Language of document : ECLI:EU:T:2021:716

BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. spalio 20 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė procedūra – SESV 266 straipsnis – Administraciniai tyrimai – Gero administravimo principas – Nešališkumo principas – Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo“

Byloje T‑220/20

Petrus Kerstens, gyvenantis La Forclaz (Šveicarija), atstovaujamas avocat C. Mourato,

ieškovas,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą B. Mongin ir A.-C. Simon,

atsakovę,

dėl SESV 270 straipsniu grindžiamo prašymo, pirma, panaikinti 2017 m. kovo 27 d. Komisijos raštą, kuriuo ieškovas informuojamas apie drausminės procedūros atnaujinimą, ir 2019 m. liepos 11 d. sprendimą nusiųsti jam įspėjimą, antra, atlyginti žalą, kurią jis, kaip teigia, patyrė dėl trijų drausminių procedūrų vykdymo ir trukmės,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai V. Valančius (pranešėjas) ir L. Truchot,

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. balandžio 22 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovas Petrus Kerstens yra buvęs Europos Komisijos pareigūnas. Jis dirbo Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biure (PMO), kur laikotarpiu nuo 2003 iki 2011 m. buvo skyriaus vadovas, vėliau – patarėjas Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniame direktorate (GD). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. jis yra pensijoje.

2        Pirma, 2012 m. liepos 20 d. ieškovas, vykstant jo ginčui su Komisija, parengė vidaus raštą, po jo Komisija nusprendė pradėti drausminę procedūrą CMS 12/063, motyvuodama tuo, kad tame rašte buvo žodžių, kurie laikomi įžeidžiančiais. Užbaigus šią procedūrą buvo priimtas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas, juo ieškovui buvo skirtas papeikimas (toliau – 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas).

3        2016 m. kovo 18 d. Sprendimu Kerstens / Komisija (F‑23/15, EU:F:2016:65) Europos Sąjungos tarnautojų teismas atmetė ieškinį dėl 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo.

4        Ieškovas dėl to sprendimo pateikė apeliacinį skundą, jį Bendrasis Teismas patenkino 2017 m. vasario 14 d. Sprendimu Kerstens / Komisija (T‑270/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:74).

5        Šiuo klausimu 2017 m. vasario 14 d. Sprendimo Kerstens / Komisija (T‑270/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:74) 62–70 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad drausminė procedūra CMS 12/063 buvo pradėta neatlikus išankstinio administracinio tyrimo, prieš tai neišklausius ieškovo ir po tokio tyrimo tinkamai neparengus tyrimo ataskaitos, taip pažeidžiant Komisijai tenkančias pareigas. Tuo remdamasis minėto sprendimo 88 ir 89 punktuose jis padarė išvadą, kad drausminė procedūra, kurią paskyrimų tarnyba turėjo vykdyti remdamasi tokiu tyrimu ir jį užbaigusia ataskaita ir po ieškovo apklausos, buvo iš esmės pažeista dėl šių pažeidimų, todėl negalima atmesti galimybės, kad šios procedūros baigtis galėjo būti kitokia, jei būtų buvę laikytasi jai taikomų taisyklių ir ieškovas būtų buvęs išklausytas. Todėl Bendrasis Teismas panaikino 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą.

6        2017 m. balandžio 6 d. raštu paskyrimų tarnyba informavo ieškovą apie tai, kad vykdydama 2017 m. vasario 14 d. Sprendimą Kerstens / Komisija (T‑270/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:74) davė nurodymą Komisijos tyrimų ir drausmės tarnybai (IDOC), pirma, atnaujinti drausminę procedūrą CMS 12/063 ab initio ir suteikti naują CMS numerį, antra, pašalinti iš ieškovo asmens bylos nuobaudą – papeikimą, skirtą jam 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu.

7        2017 m. balandžio 18 d. ieškovas pateikė skundą dėl 2017 m. balandžio 6 d. paskyrimų tarnybos rašto.

8        2017 m. liepos 25 d. paskyrimų tarnyba atmetė šį skundą.

9        Antra, 2015 m. rugsėjo 7 d. dėl įtarimų konfidencialios informacijos atskleidimu adresatui, kuris nepriklauso institucijai, paskyrimų tarnyba nusprendė pradėti prieš ieškovą kitą drausminę procedūrą, kurios CMS numeris 15/017. 2016 m. balandžio 7 d. drausmės komisija pateikė pagrįstą nuomonę, joje konstatavo, kad ieškovas nesilaikė lojalumo pareigos ir kad drausminė nuobauda, sukelianti finansinių pasekmių, yra pateisinama. Vis dėlto dėl ieškovo pateikto apeliacinio skundo dėl 2016 m. kovo 18 d. Sprendimo Kerstens / Komisija (F‑23/15, EU:F:2016:65) paskyrimų tarnyba nusprendė sustabdyti šią drausminę procedūrą, kol bus išnagrinėtas šis apeliacinis skundas, ir 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu apie tai informavo ieškovą.

10      2017 m. kovo 27 d. raštu Komisija informavo ieškovą apie tai, kad po 2017 m. vasario 14 d. Sprendimo Kerstens / Komisija (T‑270/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:74) drausminė procedūra CMS 15/017 buvo atnaujinta ir kad, atsižvelgiant į tai, jog prieš ieškovą apklausiant pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) IX priedo 3 straipsnį IDOC neatliko administracinio tyrimo, ji davė nurodymą IDOC atnaujinti šią drausminę procedūrą tame etape, kuriame buvo padarytas šis pažeidimas (toks pat, kokį Bendrasis Teismas buvo konstatavęs, kiek tai susiję su procedūra CMS 12/063). 2017 m. balandžio 18 d. ieškovo pateiktą skundą dėl šio rašto paskyrimų tarnyba atmetė 2017 m. liepos 25 d.

11      2017 m. lapkričio 10 d. ieškovas pareiškė ieškinį dėl minėto 2017 m. kovo 27 d. rašto ir šio sprendimo 6 punkte nurodyto 2017 m. balandžio 6 d. rašto panaikinimo. 2018 m. birželio 26 d. Nutartyje Kerstens / Komisija (T‑757/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:391) Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijami raštai nėra asmens nenaudai priimti aktai, nes turi būti laikomi parengiamaisiais aktais vykstant drausminėms procedūroms. Ši nutartis, pateikus apeliacinį skundą, buvo patvirtinta 2019 m. sausio 22 d. Nutartimi Kerstens / Komisija (C‑577/18 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:129).

12      Trečia, 2016 m. rugsėjo 27 d. paskyrimų tarnyba ieškovo atžvilgiu pradėjo atskirą drausminę procedūrą CMS 16/009 dėl jo „Pareigūnų tarnybos nuostatų neatitinkančio elgesio“ administracijos darbuotojų atžvilgiu vykdant drausminę procedūrą CMS 15/017.

13      2017 m. birželio 21 d. raštu IDOC perdavė ieškovui tyrimo įgaliojimus procedūrose CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009) ir CMS 12/063 (vėliau tapusi CMS 17/010). Ieškovo prašymu, jo apklausa per šias procedūras ir per procedūrą CMS 16/009 buvo kelis kartus atidėta. 2018 m. balandžio 4 d. IDOC pateikė ieškovui raštą dėl veiksmų, kuriais jis kaltinamas, ir pasiūlė per dešimt dienų pateikti savo pastabas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. administracinio tyrimo ataskaita buvo perduota Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD. 2019 m. sausio 28 d. ieškovas buvo apklaustas.

14      2019 m. liepos 11 d. sprendime (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo buvo užbaigtos procedūros CMS 16/009, CMS 17/009 ir CMS 17/010, paskyrimų tarnyba konstatavo, kad ieškovas savo elgesiu pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 11, 12 ir 17 straipsnius. Vis dėlto ji nusprendė nepradėti drausminės procedūros prieš jį ir nusiųsti įspėjimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

15      2019 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas tą sprendimą apskundė. 2019 m. gruodžio 19 d. paskyrimų tarnybos sprendimu skundas buvo atmestas.

 Procesas ir šalių reikalavimai

16      2020 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

17      2020 m. lapkričio 4 d. buvo baigta rašytinė proceso dalis.

18      2020 m. lapkričio 30 d. ieškovas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnį paprašė surengti teismo posėdį.

19      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (septintoji kolegija) patenkino ieškovo prašymą ir pradėjo žodinę proceso dalį.

20      Per 2021 m. balandžio 22 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

21      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą ir 2017 m. kovo 27 d. paskyrimų tarnybos raštą, kuriuo jis informuotas apie procedūros CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009) atnaujinimą,

–        įpareigoti Komisiją sumokėti jam 30 000 EUR neturtinės žalos, kurią jis, jo teigimu, yra patyręs, atlyginimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

22      Komisija Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        atmesti visą ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl reikalavimo dėl panaikinimo

23      Pirmiausia reikia priminti, kad 2018 m. birželio 26 d. Nutartyje Kerstens / Komisija (T‑757/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:391) Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad 2017 m. kovo 27 d. raštas nėra asmens nenaudai priimtas aktas. Todėl reikia konstatuoti, kad prašymas panaikinti šį raštą yra nepriimtinas.

24      Grįsdamas savo reikalavimą dėl panaikinimo ieškovas pateikia tris ieškinio pagrindus. Pirmajame pagrinde jis nurodo SESV 266 straipsnio pažeidimą, nes Komisija, jo teigimu, ėmėsi netinkamų priemonių įvykdyti 2017 m. vasario 14 d. Sprendimui Kerstens / Komisija (T‑270/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:74) dėl 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo jam per drausminę procedūrą CMS 12/063 (vėliau tapusi CMS 17/010) buvo skirtas papeikimas, ir pažeidė non bis in idem principą. Antrajame ieškinio pagrinde jis nurodo SESV 266 straipsnio, gero administravimo principo (prie kurio priskiriama pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir teisingai), nekaltumo prezumpcijos principo ir teisės į gynybą pažeidimą. Galiausiai trečiajame ieškinio pagrinde jis nurodo SESV 266 straipsnio, administraciniams tyrimams ir drausminėms procedūroms taikomų procedūrinių taisyklių, teisės į gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimą.

25      Bendrasis Teismas mano, kad iš pradžių reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą.

26      Pateikdamas šį pagrindą ieškovas iš esmės teigia, kad kiekviena nauja drausminė procedūra turi suteikti nešališkumo ir teisingumo garantijas, kaip to reikalaujama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą. Jis pabrėžia, kad nešališkumo principas turi dvi dimensijas – subjektyviąją ir objektyviąją, todėl drausmės institucija privalo, viena vertus, savo elgesiu nereikšti šališkumo ar asmeninio išankstinio nusistatymo ir, kita vertus, suteikdama visas pakankamas garantijas būti objektyviai nešališka, kad šiuo klausimu nekiltų jokių pagrįstų abejonių.

27      Ieškovo teigimu, drausminių procedūrų atnaujinimo nagrinėjamu atveju pasekmė buvo tai, kad tos pačios administracinės valdžios institucijos ir tie patys atsakingi asmenys, pažeisdami šio sprendimo 26 punkte nurodytus principus, turėjo iš naujo nagrinėti bylas, kurias jau buvo išnagrinėję.

28      Be to, ieškovas tvirtina, kad sujungdama tris drausmines procedūras CMS 12/063 (vėliau tapusi CMS 17/010), CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009) ir CMS 16/009 tam, kad būtų vykdomas vienas tyrimas, paskyrimų tarnyba pažeidė jai tenkančią objektyvaus nešališkumo pareigą. Šis sujungimas parodo paskyrimų tarnybos norą apsunkinti kaltinimus ieškovui ir padaryti taip, kad procedūrą CMS 12/063 (vėliau tapusi CMS 17/010) vykdytų drausmės komisija. Ieškovo teigimu, trys administraciniai tyrimai buvo atlikti atskirai ir tik baigiamajame šių tyrimų etape trys ataskaitos buvo pridėtos kaip priedai prie vienintelės IDOC galutinės ataskaitos.

29      Galiausiai ieškovas pažymi, kad už IDOC tyrimus dėl abiejų drausminių procedūrų CMS 12/063 (vėliau tapusi CMS 17/010) ir CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009) atsakingas asmuo yra asmuo, kuris pranešė apie per pastarąją procedūrą nagrinėtas faktines aplinkybes. Jis reiškia abejones dėl to asmens ir Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD generalinės direktorės, dalyvavusios keliose su juo susijusiose procedūrose, subjektyvaus nešališkumo. Be to, jam kyla abejonių dėl vienintelės tyrimo procedūros objektyvaus nešališkumo, nes minėtas apie galimą pažeidimą pranešęs asmuo dalyvavo šiame tyrime kaip už jo vykdymą atsakingas asmuo.

30      Komisija tvirtina, kad trys drausminės procedūros dėl ieškovo buvo sujungtos siekiant procedūros ekonomijos. Komisijos teigimu, taip nusprendusios IDOC ir paskyrimų tarnyba nesiekė pabloginti ieškovo situacijos ar veikti jo nenaudai, bet, priešingai, sudarė jam galimybes gauti vienintelį įspėjimą dėl visų faktinių aplinkybių, dėl kurių buvo pradėtos šios trys procedūros.

31      Dėl abejonių už tyrimus atsakingo asmens ir Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD generalinės direktorės nešališkumu Komisija tvirtina, kad ieškovas pateikia tik užuominas arba reiškia nepatikrinamus būgštavimus. Komisijos teigimu, tas pats pasakytina apie abejones tyrimo procedūros nešališkumu dėl to, kad tyrime kaip už jį atsakingas asmuo dalyvavo asmuo, pranešęs apie faktines aplinkybes, dėl kurių buvo pradėta procedūra CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009).

32      Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnyje, kuris pagal ESS 6 straipsnio 1 dalį turi tokią pat teisinę galią kaip ir Sutartys, įtvirtinta teisė į gerą administravimą. Pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį ši teisė reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai.

33      Vadovaujantis jurisprudencija, administracija pagal gero administravimo principą privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, surinkti visas faktines ir teisines aplinkybes, kurios yra būtinos pasinaudoti diskrecija, ir užtikrinti sklandžią jos vykdomų procedūrų eigą ir veiksmingumą (žr. 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo B&Europe / Komisija, T‑222/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:837, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34      Taip pat primintina, kad nešališkumo reikalavimas apima, viena vertus, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas bylą nagrinėjantis atitinkamos institucijos pareigūnas turi nereikšti šališkumo ar asmeninio išankstinio nusistatymo, ir, kita vertus, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl šališkumo (žr. 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo ADDE / Parlamentas, T‑48/17, EU:T:2019:780, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Tikrinant kolegialios procedūros nešališkumą tai, kad abejonės dėl nešališkumo apraiškų susijusios tik su vienu kolegialaus organo asmeniu, nebūtinai turi lemiamą reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad šis asmuo galėjo daryti lemiamą įtaką pasitarimuose (2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo ADDE / Parlamentas, T‑48/17, EU:T:2019:780, 58 punktas).

35      Dėl subjektyvaus nešališkumo iš jurisprudencijos matyti, kad šis nešališkumas preziumuojamas tol, kol neįrodyta kitaip (žr. 2018 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Mouvement pour une Europe des nations et des libertés / Parlamentas, T‑829/16, EU:T:2018:840, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kurie keltų abejonių dėl tyrimo procedūros subjektyvaus nešališkumo.

37      Kiek tai susiję su objektyviu tyrimo nešališkumu, Bendrasis Teismas jau yra pripažinęs, kad jo nėra, jeigu buvo įrodyta, jog prieš pradedant tyrimą vienas iš tyrėjų žinojo tyrimo dalyku esančias faktines aplinkybes, nes su juo asmeniškai konsultavosi skundą pateikęs asmuo, ir atitinkama institucija tyrėju galėjo paskirti asmenį, kuris iš anksto visiškai nežinojo faktinių aplinkybių ir dėl to nekėlė jokių pagrįstų abejonių dėl savo nešališkumo kitos šalies atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo UZ / Parlamentas, T‑47/18, pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:650, 51–56 punktus).

38      Nagrinėjamu atveju yra aišku, kad už vienintelio tyrimo, pradėto dėl trijų procedūrų CMS 16/009, CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009) ir CMS 12/063 (vėliau tapusi CMS 17/010), vykdymą atsakingas asmuo yra tas, kuris pranešė apie faktines aplinkybes, kurios yra procedūros CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009) dalykas, t. y. skyriaus „HR IDOC 1“ vadovė.

39      Be to, nustatyta, kad minėtas apie galimą pažeidimą pranešęs asmuo vėliau galėjo vaidinti aktyvų vaidmenį atliekant tyrimą per procedūrą CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009), kaip asmuo, įgaliotas vadovauti vieninteliam tyrimui dėl trijų drausminių procedūrų. Viena vertus, 2017 m. birželio 21 d. rašte šis asmuo nurodė ieškovui, kad 2017 m. birželio 1 d. gavo įgaliojimus vadovauti minėtam tyrimui ir šiuo tikslu paskyrė du tyrėjus. Kita vertus, jis pasirašė galutinę tyrimo ataskaitą, o tai rodo, kad jis iš tikrųjų dalyvavo atliekant tyrimą.

40      Šiuo klausimu Komisija per posėdį pripažino, kad net jeigu šio asmens aktyvus vaidmuo nebuvo aiškiai nustatytas, jis, kaip už aptariamo tyrimo vykdymą, kokybę ir išsamumą atsakingas asmuo, turėjo galimybę įsikišti gavęs tyrimo projektą.

41      Tuo pačiu klausimu jau yra nuspręsta, kad tyrėjas turimais tyrimo įgaliojimais naudojasi vadovaujant už administracinį tyrimą atsakingam asmeniui, kuris jam gali duoti nurodymų (2020 m. spalio 5 d. Sprendimo Broughton / Eurojustas, T‑87/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:464, 70 punktas). Iš to matyti, kad už administracinį tyrimą atsakingo asmens funkcijos neapsiriboja pasyviu vaidmeniu ir jis visada turi galimybę įsikišti į vykstantį tyrimą.

42      Taigi reikia konstatuoti, kad dėl aptariamos situacijos, kuriai būdinga šio sprendimo 38 punkte konstatuota asmenų tapatybė, kyla objektyvi grėsmė, kad už vienintelio tyrimo vykdymą atsakingas asmuo dar prieš pradedant šį tyrimą galėjo turėti išankstinę nuomonę arba išankstinį nusistatymą dėl ieškovo dalyvavimo atliekant veiksmus, kuriais jis kaltinamas per procedūrą CMS 15/017 (vėliau tapusi CMS 17/009). Atsižvelgiant visų pirma į minėto asmens vaidmenį vykdant tyrimą ir į jo galimą įtaką galutinės tyrimo ataskaitos turiniui manytina, kad tokia situacija gali sukelti ieškovui pagrįstų abejonių dėl objektyvaus šio tyrimo nešališkumo. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Bendrasis Teismas neprivalo tikrinti, ar už vienintelio tyrimo vykdymą atsakingas asmuo iš tikrųjų turėjo išankstinį nusistatymą ieškovo atžvilgiu, nes pakanka to, kad egzistuoja pagrįsta abejonė ir jos negalima išsklaidyti (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo August Wolff ir Remedia / Komisija, C‑680/16 P, EU:C:2019:257, 37 punktą).

43      Tokiomis aplinkybėmis ieškovas pagrįstai teigia, kad Komisija, atnaujinusi tris drausmines procedūras, tyrimo procedūros nesuorganizavo taip, kad jam būtų suteiktos pakankamos garantijos dėl objektyvaus šios procedūros nešališkumo. Ši aplinkybė gali lemti visos drausminės procedūros neteisėtumą.

44      Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad procedūrinis pažeidimas gali lemti akto panaikinimą tik tuo atveju, jeigu, nesant šio pažeidimo, procedūros rezultatas būtų buvęs kitoks (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 14 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑270/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:74, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45      Tai nagrinėjant turi būti atsižvelgiama į visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, ypač į kaltinimų pobūdį ir procedūrinių pažeidimų, padarytų dėl garantijų, kuriomis pareigūnas galėjo naudotis, dydį (2015 m. balandžio 15 d. Sprendimo Pipiliagkas / Komisija, F‑96/13, EU:F:2015:29, 65 punktas).

46      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede reglamentuotoje drausminėje procedūroje numatyti du atskiri etapai. Pirmąjį etapą sudaro nešališkas administracinis tyrimas: jis pradedamas paskyrimų tarnybos sprendimu, paskui parengiama tyrimo ataskaita ir, išklausius suinteresuotąjį asmenį dėl veikų, kuriomis jis kaltinamas, tyrimas užbaigiamas remiantis šia ataskaita padaromomis išvadomis. Antrąjį etapą sudaro pati drausminė procedūra, kurią paskyrimų tarnyba pradeda remdamasi šia tyrimo ataskaita; per šį etapą arba pradedama drausminė procedūra nepasitarus su drausmės komisija, arba kreipiamasi į šią komisiją remiantis ataskaita, kurią paskyrimų tarnyba parengia atsižvelgdama į tyrimo išvadas ir pastabas, dėl jo pateiktas atitinkamo asmens.

47      Darytina išvada, kad administracinio tyrimo vaidmuo yra svarbus ir gali turėti įtakos drausminei procedūrai. Remdamasi būtent šiuo tyrimu ir atitinkamo pareigūno apklausa paskyrimų tarnyba vertina, pirma, tai, ar reikia pradėti drausminę procedūrą, antra, tai, ar atitinkamu atveju reikia kreiptis į drausmės komisiją, ir, trečia, šiai komisijai pateikiamas faktines aplinkybes, kai inicijuoja procedūrą drausmės komisijoje.

48      Taigi negalima atmesti to, kad tuo atveju, jeigu administracinis tyrimas būtų buvęs atliktas užtikrinant visas nešališkumo garantijas, jame galėjo būti pateiktas kitoks faktinių aplinkybių vertinimas, ir šio tyrimo rezultatai būtų buvę kitokie (2017 m. vasario 14 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑270/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:74, 82 punktas).

49      Šiomis aplinkybėmis ieškovui galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tyrimo objektyvaus nešališkumo, taigi, ir dėl jo atžvilgiu vykdomų drausminių procedūrų.

50      Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, reikia antrąjį ieškinio pagrindą pripažinti pagrįstu, todėl panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti ieškovo nurodytų kitų ieškinio pagrindų.

 Dėl reikalavimo atlyginti žalą

51      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo įpareigoti Komisiją sumokėti jam bendrą 30 000 EUR sumą neturtinei žalai, kurią jis, kaip teigia, yra patyręs, atlyginti. Jis tvirtina, kad dėl trijų aptariamų drausminių procedūrų, kurios truko beveik aštuonerius, šešerius ir ketverius metus, jis patyrė stresą ir turėjo sveikatos problemų. Be to, jis teigia, kad buvo pakenkta jo reputacijai ir garbei, nors jo karjera iki tol buvo nepriekaištinga.

52      Komisija nesutinka su ieškovo argumentais ir prašo atmesti reikalavimą atlyginti žalą.

53      Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją viešosios tarnybos srityje Sąjungos atsakomybė kyla, kai tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama atitinkama institucija, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos buvimas (šiuo klausimu žr. 1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 42 punktą ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Komisija / Petrilli, T‑143/09 P, EU:T:2010:531, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šios trys sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, kad jeigu viena iš jų netenkinama, Sąjungos atsakomybė negali būti pripažinta (žr. 2017 m. spalio 26 d. Sprendimo Paraskevaidis / Cedefop, T‑601/16, EU:T:2017:757, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54      Darytina išvada, kad, net nustačius Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo padarytą pažeidimą, Sąjungos atsakomybė gali kilti tik jei ieškovui pavyksta įrodyti, kad jis iš tiesų patyrė žalos (žr. 2017 m. spalio 26 d. Sprendimo Paraskevaidis / Cedefop, T‑601/16, EU:T:2017:757, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55      Taip pat reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją neteisėto akto panaikinimas pats savaime gali būti tinkamas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią šis aktas galėjo sukelti, atlyginimas (šiuo klausimu žr. 1987 m. liepos 9 d. Sprendimo Hochbaum ir Rawes / Komisija, 44/85, 77/85, 294/85 ir 295/85, EU:C:1987:348, 22 punktą ir 2004 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Montalto / Taryba, T‑116/03, EU:T:2004:325, 127 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56      Vis dėlto neteisėto akto panaikinimas pats savaime negali būti tinkamas žalos atlyginimas, jeigu ieškovas įrodo patyręs neturtinę žalą, kuri gali būti atskirta nuo panaikinimą pagrindžiančio neteisėtumo ir negali būti visiškai atlyginta šiuo panaikinimu (žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Michail / Komisija, T‑49/08 P, EU:T:2009:456, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ieškovo nurodyta neturtinė žala atsirado tiesiogiai dėl tyrimo procedūros, pradėtos atnaujinus tris aptariamas drausmines procedūras, neteisėtumo.

58      Vis dėlto, nors ieškovas tvirtina, kad minėtos procedūros dėl jų trukmės jam sukėlė stresą ir sveikatos problemų, taip pat pakenkė jo reputacijai ir garbei, grįsdamas savo teiginius jis nepateikia jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tokią žalą.

59      Taigi Bendrasis Teismas mano, kad bet kokia neturtinė žala, kurią galėjo patirti ieškovas, bus tinkamai ir pakankamai atlyginta panaikinus ginčijamą sprendimą.

60      Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas.

61      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys turi būti pripažintas pagrįstu tiek, kiek juo siekiama ginčijamo sprendimo panaikinimo, o likusi ieškinio dalis – atmesta.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

62      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

63      Kadangi ieškinys iš dalies patenkintas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtų teisinga nuspręsti, kad ieškovas turi padengti trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų, o likusią jo išlaidų dalį turi padengti Komisija; be to, ši institucija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2019 m. liepos 11 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo Petrus Kerstens buvo skirtas įspėjimas.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir du trečdalius P. Kerstens bylinėjimosi išlaidų.

da Silva Passos

Valančius

Truchot

Paskelbta 2021 m. spalio 20 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.