TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. gegužės 25 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Intelektinė nuosavybė – Autorių teisės ir gretutinės autorių teisės, taikomos palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui – Direktyva 93/83/EEB – 1 straipsnio 2 dalis – Viešas perdavimas per palydovą – Sąvoka – Palydovinės televizijos kanalų paketų teikėjas – Programų transliavimas kitoje valstybėje narėje – Naudojimo veiksmo, kuriuo šis tiekėjas dalyvauja vykdant tokį perdavimą, vieta“
Byloje C‑290/21
dėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2021 m. gegužės 5 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Staatlich genehmigte Gesellschaft der Autoren, Komponisten und Musikverleger Reg. Gen. mbH (AKM)
prieš
Canal+ Luxembourg Sàrl,
dalyvaujant
Tele 5 TM-TV GmbH,
Österreichische Rundfunksender GmbH & Co KG,
Seven.One Entertainment Group GmbH,
ProSiebenSat.1 PULS 4 GmbH,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, pirmosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, pirmosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, teisėjai P. G. Xuereb ir I. Ziemele (pranešėja),
generalinis advokatas M. Szpunar,
posėdžio sekretorė S. Beer, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. birželio 8 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Staatlich genehmigte Gesellschaft der Autoren, Komponisten und Musikverleger Reg. Gen. mbH (AKM), atstovaujamos Rechtsanwalt N. Kraft,
– Canal+ Luxembourg Sàrl, atstovaujamos Rechtsanwalt A. Anderl,
– Seven.One Entertainment Group GmbH ir ProSiebenSat.1 PULS 4 GmbH, atstovaujamų Rechtsanwalt M. Boesch,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J. Samnadda ir G. von Rintelen,
susipažinęs su 2022 m. rugsėjo 22 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, 1993, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 134) 1 straipsnio 2 dalies a–c punktų ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Austrijos kolektyvinio autorių teisių administravimo bendrovės Staatlich genehmigte Gesellschaft der Autoren, Komponisten und Musikverleger Reg. Gen. mbH (AKM) ir palydovinės televizijos operatorės Canal+ Luxembourg Sàrl (toliau – Canal+) ginčą dėl pastarosios bendrovės vykdomo televizijos programų transliavimo Austrijoje.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 93/83
3 Direktyvos 93/83 5, 14, 15 ir 17 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(5) kadangi vis dėlto vykdyti šiuos tarpvalstybinės palydovinės transliacijos ir kitų valstybių narių programų kabelinės retransliacijos uždavinius šiuo metu vis dar kliudo nacionalinių autorių teisių taisyklių skirtumai ir tam tikras teisinis netikrumas; kadangi tai reiškia, jog kyla grėsmė, kad teisių turėtojų kūriniai gali būti panaudojami nemokant jiems atlyginimo arba kad atskiri išimtinių teisių turėtojai įvairiose šalyse gali kliudyti pasinaudoti jų teisėmis; kadangi visų pirma teisinis netikrumas yra tiesioginė kliūtis laisvam programų judėjimui Bendrijoje;
<…>
(14) kadangi teisinis netikrumas dėl įsigytinų teisių, trukdantis palydoviniam transliavimui per valstybių sienas, turi būti panaikintas Bendrijos lygmeniu apibrėžiant viešo perdavimo per palydovą sąvoką; kadangi toks apibrėžimas turi nurodyti, kur vykdomas perdavimas; kadangi toks apibrėžimas būtinas norint išvengti kelių nacionalinių įstatymų taikymo vienai transliacijai; kadangi viešas perdavimas per palydovą vyksta tik tuomet ir tik tose valstybėse narėse, kur programos signalų įvedimą į ištisinę ryšio grandinę, vedančią į palydovą, o paskui – žemyn link žemės, kontroliuoja už tai atsakinga transliavimo organizacija; kadangi įprastinės techninės procedūros, susijusios su programos signalais, neturėtų būti laikomos transliavimo grandies pertraukimais;
(15) kadangi išimtinių transliavimo teisių įsigijimas pagal sutartį valstybėje narėje, kurioje vyksta viešas perdavimas per palydovą, turėtų atitikti visus autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymus;
<…>
(17) kadangi apskaičiuodamos užmokestį už įsigyjamas teises šalys turėtų atsižvelgti į visus transliavimo aspektus, tokius kaip faktiška auditorija, galima auditorija ir kalba;“
4 Šios direktyvos 1 straipsnio „Apibrėžimai“ 2 dalies a–c punktuose numatyta:
„a) Šioje direktyvoje „viešas perdavimas per palydovą“ – tai programos signalų, skirtų viešam priėmimui, įvedimas, atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, į ištisinę komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės.
b) viešas perdavimas per palydovą vyksta tik valstybėje narėje, kurioje, atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, programos signalai yra įvedami į nepertraukiamą komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės;
c) jei programos signalai yra koduoti, viešas perdavimas per palydovą vyksta tuomet, kai iškodavimo priemonėmis visuomenę aprūpina transliavimo organizacija arba tomis priemonėmis aprūpinama jos leidimu.“
5 Minėtos direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:
„Valstybės narės suteikia autoriui išimtinę teisę leisti viešai per palydovą perduoti autorių teisės kūrinius, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos.“
Direktyva 2001/29
6 Direktyvos 2001/29 3 straipsnio „Teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus objektus padaryti viešai prieinamus“ 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“
Austrijos teisė
7 1936 m. balandžio 9 d. Urheberrechtsgesetz (Autorių teisių įstatymas; BGBl. 111/1936) (2018 m. gruodžio 27 d. redakcija, BGBl. I 105/2018), 17b straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Palydovinio transliavimo atveju autoriaus atliekamas naudojimo veiksmas yra programos signalų įvedimas, į ištisinę komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn, žemės link, kontroliuojant atsakingai transliavimo organizacijai. Todėl, atsižvelgiant į 2 dalį, palydovinis transliavimas vykdomas tik toje valstybėje, kurioje atliekamas šis įvedimas.“
8 Šio įstatymo 59a straipsnyje nurodyta:
„1. Tik kolektyvinio administravimo bendrovės gali įgyvendinti teisę naudoti kūrinių transliacijas, įskaitant palydovines, vienalaikiam, visos apimties ir tiksliam perdavimui kabeliu; tačiau tai nesusiję su teise kreiptis į teismą dėl autorių teisių pažeidimų.
2. Transliacijos gali būti naudojamos siekiant perduoti, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 1 dalį, jei transliaciją vykdanti transliuojančioji organizacija šiuo tikslu yra gavusi atsakingos kolektyvinio administravimo bendrovės leidimą.
3. Tačiau šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, kai transliuojančioji organizacija, kurios programa retransliuojama, turi teisę retransliuoti, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 1 dalį.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
9 AKM yra muzikos kūrinių naudojimo licencijos, suteikiančios jai teisę patikėjimo pagrindu naudotis transliavimo teisėmis Austrijos teritorijoje, turėtoja.
10 Liuksemburge įsteigta Canal+ už atlygį Austrijoje per palydovą siūlo kelių kitose valstybėse narėse esančių transliuojančiųjų organizacijų didelės arba standartinės raiškos koduotų programų paketus (toliau – pagrindinėje byloje aptariami palydovinės televizijos kanalų paketai).
11 Palydovinius programos signalus į komunikacijos grandinę (aukštynkryptė perdavimo linija) dažniausiai įveda pačios šios organizacijos, kartais Canal+, šiose kitose valstybėse narėse. Išleidžiamas signalų pluoštas, apimantis visą didelės raiškos programą ir papildomą informaciją, kaip antai garso duomenis ir subtitrų duomenis. Per palydovą „sugrąžintas“ signalų pluoštas transliavimo regione priimamas palydovinio ryšio priėmimo įrenginiais. Tuomet tas pluoštas padalijamas ir kiekviena programa tampa prieinama naudotojui galiniame įrenginyje naudojant dekoderį.
12 Pagrindinėje byloje aptariamuose palydovinės televizijos kanalų paketuose yra mokamų ir nemokamų televizijos programų. Šios programos nėra koduojamos ir Austrijos teritorijoje standartine raiška jas gali priimti bet kuris asmuo.
13 AKM pareiškė ieškinį, juo iš esmės siekė, kad Canal+ nutrauktų palydovinių signalų transliavimą Austrijoje ir sumokėtų kompensaciją, ir teigė, kad valstybėse narėse, kuriose atliekamas transliavimo arba viešo perdavimo per palydovą veiksmas, tokiam naudojimui nebuvo gautas leidimas ir kad ji nėra leidusi transliuoti šiuos signalus Austrijoje. AKM mano, kad šis transliavimas suteikia papildomą Canal+ klientų kategoriją, kuriai netaikomi leidimai, atitinkamos transliuojančiosios organizacijos prireikus gauti transliavimo valstybėse narėse siekiant viešai transliuoti aptariamus kūrinius per palydovą, ir kad Canal+ turėjo gauti AKM leidimą transliuoti palydovinius signalus Austrijoje. Todėl AKM mano, kad Canal+ pažeidžia jos administruojamas teises.
14 Canal+ atsikerta, kad ji, esant transliuojančiųjų organizacijų sutikimui, tik suteikia galimybę naudotis infrastruktūra, leidžiančia užkoduoti signalą, kurį šios organizacijos, esančios už Austrijos ribų, įveda į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą. Pagal Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintą transliavimo valstybės narės principą ne AKM, o tik kolektyvinio autorių teisių administravimo bendrovės transliavimo valstybėje narėje turi teisę imtis veiksmų, susijusių su pagrindinėje byloje nagrinėjamu naudojimo veiksmu. Be to, šiam Canal+ vykdomam naudojimo veiksmui taikomi leidimai, kuriuos atitinkamos transliuojančiosios organizacijos gavo transliavimo valstybėse narėse.
15 Keturioms bendrovėms, įskaitant Vokietijoje įsteigtą transliuojančiąją organizaciją Seven.One Entertainment Group GmbH ir Austrijoje įsteigtą transliuojančiąją organizaciją ProSiebenSat.1 PULS 4 GmbH, buvo leista įstoti į pagrindinę bylą palaikyti Canal+.
16 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas, Austrija) atmetė ieškinį dėl palydovinių signalų transliavimo Austrijoje nutraukimo, tačiau iš esmės patenkino tiek (iš dalies subsidiarų) ieškinį dėl į Austrijos teritoriją nukreipto aptariamų programų signalų palydovinio transliavimo nutraukimo, tiek prašymą pateikti su tuo susijusius dokumentus. Pateikus apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) 2020 m. birželio 30 d. sprendimu iš esmės pateikė tokią pačią poziciją. Tas teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad aptariami palydovinės televizijos kanalų paketai pasiekia naują visuomenę, t. y. visuomenę, kuri skiriasi nuo tos, kuriai skirtos transliuotojų nemokamos transliacijos. Tiek AKM, tiek Canal+ bei Seven.One Entertainment Group ir ProSiebenSat.1 PULS 4 GmbH dėl pastarojo teismo sprendimo pateikė kasacinius skundus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
17 Remdamasis 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Airfield ir Canal Digitaal (C‑431/09 ir C‑432/09, EU:C:2011:648), kuris taip pat buvo susijęs su palydovinės televizijos kanalų paketų teikėju, 61 ir 69 punktais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi nuomonės, jog galima teigti, kad tiek transliuojančiosios organizacijos naudojimo veiksmas, tiek palydovinės televizijos kanalų paketų teikėjo įsikišimas turi būti vykdomi tik toje valstybėje narėje, kurioje programos signalai yra įvedami į atitinkamą komunikacijos grandinę, o toks teikėjas, vykdydamas savo veiklą kartu su transliuojančiąja organizacija, tik dalyvauja atliekant pirminį, vienintelį ir nedalomą transliavimo per palydovą veiksmą.
18 Jei taip nebūtų, kiltų klausimas, kokiu mastu šio paslaugų teikėjo konkrečiais naudojimo veiksmais pažeidžiamos autorių teisės dėl to, kad valstybėje narėje, kurioje šie signalai priimami, potencialiai gali būti pasiekta nauja auditorija. Šiomis aplinkybėmis reikia nustatyti, ar tai, kad minėtas teikėjas pagrindinėje byloje aptariamuose palydovinės televizijos kanalų paketuose taip pat siūlo nemokamas televizijos programas, yra reikšminga, nes šios programos jau yra laisvai prieinamos visiems naudotojams transliavimo regione.
19 Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Direktyvos 93/83] 1 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad ne tik transliuojančioji organizacija, bet ir atliekant nedalomą ir vientisą transliavimo veiksmą dalyvaujantis palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas naudojimo veiksmą – bent jau tokį, kuriam reikalingas sutikimas, – atlieka tik toje valstybėje, kurioje atsakingai transliuojančiajai organizacijai kontroliuojant programos signalai yra įvedami į nepertraukiamą komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn, žemės link, taigi palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjo dalyvavimas atliekant transliavimo veiksmą negali pažeisti autorių teisių valstybėje narėje, kurioje priimami programos signalai?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:
ar [Direktyvos 93/83] 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose bei [Direktyvos 2001/29/EB] 3 straipsnio 1 dalyje vartojama „viešo perdavimo“ sąvoka turi būti aiškinama taip, kad viešai perduodant per palydovą dalyvaujantis palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas, kuris savo nuožiūra sujungia kelis koduotus įvairių transliuotojų mokamų ir nemokamų televizijos programų didelės raiškos signalus į paketą ir taip sukurtą atskirą audiovizualinį produktą už atlygį siūlo savo klientams, taip pat turi gauti atskirą susijusių teisių turėtojo leidimą naudoti į programų paketą įeinančių nemokamų televizijos programų saugomą turinį, nors šiuo požiūriu jis tik suteikia savo klientams prieigą prie tokių kūrinių, kurie transliavimo regione jau yra laisvai prieinami visiems – tegu ir būdami prastesnės, t. y. standartinės raiškos, kokybės?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
20 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai palydovinės televizijos kanalų paketų teikėjas viešo perdavimo per palydovą veiksmui, kurį atliekant jis dalyvauja, turi turėti atitinkamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų leidimą, šį leidimą, kaip ir atitinkamai transliuojančiajai organizacijai išduodamą leidimą, reikia gauti tik toje valstybėje narėje, kurioje programos signalai yra įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą.
21 Pagal Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies b punktą viešas perdavimas per palydovą vyksta tik valstybėje narėje, kurioje, atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, programos signalai yra įvedami į nepertraukiamą komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn, žemės link.
22 Tam, kad būtų taikoma Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta taisyklė, tai turi būti „viešas perdavimas per palydovą“, kaip jis suprantamas pagal šio 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, nes šiose nuostatose šiuo tikslu nustatytos kumuliacinės sąlygos. Taigi transliacija yra vienas „viešas perdavimas per palydovą“, jeigu, pirma, ji pradedama programos signalų „įvedimu“, atliekamu „atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant“, antra, šie signalai įvedami „į ištisinę komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės“, trečia, tie signalai „skirti vieša[i] pri[imti]“ ir, ketvirta, jei šie signalai koduojami, jų iškodavimo priemonėmis „visuomenę aprūpina transliavimo organizacija arba tomis priemonėmis aprūpinama [su] jos leidimu“ (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Airfield ir Canal Digitaal, C‑431/09 ir C‑432/09, EU:C:2011:648, 52 punktą).
23 Dėl tokio transliavimo, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad ir netiesioginė, ir tiesioginė televizijos programų transliacija, atitinkanti visas šias kumuliacines sąlygas, turi būti laikoma vienu viešu perdavimu per palydovą, taigi nedaloma. Vis dėlto tokio perdavimo nedalomumas, kaip tai suprantama pagal minėto 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, nereiškia, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas į šį perdavimą gali įsikišti be atitinkamų autorių teisių turėtojų leidimo (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Airfield ir Canal Digitaal, C‑431/09 ir C‑432/09, EU:C:2011:648, 69 ir 70 punktus).
24 Reikia priminti, jog iš Direktyvos 93/83 2 straipsnio, siejamo su jos 17 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad autorių teisių turėtojai turi suteikti leidimą bet kokiam viešam autorių teisės saugomų kūrinių perdavimui per palydovą ir kad, siekiant šiems turėtojams nustatyti tinkamą atlygį už tokį jų kūrinių perdavimą, turi būti atsižvelgta į visus transliavimo aspektus, pavyzdžiui, jo faktišką ir galimą auditoriją (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Airfield ir Canal Digitaal, C‑431/09 ir C‑432/09, EU:C:2011:648, 71 ir 73 punktus).
25 Tokį leidimą, be kita ko, turi gauti asmuo, kuris pradeda šį perdavimą arba įsikiša jo metu, dėl to jis tuo perdavimu saugomus kūrinius padaro pasiekiamus naujai visuomenei, t. y. tokiai, į kurią neatsižvelgė saugomų kūrinių autoriai, suteikdami leidimą kitam asmeniui (žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Airfield ir Canal Digitaal, C‑431/09 ir C‑432/09, EU:C:2011:648, 72 punktą).
26 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau pažymėjo, kad pagal Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a punktą viešą perdavimą per palydovą, kaip antai aptariamą pagrindinėje byloje, pradeda transliuojančioji organizacija, kuriai kontroliuojant ir už tai atsakant programų signalai įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą. Be to, neginčijama, kad taip ši transliuojančioji organizacija padaro saugomus kūrinius prieinamus – bendrai – naujai visuomenei. Todėl ši organizacija turi gauti Direktyvos 93/83 2 straipsnyje numatytą leidimą (2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Airfield ir Canal Digitaal, C‑431/09 ir C‑432/09, EU:C:2011:648, 75 punktas).
27 Kadangi pagal Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintą taisyklę toks viešas perdavimas per palydovą laikomas vykdomu tik toje valstybėje narėje, kurioje programos signalai yra įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą, transliuojančioji organizacija turi gauti leidimą tik šioje valstybėje narėje.
28 Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 24 punkte, siekiant autorių teisių turėtojams nustatyti tinkamą atlygį už tokį jų kūrinių perdavimą, turi būti atsižvelgta į visus atitinkamo transliavimo aspektus, pavyzdžiui, jo faktinę ir potencialią auditoriją. Taigi, kai dalis šios faktinės ar potencialios auditorijos yra kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje programos signalai yra įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą, prireikus įvairios atitinkamos kolektyvinio administravimo bendrovės turi rasti tinkamus sprendimus, kad užtikrintų tinkamą atlygį šiems teisių turėtojams.
29 Atsižvelgiant į tai, negalima atmesti galimybės, kad vykdant viešą perdavimą per palydovą įsikiš kiti subjektai, padarydami saugomus kūrinius ir objektus prieinamus platesnei visuomenei nei atitinkamos transliuojančiosios organizacijos tikslinė visuomenė, t. y. visuomenei, į kurią šių kūrinių ar šių objektų autoriai neatsižvelgė, kai suteikė šiai organizacijai leidimą juos naudoti. Tokiu atveju tai transliuojančiajai organizacijai suteiktas leidimas neapima šių subjektų įsikišimo. Taip, be kita ko, gali būti tuomet, kai subjektas išplečia asmenų, turinčių prieigą prie šio perdavimo, ratą ir taip padaro saugomus kūrinius ar objektus prieinamus naujai visuomenei (2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Airfield ir Canal Digitaal, C‑431/09 ir C‑432/09, EU:C:2011:648, 76 ir 77 punktai).
30 Iš Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies b punkto teksto ir šio 1 straipsnio 2 dalies a–c punktų struktūros matyti, kad tuo atveju, kai palydovinės televizijos kanalų paketų teikėjas viešam perdavimui per palydovą, kurį atliekant jis dalyvauja, turi turėti atitinkamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų leidimą, šį leidimą, kaip ir atitinkamai transliuojančiajai organizacijai išduodamą leidimą, reikia gauti tik toje valstybėje narėje, kurioje programos signalai yra įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą.
31 Be to, šią išvadą patvirtina Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies b punkto tikslas. Šiuo aspektu reikia pažymėti, viena vertus, jog iš šios direktyvos 5 ir 14 konstatuojamųjų dalių matyti, kad teisinis netikrumas, kylantis dėl nacionalinių autorių teisių nuostatų skirtumų, yra tiesioginė laisvo programų judėjimo Europos Sąjungoje kliūtis ir kad teisinis netikrumas dėl įsigytinų teisių, trukdantis tarpvalstybiniam palydoviniam programų retransliavimui, turi būti panaikintas Sąjungos lygmeniu apibrėžiant viešo perdavimo per palydovą sąvoką, be kita ko, siekiant išvengti kelių valstybių narių teisės aktų taikymo vienai transliacijai. Kita vertus, minėtos direktyvos 15 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad išimtinių transliavimo teisių įsigijimas pagal sutartį valstybėje narėje, kurioje vyksta viešas perdavimas per palydovą, turėtų atitikti visus autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymus.
32 Taigi iš Direktyvos 93/83 5, 14 ir 15 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jos 1 straipsnio 2 dalies b punktu siekiama užtikrinti, kad bet kokiam „viešam perdavimui per palydovą“, kaip jis suprantamas pagal šio 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, būtų taikomi tik valstybėje narėje, kurioje programos signalai yra įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą, galiojantys autorių teisių ir gretutinių teisių teisės aktai. Todėl šiam tikslui būtų prieštaraujama, jei palydovinės televizijos kanalų paketų teikėjas turėtų gauti atitinkamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų leidimą ir kitose valstybėse narėse.
33 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai palydovinės televizijos kanalų paketų teikėjas viešo perdavimo per palydovą veiksmui, kurį atliekant jis dalyvauja, turi turėti atitinkamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų leidimą, šį leidimą, kaip ir atitinkamai transliuojančiajai organizacijai išduodamą leidimą, reikia gauti tik toje valstybėje narėje, kurioje programos signalai yra įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą.
Dėl antrojo klausimo
34 Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 1 straipsnio 2 dalies b punktas
turi būti aiškinamas taip:
tuo atveju, kai palydovinės televizijos kanalų paketų teikėjas viešo perdavimo per palydovą veiksmui, kurį atliekant jis dalyvauja, turi turėti atitinkamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų leidimą, šį leidimą, kaip ir atitinkamai transliuojančiajai organizacijai išduodamą leidimą, reikia gauti tik toje valstybėje narėje, kurioje programos signalai yra įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą.
Parašai.