Language of document : ECLI:EU:F:2009:156

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2009 m. lapkričio 25 d.

Byla F‑5/09

Ayo Soerensen Ferraresi

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Priimtinumas – Skundas – Asmens nenaudai priimtas aktas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo A. Soerensen Ferraresi prašo priteisti iš Komisijos atlyginti jo patirtą fizinę, nematerialinę ir ekonominę žalą, kurios dydis galėtų būti nustatytas per ekspertizę ar ex aequo et bono.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Nurodyti ieškovui padengti bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Ieškinių priimtinumas – Nepriimtinumu grįsto prieštaravimo pateikimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 ir 78 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Prašymas atlyginti sprendimo galios neturinčiais veiksmais padarytą žalą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą – Protingo termino laikymasis

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl panaikinimo, nepateiktas per nustatytą terminą – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytų terminų atnaujinimas – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

5.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Nuo ieškinio dėl panaikinimo nepriklausomas ieškinys

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Net jeigu atsakovas atskiru aktu pateikė nepriimtinumu grįstą prieštaravimą pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnį, o ieškovas – pastabas dėl šio prieštaravimo, teismas turi laisvę priimti nutartį pagal šio reglamento 76 straipsnį, jei mano, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(žr. 14 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 30 d. Nutarties Ortega Serrano prieš Komisiją, F‑48/08 ir F‑48/08 AJ, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas Pirmosios instancijos teisme, T‑583/08 P, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 23 punktas.

2.      Psichologinis priekabiavimas – tai sprendimo galios neturintis veiksmas. Taigi jei pareigūnas nori gauti žalos, patirtos dėl šio sprendimo galios neturinčio veiksmo, atlyginimą, jis turi pateikti prašymą Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje pavartota prasme. Tik šio prašymo ekplicitinis ar implicitinis atmetimas yra asmens nenaudai priimtas sprendimas, dėl kurio galima pateikti skundą ir tik po šio skundo ekplicitinio ar implicitinio atmetimo galima pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo Tarnautojų teisme.

(žr. 22, 26 ir 27 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Marcato prieš Komisiją, T‑5/90, Rink. p. II‑731, 49 ir 50 punktai; 1996 m. birželio 28 d. Sprendimo Y prieš Teisingumo Teismą, T‑500/93, Rink. VT p. I‑A‑335 ir II‑977, 64 ir 66 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Rossi Ferreras prieš Komisiją, F‑42/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 58–61 punktai.

3.      Reikalavimai dėl žalos, patirtos dėl sprendimo galios neturinčio sprendimo, atlyginimo turi būti pateikti per protingą terminą nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie situaciją, dėl kurios skundžiasi, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje nenustatyta jokių prašymo pateikimo terminų. Iš tiesų laikytis protingo termino reikalaujama visais atvejais, kai, nesant teisės aktų nuostatų, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai neleidžia, kad Sąjungos institucijos ir fiziniai bei juridiniai asmenys imtųsi veiksmų be jokių terminų, taip sukeldami pavojų, be kita ko, pažeisti susidariusios teisinės padėties stabilumą. Ieškinių dėl atsakomybės, galinčių lemti Bendrijai piniginę naštą, atveju protingo termino laikymasis pateikiant prašymą dėl žalos atlyginimo taip pat grindžiamas siekiu apsaugoti viešuosius finansus, kuris su deliktine atsakomybe susijusių ieškinių atveju įtvirtintas kaip penkerių metų senaties terminas, nustatytas Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje.

Termino protingumą reikia vertinti pagal kiekvienos bylos aplinkybes, ypač pagal bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, jos sudėtingumą ir dalyvaujančių šalių elgesį.

(žr. 35, 37 ir 38 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Sanders ir kt. prieš Komisiją, T‑45/01, Rink. p. II‑3315, 59 ir 67 in fine punktai; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją, T‑144/02, Rink. p. II‑3381, 65 ir 66 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. lapkričio 4 d. Sprendimo Marcuccio prieš Komisiją, F‑87/07, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Pirmosios instancijos teisme T‑16/09 P, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 27 punktas.

4.      Pareigūnas, kuris per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytus terminus nepareiškė ieškinio dėl jo nenaudai priimto akto panaikinimo, negali ištaisyti šio trūkumo pateikdamas prašymą atlyginti šiuo aktu padarytą žalą ir taip užsitikrinti naujo ieškinio pateikimo termino.

(žr. 27 punktą)

5.      Atsižvelgiant į ieškinio dėl žalos atlyginimo ir ieškinio dėl panaikinimo nepriklausomumą, ieškovas gali pareikšti priimtiną atskirą ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl asmens nenaudai priimto akto neteisėtumo, atlyginimo, jei ieškinį dėl šio akto panaikinimo jis pareiškė per nustatytus terminus. Tačiau jei pareigūnas pasirenka šį būdą, jis ieškinį dėl žalos atlyginimo turi pateikti per protingą terminą.

(žr. 36 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Tsarnavas prieš Komisiją, F‑125/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 76–78 punktai.