GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2018 m. sausio 25 d.(1)
Byla C‑160/17
Raoul Thybaut,
Johnny De Coster,
Frédéric Romain
prieš
Région wallonne,
dalyvaujant:
Commune d’Orp-Jauche,
Bodymat SA
(Conseil d’État (Valstybės Taryba, Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 2001/42/EB – Tam tikrų planų ir programų poveikio aplinkai vertinimas – Planai ir programos – Apibrėžtis – Miesto konsolidacijos teritorija – Palankesnės sąlygos nukrypti nuo miestų planavimo reikalavimų“
I. Įvadas
1. Nustatant Direktyvos dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo(2) (toliau – SPAV direktyva; SPAV – „strateginis poveikio aplinkai vertinimas“) taikymo sritį, pagrindinis vaidmuo tenka sąvokų porai „planai ir programos“. Nors Teisingumo Teismas neseniai patikslino, kaip turi būti aiškinama ši sąvoka(3), vis dėlto, kaip matyti iš bylos Inter-Environnement Bruxelles ir kt. (C-671/16), kurioje šiandien taip pat teikiu išvadą, dar liko klausimų, į kuriuos šiame kontekste reikia atsakyti.
2. Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą siekiama išsiaiškinti, ar Valonijos vyriausybės nutarimas nustatyti „miesto konsolidacijos teritoriją“ laikytinas planu arba programa, todėl galbūt turi būti atliktas jo poveikio aplinkai vertinimas. Šiame nutarime tik nustatomos teritorijos ribos, tačiau iš esmės juo sudaromos palankios sąlygos nustatytoje teritorijoje nukrypti nuo esamų planavimo priemonių reikalavimų.
3. Taigi Teisingumo Teismo prašoma kartu išnagrinėti savo paties jurisprudenciją, pagal kurią turi būti atliekamas planų ir programų panaikinimo, kaip plano ar programos, poveikio aplinkai vertinimas(4).
4. Atsakant į šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad būtinybė atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą taip pat priklauso nuo to, kokios rūšies projektams taikomas atitinkamas teisės aktas. SPAV direktyvoje numatyta pareiga atlikti poveikio aplinkai vertinimą ne tik tada, kai planas ar programa nustato projektų, kuriems taikoma PAV direktyva(5), vystymo pagrindus (3 straipsnio 2 dalies a punktas), bet taip pat, kai nustatomi kitų projektų, kurių pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, pagrindai (3 straipsnio 4 dalis) ir kai būtina atlikti planų ir programų specialų vertinimą pagal Buveinių direktyvos(6) 6 straipsnio 3 dalį (3 straipsnio 2 dalies b punktas).
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
5. SPAV direktyvos tikslai pirmiausia nurodyti 1 straipsnyje:
„Šios direktyvos tikslas – sukurti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir padėti į rengiamus ir priimamus planus bei programas integruoti aplinkos apsaugos klausimus, kad būtų skatinama tvari plėtra, užtikrinant, kad laikantis šios direktyvos būtų atliekamas tam tikrų planų ir programų, kurių pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, aplinkos [poveikio aplinkai] vertin[i]mas.“
6. SPAV direktyvos 2 straipsnio a punkte apibrėžiami planai ir programos:
„Šioje direktyvoje:
a) „planai ir programos“ – tai planai ir programos, įskaitant tuos, prie kurių finansavimo prisideda Europos bendrija, taip pat visi jų daliniai pakeitimai:
– kuriuos turi parengti ir (arba) priimti valdžios institucija nacionaliniu, regioniniu arba vietiniu lygiu arba kuriuos parengia valdžios institucija ir kuriuos vėliau priima Parlamentas arba Vyriausybė laikantis įstatymų leidimo procedūros, ir
– kurių reikia pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.“
7. Pagrindinėje byloje ypač svarbi yra pareiga atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą pagal SPAV direktyvos 3 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis:
„2. Laikantis 3 dalies nuostatų, atliekamas toliau išvardytų planų ir programų aplinkos [poveikio aplinkai] vertinimas:
a) kurie rengiami žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei, energetikai, pramonei, transportui, atliekų tvarkymui, vandentvarkai, telekomunikacijoms, turizmui, miestų ir kaimų planavimui ar žemės naudojimui ir kurie nustato tolesnio projektų, išvardytų [PAV direktyvos] I ir II prieduose, vystymo pagrindus, arba
b) kurių atžvilgiu nustatoma, atsižvelgiant į galimas jų pasekmes teritorijai, kad būtina atlikti vertinimą pagal [Buveinių direktyvos] 6 ir 7 straipsnius.
<…>
4. Valstybės narės nustato, ar kitų, nenurodytų 2 dalyje, planų ir programų, kurie nustato tolesnio projektų vystymo pagrindus, pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai.
5. Valstybės narės 3 ir 4 dalyse nurodytų planų ar programų galimą pasekmių reikšmingumą aplinkai nustato išnagrinėdamos kiekvieną konkretų atvejį arba patikslindamos planų ir programų rūšis, arba derindamos abu šiuos metodus. Tuo tikslu valstybės narės visais atvejais atsižvelgia į atitinkamus II priede nurodytus kriterijus, užtikrindamos, kad ši direktyva būtų taikoma planams ir programoms, kurių pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai.“
B. Nacionalinė teisė
8. Valonijos teritorijų planavimo, miestų planavimo ir paveldo kodekso 127 straipsnyje įtvirtintos konsolidacijos teritorijos ir statybų leidimo santykį reglamentuojančios nuostatos:
„1. Nukrypstant nuo 88, 89, 107 ir 109 straipsnių, [miestų planavimo] leidimą išduoda Vyriausybė <…>:
<…>
8) jeigu jis susijęs su veiksmais ir darbais miesto konsolidacijos teritorijoje;
teritorijos ribas nustato Vyriausybė; <…> ši teritorija apima visus miesto plėtros projektus, kuriais pertvarkomos ir išplečiamos miesto funkcijos, jeigu tam reikia nutiesti, pakeisti, išplėsti, panaikinti sausumos kelią ar jo atšaką ir sukurti, pakeisti, išplėsti ar panaikinti viešąsias erdves;
<…>
3. <…> leidimas gali būti išduotas nukrypstant nuo sektoriaus plano, savivaldybės teritorijų planavimo programos, savivaldybės teritorijų planavimo reglamento ar ribų nustatymo plano.“
9. Valonijos teritorijų planavimo, miestų planavimo ir paveldo kodekso 181 straipsnyje leidžiama nusavinti nekilnojamąjį turtą konsolidacijos teritorijoje:
„Vyriausybė gali dekretu paskelbti, kad nekilnojamasis turtas yra nusavinamas visuomenės poreikiams:
<…>
5) miesto konsolidacijos teritorijoje.“
III. Faktinės aplinkybės ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą
10. R. Thybaut ir kt. pareiškė Belgijos Valstybės Tarybai ieškinį dėl 2012 m. gegužės 3 d. Valonijos vyriausybės nutarimo, kuriuo Orp-Jauche miestelyje (Valonijos Brabantas, Belgija) nustatyta daugiau nei 4 ha ploto „miesto konsolidacijos teritorija“, kurioje šiuo metu, be kitų objektų, yra buvusios Ed. de Saint-Hubert žemės ūkio įrangos gamyklos angarai, panaikinimo.
11. Tokioje teritorijoje vykdomiems projektams iš esmės taikoma supaprastinta leidimų išdavimo procedūra, pagal kurią galima nukrypti nuo galiojančių miestų planavimo reikalavimų, ir supaprastinta nusavinimo procedūra, preziumuojant visuomenės poreikius. Be to, kompetentinga išduoti statybų leidimus vietoj savivaldybės tarybos tapo Valonijos vyriausybė.
12. Kartu su miesto konsolidacijos teritorijos nustatymo prašymu turi būti pateikiamas konkretus „miestų planavimo projektas“ (apimantis pastatų griovimą ir statybą, kelių, atvirų erdvių tvarkymą ir kt.), kuriam vėliau, jei būtina, išduodamas atskiras miestų planavimo leidimas. Tačiau kadangi miesto konsolidacijos teritorija nustatyta teisės aktais, netaikant apribojimų laiko atžvilgiu, ne tik šiam, bet ir kiekvienam būsimam projektui, net ir nesusijusiam su konkrečiu pradiniu miestų planavimo projektu, taikomos supaprastintos procedūros.
13. Šioje byloje nustatyti „miesto konsolidacijos teritoriją“ prašė akcinė bendrovė Bodymat, planuojanti „pertvarkyti pramoninius pastatus į „pasidaryk pats“ tipo parduotuvę, maisto prekių parduotuvę ir kitas nedideles papildomas parduotuves <…> [taip pat] gyvenamuosius pastatus <…> [ir] naujus kelius, sujungtus su esamu kelių tinklu“.
14. Aplinkos tyrimų ir konsultacijų biuras atliko Bodymat miesto planavimo projekto poveikio aplinkai tyrimą.
15. Ieškovai pagrindinėje byloje yra fiziniai asmenys, gyvenantys šalia miesto konsolidacijos teritorijos. Jie remiasi SPAV direktyva ir teigia, kad šiuo atveju atliktas tyrimas neatitinka direktyvos reikalavimų, nes yra neišsamus, klaidingas ir jame yra pažeidimų.
16. Valonijos vyriausybės nuomone, turi būti atliekamas ne miesto konsolidacijos teritorijos nustatymo, o miesto planavimo projekto poveikio aplinkai vertinimas. Nagrinėjamu atveju atliktas toks miesto planavimo projekto vertinimas. Administracinė institucija pagrįstai nusprendė, kad šis vertinimas yra išsamus ir suteikia informaciją, reikalingą sprendimui dėl prašymo priimti.
17. Belgijos Konstituciniam Teismui atsakius į prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl nuostatų dėl miestų konsolidacijos teritorijų atitikties Belgijos Konstitucijai, Valstybės Taryba pateikė Teisingumo Teismui šį klausimą:
„Ar SPAV direktyvos 2 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį į plano ar programos sąvoką įeina norminio pobūdžio nuostatoje, kurią priėmė regiono valdžios institucija, numatytas teritorijos ribų nustatymas:
– kurio vienintelis tikslas – nustatyti geografinės zonos ribas, kuriose gali būti įgyvendinamas miestų planavimo projektas, turint omenyje, kad šis projektas, kuriuo turi būti siekiama nustatyto tikslo (šiuo atveju jis turi būti susijęs su miesto funkcijų pertvarkymu ir plėtra, ir pagal jį reikės nutiesti, pakeisti, išplėsti, panaikinti sausumos kelią ar jo atšaką ir sukurti, pakeisti, išplėsti ar panaikinti viešąsias erdves), yra teritorijos patvirtinimo pagrindas, kuris savo ruožtu reiškia pritarimą jo esmei, tačiau jam dar turi būti išduotas leidimas, kuriam gauti būtina atlikti poveikio vertinimą,
– dėl kurio, procedūriniu požiūriu, prašymams išduoti leidimą šioje teritorijoje numatomiems veiksmams ar darbams taikoma speciali išimčių procedūra, turint omenyje tai, kad atitinkamiems sklypams prieš patvirtinant teritorijos ribas taikomi miestų planavimo reikalavimai turi būti toliau taikomi, tačiau pagal šią procedūrą galima lengviau gauti leidimą nukrypti nuo šių reikalavimų,
– ir kuriam taikoma nusavinimo, vykdomo pagal prie jo pridėtą nusavinimo planą, visuomenės poreikiams prezumpcija?“
18. R. Thybaut ir kt., Bodymat S. A., Belgijos Karalystė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas ir išdėstė žodinius argumentus 2017 m. lapkričio 30 d. posėdyje, kuriame, be šios, taip pat buvo nagrinėjama byla Inter-Environnement Bruxelles ir kt. (C-671/16). Šiame posėdyje taip pat dalyvavo Danijos Karalystė.
IV. Teisinis vertinimas
19. Norint atsakyti į prejudicinį klausimą, pirmiausia reikia trumpai aptarti planų ir programų „apibrėžtį“ SPAV direktyvos 2 straipsnio a punkte, o tuomet išnagrinėti, kaip šią sąvokų porą aiškina Teisingumo Teismas.
A. Dėl SAV direktyvos 2 straipsnio a punkto apibrėžties
20. Pagal SPAV direktyvos 2 straipsnio a punktą „planai ir programos“ reiškia planus ir programas, taip pat visus jų dalinius pakeitimus, kuriuos, pirma, turi parengti ir (arba) priimti valdžios institucija nacionaliniu, regioniniu arba vietiniu lygiu arba kuriuos parengia valdžios institucija ir vėliau priima parlamentas ar vyriausybė pagal įstatymų leidimo procedūrą, ir, antra, kurių reikia pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.
21. Jau iš Valstybės Tarybos pateikto klausimo formuluotės matyti, kad šios abi sąlygos nekelia jai abejonių. Sprendimą dėl nagrinėjamos teritorijos nustatymo priėmė regioninė institucija – Valonijos regionas (Belgija), todėl pirmoji sąlyga yra įvykdyta. Kalbant apie antrąją sąlygą, pažymėtina, kad įpareigojimo nustatyti nagrinėjamą teritoriją nėra, tačiau pakanka, kad tam tikra priemonė būtų reglamentuojama nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriuose nustatomos priimti šią priemonę kompetentingos institucijos ir jos parengimo procedūra(7). Prejudiciniame klausime nurodyta, kad teritorijos nustatymas yra numatytas įstatymuose. Ir šioje nuostatoje, t. y. Valonijos teritorijų planavimo, miestų planavimo ir paveldo kodekso 127 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat nustatytos kompetentingos institucijos ir parengimo procedūra.
B. Dėl planų ir programų turinio reikalavimų
22. Iš tikrųjų Valstybės Tarybai svarbu išsiaiškinti, ar miesto konsolidacijos teritorijos nustatymo teisinių pasekmių pakanka tam, kad šis nustatymas būtų laikomas planu arba programa, kaip tai suprantama pagal SPAV direktyvą. Šis klausimas suteikia Teisingumo Teismui progą neseniai pateiktą sąvokų poros „planai ir programos“ išaiškinimą pritaikyti naujai situacijai.
23. Remiantis šiuo išaiškinimu, sąvokų pora „planai ir programos“ „susijusi su bet kokiu aktu, kuriame apibrėžiant atitinkamame sektoriuje taikomas taisykles ir kontrolės procedūras nustatoma visuma kriterijų ir taisyklių, kurių reikia laikytis išduodant leidimą dėl vieno ar kelių projektų, galinčių turėti reikšmingą poveikį aplinkai, ir juos vystant“(8).
24. Dėl šio aiškinimo šiandien skelbiamoje savo išvadoje byloje Inter-Environnement Bruxelles (C-671/16) nurodžiau, kad pripažįstant priemonę planu ar programa, kaip tai suprantama pagal SAV direktyvos 2 straipsnio a punktą, svarbu įvertinti, ar nurodymai dėl tam tikros priemonės gali sukelti reikšmingą poveikį aplinkai(9).
25. Pagrindinėje byloje Valstybės Taryba turėtų įvertinti, ar nagrinėjama miesto konsolidacijos teritorija atitinka šiuos kriterijus.
26. Šiam vertinimui iš pirmo žvilgsnio atrodo svarbu tai, kad nustatant miesto konsolidacijos teritoriją aiškiai nenurodomi teigiami kriterijai ir taisyklės, kurių reikia laikytis išduodant leidimą dėl projektų ir juos vystant, ir apsiribojama tik teritorijos apibrėžimu. Dėl to galėtų būti atmesta galimybė, kad toks nustatymas gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.
27. Dvi iš trijų šioje teritorijoje galiojančių specialiųjų taisyklių, t. y. pakitusi kompetencija išduoti leidimus ir galimybė nusavinti nekilnojamąjį turtą, negali lemti reikšmingo poveikio aplinkai.
28. Vis dėlto trečioji specialioji miesto konsolidacijos teritorijos taisyklė yra visiškai kitokia. Pagal Valonijos teritorijų planavimo, miestų planavimo ir paveldo kodekso 127 straipsnio 3 dalį projektų leidimai tokioje teritorijoje gali būti išduodami nukrypstant nuo galiojančių planavimo reikalavimų. Šioje taisyklėje nurodomi sektorių planai, savivaldybės teritorijų planavimo reglamentai, savivaldybės statybų reglamentai ir raudonųjų linijų schemos.
29. Suteikta galimybė nukrypti nuo galiojančių reikalavimų panaši į tokių reikalavimų panaikinimą. Nustačius miesto konsolidacijos teritoriją, joje iš esmės gali būti įgyvendinami didelį poveikį aplinkai turintys projektai, kurie anksčiau buvo draudžiami dėl galiojančių planų reikalavimų. Kalbama, pavyzdžiui, apie pastatų aukštingumo arba teritorijos naudojimo apribojimus, kurių nebereikalaujama laikytis.
30. Juk taip netiesiogiai nustatomi potencialiai reikšmingi kriterijai ir taisyklės, kurių reikia laikytis išduodant leidimą dėl projektų ir juos plėtojant: tokios teritorijos tampa patrauklios visų tipų projektams, kuriuos įgyvendinant būtina nukrypti nuo galiojančių planavimo reikalavimų.
31. Dėl planų ir programų panaikinimo Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog, atsižvelgiant į akto, kuriuo panaikinamas tam tikras planas arba programa, pobūdį ir pasekmes, tvirtinimas, kad šis aktas nepatenka į SPAV direktyvos taikymo sritį, prieštarautų Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamiems tikslams ir iš dalies galėtų pakenkti jos veiksmingumui(10). Be to, planui ar programai keliamų reikalavimų panaikinimas sukeltų reikšmingų pasekmių pagrindui, kuriuo remiantis ateityje būtų išduodami projektų leidimai(11). Šie pamąstymai taip pat gali būti taikomi nukrypti nuo galiojančių planavimo reikalavimų leidžiančioms nuostatoms.
32. Žinoma, vien miesto konsolidacijos teritorijos nustatymas nereiškia, kad projektai iš tiesų bus įgyvendinami realiai išnaudojant galimybes daryti poveikį aplinkai. Tik išduodamas leidimas vėlesniam projektui leidžia konkrečiai įvertinti jo poveikį aplinkai. Tiesa, ši išvada taikoma visiems planų ir programų reikalavimams: planai ir programos tik atveria galimybę daryti poveikį aplinkai, o konkretūs projektai šią galimybę gali paversti tikrove. Tačiau akivaizdu, jog teisės aktų leidėjas rėmėsi prielaida, kad šis potencialus reikalavimų, keliamų planams ir programoms, pobūdis neprieštarauja poveikio aplinkai vertinimui.
33. Taigi Belgijos ir Bodymat argumentai, kad dar neaišku, kokį poveikį aplinkai reikėtų vertinti, neįtikina.
34. Tiesa, miesto konsolidacijos teritorijos nustatymo poveikio aplinkai vertinimas negali užtikrinti, kad bus tiksliai nurodyti visi realiai atsirasiantys padariniai aplinkai. Nuo planavimo reikalavimų leidžiančios nukrypti nuostatos skirtos ne konkrečiam projektui, kurio poveikį jau būtų galima įvertinti – jos turi būti naudingos visiems projektams, kurie bus įgyvendinami šioje zonoje, įskaitant tuos, kurie dar nėra numatyti.
35. Vis dėlto vertinant poveikį aplinkai būtų galima bent pabandyti, atsižvelgiant į vietovės sąlygas ir remiantis techninėmis priemonėmis, aprašyti pasekmes aplinkai, realiai galinčias kilti įgyvendinant projektus, kurių daugiau neribotų esami planavimo reikalavimai. Tokia praktika leistų didinti skaidrumą, nes valdžios institucijos būtų priverstos paaiškinti, kokias galimybes jos atveria būsimai plėtrai nustatydamos miesto konsolidacijos teritoriją.
36. Galiausiai miesto konsolidacijos teritorijos nustatymą pripažinti planu ar programa taip pat leidžia aplinkybė, kad iš esmės į bet kokį galimą nukrypimą nuo galiojančių planavimo reikalavimų visiškai galima atsižvelgti vertinant būsimus projektus pagal PAV direktyvą.
37. Tiesa, iniciatyva priimti SPAV direktyvą pagrįsta suvokimu, kad vertinant projektus pagal PAV direktyvą dažnai sužinoma apie tam tikrą poveikį aplinkai, kuris atsirado dar dėl ankstesnių planavimo priemonių ir į kurį priimant sprendimą dėl projekto nebegalima atsižvelgti, nepriklausomai nuo vertinimo rezultatų(12). Tačiau remiantis tuo negalima daryti išvados, kad tuo atveju, jei visos nuostatos taikant PAV direktyvą galėtų būti išnagrinėtos ir įvertintos, poveikio aplinkai vertinimas pagal SAV direktyvą būtų nereikalingas.
38. Visų pirma, bent jau Sąjungos teisės aktais nėra užtikrinama, kad visi įmanomi projektai būtų įvertinti pagal PAV direktyvą. Į direktyvos taikymo sritį apskritai patenka tik jos I ir II prieduose nurodyti projektų tipai. O SPAV direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punkte ir 4 dalyje taip pat numatyta, kad atliekamas vertinimas planų ir programų, nebūtinai susijusių su projektais, kuriems taikoma PAV direktyva.
39. Antra, poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti atliktas kuo greičiau, kad jo išvados dar galėtų padaryti įtaką galimiems sprendimams. Toks tikslas įtvirtintas ne tik SPAV direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje, bet ir Kijevo protokolo(13) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje, Espo konvencijos(14) preambulės 7 konstatuojamojoje dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje, Orhuso konvencijos(15) 6 straipsnio 4 dalyje ir PAV direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje(16).
40. Ir, trečia, galbūt lygiagrečiai atliekami vertinimai pagal abi direktyvas nereiškia, kad būtinas perteklinis dvigubas vertinimas. Priešingai, pirmojo vertinimo rezultatai pagal SPAV direktyvos 11 straipsnio 2 dalį gali (ir turi) būti panaudoti atliekant antrąjį vertinimą, bent tiek, kiek jie (vis dar) reikšmingi šiam antrajam vertinimui(17).
41. Vis dėlto tai, ar miesto konsolidacijos teritorijos nustatymą iš tikrųjų galima laikyti reikšmingu, kaip tai suprantama pagal Sprendimą D’Oultremont, priklauso nuo to, kokie reikalavimai įtvirtinti esamuose planuose, nuo kurių leidžiama nukrypti. Kuo svaresni šie reikalavimai, tuo reikšmingesnė galimybė nuo jų nukrypti.
42. Taigi, nacionalinis teismas turi išnagrinėti, ar esamais planavimo reikalavimais, nuo kurių gali būti nukrypstama, atsižvelgiant į konkrečias vietos aplinkybes draudžiami projektai, kurie galimai sukeltų reikšmingą poveikį aplinkai.
V. Išvada
43. Taigi siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip:
Teisės aktas, leidžiantis tam tikroje teritorijoje nukrypti nuo tam tikriems planams taikomų miestų planavimo reikalavimų išduodant projektų leidimus laikytinas planu arba programa, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo 2 straipsnio a punktą, jeigu esamais planavimo reikalavimais, nuo kurių gali būti nukrypstama, atsižvelgiant į konkrečias vietos aplinkybes draudžiami projektai, kurie galimai sukeltų reikšmingą poveikį aplinkai.