BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. vasario 15 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, nustatytos atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje – Asmenų, subjektų ir įstaigų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašai – Ieškovės pavadinimo įtraukimas į sąrašus ir palikimas juose – „Už represijas atsakingo asmens“ sąvoka – Vertinimo klaida – Proporcingumas“
Byloje T‑536/21
Belaeronavigatsia, įsteigta Minske (Baltarusija), atstovaujama avocat M. Michalausko,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą R. Meyer ir S. Van Overmeire,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos C. Giolito ir M. Carpus Carcea,
įstojusios į bylą šalies,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Svenningsen, teisėjai J. Laitenberger ir M. Stancu (pranešėja),
posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2022 m. lapkričio 30 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Belaeronavigatsia prašo panaikinti 2021 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/1001, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (OL L 219 I, 2021, p. 67), 2021 m. birželio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/999, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 8a straipsnio 1 dalis (OL L 219 I, 2021, p. 55) (toliau kartu – pirminiai aktai), 2022 m. vasario 24 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/307, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (OL L 46, 2022, p. 97), ir 2022 m. vasario 24 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/300, kuriuo įgyvendinamas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 8a straipsnis dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (OL L 46, 2022, p. 3) (toliau kartu – aktai dėl palikimo sąrašuose), tiek, kiek šie aktai (toliau kartu – ginčijami aktai) su ja susiję.
Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo
2 Ieškovė Belaeronavigatsia yra Baltarusijos valstybinė įmonė, kuri reguliuoja oro erdvę ir teikia pagalbą skrydžiams Baltarusijoje.
3 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis Europos Sąjungos nuo 2004 m. atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, kiek tai susiję su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis. Konkrečiai kalbant, ji susijusi su nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų ir represijų, kurios brutaliai vykdomos prieštaraujančiųjų prezidento A. Lukašenkos režimui atžvilgiu, suintensyvėjimu po 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuos Sąjunga laiko nesuderinamais su tarptautinėmis normomis.
4 Europos Sąjungos Taryba 2006 m. gegužės 18 d., remdamasi SESV 75 ir 215 straipsniais, priėmė Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl riboja[mųjų] priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 134, 2006, p. 1), o 2012 m. spalio 15 d., remdamasi ESS 29 straipsniu, – Sprendimą 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (OL L 285, 2012, p. 1).
5 Pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir Reglamento Nr. 765/2006, iš dalies pakeisto 2012 m. lapkričio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1014/2012, 2 straipsnio 4 dalį, kurioje daroma nuoroda į pirmąją nuostatą, įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja visų pirma asmenys, subjektai arba įstaigos, kurie yra atsakingi už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ar represijas prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją arba savo veikla kitaip smarkiai kenkia demokratijai ar teisinei valstybei Baltarusijoje (toliau – ginčijamas bendrasis kriterijus).
6 Pirminiais aktais ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į Sprendimo 2012/642 priede ir Reglamento Nr. 765/2006 I priede esančius asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus (toliau kartu – aptariami sąrašai).
7 Pirminiuose aktuose Taryba ieškovės pavadinimo įtraukimą į aptariamus sąrašus pateisino tokiais motyvais:
„Valstybės valdoma įmonė BELAERONAVIGATSIA yra atsakinga už skrydžių valdymą Baltarusijoje. Todėl ji yra atsakinga už [skrydį FR4978] vykdžiusio orlaivio nukreipimą 2021 m. gegužės 23 d. į Minsko oro uostą be tinkamo pagrindimo. Šio politiškai motyvuoto sprendimo tikslas buvo areštuoti ir sulaikyti opozicijos žurnalistą Raman Pratassevitch ir Sofia Sapega ir šis sprendimas yra represijų prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją forma.
Todėl valstybės valdoma įmonė BELAERONAVIGATSIA yra atsakinga už represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją.“
8 2021 m. birželio 22 d. raštu Taryba ieškovei pateikė individualų pranešimą apie jos pavadinimo įtraukimą į aptariamus sąrašus ir pridėjo pirminių aktų kopiją. Tame rašte Taryba informavo ieškovę apie tai, kad ši turi galimybę prašyti peržiūrėti sprendimą įtraukti jos pavadinimą į aptariamus sąrašus ir ginčyti tą sprendimą Bendrajame Teisme.
9 2021 m. lapkričio 3 d. rašte ieškovė užginčijo jos pavadinimo įtraukimą į aptariamus sąrašus ir paprašė Tarybos persvarstyti savo sprendimą.
10 2022 m. sausio 17 d. rašte Taryba atsakė į prašymą dėl sprendimo dėl ieškovės persvarstymo ir pateikė jai dokumentą WK 15389/2021 INIT. Tame rašte ji informavo ieškovę apie ketinimą palikti jos pavadinimą aptariamuose sąrašuose ir apie galimybę iki 2022 m. vasario 2 d. pateikti pastabas šiuo klausimu.
11 2022 m. sausio 26 d. ir vasario 1 d. raštais ieškovė užginčijo dokumente WK 15389/2021 INIT surinktų įrodymų svarbą ir paprašė Tarybos persvarstyti sprendimą įtraukti jos pavadinimą į aptariamus sąrašus.
12 Aktais dėl palikimo sąrašuose ieškovės pavadinimas aptariamuose sąrašuose buvo paliktas iki 2023 m. vasario 28 d., o šio palikimo motyvai buvo tokie:
„Valstybės valdoma įmonė „Belaeronavigatsia“ yra atsakinga už skrydžių valdymą Baltarusijoje. Todėl jai tenka atsakomybė už [skrydį FR4978] vykdžiusio orlaivio nukreipimą 2021 m. gegužės 23 d. į Minsko oro uostą be tinkamo pagrindimo. Šio politiškai motyvuoto sprendimo tikslas buvo areštuoti ir įkalinti opozicijos žurnalistą Raman Pratassevitch ir Sofia Sapega, ir tai yra represijų prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją forma.
Todėl valstybės valdoma įmonė „Belaeronavigatsia“ yra atsakinga už represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją.“
13 2022 m. vasario 25 d. rašte Taryba atsakė į šio sprendimo 11 punkte paminėtus ieškovės raštus ir pateikė jai dokumentus WK 1795/2022 INIT ir WK 1795/2022 ADD 1. Tame pačiame rašte Taryba pranešė ieškovei apie savo sprendimą palikti jos pavadinimą aptariamuose sąrašuose.
Šalių reikalavimai
14 2021 m. rugsėjo 1 d. pareikštame ieškinyje ieškovė iš pradžių ginčijo pirminius aktus tiek, kiek jie su ja susiję. 2022 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame pareiškime ieškovė patikslino savo reikalavimą, kad jis apimtų ir aktus dėl palikimo sąrašuose, kiek jie su ja susiję.
15 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus aktus tiek, kiek jie su ja susiję,
– priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16 Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, iš kurių pirmasis grindžiamas vertinimo klaida, o antrasis – proporcingumo principo nesilaikymu.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo vertinimo klaida
18 Šiame pagrinde ieškovė priekaištauja Tarybai, kad ši nusprendė, jog ginčijamas bendrasis kriterijus yra objektyvus kriterijus, pagal kurį nereikalaujama įrodyti, kad asmuo ar subjektas, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, ketino dalyvauti vykdant represijos aktą. Nepateikdama prieštaravimo dėl ginčijamo bendrojo kriterijaus neteisėtumo, ieškovė šiuo klausimu iš esmės teigia, kad Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 4 dalyje vartojama frazė „atsakinga už represijas“ rodo, kad šis kriterijus apima ketinimų elemento buvimą, taigi parodo, kad asmuo ar subjektas, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, ketino dalyvauti vykdant represijos aktą, dėl kurio yra kaltinamas.
19 Ieškovė tvirtina, kad Tarybai nepakako įrodyti, kam objektyviai priskiriamas skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio nukreipimas 2021 m. gegužės 23 d. į Minsko (Baltarusija) oro uostą; ji taip pat turėjo įrodyti ieškovės ketinimų elementą, t. y. tai, kad ji savo veiksmais sąmoningai dalyvavo vykdant represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją. Nesant tokių įrodymų, Taryba negalėjo daryti išvados, kad yra pakankamas faktinis pagrindas, rodantis ieškovės ketinimą dalyvauti vykdant represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją.
20 Pirma, ieškovė teigia, kad jos veiksmai buvo motyvuoti ne politiniais sumetimais, o – priešingai – pareigomis, tenkančiomis jai aviacijos saugos srityje kaip valstybės įmonei, kuriai pavesta reguliuoti oro erdvę ir teikti pagalbą skrydžiams pagal tarptautines konvencijas, kuriose dalyvauja Baltarusija. Taigi ieškovė veikė pagal 1971 m. rugsėjo 23 d. Monrealyje (Kanada) pasirašytą Konvenciją dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą ir 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) pasirašytą Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją.
21 Antra, ieškovė teigia, kad ja galėjo manipuliuoti jai nepriklausančios tarnybos, kurios informavo ją apie skrydį FR4978 vykdžiusiame orlaivyje esančią bombą, o ji, neturėdama keleivių sąrašo, neturėjo pagrindo įtarti apie tokią manipuliaciją. Ieškovės ginčijama aplinkybė, kad Minsko oro uostas elektroninį laišką su įspėjimu apie bombą gavo tik praėjus 24 minutėms po to, kai apie šį įspėjimą buvo pranešta skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio pilotui, nepaneigia jos sąžiningumo, nes ji veikė tik atsižvelgdama į Minsko oro uosto saugumo tarnybų gautą informaciją. Be to, ji negali būti laikoma atsakinga už skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio nukreipimą, nes tik pateikė rekomendaciją pilotui, o šis pats priėmė sprendimą nusileisti Baltarusijoje.
22 Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovės argumentais.
23 Primintina, kad pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 4 dalį įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja visų pirma asmenys, subjektai arba įstaigos, kurie yra atsakingi už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ar represijas prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją arba savo veikla kitaip smarkiai kenkia demokratijai ar teisinei valstybei Baltarusijoje.
24 Dėl ginčijamo bendrojo kriterijaus pobūdžio reikia konstatuoti, kad Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 4 dalyje vartojama frazė „atsakingi už represijas“ neapibrėžta nei šiose, nei kitose Sprendimo 2012/642 ar Reglamento Nr. 765/2006 nuostatose.
25 Todėl šios frazės reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma pagal jos įprastą prasmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į jos vartojimo kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 10 d. Sprendimo EasyCar, C‑336/03, EU:C:2005:150, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2019 m. gegužės 7 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑239/17, EU:T:2019:289, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
26 Šiuo klausimu visų pirma reikia konstatuoti, kad bendrinėje kalboje frazė „atsakingas už“ reiškia asmenį, dėl kurio veiksmų ir (arba) veiklos atsirado pasekmė, apie kurią šiuos veiksmus atlikęs ir (arba) veiklą vykdęs asmuo žino arba apie kurią pagrįstai negali nežinoti.
27 Antra, iš konteksto, kuriame vartojama frazė „atsakingi už represijas“, būtent iš formuluotės „asmenys, subjektai arba įstaigos, kurie yra atsakingi už <...> represijas prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją arba savo veikla kitaip smarkiai kenkia demokratijai ar teisinei valstybei Baltarusijoje“ vartojimo Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 4 dalyje, matyti, kad teisės aktų leidėjas ginčijamu bendruoju kriterijumi siekė bendrai apimti bet kurį asmenį, subjektą arba įstaigą, kurių veikla smarkiai kenkia demokratijai ar teisinei valstybei Baltarusijoje. Be to, žodžio „kitaip“ vartojimas antroje minėtų nuostatų dalyje rodo teisės aktų leidėjo ketinimą represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją laikyti veiklos, kuri smarkiai kenkia demokratijai ar teisinei valstybei Baltarusijoje, rūšimi. Galiausiai žodžio „veikla“ vartojimas rodo teisės aktų leidėjo ketinimą apimti asmenis, subjektus arba įstaigas, kurie savo veikla smarkiai kenkia demokratijai ar teisinei valstybei Baltarusijoje dėl to, kad ši veikla prisideda prie šio kenkimo, neatsižvelgiant į tai, ar šiuo klausimu yra ketinimų elementas.
28 Trečia, dėl tikslų, kurių siekiama Sprendimu 2012/642 ir Reglamentu Nr. 765/2006, pirmiausia primintina, kad pagal ESS 21 straipsnio 2 dalies b punktą demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės principų įtvirtinimas ir rėmimas tarptautinėje scenoje yra vienas iš Sąjungos tikslų įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP).
29 Kaip matyti iš Sprendimo 2012/642 1 konstatuojamosios dalies, nagrinėjamu atveju ribojamosios priemonės Baltarusijai buvo nustatytos dėl to, kad šioje valstybėje toliau negerbiamos žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principai. Minėtomis priemonėmis siekiama daryti spaudimą prezidento A. Lukašenkos režimui, kad jis nutrauktų žmogaus teisių pažeidimus ir represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją.
30 Konstatuotina, kad požiūris, pagal kurį taikomasi į asmenis, subjektus ir įstaigas, kurių veiksmai ir (arba) veikla prisideda prie represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją, nuosekliai atitinka šio sprendimo 29 punkte paminėtą tikslą ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, bet kuriuo atveju negali būti laikomas netinkamu (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 147 punktą). Iš tiesų veiksmai ir (arba) veikla, prisidedanti prie žmogaus teisių pažeidimų ir represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją, turi būti nutraukti ne tik tuomet, kai šie veiksmai buvo atlikti, o veikla buvo vykdoma turint tam tikrų ketinimų, bet ir tuomet, kai negalima nustatyti jokio veiksmus atlikusių ir (arba) veiklą vykdžiusių subjektų ketinimų elemento.
31 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas bendrasis kriterijus turi būti aiškinamas taip, kad už represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją yra atsakingi asmenys, subjektai arba įstaigos, kurių veiksmai ir (arba) veikla, neatsižvelgiant į jų ketinimus, prisideda prie minėtų represijų, jeigu jie žino arba pagrįstai negali nežinoti apie savo veiksmų ir (arba) veiklos pasekmes.
32 Pažymėtina, kad – priešingai, nei teigia ieškovė – ribojamosios priemonės nėra baudžiamosios priemonės, kurių atveju reikia įrodyti atitinkamus veiksmus atlikusių ir (arba) atitinkamą veiklą vykdžiusių subjektų ketinimų elementą.
33 Ieškovei taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas nėra administracinė sankcija ir nepatenka į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 49 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio taikymo sritį.
34 Pirma, nė viena Sąjungos teisės nuostata nesuteikia baudžiamojo pobūdžio ribojamosioms lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonėms, kurios taikomos asmeniui, subjektui arba įstaigai remiantis su BUSP susijusiomis nuostatomis. Šios priemonės yra tikslinės prevencinės priemonės, kuriomis pagal ESS 21 straipsnio 2 dalies b punktą siekiama tarptautinėje scenoje įtvirtinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus.
35 Antra, Sprendimo 2012/642 nuostatomis, kuriomis nustatoma Baltarusijai taikoma lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo sistema, nesiekiama nei nubausti, nei užkirsti kelią kokio nors elgesio pasikartojimui. Jomis tik siekiama apsaugoti Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų, subjektų ir įstaigų turimą turtą, atsižvelgiant į ESS 21 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus tikslus (pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑256/11, EU:T:2014:93, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi suinteresuotųjų asmenų lėšos ir turtas ne konfiskuojami, o laikinai įšaldomi.
36 Trečia, šių nuostatų pasekmės yra ribotos trukmės ir gali būti atšauktos. Remiantis Sprendimo 2012/642 8 straipsniu, jomis numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas turi būti taikomas tam tikrą laikotarpį ir Taryba, kuri užtikrina nuolatinį jo stebėjimą, gali bet kuriuo metu nuspręsti jį nutraukti.
37 Taigi – priešingai, nei teigia ieškovė – ginčijamas bendrasis kriterijus yra su asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, veiksmais ir (arba) veikla susijęs objektyvus kriterijus, pagal kurį nereikalaujama įrodyti, kad jis aptariamais veiksmais ir (arba) veikla ketino dalyvauti vykdant represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Baltarusijoje.
38 Todėl nagrinėjamu atveju pakanka, kad Tarybos bylos medžiaga apimtų visumą pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad veiksmai, kuriais kaltinama ieškovė, kai buvo nukreiptas skrydį FR4978 vykdęs orlaivis, prisidėjo prie represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Baltarusijoje ir kad ieškovė žinojo arba pagrįstai negalėjo nežinoti apie šią savo veiksmų pasekmę.
39 Konstatuotina, kad – priešingai, nei teigia ieškovė – nei tai, kad veiksmas, kuriuo ji kaltinama, yra vienkartinis, nei tai, kad ji yra pagal viešąją teisę įsteigtas juridinis asmuo, kuriam pavesta reguliuoti oro erdvę ir teikti pagalbą skrydžiams Baltarusijoje, negali turėti įtakos teisminės kontrolės apimčiai ir Tarybai tenkančiai įrodinėjimo naštai, nes nei ESS 29 straipsnyje, nei SESV 215 straipsnyje, nei remiantis jais priimtuose ginčijamuose aktuose nedaroma skirtumo pagal tai, ar inkriminuojami veiksmai ir (arba) veikla yra vienkartiniai, ar pasikartojantys, ar pagal fizinių ar juridinių asmenų, kuriems gali būti taikomos ribojamosios priemonės, veiksmų ir (arba) veiklos pobūdį.
40 Dėl minėtos kontrolės apimties pažymėtina, kad iš jurisprudencijos matyti, jog siekiant Chartijos 47 straipsnyje garantuojamo teisminės kontrolės veiksmingumo reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, jog sprendimas, kuriuo buvo nustatytos ar paliktos galioti ribojamosios priemonės ir kuris individualiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, yra pagrįstas pakankamai svariais faktais (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktas). Vertinimas, ar faktai, kuriais rėmėsi Taryba, yra pakankamai svarūs, turi būti atliekamas nagrinėjant įrodymus ir informaciją ne atskirai, bet atsižvelgiant į jų kontekstą. Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jeigu Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad yra pakankamas subjekto, kuriam taikoma jo lėšų įšaldymo priemonė, ir režimo arba, apskritai, situacijų, su kuriomis kovojama, ryšys (žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Badica ir Kardiam / Taryba, T‑619/15, EU:T:2017:532, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
41 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šalys sutaria, jog ieškovė yra Baltarusijos valstybinė įmonė, kuriai pavesta reguliuoti oro erdvę ir teikti pagalbą skrydžiams Baltarusijoje, ir kad ji per savo skrydžių vadovą, kuris palaikė kontaktą su skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio pilotu (toliau – skrydžių vadovas), rekomendavo nukreipti orlaivį į Minsko oro uostą ir jame nusileisti, o tai sudarė sąlygas Baltarusijos valdžios institucijoms areštuoti žurnalistą ir opozicijos atstovą Raman Pratassevitch ir Sofia Sapega.
42 Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad iš skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio piloto ir skrydžių vadovo pokalbių stenogramos, kurią pateikė Baltarusijos valdžios institucijos ir kurios turinys pakartotas 2021 m. gegužės 25 d. Reuters interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje, kuris yra vienas iš Tarybos dokumente WK 6825/2021 INIT surinktų įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovės pavadinimo įtraukimas į aptariamus sąrašus pagal pirminius aktus, matyti, kad rekomendaciją nukreipti orlaivį į Minsko oro uostą pateikė ne už minėtą skrydį atsakinga oro transporto bendrovė ir ne išvykimo ar atvykimo oro uostai, o tik ieškovė.
43 Be to, iš kelių spaudos straipsnių, esančių dokumente WK 6825/2021 INIT, matyti, kad nukreipus skrydį FR4978 vykdžiusį orlaivį buvo areštuotas žurnalistas ir opozicijos atstovas Raman Pratassevitch ir Sofia Sapega, skridę tuo orlaiviu.
44 Taigi informacija, kuria disponavo Taryba priimdama pirminius aktus, yra pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų visuma, rodanti, kad tuo atveju, jeigu nebūtų buvę ieškovės rekomendacijos nusileisti Minsko oro uoste, skrydį FR4978 vykdęs orlaivis nebūtų buvęs nukreiptas į šį oro uostą, o nukreipus šį orlaivį buvo areštuotas žurnalistas ir opozicijos atstovas Raman Pratassevitch ir Sofia Sapega.
45 Šis areštas yra represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją aktas, nes, kaip matyti iš Tarybos pateiktų įrodymų, žurnalistas ir opozicijos atstovas Raman Pratassevitch buvo sulaikytas dėl to, kad Baltarusijos valdžios institucijos kaltina jį terorizmu dėl jo, kaip prezidento A. Lukašenkos režimui prieštaraujančio žurnalisto, veiklos. Be to, iš Tarybos pateiktų įrodymų matyti, kad šis areštas įvyko po 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuos Sąjunga laiko nesuderinamais su tarptautinėmis normomis ir po kurių suintensyvėjo nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai ir represijos, kurios brutaliai vykdomos prieštaraujančiųjų prezidento A. Lukašenkos režimui atžvilgiu.
46 Dėl ieškovės pavadinimo palikimo aptariamuose sąrašuose konstatuotina, kad informacija, su kuria tapo galima susipažinti po to, kai buvo priimti pirminiai aktai, t. y. dokumente WK 15389/2021 INIT pateikti spaudos straipsniai, dokumentuose WK 1795/2022 INIT ir WK 795/2022 INIT pateikta preliminari ataskaita, kurią Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija (ICAO) paskelbė 2022 m. sausio 7 d. po pirmojo faktinių aplinkybių tyrimo dėl skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio priverstinio nutupdymo, taip pat dokumente WK 1795/2022 ADD 1 pateiktas skrydžių vadovo liudijimas Lenkijos teisėsaugos institucijoms ir skrydžių valdymo bokšte per šiuos įvykius vykusių pokalbių įrašų, kuriuos jis padarė, stenograma, tik patvirtina ir paaiškina faktines aplinkybes, kurios buvo žinomos priimant pirminius aktus. Iš šių įrodymų matyti, kad Minsko oro uosto gautas elektroninis laiškas su įspėjimu apie bombą buvo išsiųstas – tariamai judėjimo „Hamas“, kuris greitai paneigė tai padaręs – po to, kai pilotas buvo informuotas apie šį tariamą įspėjimą. Be to, ieškovė paskelbė pavojų tik tuomet, kai pilotas pasiuntė nelaimės signalą „Mayday“ ir informavo skrydžių vadovą apie sprendimą leistis Minsko oro uoste.
47 Be to, pažymėtina, kad galutinė ICAO ataskaita – net jeigu buvo paskelbta 2022 m. liepos 19 d., t. y. po to, kai buvo priimti aktai dėl palikimo sąrašuose, – patvirtino 2022 m. sausio 7 d. preliminarioje ICAO ataskaitoje esančią informaciją (dėl galimybės remtis per teismo procesą gauta informacija žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Souruh / Taryba, T‑440/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:115, 93 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
48 Dėl ieškovės argumentų, kad, pirma, ja galėjo manipuliuoti jai nepriklausančios tarnybos, kurios informavo ją apie skrydį FR4978 vykdžiusiame orlaivyje esančią bombą, ir, antra, neturėdama keleivių sąrašo, ji neturėjo pagrindo įtarti apie tokią manipuliaciją, reikia konstatuoti, kad iš bylos medžiagos, būtent iš skrydžių vadovo liudijimo Lenkijos teisėsaugos institucijoms, kuris, be to, buvo pakartotas 2022 m. liepos 19 d. galutinėje ICAO ataskaitoje, matyti, kad ieškovės vadovai ir atitinkami jos darbuotojai puikiai žinojo, kad dalyvauja operacijoje, kurios tikslas – nukreipti skrydį FR4978 vykdžiusį orlaivį į Minsko oro uostą dėl su aviacijos sauga visiškai nesusijusių priežasčių.
49 Visų pirma skrydžių vadovas pareiškė, kad dar gerokai prieš skrydį FR4978 vykdžiusiam orlaiviui įskrendant į Baltarusijos oro erdvę ieškovės generalinis direktorius, lydimas nepažįstamo asmens, – ieškovė per teismo posėdį patvirtino, kad tas asmuo priklauso Baltarusijos valstybės saugumo komitetui (KGB), – atėjo pasikalbėti su jo vadovu ir vėliau pastarasis jį informavo, kad Baltarusijos oro erdvėje laukiama orlaivio, kuriame padėta bomba, tačiau jam buvo uždrausta apie tai nedelsiant informuoti šį orlaivį, nes jis galėjo panorėti leistis artimiausiame oro uoste arba gretimame oro erdvės sektoriuje, kuriame tuo metu buvo, t. y. Ukrainoje.
50 Be to, skrydžių vadovas paaiškino, kad jo vadovas nurodė jam perduoti skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio pilotui informaciją, pagal kurią orlaivyje padėta bomba sprogs virš Vilniaus (Lietuva), ir kad vėliau nepažįstamas asmuo, kurį jis įtarė priklausant KGB, visą laiką sėdėjo greta ir nurodinėjo, kaip atsakyti į skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio piloto klausimus. Taigi būtent minėto asmens nurodymu skrydžių vadovas pilotui perdavė, kad informacija apie bombą gauta iš saugumo tarnybų, kad tuo klausimu buvo išsiųstas elektroninis laiškas ir kad pavojaus kodas yra raudonas. Po to, kai pilotas pasiuntė nelaimės signalą „Mayday“ ir pradėjo nusileidimą Minsko oro uosto kryptimi, minėtas asmuo su kažkuo susiskambino ir patvirtino, kad pilotas nusprendė nusileisti Minsko oro uoste.
51 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad praėjus keletui dienų po skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio nukreipimo skrydžių vadovas buvo iškviestas į ieškovės patalpas; ten jo vadovai pareikalavo, kad jis pakeistų savo paaiškinimus tam, kad jie neatskleistų įvykių chronologijos nenuoseklumų.
52 Galiausiai iš bylos medžiagos matyti, kad Amerikos valdžios institucijos atliko savo tyrimą ir Niujorko pietų apygardos federalinio apygardos teismo (Jungtinės Amerikos Valstijos) didžioji žiuri (Grand Jury) dėl skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio nukreipimo parengė kaltinamąjį aktą prieš keturis Baltarusijos pareigūnus, būtent ieškovės generalinį direktorių ir generalinio direktoriaus pavaduotoją, taip pat du KGB agentus. Tame akte, be kita ko, paminėta, kad šie asmenys buvo pagrindiniai sąmokslo, kuriuo buvo siekiama nukreipti skrydį FR4978 vykdžiusį orlaivį į Minsko oro uostą, vykdytojai, kad jie bendradarbiavo su ieškovės darbuotojais tam, kad perduotų klaidingą pranešimą apie skrydį FR4978 vykdžiusiame orlaivyje padėtą bombą, siekdami nukreipti orlaivį, ir kad vėliau jie suklastojo ataskaitas, turėdami tikslą nuslėpti savo veiksmus.
53 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tuo metu buvusį Baltarusijos politinį kontekstą, kuriam būdingas nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų ir represijų, kurios brutaliai vykdomos prieštaraujančiųjų prezidento A. Lukašenkos režimui atžvilgiu, suintensyvėjimas po 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kurie laikomi nesuderinamais su tarptautinėmis normomis, mažai tikėtina, kad ieškovė galėjo nežinoti, kad jos veiksmai, atlikti siekiant nukreipti skrydį FR4978 vykdžiusį orlaivį į Minską dėl su aviacijos sauga visiškai nesusijusių priežasčių, prisidėjo prie represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją.
54 Taigi Taryba, nepadarydama vertinimo klaidos, nusprendė, kad ieškovė, kaip valstybės įmonė, kuriai pavesta reguliuoti oro erdvę ir teikti pagalbą skrydžiams Baltarusijoje, dėl dalyvavimo nukreipiant skrydį FR4978 vykdžiusį orlaivį yra atsakinga už represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Baltarusijoje.
55 Ieškovės argumentai negali paneigti šios išvados.
56 Pirma, dėl argumento, kad, remiantis Chartijos 20 straipsniu, atsižvelgimas į objektyvų ieškovės dalyvavimą nukreipiant skrydį FR4978 vykdžiusį orlaivį turėtų lemti tai, kad automatiškai baudžiami visi, kurių svarbus vaidmuo buvo įrodytas (įskaitant minėtą skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio pilotą), reikia pažymėti, kad Taryba, įgyvendindama jai SESV suteiktus įgaliojimus, gali laisvai įvertinti sprendimų, priimtų pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, įgyvendinimo tvarką, įskaitant asmenų, kuriems gali būti nustatytos individualios, SESV 215 straipsniu grindžiamos ribojamosios priemonės, nustatymą (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, EU:T:2013:397, 194 punktą).
57 Be to, priešingai, nei per posėdį tvirtino ieškovė, šio sprendimo 31 punkte pateiktas ginčijamo bendrojo kriterijaus aiškinimas nereiškia, kad šis kriterijus, neatsižvelgiant į objektyvų jo kvalifikavimą, taikomas bet kokiam veiksmui ir (arba) veiklai, kuri lygiavertiškai prisideda prie represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją. Šio kriterijaus objektyvus pobūdis būtinai turi būti nustatytas pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 4 dalį, kuriuose nurodyti tik veiksmai ir (arba) veikla, kurie gali būti laikomi represijų aktais, dėl to prie jų nepriskiriami aktai, kurie pagal savo pobūdį neturi bet kokio savaiminio ryšio su represijomis prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją.
58 Antra, dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. Sprendimu Audito Rūmai / Pinxten (C‑130/19, EU:C:2021:782) grindžiamo ieškovės argumento, kad, viena vertus, nukreipiant aptariamą orlaivį faktiškai dalyvavo tik tam tikri jos atstovai ir darbuotojai, kita vertus, kaltam institucijos darbuotojui skirta sankcija neturi automatiškai tekti visai institucijai, reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodė Taryba, yra natūralus skirtumas tarp, viena vertus, veiksmo, kurį, veikdamas savo paties interesais, padarė vien institucijos darbuotojas ar narys institucijos, kuriai priklauso, nenaudai, ir, kita vertus, kaip nagrinėjamu atveju, veiksmo, kurį, atlikdami jiems patikėtas pareigas, padarė valstybės įstaigos darbuotojai jos vardu, naudodamiesi šios įstaigos priemonėmis ir įgaliojimais. Taigi šiam ieškovės argumentui negalima pritarti.
59 Trečia, dėl argumento, kad ribojamųjų priemonių nustatymas turėtų būti grindžiamas kaltinimais sistemingais žmogaus teisių pažeidimais, reikia konstatuoti, kad pagal ginčijamą bendrąjį kriterijų nenustatoma, jog ribojamųjų priemonių nustatymą gali lemti tik tokio pobūdžio veiksmai ir (arba) veikla. Be to, skrydį FR4978 vykdžiusio orlaivio nukreipimo, siekiant areštuoti žurnalistą ir opozicijos atstovą Raman Pratassevitch ir Sofia Sapega, bet kuriuo atveju negalima atsieti nuo konteksto, kuriame jis įvyko, t. y. 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuos Sąjunga laiko nesuderinamais su tarptautinėmis normomis ir po kurių suintensyvėjo nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai ir represijos, kurios brutaliai vykdomos prieštaraujančiųjų prezidento A. Lukašenkos režimui atžvilgiu.
60 Ketvirta, dėl argumento, kad Taryba nustatė ribojamąsias priemones ieškovei, nors ICAO dar nebuvo pateikusi savo išvadų, o Jungtinės Amerikos Valstijos nebuvo nustačiusios tokių priemonių, reikia konstatuoti (kaip tai padarė Taryba), kad nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį reikalaujama, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimą padaręs asmuo būtų laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą, nedraudžia nustatyti ribojamųjų priemonių, nes jos – kaip nurodyta šio sprendimo 34 ir 35 punktuose – nėra baudžiamojo pobūdžio.
61 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad pirmasis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu
62 Pateikdama šį pagrindą ieškovė teigia, kad Taryba pažeidė proporcingumo principą.
63 Pirma, anot jos, yra neproporcinga už tuos pačius veiksmus bausti ir ieškovę, ir jos vadovą. Be to, net jeigu jos darbuotojai padarė klaidų, ieškovė neturėtų būti baudžiama, nes ji neprivalo atsakyti už veiksmus, kurie yra su darbo atlikimu nesusiję pažeidimai.
64 Antra, ieškovės teigimu, dėl jos atžvilgiu nustatytų ribojamųjų priemonių kyla grėsmė, kad ji negalės vykdyti užduoties teikti tarptautines viešąsias paslaugas. Konkrečiai kalbant, šios priemonės gali sutrukdyti jai padengti einamąsias išlaidas, grąžinti skolas įvairioms institucijoms ir įmonėms, taip pat finansuoti investicijas, būtinas savo paslaugų kokybei pagerinti.
65 Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad neįmanoma įgyvendinti išimtinių leidimų dėl įšaldymo nutraukimo, numatytų Reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnyje, Įgyvendinimo reglamente 2021/999 ir Sprendimo 2021/1001 5 straipsnyje. Negalėjimas naudotis šiais leidimais paaiškinamas, be kita ko, tuo, kad jie yra nepritaikyti prie investicijų į aviacijos saugos sektorių struktūrinio pobūdžio.
66 Taryba, palaikoma Komisijos, nesutinka su ieškovės argumentais.
67 Visų pirma primintina, kad proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir pagal jį reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (žr. 2012 m. kovo 13 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, C‑380/09 P, EU:C:2012:137, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
68 Šiuo klausimu jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl proporcingumo principo laikymosi teisminės kontrolės reikia pripažinti plačią Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją tokiose srityse, kaip BUSP, kuriose jis turi priimti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus ir atlikti sudėtingus vertinimus. Todėl tik akivaizdžiai netinkamas šiose srityse nustatytos priemonės pobūdis, palyginti su kompetentingos institucijos siekiamu tikslu, gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 146 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
69 Žinoma, nustačius ribojamąsias priemones atitinkamos šalies teisės yra tam tikru mastu apribojamos, nes ji negali, be kita ko, disponuoti savo lėšomis, galbūt esančiomis Sąjungos teritorijoje, ir jų pervesti į Sąjungą, išskyrus atvejus, kai gauna specialius leidimus. Be to, atitinkamai šaliai skirtos priemonės kai kuriais atvejais gali sukelti tam tikrą jos partnerių ir klientų įtarimą ar nepasitikėjimą jos atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, nepaskelbtas Rink., 174 punktą).
70 Vis dėlto nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad – priešingai, nei tvirtina ieškovė – yra protingas ryšys tarp ginčijamais aktais nustatytų ribojamųjų priemonių ir siekiamo tikslo.
71 Kadangi, kaip nurodyta šio sprendimo 28 ir 29 punktuose, šis tikslas yra visų pirma skatinti Baltarusijoje demokratiją, ginti žmogaus teises ir teisinę valstybę, požiūris, kad reikia taikytis į asmenis, subjektus ir įstaigas, kurių veiksmai ir (arba) veikla prisidėjo prie represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Baltarusijoje, visiškai atitinka minėtą tikslą ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, bet kuriuo atveju negali būti laikomas netinkamu.
72 Dėl argumento, susijusio su tuo, kad priemonės tuo pat metu susijusios su ieškove ir jos vadovu, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 56 punkte, Taryba, įgyvendindama jai SESV suteiktus įgaliojimus, gali laisvai įvertinti sprendimų, priimtų pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, įgyvendinimo tvarką, įskaitant galimų ribojamųjų priemonių, grindžiamų SESV 215 straipsniu, nustatymą, ir kad ginčijamais aktais siekiamo tikslo svarba pateisina tai, kad ribojamosios priemonės daro poveikį visiems asmenims, atsakingiems už veiksmus ir (arba) veiklą, kuriais prisidedama prie represijų prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją.
73 Dėl argumento, kad dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo kyla grėsmė, kad ieškovė negalės vykdyti užduoties teikti tarptautines viešąsias paslaugas, reikia konstatuoti (kaip tai padarė Taryba), kad iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog ji – nepaisant to, kad buvo nustatytos aptariamos priemonės – 2019 ir 2020 m. gavo pakankamai didelį pelną. Be to, ieškovė nepateikia konkrečios informacijos apie ilgalaikes investicijas, apie kurias ji užsimena, ar apie sumas, apie kurias kalbama.
74 Galiausiai dėl ieškovės argumento, kad išimtinis leidimas dėl įšaldymo nutraukimo praktikoje neveikia, pakanka konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog pateikė atitinkamą prašymą ir gavo neigiamą atsakymą, ir kad ji nepateikė jokios konkrečios informacijos, galinčios įrodyti, jog toks leidimas yra nepakankamas, kad leistų jai vykdyti jai pavestas aviacijos saugos užduotis.
75 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės pateiktą antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, o kartu su juo – visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
77 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
78 Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas. Be to, Komisija, kaip į bylą įstojusi institucija, pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Belaeronavigatsia padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Svenningsen | Laitenberger | Stancu |
Paskelbta 2023 m. vasario 15 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.