Byla T-367/03

Yedaş Tarim ve Otomotiv Sanayi ve Ticaret AŞ

prieš

Europos Sąjungos Tarybą ir

Europos Bendrijų Komisiją

„Ieškinys dėl žalos atlyginimo − Tarptautiniai susitarimai − EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas − Muitų sąjunga tarp Europos Bendrijos ir Turkijos − Kompensuojamoji finansinė pagalba“

Sprendimo santrauka

1.      Tarptautiniai susitarimai – Bendrijos susitarimai – Tiesioginis veikimas

(EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnis)

2.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas

(EB 226 straipsnis ir EB 288 straipsnio antroji pastraipa)

3.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Vienos iš sąlygų nebuvimas

(EB 288 straipsnio antroji pastraipa)

1.      Su trečiosiomis valstybėmis sudaryto Bendrijos susitarimo nuostata turi būti laikoma taikoma tiesiogiai, jei atsižvelgiant į jos tekstą, susitarimo tikslą ir pobūdį joje nustatytas aiškus ir konkretus įpareigojimas, kurio vykdymas arba veikimas nepriklauso nuo kito akto priėmimo.

Taip nėra Susitarimo, įsteigiančio Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, 2 straipsnio 1 dalies, kuri bendromis sąvokomis apibūdina šio susitarimo tikslą, atveju. Iš tikrųjų ši nuostata yra programinio pobūdžio. Ji nėra pakankamai konkreti ir besąlygiška, o jos vykdymas ar veikimas būtinai priklauso nuo vėlesnių aktų priėmimo, atmetant galimybę, kad ji galėtų tiesiogiai reguliuoti ūkio subjekto padėtį. Tas pats tinka ir to paties susitarimo 3 straipsnio 1 daliai; jo pirmoji pastraipa bendrai nustato šios asociacijos parengiamojo etapo tikslus; jo antroji pastraipa nurodo šio etapo taisyklėms nustatyti pridėtus protokolus. Tas pats pasakytina ir apie šio susitarimo 6 straipsnį, kuris yra institucinė nuostata, įsteigianti Asociacijos tarybą.

(žr. 39, 42–44 punktus)

2.      Kalbant apie Bendrijos deliktinę atsakomybę, Bendrija negali būti baudžiama už tariamai nepakankamą Turkijai suteiktą finansinę paramą, nes toks nepakankamumas atsirado dėl vienos valstybės narės prieštaravimo. Net darant prielaidą, jog šis prieštaravimas galėtų būti laikomas šios valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymu pagal Sutartį, Komisija neprivalo pradėti procedūros dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį. Todėl tai, kad Komisija nepradėjo tokios procedūros, bet kuriuo atveju nėra neteisėta ir, vadinasi, dėl to negali kilti Bendrijos deliktinė atsakomybė.

(žr. 50–51 punktus)

3.      Bendrijos deliktinė atsakomybė EB 288 straipsnio antrosios pastraipos prasme taikoma tuo atveju, kai tenkinamos visos sąlygos: institucijų veiksmų neteisėtumas, žalos tikrumas ir priežastinio ryšio tarp tariamų veiksmų ir nurodytos žalos buvimas. Jei nors viena iš šių Bendrijos deliktinės atsakomybės sąlygų nėra tenkinama, visas ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas nesant būtinybės nagrinėti kitų minėtos atsakomybės taikymo sąlygų.

(žr. 34, 62 punktus)