).
66 Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad jokia Reglamento Nr. 654/2014 nuostata aiškiai neatima ir neriboja įmonių, kurių produktams taikomos Komisijos pagal minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalį priimtame įgyvendinimo akte numatytos pusiausvyros atkūrimo priemonės, teisės būti išklausytoms.
67 Be to, Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnio 1 dalimi tiek, kiek joje numatyta Komisijos pareiga rinkti informaciją ir nuomones dėl Sąjungos ekonominių interesų, susijusių su tam tikrais prekių ar paslaugų sektoriais, arba tam tikrais kitais aspektais, nėra įgyvendinama šių įmonių teisė būti išklausytoms. Konkretūs pastarųjų interesai skiriasi nuo ekonominių Sąjungos interesų; tai visų pirma pasakytina apie trečiosios valstybės įmonę. Reikia pripažinti, kad jei įmonė pateikė informacijos ar nuomonę, negalima atmesti galimybės, kad kartu ji naudingai ir veiksmingai išreiškė su savo asmenine padėtimi susijusius savo interesus ar klausimus. Vis dėlto, jeigu įmonė, kurios interesus gali neigiamai paveikti Komisijos pagal minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalį priimtame įgyvendinimo akte numatytos priemonės, nedalyvavo renkant tokią informaciją, nėra pagrindo teigti, kad jai Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuojama teisė būti išklausytai nebuvo pažeista vien dėl to, kad Komisija įvykdė savo pareigą rinkti informaciją pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.
68 Antra, reikia atsižvelgti į tai, kad, remiantis Reglamento Nr. 654/2014 3 straipsnio c punktu ir 4 straipsnio 1 dalimi, ginčijamame reglamente numatytomis priemonėmis siekiama atkurti nuolaidų pusiausvyrą prekybos santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tam taikant prekybos politikos priemones, t. y. sustabdant muitų tarifų nuolaidų taikymą ir nustatant papildomus muitus, visų pirma – produktams, kurių KN kodas 9613 80 00.
69 Taigi aptariamos pusiausvyros atkūrimo priemonės, iš esmės esančios Europos Sąjungos ir šios trečiosios valstybės prekybos santykių dalis, nėra skirtos iš šios trečiosios valstybės į Europos Sąjungą eksportuojamų produktų, kuriems taikomi šie padidinti muitai, gamintojams.
70 Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 654/2014 4 straipsnio 1 dalį Komisija, remdamasi šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punktu, gali pasinaudoti pusiausvyros atkūrimo teise ir nustatyti prekybos politikos priemones, iš esmės lygiavertes nuolaidų, kurioms turėjo įtakos atitinkamos trečiosios valstybės priimtos apsaugos priemonės, lygiui.
71 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 7 konstatuojamosios dalies, Komisija laikėsi nuomonės, kad Jungtinių Amerikos Valstijų priimtos apsaugos priemonės gali turėti didelį neigiamą ekonominį poveikį susijusioms Sąjungos pramonės šakoms. Tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte, reikia konstatuoti, kad ginčijamu reglamentu nustatytomis pusiausvyros atkūrimo priemonėmis, taikant papildomus ir šių apsaugos priemonių poveikiui proporcingus muitus, analogiškai kaip Jungtinių Amerikos Valstijų nustatytomis apsaugos priemonėmis, siekiama sukelti neigiamą ekonominį poveikį Jungtinių Valstijų įmonių, eksportuojančių į Sąjungą produktus, kuriems taikomos šios priemonės, veiklai.
72 Taigi Reglamento Nr. 654/2014 4 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtame įgyvendinimo akte numatyta pusiausvyros atkūrimo priemonė, net jeigu ji taikoma ne pagal individualią procedūrą su ja susijusius produktus eksportuojančioms įmonėms, gali turėti neigiamą poveikį šių įmonių interesams.
73 Šio sprendimo 63 punkte nurodytoje Bendrojo Teismo jurisprudencijoje plačiai aiškinama teisė būti išklausytam, kuri užtikrinama kiekvienam asmeniui vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimtas jam nepalankus sprendimas. Todėl negalima atmesti galimybės, kad produktus, kuriems taikomos Reglamento Nr. 654/2014 4 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtame reglamente numatytos pusiausvyros atkūrimo priemonės (visų pirma – papildomi muitai), eksportuojančios įmonės gali remtis Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuojama teise būti išklausytoms per šių priemonių priėmimo procedūrą.
74 Savo atsiliepime į ieškinį ir per teismo posėdį Komisija teigė, kad pagal Reglamento Nr. 654/2014 4 straipsnio 1 dalį įgyvendinimo akto priėmimo procedūroje nereikalaujama nustatyti gamintojus ar eksportuotojus, kurių produktams gali būti taikomos pusiausvyros atkūrimo priemonės. Vis dėlto pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą ir atsižvelgiant į šio sprendimo 62 ir 63 punktuose primintą jurisprudenciją, kai vykdydama minėto akto priėmimo procedūrą Komisija turi nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kurio interesus gali neigiamai paveikti tame akte numatytos priemonės, reikia konstatuoti, kad šis asmuo turi turėti galimybę pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina aptariamo akto priėmimą, jo nepriėmimą arba atitinkamą jo turinį.
75 Nagrinėjamu atveju per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus Komisija patvirtino, kad per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą jai buvo žinoma ne tik tai, kad aptariami papildomi muitai turėjo būti taikomi, be kita ko, ieškovių produktams, bet ir tai, kad šie muitai buvo didžiąja dalimi su jomis susiję.
76 Be to, reikia pažymėti, kad nors Zippo prekės ženklu žymimi produktai buvo nustatyti per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą, Komisija tai padarė ne pagal Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnio 1 dalį surinktos informacijos pagrindu. Kaip nurodyta šio sprendimo 57 punkte, per teismo posėdį Komisija nurodė negavusi informacijos apie produktus, kurių KN kodas 9613 80 00. Vadinasi, reikia pripažinti, kad Komisija savo iniciatyva nustatė ieškovių produktus, kuriems taikomos ginčijamame reglamente numatytos pusiausvyros atkūrimo priemonės.
77 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ieškovės turėjo teisę būti išklausytos per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą.
78 Vis dėlto naudojimuisi teise būti išklausytam gali būti taikomi apribojimai pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį; joje numatyta:
„Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“
79 Pagal suformuotą jurisprudenciją pagrindinės teisės, kaip antai teisės į gynybą laikymasis, nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis pačią taip užtikrinamų teisių esmę (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka), C‑791/19, EU:C:2021:596, 207 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 337 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
80 Nagrinėjamu atveju, kadangi Komisija ginčija pačią ieškovių teisę būti išklausytoms, ji neteigia, kad minėtos teisės apribojimas šios bylos aplinkybėmis pateisinamas su viešojo intereso tikslų siekimu grindžiamais argumentais. Ji kaip tik iš esmės tvirtina, kad visai ginčijamo reglamento priėmimo procedūrai galiojo PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 8 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai ir kad informacija taip pat turėjo būti renkama nepažeidžiant tų nuostatų. Vadinasi, taip Komisija tvirtina, kad jei būtų laikiusis šiose nuostatose numatytos procedūros, jai iš esmės būtų pritrūkę laiko išklausyti ieškoves per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kiek laiko reikėjo skirti įvairiems jos etapams, visų pirma – Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnio 1 dalyje numatytam informacijos rinkimui, taip pat į taikytinose PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių nuostatose įtvirtintus terminus. Per teismo posėdį ji taip pat teigė, kad aptariamos pusiausvyros atkūrimo priemonės turėjo būti priimtos iki 2020 m. balandžio 1 d., siekiant nepažeisti PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių nuostatų, ir kad ji informacijos rinkimui negalėjo skirti daugiau nei vieną savaitę 2020 m. kovo mėn.
81 Šiuo klausimu, kaip teigia Komisija, reikia pažymėti, kad ginčijamas reglamentas turėjo būti priimtas laikantis PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 8 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų; toje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad trečiosios valstybės, priėmusios apsaugos priemones, prekybos nuolaidų taikymas turi būti sustabdytas per 90 dienų nuo šių priemonių taikymo pradžios ir per 30 dienų nuo rašytinio pranešimo PPO Prekybos prekėmis tarybai apie šį sustabdymą. Taigi pagal šias nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų priimtos priemonės (dėl jų ir buvo priimtas ginčijamas reglamentas) įsigaliojo 2020 m. vasario 8 d., Komisijos priimtos pusiausvyros atkūrimo priemonės turėjo įsigalioti per 90 dienų, t. y. ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 8 d. Be to, Komisija turėjo apie tai pranešti PPO Prekybos prekėmis tarybai likus ne mažiau nei 30 dienų iki šios datos, t. y. ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 7 d.
82 Pažymėtina, kad laikantis šių terminų ginčijamas reglamentas buvo priimtas 2020 m. balandžio 6 d.
83 Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 75 ir 76 punktų, Komisija savo iniciatyva nustatė, kad ginčijamame reglamente (tuo metu dar nepriimtame) numatytos pusiausvyros atkūrimo priemonės buvo skirtos Zippo prekių ženklu žymimiems produktams.
84 Tokiomis aplinkybėmis Komisija privalėjo ne tik užtikrinti PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 8 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų laikymąsi, bet ir išklausyti ieškoves, kurios, kaip konstatuota šio sprendimo 77 punkte, turėjo teisę būti išklausytos per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą.
85 Šiuo atveju Komisija tik teigia, kad minėtos nuostatos egzistuoja, tačiau nenurodo, kaip dėl numatytų terminų laikymosi ji negalėjo išklausyti ieškovių. Šiuo klausimu, pirma, reikia atsižvelgti į tai, kad Komisijai buvo žinomi ne tik minėti terminai, bet ir iki kada reikėjo priimti ginčijamą reglamentą. Antra, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytos išnašos, Komisijos pasirinkimas atsakant į Jungtinių Amerikos Valstijų priimtas apsaugos priemones priimti Reglamente Nr. 654/2014 numatytas pusiausvyros atkūrimo priemones buvo oficialiai įformintas 2020 m. kovo 6 d. PPO pateiktame prašyme surengti konsultacijas, remiantis PPO susitarimu dėl apsaugos priemonių. Trečia, nors Komisija teismo posėdyje nurodė, kad „negalėjo“ informacijos rinkimui pagal Reglamento Nr. 654/2014 9 straipsnį „skirti daugiau nei vieną savaitę 2020 m. kovo mėn.“, ji nepaaiškina, nei kodėl būtų reikėję daugiau laiko išklausyti ieškoves (įgyvendinant joms suteiktą teisę), nei kodėl ieškovių pastabų nebuvo galima prašyti pateikti tuo pat metu, kai buvo renkama informacija (arba net vėliau), t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d., kai PPO buvo pateiktas prašymas pradėti konsultacijas, iki 2020 m. balandžio 1 d. (iki tos dienos, kaip teigia Komisija, turėjo būti priimtos aptariamos pusiausvyros atkūrimo priemonės). Ketvirta, kaip nurodyta šio sprendimo 57 punkte, Komisija gavo tik šešias suinteresuotųjų asmenų pastabas; reikia pažymėti, kad ji nepateikia jokių argumentų, kurie paaiškintų, kaip nagrinėdama ieškovių pastabas kartu su šioms šešiomis pastabomis, gautomis 2020 m. kovo 6–13 d., ji nebūtų spėjusi priimti ginčijamo reglamento, laikydamasi PPO susitarime dėl apsaugos priemonių nuostatų įtvirtintų terminų, kartu užtikrindama ieškovių teisę būti išklausytoms pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.
86 Taigi, nesant įrodymų, kad Komisija negalėjo tinkamai išklausyti ieškovių per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą (nors ji pripažino per šią procedūrą nustačiusi ieškoves savo iniciatyva), reikia pripažinti, kad ji turėjo pakankamai laiko tam, kad leistų ieškovėms pasinaudoti teise būti išklausytoms.
87 Žinoma, dėl tariamo gero administravimo principo pažeidimo aptariamas reglamentas gali būti panaikintas tik jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos procedūros rezultatams ir taip konkrečiai paveikti ieškovės teisę į gynybą (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Yuanping Changyuan Chemicals / Taryba, T‑310/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:295, 224 ir 225 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto šiuo atveju ieškovė privalo įrodyti ne tai, kad Komisija būtų priėmusi kitokį sprendimą, o tik tai, kad tokia prielaida nėra visiškai atmestina, nes, jei procedūrinio pažeidimo nebūtų, ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą (žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Yuanping Changyuan Chemicals / Taryba, T‑310/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:295, 214 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
88 Šiuo klausimu ieškovės ieškinyje, be kita ko, teigia, kad ginčijamo reglamento priėmimo metu jų produktams numatytos pusiausvyros atkūrimo priemonės, palyginti su kitomis Jungtinių Valstijų pramonės šakomis, buvo griežčiausios tiek dėl savo apimties, tiek dėl dydžio. Jos taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vienai įmonei skirta priemonė (dėl kurios jai tenka visos aptariamų pusiausvyros atkūrimo priemonių pasekmės) yra itin griežta, taip pat į tai, kad jų produktai nėra susiję su produktais, kuriems taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų priimtos apsaugos priemonės, todėl Komisijos taikomos priemonės negali kompensuoti šių apsaugos priemonių poveikio. Ieškovės taip pat tvirtina, kad Komisijos priimta priemonė yra diskriminacinė, nes skirta konkrečiai joms, nors institucija galėjo pasirinkti kitus produktus, kurie būtų susiję su keliomis įmonėmis, ir teisingiau paskirstyti aptariamas pusiausvyros atkūrimo priemones.
89 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad jeigu ieškovės būtų galėjusios pasinaudoti teise būti išklausytoms per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą, jos būtų galėjusios visų pirma remtis šio sprendimo 88 punkte nurodytais argumentais.
90 Kadangi ZMC yra vienintelė aptariamų produktų gamintoja ir eksportuotoja, dėl šio sprendimo 29 punkte išdėstytų priežasčių negalima atmesti galimybės, kad jeigu prieš priimdama ginčijamą reglamentą Komisija būtų išklausiusi ieškoves, jo turinys būtų buvęs kitoks.
91 Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą pažeidė ieškovių teisę būti išklausytoms (taigi ir gero administravimo principą), ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos bylos baigčiai.
92 Tokiomis aplinkybėmis ieškinio penktąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu, o ginčijamą reglamentą – panaikinti tiek, kiek jis susijęs su produktais, kurių KN kodas yra 9613 80 00, nenagrinėjant kitų ieškinio pagrindų ir nesprendžiant dėl ieškovių 2023 m. sausio 10 d. raštu pateiktų įrodymų priimtinumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
93 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovių pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2020 m. balandžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/502 dėl tam tikrų prekybos politikos priemonių, susijusių su tam tikrais Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktais, kiek jis siejamas su produktais, kurių KN kodas yra 9613 80 00.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2023 m. spalio 18 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.