EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 25 d.

Byla F‑158/12

Éric Marques

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkas – Įdarbinimas – Kvietimas teikti paraiškas EPSO/CAST/02/2010 – Įdarbinimo sąlygos – Atitinkama profesinė patirtis – Prašymo įdarbinti atmetimas“

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, kuriuo É. Marques prašo, pirma, panaikinti 2012 m. kovo 6 d. Europos Komisijos sprendimą atsisakyti jį įdarbinti III pareigų grupės sutartininku ir, antra, atlyginti patirtą žalą.

Sprendimas:      Panaikinti 2012 m. kovo 6 d. Europos Komisijos sprendimą atsisakyti įdarbinti É. Marques III pareigų grupės sutartininku. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš Europos Komisijos padengti savo ir É. Marques patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Priskyrimas prie lygio – Atsižvelgimas į profesinę patirtį – Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos diskrecija – Sąjungos tekstų aiškinimas – Ribos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 2 dalies b punktas)

Nors administracija turi didelę diskreciją nustatyti, ar į ankstesnę kandidato profesinę patirtį gali būti atsižvelgta siekiant jį įdarbinti tam tikros pareigų grupės sutartininku, ši diskrecija turi būti įgyvendinama pirmiausia laikantis visų taikytinų nuostatų.

Aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės aktais, kurių dalis ji yra, siekiamus tikslus. Tačiau reikia pripažinti, kad jei teisės aktų leidėjas ir administracinė institucija tame pačiame bendrojo taikymo dokumente vartoja dvi skirtingas sąvokas, paisant nuoseklumo ir teisinio saugumo šios dvi sąvokos negali turėti tokios pačios reikšmės. Taip juo labiau teigtina tuo atveju, kai šie žodžiai turi skirtingas reikšmes bendrinėje kalboje. Būtent taip yra būdvardiškai vartojamų žodžių „atitinkamas“ ir „lygiavertis“ atveju. Įprastai vartojamas dalyvis „atitinkamas“ reiškia „tinkamas nurodytai paskirčiai“. O būdvardis „lygiavertis“ reiškia „turintis tokią pačią vertę“, taigi yra siauresnės reikšmės.

Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad neturint aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą patvirtinančio diplomo pagal KTĮS 82 straipsnio 2 dalies b punktą reikalaujama turėti arba atitinkamą profesinę patirtį, jei suinteresuotasis asmuo turi diplomu patvirtintą vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo, arba, jei taip nėra, lygiavertį profesinį parengimą arba lygiavertę profesinę patirtį“.

Šią nuostatą reikia aiškinti taip, jog kandidatas, siekiantis įsidarbinti tam tikros pareigų grupės sutartininku, privalo turėti trejų metų profesinę patirtį, kuri sietųsi su siekiamomis eiti pareigomis, bet nebūtinai būtų lygiavertė einant šias pareigas įgytai patirčiai.

(žr. 19, 25, 27, 28 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, 12 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija prieš Putterie-De-Beukelaer, T‑160/08 P, 70 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo FarespriešKomisiją, F‑6/09, 38 ir 39 punktai; 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Begue ir kt.priešKomisiją, F‑27/10, 40 punktas.