TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2011 m. balandžio 4 d.

Byla F‑45/10

AO

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė nuobauda – Pašalinimas iš pareigų – Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies d punktas ir 2 dalies a punktas – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo AO prašo panaikinti 2009 m. liepos 23 d. Komisijos sprendimą skirti jam nuobaudą nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. pašalinti iš užimamų pareigų nesumažinant teisių į pensiją.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Ieškinys Tarnautojų teisme – Galimybė atmesti ieškinį iš esmės, prieš tai nepriėmus sprendimo dėl atsakovo pateikto prieštaravimo dėl priimtinumo

2.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Elgesys, kuriuo siekiama diskredituoti asmenį arba pabloginti jo darbo sąlygas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnio 3 dalis)

1.      Sąjungos teismas turi teisę konkrečiomis aplinkybėmis įvertinti, ar tinkamas teisingumo vykdymas pateisina ieškinio atmetimą iš esmės, prieš tai nepriėmus sprendimo dėl atsakovo pateikto prieštaravimo dėl priimtinumo.

(žr. 34 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 8 d. Sprendimo Bordini prieš Komisiją, F‑134/06, 56 punktas; 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Kay prieš Komisiją, F‑113/05, 31 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje psichologinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip „netinkamas elgesys“, kuriam įrodyti reikalaujama įvykdyti dvi kumuliacines sąlygas. Pirma sąlyga susijusi su fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais, kurie „trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingi“, o tai reiškia, kad psichologinį priekabiavimą reikia suprasti kaip tam tikrą laiką trunkantį veiksmą, ir jis apima pasikartojančius arba tęstinius veiksmus, kurie yra „tyčiniai“. Pagal antrąją sąlygą, kuri nuo pirmosios atskirta jungtuku „ir“, reikalaujama kad šiuo fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba būtų siekiama „pakenkti bet kurio asmens asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai“. Dėl to, kad būdvardis „tyčiniai“ yra susijęs su pirmąja, o ne su antrąja sąlyga, galima daryti dvi išvadas. Pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje nurodytas fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai turi būti sąmoningi, todėl ši nuostata netaikoma netyčiniams veiksmams. Antra, nereikalaujama, kad fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai būtų įvykdyti siekiant pakenkti asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Kitaip tariant, psichologinis priekabiavimas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį, gali būti priekabiautojui savo veiksmais nesiekiant diskredituoti aukos arba sąmoningai pabloginti jos darbo sąlygas. Pakanka, kad šie veiksmai objektyviai sukeltų tokių pasekmių, nes jie įvykdyti sąmoningai.

(žr. 37 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Q prieš Komisiją, F‑52/05, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑80/09 P, 135 punktas.