BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. sausio 22 d.(*)

„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – Nefinansuojamos išlaidos – Citrusinių vaisių, medvilnės, galvijienos ir alyvuogių aliejaus perdirbimas – Finansinis auditas – Pagrindiniai patikrinimai – Proporcingumas – Kartojimasis – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑46/09

Graikijos Respublika, atstovaujama V. Kontolaimos, I. Chalkias, S. Charitaki ir S. Papaïoannou,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą A. Markoulli ir H. Tserepa‑Lacombe, padedamų advokato N. Korogiannakis,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimą 2008/960/EB dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas (OL L 340, p. 99) tiek, kiek juo atsisakoma finansuoti tam tikras Graikijos Respublikos patirtas išlaidas,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. birželio 5 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1.     Bendrosios taisyklės, reglamentuojančios bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą

1        1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo (OL L 94, p. 13) įtvirtintos bendrosios taisyklės, taikomos finansuojant BŽŪP. Šis reglamentas buvo panaikintas ir pakeistas 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414), reglamentuojančiu išlaidas, padarytas finansuojant BŽŪP nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2006 m. spalio 16 d.

2        Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos Komisija priima sprendimus dėl mėnesinių išankstinių mokėjimų išlaidoms, kurias padarė akredituotos mokėjimo agentūros, padengti, o šio reglamento 7 straipsnio 3 dalis susijusi su sprendimais dėl mokėjimo agentūrų sąskaitų apmokėjimo.

3        Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta:

„Komisija priima sprendimą dėl išlaidų, kurios nebus finansuojamos [iš Bendrijos lėšų], kaip nurodyta 2 ir 3 straipsniuose, jeigu ji nustato, kad tokios išlaidos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių. 

Prieš priimant sprendimą nefinansuoti, Komisijos patikrinimų rezultatai ir suinteresuotų valstybių narių paaiškinimai pateikiami raštu, vėliau abi šalys stengiasi susitarti dėl priemonių, kurių reikės imtis.

Nepavykus susitarti, valstybė narė gali prašyti inicijuoti procedūrą, kurios tikslas keturis mėnesius tarpininkauti tarp atitinkamų pozicijų, o šios procedūros rezultatai nurodomi Komisijai siunčiamoje ataskaitoje, kuri ją išnagrinėja prieš priimdama sprendimą nefinansuoti.

Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, ypač atsižvelgdama į nustatytų taisyklių pažeidimo lygį. Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir rimtumą bei Bendrijos patirtus finansinius nuostolius.

Atsisakymas finansuoti negali apimti:

a)      2 straipsnyje nurodytų išlaidų, kurios buvo padarytos prieš 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo apie atitinkamos valstybės narės patikrinimų rezultatus;

<...>“

4        Reglamento Nr. 1258/1999 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės, laikydamosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktų nacionalinių nuostatų, imasi priemonių:

a)      įsitikinti, kad iš Fondo lėšų finansuojamos operacijos yra tikrai atliktos ir atliktos teisingai;

b)      užkirsti kelią taisyklių pažeidimams ir su jais kovoti;

c)      išieškoti sumas, kurios buvo prarastos dėl taisyklių nesilaikymo ar aplaidumo.

<...>“

5        Reglamentas Nr. 1258/1999 panaikintas 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1), kuris taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. (Reglamento Nr. 1290/2005 49 straipsnis). Tačiau Reglamente Nr. 1290/2005, be kita ko, numatyta, kad 31 straipsnis, kuriame reglamentuojamas atitikties patikrinimas, nuo 2006 m. spalio 16 d. patirtoms išlaidoms taikomas nuo 2006 m. spalio 16 d.

6        Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnyje iš esmės numatytos tos pačios nuostatos, kaip Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje.

7        1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1663/95, nustatančio išsamias taisykles dėl Reglamento Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo (OL L 158, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 31), iš dalies pakeisto 1999 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2245/1999 (OL L 273, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 26 t., p. 335; toliau – Reglamentas Nr. 1663/95) 8 straipsnyje numatyta:

„1. Jeigu po tyrimo dėl išlaidų Komisija mano, kad buvo pažeistos Bendrijos taisyklės, ji informuoja atitinkamą valstybę narę apie atliktų patikrų rezultatus ir nurodo pažeidimų šalinimo priemones, taikytinas siekiant užtikrinti minėtų taisyklių laikymąsi ateityje.

Minėtame pranešime daroma nuoroda į šį reglamentą. Valstybė narė per du mėnesius pateikia atsakymą, o Komisija, atsižvelgusi į jį, gali pakeisti savo poziciją. Pateisinamais atvejais Komisija gali pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį.

Pasibaigus laikotarpiui, per kurį reikia pateikti atsakymą, Komisija pakviečia valstybę narę dvišaliam aptarimui, kurio metu šalys stengiasi susitarti dėl taikytinų priemonių ir pažeidimo sunkumo bei Bendrijai padarytų finansinių nuostolių įvertinimo. Pasibaigus minėtam aptarimui ir bet kokiam po aptarimo Komisijos nustatytam galutiniam terminui, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis dėl tolesnės informacijos teikimo arba, jeigu valstybė narė atsisako atvykti į susitikimą iki Komisijos nustatyto galutinio termino, jam pasibaigus, Komisija formaliai supažindina valstybę narę su savo išvadomis, darydama nuorodą į Komisijos sprendimą 94/442/EB. Nepažeidžiant šios dalies ketvirtos pastraipos, minėtame pranešime pateikiamas bet kokių išlaidų, kurių Komisija neketina įtraukti į sąskaitas pagal Reglamento <...> Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą, įvertinimas.

Valstybė narė iš karto, atsiradus galimybei, informuoja Komisiją apie priimtas pažeidimų šalinimo priemones, užtikrinančias Bendrijos taisyklių laikymąsi ir šių priemonių įsigaliojimo datą. Komisija, laikydamasi Reglamento <...> Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų, prireikus priima vieną arba kelis sprendimus iki pažeidimų šalinimo priemonių įsigaliojimo datos neįtraukti į sąskaitas išlaidų, kurios neatitinka Bendrijos taisyklių.

2. Reglamento <...> Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkte minimi sprendimai priimami, išnagrinėjus pagal Direktyvos 94/442/EB nuostatas Sutaikinimo įstaigos parengtą ataskaitą.“

8        2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 885/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, p. 90), taikomas nuo 2006 m. spalio 16 d., o jo 11 straipsnio 1–3 dalyse iš esmės numatyta tokia pati procedūra, kaip numatytoji Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnyje.

2.     Komisijos rekomendacijos

9        1997 m. gruodžio 23 d. Komisijos dokumente Nr. VI/5330/97 (toliau – dokumentas Nr. VI/5330/97) „Rekomendacijos dėl finansinių pasekmių apskaičiavimo rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo“ buvo pateiktos rekomendacijos dėl finansinių korekcijų taikymo.

10      Iš dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo „EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo finansinės pasekmės, valstybių narių atliktų patikrinimų trūkumai“ matyti, kad finansinės korekcijos apskaičiuojamos, be kita ko, atsižvelgiant į konstatuotos neatitikties svarbą ir kad Komisija dėl to atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taip pat į Bendrijos patirtus finansinius nuostolius (dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo antra pastraipa).

11      Pirmiausia dokumento Nr. VI/5330/97 2 priede numatytas finansinės korekcijos vertinimo metodas, grindžiamas „konkrečiose bylose padarytomis klaidomis“. Pagal šį vertinimo metodą vertinamos konkrečios klaidos, prireikus sujungiant jas, kurioms paskui taikomos vienkartinės korekcijos. Be to, tame pačiame priede numatytas finansinės korekcijos vertinimo remiantis finansinių nuostolių rizika metodas. Pagal šį metodą vertinamos nuolat pasikartojančios klaidos ir paskui taikoma fiksuota finansinė korekcija (dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo aštunta–dvidešimt penkta pastraipos).

12      Pagal antrąjį vertinimo metodą, kuris taikomas atliekant sistemų auditą, Komisija taiko fiksuotas korekcijas, kurios yra 2 %, 5 %, 10 % arba 25 % deklaruotų išlaidų dydžio atsižvelgiant į tai, kokia didelė yra grėsmė, kad dėl kontrolės sistemų trūkumų Bendrija patirs finansinių nuostolių (dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo aštunta pastraipa).

13      Komisija skiria dvi valstybių narių atliekamų patikrinimų rūšis (dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedo keturiolikta pastraipa).

14      Pirma, „pagrindiniai patikrinimai“ – tai fiziniai ir administraciniai patikrinimai, kuriuos reikia atlikti siekiant patikrinti informaciją iš esmės, visų pirma paraiškos dalyko buvimą, kiekį ir kokybines sąlygas, įskaitant terminų laikymąsi, derliaus nuėmimo reikalavimus, išlaikymo terminus ir t. t. Šie patikrinimai vykdomi vietoje bei lyginami su nepriklausomais, pavyzdžiui, žemės registrų, duomenimis.

15      Antra, „papildomi patikrinimai“ – tai administraciniai veiksmai, reikalingi tinkamam paraiškų nagrinėjimui, pavyzdžiui, patikrinimas, ar jos buvo pateiktos laiku, pasikartojančių paraiškų dėl to paties dalyko identifikavimas, rizikos analizė, nuobaudų taikymas ir tinkama procedūrų priežiūra.

16      Siekiant apskaičiuoti netinkamas finansuoti išlaidas dokumente Nr. VI/5330/97 numatytos keturios fiksuoto dydžio korekcijų kategorijos:

–        25 % išlaidų dydžio korekcija, kai kontrolės sistemos visiškai nėra arba ji labai neveiksminga bei matyti dažni pažeidimų ir aplaidumo požymiai kovojant su neteisėta arba apgaulinga veikla, todėl egzistuoja pavojus, kad Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF) patirs labai didelių nuostolių,

–        10 % išlaidų dydžio korekcija, kai vienas ar daugiau pagrindinių patikrinimų nėra atlikti arba atlikti per prastai ar per retai, dėl ko jie neveiksmingi nustatant paraiškų tinkamumą arba užkertant kelią pažeidimams, todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad egzistuoja didelis pavojus, jog EŽŪOGF patirs nuostolių,

–        5 % išlaidų dydžio korekcija, kai visi pagrindiniai patikrinimai įvykdyti, tačiau nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytų jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, todėl gali būti pagrįstai padaryta išvada, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos paraiškų tinkamumo garantijos ir kad EŽŪOGF kyla reikšminga nuostolių atsiradimo grėsmė,

–        2 % išlaidų dydžio korekcija, kai valstybė narė tinkamai atliko pagrindinius patikrinimus, tačiau visiškai neatliko vieno ar daugiau papildomų patikrinimų, todėl pavojus, kad EŽŪOGF patirs nuostolių, yra mažesnis, o pažeidimas yra nesunkus.

17      Galiausiai dokumento Nr. VI/5330/97 2 priede numatyta, kad „įsipareigojimo neįvykdymas tampa dar rimtesnis, jei valstybė narė negerina savo kontrolės, nors Komisija ją jau informavo apie būtinus pagerinimus“ (2 priedo šešiolikta pastraipa, in fine).

18      Dokumentas AGRI/61495/2002 susijęs su apmokant EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitas Komisijos atliekamu kontrolės sistemų trūkumų kartojimosi atvejų vertinimu ir juo siekiama patikslinti dokumente Nr. VI/5330/97 įtvirtintą kartojimosi principą. Jame numatyta:

„Tuo atveju,

–        jei kontrolės sistemos arba šios sistemos dalies nebuvimas ar nepakankamumas nurodomas viename ar keliuose sprendimuose dėl finansinių korekcijų apmokant EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitas ir

–        jei dėl laikotarpio, kuris eina po jau koreguoto laikotarpio, nustatyta, kad tie patys trūkumai ir toliau egzistuoja,

Komisija, išnagrinėjusi galimas valstybės narės korekcines ar kompensacines priemones, nusprendžia, kad dėl padidėjusio EŽŪOGF finansinių nuostolių pavojaus paprastai galima pagrįstai didinti per ankstesnį koregavimą taikytos korekcijos fiksuotą dydį.

<...>

Siekiant užtikrinti, kad korekcijos būtų fiksuoto dydžio, kuris numatytas 1997 m. gruodžio 8 d. dokumente C 3909 (VI/5330/97), kai tikroji neteisėtų išlaidų suma ir atitinkamai Bendrijos patirtų finansinių nuostolių dydis negali būti nustatyti, turi būti naudojamos šios orientacinės normos:

<...>

–        jei prieš tai buvo taikoma 5 % korekcija – naujam atitinkamam laikotarpiui taikoma norma yra 10 %,

–        jei prieš tai buvo taikoma 10 % korekcija – naujam atitinkamam laikotarpiui taikoma ne mažesnė kaip 15 % norma atsižvelgiant į pavojaus padidėjimo rimtumą,

<...>“

 Ginčo aplinkybės

19      2008 m. gruodžio 8 d. Sprendimu 2008/960/EB dėl atsisakymo EŽŪOGF Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas (OL L 340, p. 99, toliau – ginčijamas sprendimas), Komisija atsisakė iš Bendrijos lėšų finansuoti 179 140 594,66 EUR Graikijos Respublikos išlaidų vaisių ir daržovių, medvilnės, galvijienos, alyvuogių aliejaus ir finansų kontrolės sektoriuose, patirtų 2002–2006 finansiniais metais.

20      Komisijos atliktos finansinės korekcijos motyvai buvo trumpai išdėstyti 2008 m. rugsėjo 11 d. suvestinėje ataskaitoje AGRI-63130-00-2008 dėl patikrinimų, kuriuos Komisija atlieka tikrindama atitiktį pagal Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį ir Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnį (toliau – suvestinė ataskaita).

21      Ginčijamame sprendime Komisija taikė tokias korekcijas:

–        sektoriuje „vaisiai ir daržovės – citrusinių vaisių perdirbimas“: dėl mokėjimų išrašant čekį ir dėl administracinės ir buhalterinės kontrolės trūkumų buvo nustatytos dvi fiksuoto dydžio korekcijos, t. y. 2 289 213 EUR už 2005 finansinius metus ir 385 748 EUR už 2006 finansinius metus,

–        „medvilnės“ sektoriuje: be dvejų neginčijamų vienkartinių korekcijų dėl to, kad leistinos gamybos riba 2003 m. buvo viršyta 4 870 264,97 EUR, o 2004 m. – 2 143 945,63 EUR, Komisija nustatė dvi fiksuoto 5 % dydžio korekcijas, t. y. 27 731 557,37 EUR už 2002 finansinius metus ir 32 655 464,17 EUR už 2003 finansinius metus,

–        už galvijieną skiriamų priemokų sektoriuje Komisija taikė fiksuoto dydžio korekcijas dėl trūkumų galvijų identifikavimo ir registravimo duomenų bazėje ir trūkumų atliekant patikrinimus vietoje: 10 % už 2003 finansinius metus, 5 % ir 10 % už 2004 finansinius metus, 5 % ir 10 % už 2005 finansinius metus bei 5 % ir 10 % už 2006 finansinius metus, t. y. pritaikė bendrą 14 341 429,92 EUR korekciją,

–        pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai sektoriuje Komisija taikė 10 % ir 15 % dydžio fiksuotas korekcijas už 2003–2006 finansinius metus dėl pasikartojančių trūkumų atliekant alyvmedžių, gamyklų ir derlingumo patikrinimus, t. y. iš viso 83 641 370,78 EUR,

–        finansų kontrolės sektoriuje Komisija už 2005 finansinius metus nustatė vienkartinę 4 521 536,62 EUR korekciją dėl to, kad nebuvo laikomasi mokėjimo terminų; ji taip pat nustatė 6 326 450,77 EUR vienkartinę korekciją už 2004 finansinius metus dėl didžiausių finansinių ribų viršijimo ir 233 613,43 EUR už 2005 finansinius metus.

 Procesas ir šalių reikalavimai

22      Pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo (dabar Bendrasis Teismas) kanceliarija gavo 2009 m. vasario 6 d., Graikijos Respublika pareiškė šį ieškinį.

23      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, 2010 m. rugsėjo 30 d. byla buvo paskirta penktajai kolegijai. 2011 m. vasario 15 d. buvo paskirtas naujas teisėjas pranešėjas, posėdžiaujantis antrojoje kolegijoje, todėl byla buvo paskirta šiai kolegijai.

24      Susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, pateikė šalims rašytinius klausimus. Šalys atsakė į šiuos klausimus per nustatytą terminą. Per 2012 m. birželio 5 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

25      Graikijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą remiantis tuo, kas išdėstyta rašytinėse pastabose,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

26      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

1.     Dėl ieškinio apimties

27      Siekdama, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, Graikijos Respublika ieškinyje pateikia dvylika pagrindų. Du pirmieji ieškinio pagrindai susiję su citrusinių vaisių perdirbimo sektoriumi. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su medvilnės sektoriumi. Ketvirtasis, penktasis ir šeštasis ieškinio pagrindai susiję su galvijienos sektoriumi. Septintasis, aštuntasis ir devintasis ieškinio pagrindai susiję su alyvuogių aliejaus sektoriumi, o dešimtasis, vienuoliktasis ir dvyliktasis ieškinio pagrindai susiję su finansiniu auditu.

28      Per posėdį ieškovė pareiškė, kad atsisako ketvirtojo ir septintojo ieškinio pagrindų, susijusių su Komisijos kompetencijos ratione temporis neturėjimu ir teisinio saugumo principo pažeidimu, kurį lėmė per ilga procedūros trukmė, kiek tai susiję su galvijienos ir alyvuogių aliejaus sektoriais.

29      Ji taip pat atsisakė penktojo ir aštuntojo ieškinio pagrindų, susijusių su Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje numatyto 24 mėn. termino pažeidimu, kiek tai susiję su galvijienos ir alyvuogių aliejaus sektoriais.

30      Kiek tai susiję su finansinio audito sektoriumi, ji atsisakė su motyvavimo stoka susijusio dvyliktojo ieškinio pagrindo dėl tyrimo FA/2006/137/GR. Be to, dėl dešimtojo ieškinio pagrindo, dėl tyrimo FA/2005/70/GR, susijusio su korekcijomis, savo ruožtu susijusiomis su, pirma, mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis, antra, vynuogynų perplanavimu ir pertvarkymu, trečia, priemokomis galvijienos sektoriuje, ieškovė pareiškė išsauganti šį ieškinio pagrindą tik tiek, kiek jis susijęs su mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis.

31      Galiausiai ji pareiškė atsisakanti reikalavimo pakeisti ginčijamą sprendimą.

32      Apie tai buvo pažymėta posėdžio protokole.

2.     Dėl pirmojo ir antrojo ieškinio pagrindų, susijusių su sektoriui „vaisiai ir daržovės – citrusinių vaisių perdirbimas“ taikytomis korekcijomis

 Bendrijos teisės aktai

33      1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2202/96, nustatančiu Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams (OL L 297, p. 49; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 20 t., p. 103), įtvirtinta gamintojų finansinės paramos schema, pagrįsta visų pirma sutartimis tarp, pirma, pagal 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (OL L 297, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 20 t., p. 103) pripažintų arba laikinai leidimą turinčių augintojų organizacijų ir, antra, perdirbėjų ar jų teisėtai sudarytų organizacijų ar asociacijų.

34      2003 m. gruodžio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2111/2003, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 2202/96 taikymo taisykles (OL L 317, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 232), 7 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad sutartyse, be kita ko, nurodoma gamintojų organizacijoms mokama žaliavų supirkimo kaina, kuri gali skirtis priklausomai nuo veislės ir (arba) kokybės, ir (arba) pristatymo laikotarpio; šios lėšos sumokamos tik banko ar pašto pervedimu.

35      Reglamento Nr. 2111/2003 24 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad valstybės narės imasi priemonių, būtinų patikrinti reglamento 25 ir 26 straipsniuose nurodytus gamintojų organizacijų ir perdirbėjų įrašus, užtikrinant, kad jie atitiktų apskaitą, kurią gamintojų organizacijos ir perdirbėjai turi vesti pagal nacionalinės teisės aktus.

36      Reglamento Nr. 2111/2003 27 straipsnyje „Patikrinimai“ numatyta:

„1. Visose gamintojų organizacijose, pristatančiose saldžiuosius apelsinus, mandarinus, klementinus, satsumas, citrinas, mažuosius greipfrutus ir didžiuosius greipfrutus, visiems produktams kiekvienais prekybos metais atliekami tokie patikrinimai:

<...>

b)      administraciniai ir apskaitos patikrinimai, patikrinant ne mažiau kaip:

i)       5 % sutartyse nurodytų gamintojų, siekiant visų pirma patikrinti, ar kiekvieno gamintojo plotai, visas derlius, gamintojų organizacijai pristatyti kiekiai ir perdirbti pateikti kiekiai sutampa su 23 straipsnyje numatytomis pagalbos lėšų išmokomis ir gautais mokėjimais;

<...>

c)      administraciniai ir apskaitos patikrinimai tikrinant, ar produktų kiekiai, kuriuos gamintojų organizacijai pristatė 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gamintojai, visi kiekiai, pristatyti perdirbti, visi 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų pristatymo patvirtinimų duomenys ir visi pagalbos prašymuose nurodyti kiekiai atitinka pagal 23 straipsnį skirtą pagalbą ir iš gamintojo gautus mokėjimus.

2. Kiekvienam saldžiųjų apelsinų, mandarinų, klementinų, satsumų, citrinų, mažųjų greipfrutų ir didžiųjų greipfrutų perdirbėjui kiekvienoje perdirbimo įmonėje dėl kiekvieno produkto ir kiekvienais prekybos metais atliekami tokie patikrinimai:

a)      administraciniai ir apskaitos patikrinimai, patikrinant ne mažiau kaip:

i)      5 % partijų, gautų pagal kiekvienos rūšies sutartis (trumpalaikes arba daugiametes), įsitikinant, ar atitinkami kiekiai įtraukti į sutartį ir pristatymo patvirtinimus, minėtus 17 straipsnio 2 dalyje, patikrinant naudotų transporto priemonių identifikavimo duomenis ir ar laikomasi I priede nustatytų minimalių reikalavimų;

<...>

c)      administraciniai ir apskaitos patikrinimai, kurių metu remiantis išduotomis ir gautomis sąskaitomis faktūromis bei apskaitos duomenimis patikrinama, ar iš gautų žaliavų pagaminto galutinio produkto kiekis ir supirktų galutinių produktų kiekis atitinka parduotų galutinių produktų kiekį;

<...>“

37      Komisijos dokumento Nr. 1793/2000 16 priede apibrėžti pagrindiniai ir papildomi patikrinimai citrusinių vaisių sektoriuje. Konkrečiai kalbant, aptariamame priede apibrėžti šeši pagrindiniai patikrinimai, įskaitant, be kita ko, registruojamos informacijos teisingumo ir jos atitikties apskaitai, kurią gamintojų organizacijos ir perdirbėjai turi vesti pagal nacionalinės teisės aktus, patikrinimus.

 Suvestinė ataskaita

38      Atlikdamos tyrimą FV/2006/315/GR, 2006 m. balandžio 3–7 d. Komisijos tarnybos atliko Graikijoje patikrinimus. Šalims pasikeitus laiškais, 2007 m. vasario 27 d. buvo surengtas Komisijos ir Graikijos valdžios institucijų dvišalis susitikimas. 2008 m. sausio 10 d. laišku Komisija pateikė Graikijos valdžios institucijoms savo išvadas. Gavusi 2008 m. birželio 19 d. taikinimo institucijos nuomonę, Komisija 2008 m. rugpjūčio 21 d. laišku pranešė Graikijos Respublikai apie savo galutinę nuomonę.

39      Suvestinėje ataskaitoje buvo nustatyti tam tikri trūkumai atliekant Reglamento Nr. 2111/2003 27 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje ir 1 dalies c punkte, taip pat Reglamento Nr. 2111/2003 27 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje ir 2 dalies c punkte numatytus administracinius ir apskaitos patikrinimus. Be to, iš suvestinės ataskaitos matyti, kad bent vienas iš to paties reglamento 24 straipsnio 1 dalies d punkte numatytų patikrinimų buvo atliktas nesilaikant Bendrijos teisės aktų reikalavimų. Be to, nustatyta, kad dažnai nebuvo pagrindžiančių dokumentų, kurie turėjo būti per šiuos patikrinimus. Šiuos trūkumus iš esmės lėmė aiškių rekomendacijų stoka ir ribotos atitinkamų inspektorių žinios apskaitos srityje. Komisijos tarnybos manė, kad šie trūkumai buvo susiję su esminiais kontrolės sistemos aspektais ir kad dėl patikrinimų neatlikimo arba jų nepakankamo atlikimo fakto EŽŪOGF kilo didesnė grėsmė. Komisija konstatavo, kad panašūs trūkumai buvo nustatyti tiriant citrusinių vaisių perdirbimą 2003 m.

40      Be to, iš Komisijos tarnybų išvadų matyti, kad vienas iš perdirbėjo gamintojo organizacijai padarytų pervedimų buvo atliktas išrašant čekį, nors tokie mokėjimai turi būti atliekami banko pavedimu ar pašto pervedimu, ir kad Komisija anksčiau jau buvo pateikusi pastabų dėl šios aplinkybės. Iš suvestinės ataskaitos taip pat matyti, kad patikrinimus atliekantys inspektoriai nežinojo šioje srityje taikomų Bendrijos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų.

41      Komisija nusprendė, kad pagrindiniai patikrinimai buvo atlikti nesilaikant taikomuose teisės aktuose numatytų skaičiaus ir išsamumo reikalavimų, kaip rekomenduojama dokumente Nr. VI/5330/97, ir kad šis trūkumas kartojosi. Ji konstatavo, kad pirmiau buvo taikoma 5 % korekcija ir nagrinėjamu atveju pritaikė 10 % fiksuotą korekciją už 2005 ir 2006 finansinius metus, nes atitinkamas laikotarpis prasidėjo 2004 m. rugpjūčio 30 d. ir tęsėsi visus 2004−2005 prekybos metus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

42      Graikijos Respublika pateikia pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusį su klaidingu Komisijos dokumentuose Nr. VI/5330/97 ir Nr. 17933/2000 pateiktų rekomendacijų aiškinimu ir taikymu, ir antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu ir korekcijų neproporcingumu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu dokumentų Nr. VI/5330/97 ir Nr. 17933/2000 aiškinimu ir taikymu

43      Pirmiausia Graikijos Respublika teigia, kad pagrindiniai patikrinimai buvo atlikti. Anot jos, iš nustatytų trūkumų tik tinkamo bylų tvarkymo ir jų atitikties apskaitos kontrolei trūkumai turi būti tikrinami per pagrindinį patikrinimą. Todėl korekcija neturėjo būti didesnė kaip 2 %.

44      Bendrasis Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Komisija pritaikė aptariamas finansines korekcijas, be kita ko, dėl Reglamento Nr. 2111/2003 24 ir 27 straipsniuose numatytų administracinių ir apskaitos patikrinimų trūkumų.

45      Pirma, iš suvestinės ataskaitos iš tikrųjų matyti, kad šie trūkumai buvo nustatyti visų pirma Reglamento Nr. 2111/2003 24 straipsnio 1 dalies d punkte numatytų patikrinimų atžvilgiu ir buvo susiję su gamintojų organizacijų ir perdirbėjų registruojamos informacijos tvarkymu ir jos atitiktimi apskaitai, kurią reikia vesti pagal nacionalinės teisės aktus. Reikia pažymėti, kad dokumento Nr. 17933/2000 16 priede tokie patikrinimai apibrėžti kaip pagrindiniai patikrinimai ir Graikijos Respublika neginčija šio fakto.

46      Antra, fiksuoto dydžio korekcijos buvo nustatytos taip pat dėl Reglamento Nr. 2111/2003 27 straipsnyje numatytų administracinių ir apskaitos patikrinimų trūkumų. Šie patikrinimai taip pat yra pagrindiniai patikrinimai. Jų metu siekiama patikrinti, ar perdirbti patiekti produktų kiekiai atitinka pervestą pagalbą, taip pat remiantis išrašytomis ir gautomis sąskaitomis faktūromis bei apskaitos duomenimis patikrinti, ar pagamintų arba įsigytų galutinių produktų kiekiai atitinka parduotų galutinių produktų kiekius. Taigi, tai yra patikrinimai, kuriuos atliekant atitikties elementai turi būti tikrinami iš esmės.

47      Todėl, atsižvelgdama į dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedą ir dokumento Nr. 17933/2000 16 priedą Komisija teisingai nusprendė, kad šiuo atveju nurodyti trūkumai buvo susiję su pagrindiniais patikrinimais.

48      Dėl taikytos korekcijos normos Komisija nusprendė, kad dėl nustatytų pagrindinių patikrinimų trūkumų anksčiau jau buvo pritaikyta 5 % korekcija ir, atsižvelgusi į tai, kad šie trūkumai kartojosi, padidino fiksuoto dydžio korekciją iki 10 %.

49      Šiuo klausimu, atsižvelgiant į dokumente Nr. VI/5330/97 pateiktas rekomendacijas, reikia pažymėti, kad, kai nėra įmanoma tiksliai įvertinti Bendrijos patirtų nuostolių, Komisija gali nustatyti fiksuoto dydžio korekciją (2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑418/06 P, Rink. p. I‑3047, 136 punktas).

50      Dėl netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo reikia pažymėti, kad dokumente Nr. VI/5330/97 numatyta 5 % išlaidų dydžio fiksuota korekcija, kai visi pagrindiniai patikrinimai įvykdyti, tačiau nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytų jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, todėl gali būti pagrįstai padaryta išvada, jog šie patikrinimai nesuteikia reikiamos paraiškų tinkamumo garantijos ir kad EŽŪOGF kyla reikšminga nuostolių atsiradimo grėsmė (žr. 14 ir 16 punktus).

51      Taip yra nagrinėjamu atveju, nes nustatyti trūkumai – tai trūkumai vykdant pagrindinius patikrinimus, kurie buvo atlikti nesilaikant teisės aktuose numatyto išsamumo reikalavimo, o ne tik paprasčiausios klaidos atliekant papildomus patikrinimus.

52      Todėl Graikijos Respublika neteisingai mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma 2 % korekcija. Taigi kaltinimas, susijęs su klaidingu Komisijos rekomendacijų, pateiktų dokumentuose Nr. VI/5330/97 ir Nr. 17933/2000, aiškinimu ir taikymu, šiuo aspektu nepriimtinas.

53      Toliau Graikijos Respublika teigia, kad nėra teisinio pagrindo du kartus didinti korekcijos normą ir nesutinka, kad nustatyti trūkumai kartojosi.

54      Pirma, Graikijos Respublika tvirtina, kad nė viename teisės akte nenumatyta sąvoka „recidyvas“, kuri pirmą kartą buvo pateikta dokumente Nr. AGRI/60637/2006, kuris 2005−2006 finansiniams metams netaikomas.

55      Šiems argumentams negalima pritarti.

56      Iš tikrųjų reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies ketvirtoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalyje (žr. šio sprendimo 3 ir 6 punktus) numatyta, jog vertindama sumą, kuri dėl nustatytų pažeidimų nebus finansuojama, Komisija turi atsižvelgti į padaryto pažeidimo sunkumą.

57      Taigi aplinkybė, kad aptariami pažeidimai kartojosi, gali būti laikoma sunkinančiu veiksniu, galinčiu pateisinti nustatytos finansinės korekcijos padidinimą. Šiuo aspektu šis padidinimas gali būti laikomas veiksmu, atliekamu nustatant bendrą Graikijos Respublikai taikytinos korekcijos dydį (šiuo klausimu žr. 1999 m. sausio 21 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑54/95, Rink. p. I‑35, 13 punktą).

58      Todėl reikia atmesti kaltinimą, kad taikytinuose teisės aktuose nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima atsižvelgti tai, kad nustatyti trūkumai nėra vienkartiniai.

59      Be to, taisyklės, kurias Komisija patvirtino rekomendacijose, t. y. dokumentuose Nr. VI/5330/97, AGRI/61495/2002 ir AGRI/60637/2006, apibrėžia nustatytų pažeidimų kartojimosi konstatavimo pasekmes.

60      Graikijos Respublikos teiginys, kad dokumente AGRI/60637/2006 „recidyvas“ pirmą kartą buvo pripažintas sunkinančia aplinkybe, yra klaidingas. Iš tiesų, pirma, dokumento Nr. VI/5330/97 2 priede numatyta, kad „įsipareigojimo neįvykdymas tampa dar rimtesnis, jei valstybė narė negerina savo kontrolės, nors Komisija ją jau informavo apie būtinus pagerinimus“. Antra, dokumentas AGRI/61495/2002, kuriuo Graikijos Respublika remiasi ieškinyje, susijęs su apmokant EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitas Komisijos atliekamu kontrolės sistemų trūkumų kartojimosi atvejų vertinimu ir juo siekiama patikslinti dokumente Nr. VI/5330/97 įtvirtintą kartojimosi principą. Jame iš esmės numatyta, kad, jeigu trūkumai neišnyksta, galima didinti prieš tai taikytos fiksuotos korekcijos dydį, pavyzdžiui, jei prieš tai buvo taikoma 5 % korekcija, naujam atitinkamam laikotarpiui taikoma 10 % dydžio korekcija (žr. šio sprendimo 18 punktą).

61      Todėl reikia atmesti kaltinimą, susijusį su teisinio pagrindo didinti korekciją, kai nustatyti pažeidimai kartojasi, nebuvimu.

62      Antra, Graikijos Respublika teigia, kad siekiant konstatuoti, jog trūkumas kartojasi, reikia konstatuoti lygiai tokius pačius trūkumus kaip anksčiau. Anot jos, taip nėra nagrinėjamu atveju, nes apskritai sistema buvo pagerinta, o korekcijos negalima didinti, jei tam tikros priežastys, dėl kurių ji taikoma, išnyko.

63      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, siekdama padaryti išvadą, jog nustatyti trūkumai buvo nevienkartiniai, Komisija rėmėsi visų pirma tyrimu FV/302/2003 dėl citrusinių vaisių perdirbimo tvarkos (ieškinio 4 priedas), dėl kurio priimtas 2009 m. birželio 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas (Graikija prieš Komisiją, T‑33/07, neskelbiamas Rinkinyje, 56–58 punktai). Atliekant tyrimą FV/302/2003 buvo nustatyta administracinių patikrinimų ir apskaitos trūkumų, konkrečiai kalbant susijusių su gamintojų organizacijų ir perdirbėjų registruojamos informacijos atitiktimi apskaitai, kurią šie turi vesti pagal nacionalinės teisės aktus, ypač dėl Opekepe (Graikijos orientavimo ir garantijų pagalbos mokėjimų ir kontrolės institucija) instrukcijų prefektūroms (nomos) stokos ir aplinkybės, kad patikrinimus turintys atlikti darbuotojai neturi patirties (žr. 2003 m. kovo 4 d. Komisijos dokumentą dėl tyrimo FV/302/2003 išvadų, visų pirma 8 punktą, taip pat minėto Sprendimo Graikija prieš Komisiją 58 punktą).

64      Tačiau, kaip matyti iš suvestinės ataskaitos (žr. šio sprendimo 39 punktą) ir kaip konstatavo taikinimo institucija, atlikus tyrimą FV/302/2003 nustatyti trūkumai ir šiuo atveju nustatyti trūkumai yra panašūs.

65      Be to, kaip konstatavo Komisijos tarnybos, nustatyti administracinių ir apskaitos patikrinimų trūkumai susiję su esminiais kontrolės sistemos aspektais ir kad dėl patikrinimų neatlikimo arba jų nepakankamo atlikimo fakto EŽŪOGF kyla didesnė grėsmė (žr. šio sprendimo 39 punktą). Todėl taikant padidintą korekcijos normą šie trūkumai buvo lemiami (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑352/05, neskelbiamo Rinkinyje, 327 punktą).

66      Remiantis tuo darytina išvada, kad trūkumai yra panašūs ir susiję su tuo pačiu sektoriumi (citrusinių vaisių), inkriminuojami tai pačiai valstybei narei ir pripažinti turinčiais lemiamą reikšmę taikant padidintą korekcijos normą. Todėl Komisija nepadarė klaidos, kai konstatavo, kad šie trūkumai buvo nevienkartiniai.

67      Tiek, kiek Graikijos Respublika remiasi tyrimo FV/2004/312 dėl pagalbos pomidorų perdirbimui schemos rezultatais ginčydama tai, kad trūkumai kartojosi, reikia pažymėti, kad, kaip pabrėžia Komisija ir kaip matyti iš suvestinės ataskaitos, kurioje glaustai išdėstyta Komisijos pozicija iki taikinimo procedūros, toks kartojimasis grindžiamas ne minėto tyrimo, o tyrimo FV/302/2003 dėl citrusinių vaisių perdirbimo rezultatais.

68      Todėl šioje byloje reikia atmesti Graikijos Respublikos argumentą, kad trūkumai nesikartojo.

69      Be to, argumentą, kad pagerinimų buvimas neleidžia konstatuoti kartojimosi, taip pat reikia atmesti. Graikijos Respublika apskritai tvirtina, kad sistema buvo pagerinta, tačiau neįrodo, jog šie pagerinimai buvo susiję būtent su šiuo atveju nagrinėjamais lemiamais trūkumais. Maža to, ji cituoja Komisijos tarnybų išvadas, padarytas atlikus tyrimą FV/2004/312 dėl pomidorų perdirbimo, kuris šiuo atveju neturi reikšmės (žr. šio sprendimo 67 punktą).

70      Todėl argumentus, kad nagrinėjamu atveju negalima buvo didinti finansinių korekcijų, reikia atmesti.

71      Trečia, Graikijos Respublika nurodo, kad korekcija negali būti didinama automatiškai, padidinimas turi būti motyvuotas, o nagrinėjamu atveju taip nėra.

72      Dėl šio argumento priimtinumo Bendrasis Teismas pažymi, kad jis buvo nurodytas ieškinio 18 punkte, todėl, priešingai nei Komisija tvirtina triplike, yra priimtinas.

73      Dėl jo pagrįstumo reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką konkrečiu sprendimų dėl sąskaitų apmokėjimo atveju sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė, kuriai jis skirtas, aktyviai dalyvavo jį rengiant ir žinojo priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad ginčijama suma neturi būti apmokėta iš EŽŪOGF lėšų (žr., be kita ko, 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑263/98, Rink. p. I‑6063, 98 punktą; 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑332/01, Rink. p. I‑7699, 67 punktą; 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, T‑55/07, neskelbiamo Rinkinyje, 125 punktą).

74      Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Graikijos Respublika aktyviai dalyvavo rengiant ginčijamą sprendimą ir kad nagrinėjamo trūkumų kartojimosi klausimas buvo keliamas vykstant taikinimo procedūrai, konkrečiai kalbant 2008 m. sausio 10 d. laiške, pažymėtas 2007 m. balandžio 4 d. posėdžio protokole, taikinimo institucijos nuomonėje ir suvestinėje ataskaitoje. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Graikijos Respublika žinojo nagrinėjamo padidinimo motyvus ir konkrečiai pažeidimus, dėl kurių buvo pritaikytos korekcijos, ankstesnį sprendimą taikyti finansinę korekciją, ankstesnę korekcijos normą ir jos pritaikytą padidinimą, taip pat žinojo apie egzistuojančią padidintą EŽŪOGF finansinių nuostolių grėsmę.

75      Todėl argumentą, susijusį su korekcijų padidinimo motyvavimo stoka, ir visą pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu ir nustatytų korekcijų neproporcingumu

76      Pirma, Graikijos Respublika teigia, kad Reglamento Nr. 2111/2003 24 ir 27 straipsniuose numatyti administraciniai ir apskaitos patikrinimai buvo atlikti taikant didesnes normas nei numatytosios aktuose, net jei jų nebuvo galima atsekti.

77      Bendrasis Teismas primena, kad EŽŪOGF finansuoja tik intervencines priemones, kurių imamasi pagal Bendrijos teisės nuostatas bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje (2001 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑278/98, Rink. p. I‑1501, 38 punktas ir 2005 m. vasario 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑300/02, Rink. p. I‑1341, 32 punktas; 2008 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, T‑266/04, neskelbiamo Rinkinyje, 97 punktas).

78      Be to, dėl taisyklių dėl įrodinėjimo naštos sąskaitų apmokėjimo srityje reikia priminti, kad Komisija, siekdama įrodyti bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklių pažeidimą, neprivalo išsamiai įrodyti, jog nacionalinių valdžios institucijų atliktų patikrinimų nepakako ar kad jų pateikiami skaičiai yra neteisingi; jai pakanka pateikti įrodymų, kurie sukeltų pakankamai rimtų ir pagrįstų abejonių dėl šių patikrinimų ar dėl skaičių. Komisijos įrodinėjimo našta šiuo atveju sumažinama todėl, kad valstybė narė yra geresnėje padėtyje renkant bei patikrinant EŽŪOGF sąskaitoms apmokėti reikalingus duomenis, todėl ji ir turi pateikti kuo detalesnių bei išsamesnių įrodymų, kad šie patikrinimai iš tiesų buvo atlikti, ar įrodymų dėl šių skaičių ir, jei reikia, įrodymų, kad Komisijos teiginiai nepagrįsti (2001 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑247/98, Rink. p. I‑1, 7–9 punktai ir 2003 m. birželio 19 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑329/00, Rink. p. I‑6103, 68 punktas).

79      Šiuo atveju iš bylos medžiagos ir visų pirma iš dvišalio susitikimo protokolo matyti, kad nagrinėjamu atveju nustatyti administracinių ir apskaitos patikrinimų trūkumai nebuvo paneigti dokumentiniais įrodymais, kurie patvirtintų Graikijos Respublikos argumentus.

80      Iš taikinimo institucijos nuomonės taip pat matyti, kad Graikijos Respublikos pateikti paaiškinimai, jog ji atliko patikrinimus, tačiau netinkamai juos dokumentavo, nėra patvirtinti konkrečiais įrodymais. Pati Graikijos Respublika pripažįsta, kad patikrinimų negalima tuoj pat atsekti. Ji taip pat pripažįsta trūkumus, susijusius su pareiga atlikti apskaitos patikrinimų tyrimą.

81      Be to, Graikijos Respublika pabrėžia, jog 2006 m. priėmė naujas taisykles, kad pašalintų nustatytus trūkumus.

82      Tačiau pakanka konstatuoti, kad toks argumentas nekompensuoja patikrinimų trūkumų, kurie buvo nustatyti prieš nagrinėjamus metus buvusiais prekybos metais.

83      Todėl neįrodyta, kad Komisijos išvados dėl administracinių ir apskaitos patikrinimų trūkumų yra klaidingos, o korekcijos šiuo aspektu nepagrįstos.

84      Antra, Graikijos Respublika nurodo, kad išrašant čekį buvo mokama tik vieną kartą ir kad 10 % fiksuota korekcija yra neproporcinga.

85      Atsižvelgiant į išvadas dėl pirmiau išnagrinėtų administracinių ir apskaitos patikrinimų pakanka pažymėti, kad mokėjimo išrašant čekį konstatavimas nėra vienintelis pagrindas taikyti korekcijas šiuo atveju.

86      Todėl Graikijos Respublikos argumentus, kuriais siekiama įrodyti dėl mokėjimo išrašant čekį nustatytos korekcijos neproporcingumą, reikia atmesti.

87      Taigi reikia atmesti visą antrąjį ieškinio pagrindą.

88      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Graikijos Respublika nepateikė nė vieno argumento, kuriuo būtų galima ginčyti ginčijamo sprendimo teisėtumą tiek, kiek juo nustatytos 10 % fiksuotos korekcijos citrusinių vaisių perdirbimo sektoriui.

3.     Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su medvilnės sektoriuje taikomomis korekcijomis

 Bendrijos teisės aktai

89      Pagalbą medvilnės gamybai reglamentuoja 2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1051/2001 dėl pagalbos medvilnės gamybai (OL L 148, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 332), kuriuo panaikinamas 1995 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1554/95, nustatantis pagalbos sistemos medvilnei bendrąsias taisykles bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2169/81 (OL L 148, p. 48). Remiantis Reglamento Nr. 1051/2001 23 straipsniu, jis įsigalioja paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną, t. y. 2001 m. birželio 1 d. ir taikomas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.

90      Pagal Reglamento Nr. 1051/2001 1 straipsnio 3 dalį prekybos metai trunka nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

91      Reglamento Nr. 1051/2001 11 straipsnio d punkte ir 12 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad norėdamos gauti pagalbą medvilnės gamybai medvilnės valymo įmonės privalo įrodyti, kad medvilnė pristatyta deklaravus apsėtą plotą, kaip nurodyta šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje.

92      Reglamento Nr. 1051/2001 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės gamintojos sukuria apsėtų plotų deklaravimo sistemą, visų pirma, užtikrinančią, kad paraiškose pagalbai gauti minima medvilnė yra nurodytos kilmės.

93      Siekdamos atsižvelgti į aplinkos apsaugos tikslus, valstybės narės nustato ir patvirtina aplinkosaugos priemones, kurias jos laiko tinkamomis reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą medvilnės gamybai (Reglamento Nr. 1051/2001 13 konstatuojamoji dalis). Be to, Reglamento Nr. 1051/2001 17 straipsnyje nustatyta:

„1. Valstybės narės <...> medvilnės sektoriui nustato:

–        priemones aplinkai gerinti, ypač neigiamą poveikį aplinkai mažinančius auginimo būdus,

–        tyrimo programas aplinkai mažiau kenkiantiems auginimo metodams plėtoti,

–        priemones gamintojams informuoti apie tokio tiriamojo darbo rezultatus ir atitinkamų būdų privalumus.

2. Valstybės narės imasi jų požiūriu tinkamų aplinkosaugos priemonių, atsižvelgdamos į ypatingą medvilnės gamybai naudojamų žemės ūkio plotų būklę. Be to, valstybės narės imasi būtinų veiksmų primindamos gamintojams, kad jie privalo laikytis aplinkosaugos teisės aktų.

3. Tam tikrais atvejais valstybės narės apriboja plotus, už kuriuos gali būti skiriama pagalba nevalytai medvilnei, remdamosi objektyviais kriterijais, susijusiais su:

–        tų regionų, kur medvilnė yra pagrindinė lauko kultūra, žemės ūkio ekonomika,

–        konkrečių plotų dirva ir klimatu,

–        drėkinamojo vandens tvarkymu,

–        sėjomainos sistemomis ir auginimo būdais, kurie gali pagerinti aplinką.

4. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. Graikijos Respublika ir Ispanijos Karalystė pateikia Komisijai ataskaitas apie aplinkosaugos padėtį medvilnės sektoriuje ir laikantis 1, 2 ir 3 dalių priimtų nacionalinių priemonių poveikį.“

94      2001 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1591/2001, nustatančiu išsamias pagalbos schemos medvilnės sektoriui taikymo taisykles (OL L 210, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 237), buvo panaikintas 1989 m. gegužės 3 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1201/89, nustatantis pagalbos schemos medvilnės gamybai įgyvendinimo taisykles (OL L 123, p. 23), ir, remiantis jo 19 straipsniu, jis taikomas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.

95      Reglamento Nr. 1591/2001 9 straipsnio, reglamentuojančio deklaracijas apie apsodintus plotus, 1 dalyje numatyta:

„Prieš paskutinę valstybės narės nustatytą dieną visi Bendrijos medvilnės augintojai pateikia pagalbos už plotą paraišką, pateikdami pareiškimo apie apsėtus plotus [deklaracijos apie apsodintus plotus] ateinantiems prekybos metams formą taip, kaip numatyta pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Atitinkamas žemės ūkio plotas ar plotai nustatomi pagal integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje numatytą žemės ūkio plotų nustatymo sistemą. Kai taikoma, augintojai pateikia patikslintą pareiškimą [deklaraciją], atsižvelgdami į valstybės narės nustatytą dieną faktiškai medvilne apsėtus [vilnamedžiais apsodintus] plotus ir ne vėliau kaip iki gegužės 31 d., einančios prieš atitinkamus prekybos metus.“

96      Reglamento Nr. 1591/2001 17 straipsnyje nustatyta, kad 2001–2002 prekybos metams Reglamento (EEB) Nr. 1201/89 8 straipsnyje nurodytos deklaracijos apie apsodintus plotus, pateiktos iki 2001 m. rugsėjo 1 d., laikomos lygiavertėmis deklaracijoms apie apsodintus plotus, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1591/2001 9 straipsnyje.

97      Reglamento Nr. 1591/2001 13 straipsnio „Patikrinimai“ redakcijoje, taikytoje nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 23 d., nustatyta:

„1. Gamintojo valstybės narės [valstybės narės gamintojos] paskirta kontrolės įstaiga patikrina:

a)      ar pareiškimai dėl medvilne apsėtų plotų yra teisingi [ar deklaracijos apie vilnamedžiais apsodintus plotus yra teisingos], atliekant patikrinimą vietoje, susijusį su ne mažiau kaip 5 % pareiškimų [deklaracijų];

<...>

f)      kryžminiais patikrinimais – ar sutartyse nurodyti žemės ūkio plotai atitinka plotus, augintojų deklaruotus pareiškimuose apie medvilne apsėtus plotus [deklaracijose apie vilnamedžiais apsodintus plotus].

2. Nustačius neatitikimus, susijusius su 9 straipsnyje nurodytu pareiškimu apie plotus [nurodyta deklaracija apie plotus], priklausomai nuo nuobaudų, nurodytų 14 straipsnio 1 dalyje, taikymo, pagalba gali būti suteikta medvilnės kiekiams, atitikusiems visus kitus reikalavimus.

3. Kai už patikrinimus yra atsakingos kelios įstaigos, valstybė narė parengia jų koordinavimo sistemą.“

98      2002 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1486/2002, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 1591/2001 (OL L 223, p. 3), kuris taikomas nuo 2002 m. rugpjūčio 23 d., Reglamento Nr. 1591/2001 13 straipsnio 1 dalies a punktas pakeistas taip:

„ar pareiškimai dėl medvilne apsėtų plotų yra teisingi [ar deklaracijos apie vilnamedžiais apsodintus plotus yra teisingos], atliekant patikrinimą vietoje, susijusį su ne mažiau kaip 5 % pareiškimų [deklaracijų]; atlikti ne vėliau kaip atitinkamų prekybos metų lapkričio 15 d.“

 Suvestinė ataskaita

99      Atlikdama tyrimus OT/2003/01/GR ir OT/2003/03/GR Komisija Graikijoje atliko patikrinimus, atitinkamai nuo 2003 m. kovo 31 d. iki balandžio 4 d. ir nuo 2003 m. spalio 20 d. iki spalio 24 d., susijusius su pagalba medvilnės gamybai 2001–2002 ir 2002–2003 prekybos metais. Komisija ir Graikijos Respublika pasikeitė laiškais ir 2005 m. gruodžio 8 d. surengė dvišalį susitikimą. 2007 m. liepos 3 d. laišku Komisija pateikė Graikijos valdžios institucijoms savo išvadas. Gavusi 2008 m. sausio 21 d. taikinimo institucijos nuomonę Komisija 2008 m. rugpjūčio 6 d. laišku pranešė apie savo galutinę nuomonę.

100    Be išvadų apie gamybos, kuriai gali būti suteikta pagalba, apimties viršijimo, Komisijos tarnybos nustatė kontrolės trūkumų, kuriuos trumpai išdėstė suvestinėje ataskaitoje.

101    Pirma, dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (toliau – IAKS) Komisijos tarnybos nusprendė, kad nors deklaracijos apie vilnamedžiais apsodintus plotus buvo įtrauktos į IAKS deklaraciją apie plotus, dviejų sistemų suderinamumas nebuvo pakankamai užtikrintas, kaip tai jau buvo konstatuota dėl 1997–1998 – 2000–2001 prekybos metų. Konkrečiai kalbant:

–        buvo pažymėta apie įvairių dokumentų (ūkininkų ir medvilnės valymo įmonių sutartys, IAKS deklaracijos apie vilnamedžių plotus) neatitikimus, kurių Graikijos valdžios institucijos aiškiai nenustatė ir dėl kurių kilo abejonių dėl kryžminių patikrinimų veiksmingumo ir atitinkamai dėl visos informacijos, kuria medvilnės valymo įmonės naudojosi tikrindamos, ar pristatyta medvilnė, nurodyta deklaracijoje apie plotus, patikimumo,

–        buvo nuspręsta, kad už IAKS duomenų bazę atsakingų tarnybų ir tarnybų, atsakingų už pagalbą medvilnės gamybai, bendradarbiavimas buvo ypač nepakankamas; iš tikrųjų Opekepe tarnybos žinojo tik deklaracijose apie plotus pateiktą informaciją apie medvilnę, o tai neleisdavo išvengti nepakankamo vilnamedžiais apsodintų plotų deklaravimo pavojaus; be to, už IAKS atsakingos tarnybos už medvilnę atsakingoms tarnyboms nenurodė buvus kokių nors trūkumų 2001−2002 ir 2002−2003 metais, nors nuotolinio stebėjimo rezultatai rodė, jog yra nedeklaruotų arba blogai deklaruotų plotų.

102    Antra, dėl aplinkosaugos priemonių kontrolės suvestinėje ataskaitoje pabrėžiama, kad 2001 m. pagalbos medvilnės gamybai schemos reforma buvo patvirtintos aplinkosaugos priemonės, kurių pobūdį bei patikrinimų ir sankcijų skyrimo tvarką turėjo nustatyti valstybė narė. Nustatyta, kad Graikijos Respublika patvirtino tokias priemones, įskaitant gamybos plotų apribojimą, didžiausio derlingumo nustatymą ir reikalavimo laikytis geros praktikos, kaip antai privaloma kultūrų sėjomaina, kodekso įvedimą.

103    Komisijos tarnybos pažymėjo, kad nėra nustatyta šių aplinkosaugos priemonių kontrolės tvarka ir netaikomos sankcijos. Konkrečiai kalbant, administracinė didžiausio kiekvienam gamintojui nustatyto derlingumo kontrolė buvo pripažinta nepakankama. Be to, per plotų patikrinimus vietoje, atliktus nuėmus paskutinį derlių, t. y. pernelyg vėlai, kad būtų galima patikrinti deklaruoto derlingumo tikrumą, reikėjo stengtis nustatyti nedeklaruotus vilnamedžių plotus ir patikrinti, ar laikomasi geros praktikos kodekso. Pavyzdžiui, buvo tikrinami tik deklaruoti vilnamedžių plotai, o tai neleido nustatyti deklaruotų vilnamedžių plotų, apsėtų kviečiais ar kita kultūra. Galiausiai buvo pažymėta, kad visai nebuvo kontroliuojama, kaip laikomasi geros praktikos kodekso.

104    2008 m. sausio 28 d. priimtoje nuomonėje taikinimo institucija pasiūlė Komisijai įsitikinti, kad turint omenyje datą, kada įsigaliojo pagal šią pagalbos schemą numatyti aplinkosaugos reikalavimai, šių nuostatų atitiktimi galėjo būti remiamasi kaip teisiškai privalomu Bendrijos pagalbos skyrimo už 2001−2002 prekybos metais užaugintus vilnamedžius kriterijumi.

105    2008 m. rugpjūčio 6 d. laiške Komisijos tarnybos pateikė savo galutinę nuomonę, kurioje buvo pasiūlyta ta pati korekcija. Jos pabrėžė, kad prekybos metai prasideda rugsėjo 1 d., o tai nereiškia, jog plotų kontrolės priemonės (ypač apribojimai dėl aplinkos apsaugos) pirmaisiais metais yra neprivalomojo pobūdžio, nes visi tinkamumo pagalbai gauti kriterijai, susiję su veiksmais iki prekybos metų pradžios, turi būti patikrinti iki prekybos metų pradžios. Jos taip pat pabrėžė, kad apie diskusijų dėl medvilnės reformos turinį buvo žinoma iki 2001 m. birželio 1 d. ir kad Graikijos valdžios institucijos sąmoningai nusprendė nuo pirmųjų prekybos metų taikyti Reglamento Nr. 1051/2001 17 straipsnio 3 dalį ir 2001 m. vasario mėn. buvo priimtas ministerijos sprendimas, kuriame, be kita ko, numatyta privaloma sėjomaina ir vilnamedžiais apsodintų plotų sumažinimas, tačiau ūkininkai to niekaip nekontroliavo.

106    Trečia, dėl plotų patikrinimų vietoje, pirma, Komisijos tarnybos nusprendė, kad atrenkant už 2001−2002 prekybos metus tikrinamus, kiek tai susiję su pagalba medvilnės gamybai, ūkius nebuvo remiamasi jokia rizikos analize, nes atsitiktinė atranka nebuvo pritaikyta prie su šiais metais susijusios rizikos (nedeklaruotų vilnamedžių plotų nustatymas, gero ūkininkavimo praktikos pažeidimų nustatymas). Nors, atrodo, atrankos procedūra už 2002−2003 prekybos metus buvo iš dalies pakeista, ši procedūra buvo pripažinta nepakankama, nes taikant ją buvo atsižvelgiama į su medvilne nesusijusius rizikos veiksnius (IAKS atranka) ir nebuvo galima pakankamai atsižvelgti į šiais prekybos metais konstatuotus neįprasto derlingumo atvejus. Todėl buvo nuspręsta, kad padaryti atrankos pakeitimai neleido taip pagerinti tvarkos, kad būtų pašalinti pavojai, susiję su nepakankamu plotų deklaravimu.

107    Antra, buvo pripažinta, kad patikrinimai vietoje atlikti pernelyg vėlai ir neleidžia nustatyti daugybės mažų vilnamedžiais apsodintų sklypų ribų, kurios dažnai gali būti nustatytos tik pakeitus vilnamedžio veislę, kuri skiriasi savo lapais ir vaisiumi, nors apdirbamas plotas gali būti pakankamai tiksliai išmatuotas tik kai kultūra tebėra lauke, kaip nustatyta IAKS ribose įtvirtintose normose. Be to, tik 2008 m. sausio 22 d. paragintos taikinimo institucijos Graikijos valdžios institucijos pateikė informaciją apie patikrinimų vietoje atlikimo datas, kurioje, Komisijos tarnybų nuomone, nėra jokių patikimų duomenų apie vėlai atliktų patikrinimų mastą, nes didelis datų skaičius (mažiausiai šešiolika atvejų) buvo nepanašus į tiesą. Be to, be šių neatitikimų, faktas, kad patikrinimai buvo atlikti pernelyg vėlai (vėliau kaip sausio mėn.), 2001−2002 m., atrodo, pasitvirtino penkiuose nomuose, o 2002 m. – septyniuose nomuose.

108    Trečia, taip pat buvo konstatuota, kad 2001−2002 m. instrukcijose tikrintojams nebuvo numatyta jokių matavimo formalumų, neapibrėžtos leidžiamos techninės paklaidos ir kad ši situacija vargu ar pagerėjo 2002−2003 m., kai Opekepe pradėjo vykdyti patikrinimus vietoje.

 Bendrojo Teismo vertinimas

109    Dėl medvilnės sektoriaus Graikijos Respublika pateikia pagrindą, susijusį su 5 % fiksuotos korekcijos, taikomos už 2002 ir 2003 finansinius metus, nepagrįstumu ir neproporcingumu, taip pat su klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu.

110    Šį ieškinio pagrindą sudaro penkios dalys. Pirma ir antra dalys susijusios su finansinės korekcijos neproporcingumu, trečia, ketvirta ir penkta dalys – su tariamai klaidingu Komisijos išvadų dėl IAKS trūkumų, aplinkosaugos priemonių ir plotų patikrinimų vietoje pobūdžiu.

111    Iš pradžių Bendrasis Teismas išnagrinės trečią, ketvirtą ir penktą dalis, o paskui dvi pirmąsias šio pagrindo dalis.

 Dėl trečios dalies, susijusios su tariamai klaidingu Komisijos išvadų dėl IAKS trūkumų pobūdžiu

112    Graikijos Respublika ginčija Komisijos išvadas dėl IAKS trūkumų ir teigia, kad kryžminiai patikrinimai yra veiksmingi. Ji aprašo gamintojų apdirbamų plotų deklaravimo IAKS procedūrą ir pabrėžia, kad pagalba medvilnei nėra susijusi su plotu, o pervedama pagal medvilnės kiekį, kurį gamintojai pristato medvilnės valymo įmonei, kuris tikrinamas. Ji taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog IAKS yra tam tikrų trūkumų, kurie buvo paaiškinti Komisijai išsiųstame 2004 m. lapkričio 26 d. rašte, neturėjo jokios įtakos išmokų gavėjams teisėtumui.

113    Bendrasis Teismas primena, kad pagalbos medvilnės gamybai schema su IAKS buvo suderinta Reglamentu Nr. 1201/89, iš dalies pakeistu 1997 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1740/97 (OL L 244, p. 1), siekiant sustiprinti pagalbos medvilnei schemos administravimą ir kontrolę ir išvengti pavojaus du kartus išmokėti pagalbą už tuos pačius plotus. Reglamento Nr. 1591/2001, kuriuo panaikintas Reglamentas Nr. 1201/89, 9 konstatuojamojoje dalyje taip pat numatyta, jog tam, kad būtų užtikrinta, jog pagalbos paraiškose nurodyta medvilnės kilmė yra tikra, žemės ūkio plotų nustatymo sistemos priemonėmis, numatytomis 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92, nustatančiame tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų IAKS (OL L 355, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 223), turi būti įmanoma nustatyti vilnamedžiais apsodintus plotus. Tai reiškia, kad šios dvi sistemos yra susijusios ir užtikrina keitimąsi informacija, visų pirma atliekant Reglamento Nr. 1591/2001 13 straipsnio 1 dalies f punkte numatytus kryžminius patikrinimus (žr. šio sprendimo 97 punktą).

114    Pagal teismų praktiką valstybė narė, kuriai skirtas Komisijos sprendimas konstatuoti patikrinimų, atliekamų taikant EŽŪOGF Garantijų skyriaus veikimo taisykles, nebuvimą arba trūkumus, negali neigti Komisijos išvadų, savo teiginių neparemdama patikimos ir veiksmingos kontrolės sistemos buvimo įrodymais. Jei valstybei nepavyksta įrodyti, kad Komisijos išvados neteisingos, tokiu atveju šios išvados tampa įrodymais, galinčiais sukelti rimtų abejonių dėl adekvačių ir veiksmingų priežiūros ir kontrolės priemonių buvimo (2000 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, Rink. p. I‑5719, 58 punktas).

115    Šioje byloje Graikijos Respublika konkrečiai neginčija nustatytų aptariamos kontrolės sistemos trūkumų. Ji tik teigia, kad IAKS trūkumai neturėjo įtakos išmokų pagalbos gavėjams teisėtumui ir kad jos atlikti patikrinimai buvo pakankami, nes buvo tikrinami gamintojų medvilnės valymo įmonei pristatytos medvilnės kiekiai ir derlingumas.

116    Tačiau tokių patikrinimų fakto nepakanka siekiant ištaisyti suvestinėje ataskaitoje nurodytus trūkumus (žr. šio sprendimo 101 punktą). Šiuo atžvilgiu primintina, kad kai reglamentas nustato konkrečias patikrinimų priemones, valstybės narės turi jas taikyti ir nėra būtina vertinti jų teiginio, kad kita kontrolės sistema būtų veiksmingesnė, pagrįstumo (2002 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑130/99, Rink. p. I‑3005, 87 punktas).

117    Be to, kalbėdama apie nustatytus sklypų patikrinimų trūkumus, Graikijos Respublika remiasi Komisijai nusiųstu 2004 m. lapkričio 26 d. raštu. Šiame laiške ji, be kita ko, teigia, kad šie trūkumai paaiškinami plotų duomenų perkėlimo klaidomis, padarytomis suvedant patikrinimų vietoje rezultatus į patikrinimų suvestinę, kuri paskui naudojama atnaujinant kompiuterinę patikrinimų vietoje bylą (2004 m. lapkričio 26 d. rašto 27 punktas).

118    Todėl reikia konstatuoti, kad taip Graikijos Respublika nurodo nustatytų klaidų priežastis, tačiau neįrodo, kad Komisijos išvados klaidingos ir neišsklaido abejonių dėl kontrolės sistemos veiksmingumo.

119    Galiausiai Graikijos Respublika teigia, kad „deklaracijos apie plotus tikslumas“ tapo tinkamumo gauti pagalbą kriterijumi įsigaliojus Reglamentui Nr. 1486/2002, kuris taikomas nuo 2002−2003 prekybos metų ir todėl netaikomas šiuo atveju.

120    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad deklaracija apie medvilnės plotus buvo numatyta Reglamento Nr. 1591/2001 9 straipsnyje (žr. šio sprendimo 95 punktą) dar iki šio reglamento pakeitimo iš dalies Reglamentu Nr. 1486/2002, o prieš tai ji buvo numatyta Reglamento Nr. 1201/89, kurį iš dalies pakeitė Reglamentas Nr. 1740/97, 8 punkte (žr. šio sprendimo 96 punktą). Be to, deklaracijos apie medvilnės plotus teisingumo kontrolė atliekant patikrinimą vietoje, susijusį su ne mažiau kaip 5 % deklaracijų, taip pat buvo numatyta Reglamento Nr. 1591/2001 13 straipsnyje (žr. šio sprendimo 97 punktą) dar iki šio reglamento pakeitimo iš dalies Reglamentu Nr. 1486/2002, o iki tol – Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnyje. Reglamentu Nr. 1486/2002 šiuo aspektu padarytu pakeitimu buvo tik patikslinta, kad toks patikrinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip atitinkamų prekybos metų lapkričio 15 d. (žr. šio sprendimo 98 punktą).

121    Taigi šis argumentas nepagrįstas.

122    Todėl šio ieškinio pagrindo trečią dalį reikia atmesti.

 Dėl ketvirtos dalies, susijusios su tariamai klaidingu Komisijos išvadų dėl aplinkosaugos priemonių pobūdžiu

123    Primintina, kad dėl 2001 m. pagalbos medvilnės gamybai schemos reformos, įvykdytos Reglamento Nr. 1051/2001 17 straipsniu, valstybėms narėms buvo nustatyta pareiga patvirtinti aplinkosaugos priemones, kurias jos laiko tinkamomis (žr. šio sprendimo 93 punktą). Graikijos Respublika patvirtino tokias priemones ir apribojo gamybos plotus, nustatė didžiausią derlingumą, įvedė reikalavimą laikytis geros praktikos, kaip antai privalomos kultūrų sėjomainos, kodeksą. Šios priemonės numatytos 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. gegužės 4 ir 10 d. ypourgikes apofaseis (ministro potvarkiai), priimtais, kaip pabrėžia Graikijos Respublika, po ilgų diskusijų su augintojais.

124    Visų pirma Graikijos Respublika nurodo, kad patikrinimų rezultatai negalėjo pasireikšti nedelsiant, nes aplinkosaugos priemonės buvo patvirtintos 2001 m.

125    Šiuo atveju Bendrasis Teismas pažymi, kad nustačiusi 5 % fiksuotą korekciją dėl nepakankamų aplinkosaugos sąlygų patikrinimų Komisija ginčija ne patvirtintų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą ar pagrįstumą, o aplinkybę, jog nuo pat jų patvirtinimo nebuvo kontroliuojama, kaip jų laikomasi. Todėl Graikijos Respublikos argumentai, jog tam, kad aplinkosaugos priemonės būtų veiksmingos, reikia laiko, šiuo atveju neturi reikšmės.

126    Be to, Graikijos Respublika teigia, kad aplinkosaugos priemonių laikymosi kontrolė buvo tinkama.

127    Tačiau Bendrasis Teismas pažymi, kad šis teiginys nėra patvirtintas bylos medžiagoje esančia informacija.

128    Pirma, dėl derlingumo kontrolės Graikijos Respublika pažymėjo, jog vykdė nuotolinį derlingumo stebėjimą tose zonose, kur buvo pastebėtas per didelis derlingumas. Tačiau iš suvestinės ataskaitos matyti, kad dėl 2001−2002 prekybos metų nebuvo pateikta jokių duomenų, o iš dėl 2002−2003 prekybos metų pateiktų duomenų matyti, jog tik 7,5 % neįprasto derlingumo atvejų buvo tikrinami. Be to, Graikijos Respublika daro nuorodą į vidutiniu trejų paskutinių metų derlingumu grindžiama metodą ir derlingumo kiekviename arpent tikrinimą. Vis dėlto šie argumentai neįrodo, kad egzistuoja kontrolė, leidžianti kiekvienu konkrečiu atveju patikrinti, ar pagalbos gavėjai įvykdė šiomis priemonėmis nustatytus įpareigojimus. Taigi, kaip pabrėžia Komisija, pagalba galėjo būti suteikta gamintojams, kurie nebūtinai laikėsi aplinkosaugos priemonių.

129    Be to, kai, antra, Graikijos Respublika nurodo, kad vilnamedžių auginimo plotai sumažėjo, ji neįrodo, jog šiuo atžvilgiu egzistuoja kiekvieno konkretaus atvejo kontrolė.

130    Trečia, dėl geros praktikos laikymosi kontrolės pati Graikijos Respublika per taikinimo procedūrą pažymėjo, kad buvo sunku ar net neįmanoma tiesiogiai tikrinti jos laikymąsi. Ji teigia, kad nustatė tokius rodiklius, kaip antai priemonę „orientacinė gamyba valdoje“ (orientacinė leistina gamyba), skirta užtikrinti visapusišką kontrolę siekiant apriboti pesticidų ir trąšų naudojimą. Vis dėlto kalbama apie bendrojo pobūdžio aplinkosaugos rodiklių gerinimo priemonių nustatymą, kurios neįrodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju kontroliuojama, kaip kiekvienas gamintojas laikosi patvirtintų priemonių.

131    Graikijos Respublikos argumentą, kad aplinkosaugos priemonių laikymosi kontrolė buvo tinkama, reikia atmesti.

132    Beje, dublike Graikijos Respublika atkreipia dėmesį į taikinimo institucijos abejones dėl galimybės taikyti jau pasėtai medvilnei Reglamento Nr. 1051/2001, kuris taikomas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., 17 straipsnyje įtvirtintas aplinkosaugos priemones.

133    Bendrasis Teismas primena, kad 2008 m. sausio 21 d. priimtoje nuomonėje taikinimo institucija siūlo Komisijai įsitikinti, jog turint omenyje datą, kada įsigaliojo pagal šią pagalbos schemą numatyti aplinkosaugos reikalavimai, atitiktimi šioms nuostatoms galėjo būti remiamasi kaip teisiškai privalomu Bendrijos pagalbos skyrimo už 2001−2002 prekybos metais užaugintą medvilnę kriterijumi.

134    Savo galutinėje nuomonėje Komisija toliau manė, kad Reglamento Nr. 1051/2001 17 straipsnis turėjo būti taikomas aplinkosaugos priemonėms, kurias Graikijos Respublika patvirtino 2001−2002 prekybos metams. Jos nuomone, 2001 m. rugsėjo 1 d. yra 2001 m. pasėtos medvilnės, kuria prekiaujama 2001 m. rudenį, prekybos metų pradžia, tačiau, nepaisant to, visi tinkamumo kriterijai, susiję su operacijomis iki pardavimo, įskaitant sėją, turi būti patikrinti prieš tai.

135    Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Graikijos Respublika neginčija šio vertinimo. Iš tikrųjų dublike ji tik daro nuorodą į taikinimo institucijos abejones, tačiau nepateikia pagrįstų argumentų, kuriais būtų atsakyta į Komisijos argumentus.

136    Kadangi jos argumentas, kuris ieškinyje nepateiktas, galėtų būti laikomas susijusiu su kaltinimu dėl aplinkosaugos priemonių ir atitinkamai priimtinu pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį, reikia konstatuoti, jog jis visiškai nepagrįstas.

137    Be to, argumentą, kad konkrečios Reglamento Nr. 1051/2001 priemonės dar nebuvo žinomos, reikia atmesti. Graikijos Respublika pati patvirtino aplinkosaugos priemones ir neginčija, kad šios priemonės turėjo būti iš karto taikomos. Tačiau ji teigia, kad minėtos priemonės buvo pakankamai kontroliuojamos, o tai reiškia, jog jos buvo taikomos. Kadangi ji nusprendė patvirtinti šias priemones, kad Reglamentas Nr. 1051/2001 būtų įgyvendintas nuo 2001−2002 prekybos metų, ji turėjo tikrinti, kaip jų laikosi medvilnės gamintojai. Maža to, kaip Komisija pažymėjo atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą, iš 2002 m. liepos 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1398/2002, kuriuo 2001−2002 prekybos metams nustatomas Graikijos nevalytos medvilnės faktinės gamybos dydis bei su juo susijusios orientacinės kainos sumažinimas, taip pat leidžiama 2001−2002 prekybos metų atžvilgiu nukrypti nuo tam tikrų administravimo ir pagalbos suteikimo taisyklių Graikijoje (OL L 203, p. 24), konstatuojamųjų dalių matyti, kad Graikijos valdžios institucijos pačios pripažino Reglamento Nr. 1051/2001 17 straipsnyje numatytų aplinkosaugos priemonių laikymąsi tinkamumo gauti pagalbą 2001−2002 prekybos metams kriterijumi.

138    Be to, laikotarpio iki 2001 m. rugsėjo 1 d. aplinkosaugos priemonių kontrolės klausimas susijęs tik su 2001−2002 prekybos metais, todėl jis yra tik dalis kaltinimo dėl aplinkosaugos priemonių, kuriuo grindžiama fiksuoto dydžio korekcija, susijusi taip pat su 2002−2003 prekybos metais.

139    Galiausiai, priešingai nei tvirtina Graikijos Respublika, kuri kitaip nepagrindė savo argumento, Komisija teisingai nusprendė, kad su aplinkosaugos priemonėmis susiję patikrinimai yra pagrindiniai patikrinimai, kaip jie suprantami pagal dokumento Nr. VI/5330/97 2 priedą. Tokie patikrinimai apima fizinius ir administracinius patikrinimus, kuriuos reikia atlikti siekiant iš esmės patikrinti informaciją, susijusią, konkrečiai šiuo atveju, su gamybos plotais, didžiausio derlingumo nustatymu ir Graikijos Respublikos pagal Reglamento Nr. 1051/2001 17 straipsnį nustatytu reikalavimu laikytis geros praktikos.

140    Remiantis tuo, darytina išvada, kad šio ieškinio pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti.

 Dėl penktos dalies, susijusios su tariamai klaidingu Komisijos išvadų dėl plotų patikrinimų vietoje pobūdžiu

141    Pirma, Graikijos Respublika ginčija aplinkybę, kad patikrinimai vietoje atlikti per vėlai. Ji teigia, kad reglamentuose Nr. 1051/2001 ir Nr. 1591/2001 nenumatyta vėliausia data, kai galima atlikti 5 % plotų patikrinimus vietoje, nes lapkričio 15 d. Reglamentu Nr. 1486/2002 buvo nustatyta kaip vėliausia data tik nuo 2003 m. Jos nuomone, nors patikrinimas turi būti atliktas tinkamu laiku, t. y. momentu, kuriuo matyti, kad tikrinamas plotas apsodintas vilnamedžiais, tikrinti reikia kai vilnamedžio stiebas yra lauke, t. y. rugpjūčio, spalio ar net sausio mėn. ir iki kito pavasario vidurio. Ji priduria, kad duomenų apie patikrinimus vietoje bazėje data nenurodoma, nes to nereikalauja reglamentai. Ji pabrėžia, kad protokoluose nurodyta data, kai patikrinimai buvo atlikti, ir iš to matyti, kad iš esmės jie vyko rugpjūčio–lapkričio mėn. ir tik kai kurie patikrinimai buvo atlikti vėliau.

142    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1591/2001 13 straipsnio 1 dalies a punktą deklaracijų apie vilnamedžių plotus teisingumas turi būti tikrinamas atliekant patikrinimus vietoje.

143    Be to, kaip pabrėžia Graikijos Respublika, iki 2002 m. rugpjūčio 23 d., t. y. datos, kai įsigaliojo Reglamentas Nr. 14/86/2002, kuriame nustatyta, kad patikrinimai vietoje turi būti atlikti ne vėliau kaip atitinkamų prekybos metų lapkričio 15 d., Reglamente Nr. 1591/2001 nebuvo numatytas patikrinimų atlikimo terminas. Kitaip kalbant, ši vėliausia data, būtent lapkričio 15 d., taikytina nuo 2002−2003 prekybos metų.

144    Kiek tai susiję su 2001−2002 prekybos metais, šie patikrinimai vis dėlto turėjo būti atlikti tinkamu laiku, kaip tai pripažįsta Graikijos Respublika (šiuo klausimu žr. 63 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 196 punktą), t. y. momentu, kuris gali būti konkrečiai nustatytas ir gali garantuoti, kad tikrinamas plotas buvo apsodintas vilnamedžiais, t. y. iki derliaus nuėmimo ar jį nuimant.

145    2008 m. sausio 22 d. taikinimo institucijos paragintos Graikijos valdžios institucijos pateikė duomenis apie patikrinimų vietoje atlikimo datas. Tačiau, kaip konstatavo Komisija, iš šių duomenų buvo neaišku, kaip patikrinimai vietoje pasiskirstė chronologiškai, ir juose nebuvo patikimos informacijos apie tai, kiek patikrinimų atlikta per vėlai. Be to, kai kurios nurodytos patikrinimų datos penkiuose nomuose 2001−2002 m. ir septyniuose nomuose 2002 m. buvo netikslios, o tam tikri patikrinimai buvo atlikti ypač vėlai (vėliau kaip sausio mėn.).

146    Remiantis teismų praktika (73 punkte minėto 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 51 punktas) suinteresuota valstybė narė turi pateikti išsamiausius ir visapusiškus įrodymus, kad ji patikrinimus įvykdė, o prireikus, kad Komisijos teiginiai yra neteisingi.

147    Tačiau Graikijos Respublika, nurodžiusi, kad duomenų apie patikrinimus vietoje bazėje nėra informacijos apie datą, pateikė patikrinimų datas, pirma, kuriose yra tam tikrų neatitikimų (kai kuriose datose nurodyti 1901 arba 1902 m.), antra, iš kurių matyti, kad kartais patikrinimai buvo atliekami vėliau kaip atitinkamų prekybos metų sausio mėn.

148    Šiuo atžvilgiu net jei vilnamedžių stiebai gali patvirtinti vilnamedžių auginimo tikrumą, kaip teigia Graikijos Respublika, Komisija teisingai konstatavo, kad nei tikslių sklypų ribų, nei jų derlingumo negalima konkrečiai nustatyti remiantis vilnamedžio stiebais. Beje, Reglamentu Nr. 1486/2002 atitinkamų prekybos metų lapkričio 15 d. nustatyta kaip vėliausia data, kada galima atlikti patikrinimus vietoje.

149    Be to, dubliko 2 priede Graikijos Respublika pateikė informaciją, kuri patvirtina, jog daugelis abejų prekybos metų patikrinimų buvo atlikti iki lapkričio mėn. Tačiau Komisija teigia, kad šie duomenys nebuvo jai perduoti per administracinę procedūrą, kuriai pasibaigus buvo priimtas ginčijamas sprendimas; šią aplinkybę patvirtina Graikijos Respublikos atsakymai dėl proceso organizavimo priemonės ir atsakymai į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktus klausimus. Tačiau Komisijos sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija galėjo turėti priimdama šį sprendimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Liuksemburgas prieš Komisiją, T‑232/08, neskelbiamo Rinkinyje, 54 ir 55 punktus ir 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, T‑267/06, neskelbiamo Rinkinyje, 46–48 punktus; pagal analogiją žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Regie Networks, C‑333/07, Rink. p. I‑10807, 81 punktą). Todėl į šią Graikijos Respublikos pateiktą informaciją negali būti atsižvelgta vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą.

150    Remiantis tuo, darytina išvada, kad Graikijos Respublika neįrodė, jog Komisijos išvados šiuo klausimu klaidingos. Be to, kad ir kaip būtų, kaip teigia Komisija, klausimas dėl per vėlai atliktų patikrinimų yra tik vienas iš kaltinimų, susijusių su pagrindiniais patikrinimais, kuriais grindžiama fiksuoto dydžio korekcija (žr. šio sprendimo 101–108 punktus).

151    Antra, Graikijos Respublika teigia, kad buvo atlikta grėsmių analizė ir kad atlikus ją nežinomos kilmės medvilnė buvo neįtraukta. Pagerinus kompiuterinę sistemą ir medvilnės pristatymo valymo įmonėms realiuoju laiku kontrolę buvo pagerinta ėminių atrankos procedūra ir grėsmių analizė.

152    Tačiau šiuo teiginiu nepaneigiamos Komisijos išvados, kad 2001−2002 prekybos metų grėsmių analizė buvo pagrįsta atsitiktine diferencijuotos populiacijos atranka, kuri nebuvo pritaikyta prie su aptariamais prekybos metais susijusios rizikos. Be to, kiek tai susiję su 2002−2003 prekybos metais, Graikijos Respublika neįrodė, kad šio sprendimo 106–108 punktuose trumpai išdėstytos Komisijos išvados yra klaidingos.

153    Todėl šio ieškinio pagrindo penktą dalį taip pat reikia atmesti.

154    Remiantis tuo, darytina išvada, kad šiomis aplinkybėmis 5 % finansinė korekcija negali būti laikoma klaidingo faktinių aplinkybių vertinimo pasekme.

 Dėl pirmos ir antros dalių, susijusių su finansinės korekcijos neproporcingumu

155    Pirmoje šio ieškinio pagrindo dalyje Graikijos Respublika teigia, kad 5 % fiksuota korekcija, kuri yra beveik du kartus didesnė nei ankstesnės korekcijos, neproporcinga, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagalbos medvilnei schema buvo vėlai (2001 m.) pakeista Reglamentu Nr. 1051/2001, kuris paskelbtas birželio mėn., t. y. auginimo laikotarpio viduryje. Ji pabrėžia, kad nė viena pereinamojo laikotarpio nuostata nesumažino naujo bendros atsakomybės apskaičiavimo metodo sąnaudų, ir atkreipia dėmesį į dėl patvirtintų priemonių patirtas dideles sąnaudas.

156    Bendrasis Teismas primena, kad Komisija gali atsisakyti finansuoti visas arba dalį patirtų išlaidų, jei nustato, kad nėra tinkamų kontrolės procedūrų (žr., be kita ko, 2000 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑242/97, Rink. p. I‑3421, 122 punktą).

157    Atrodo, kad nagrinėjamu atveju Komisijos tarnybų nustatyti trūkumai yra susiję su svarbiais kontrolės sistemos elementais ir patikrinimų, kurie turi didelę reikšmę nustatant išlaidų teisėtumą, atlikimu, todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad EŽŪOGF nuostolių grėsmė buvo didelė.

158    Iš to matyti, kad nustačiusi šiuo atveju tik 5 % aptariamų išlaidų dydžio fiksuotą korekciją, nors Graikijos valdžios institucijos atliko patikrinimus pažeisdamos Bendrijos teisės aktų reikalavimus, Komisija nepažeidė proporcingumo principo (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑184/09, neskelbiamo Rinkinyje, 72 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

159    Ši išvada nepaneigiama argumentu, susijusiu su Reglamentu Nr. 1051/2001 padarytu pakeitimu. Iš tiesų reikia pažymėti, kad pareigos dėl IAKS ir plotų patikrinimų vietoje buvo nustatytos ankstesniame teisės akte (žr. šio sprendimo 113 punktą). Elementai, kurių trūkumai nustatyti šiuo atveju, nebuvo pakeisti Reglamentu Nr. 1051/2001. Be to, kaip buvo pažymėta (žr. šio sprendimo 137 punktą), kadangi Graikijos Respublika nusprendė patvirtinti aplinkosaugos priemones, kad Reglamentas Nr. 1051/2001 būtų įgyvendintas nuo 2001−2002 prekybos metų, ji turėjo tikrinti, kaip jų laikosi medvilnės gamintojai.

160    Taigi Graikijos Respublikos argumentą, susijusį su aptariamos schemos pakeitimu, reikia atmesti.

161    Galiausiai priemonių, patvirtintų dėl šio naujo teisės akto, sąnaudos nepateisina nurodytų trūkumų, todėl į jas negalima atsižvelgti vertinant, ar aptariama finansinė korekcija yra neproporcinga.

162    Taigi grindžiant šią dalį pateikti argumentai neįrodo nagrinėjamos korekcijos neproporcingumo.

163    Antroje šio ieškinio pagrindo dalyje Graikijos Respublika nurodo, kad Komisija pati konstatavo pagerinimus per laikotarpį nuo 2002 m. iki 2003 m., todėl už šį laikotarpį nustatyta korekcija turėtų būti mažesnė nei nustatyta už laikotarpį nuo 2001 m. iki 2002 m.

164    Tačiau reikia pažymėti, kad nors 2004 m. liepos 17 d. Komisijos laiške buvo konstatuoti su 2003−2003 prekybos metais susiję pagerinimai, tame pačiame laiške Komisijos tarnybos taip pat konstatavo plotų patikrinimų vietoje atlikimo ir IAKS trūkumus ir nurodė daug svarbių silpnųjų vietų. Šie trūkumai taip pat nurodyti suvestinėje ataskaitoje.

165    Todėl vien aplinkybė, kad buvo konstatuoti pagerinimai, neleidžia Graikijos Respublikai tvirtinti, jog 5 % korekcijos normą reikėtų mažinti.

166    Vadinasi, Graikijos Respublika neįrodė, kad 5 % atitinkamų išlaidų dydžio fiksuota korekcija yra neproporcinga.

167    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad visą trečiąjį ieškinio pagrindą, susijusį su medvilnės sektoriuje taikoma fiksuoto dydžio korekcija, reikia atmesti.

4.     Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su priemokų už galvijus ir ekstensifikacijos išmokų sektoriuje taikomomis korekcijomis

 Bendrijos teisės aktai

168    1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (OL L 160, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 339) reglamentuoja priemokų šiame sektoriuje gavimą.

 Patikrinimai

169    Reglamente Nr. 3508/92 nustatyta, kad kiekviena valstybė narė sukuria tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų IAKS. Pagal jo šeštą konstatuojamąją dalį surinktų duomenų administravimas bei naudojimas norint patikrinti paraiškas pagalbai gauti verčia įkurti ypač efektyvias kompiuterines duomenų bazes, pirmiausia suteikiančias galimybę atlikti kryžminius patikrinimus.

170    Minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad kiekviena valstybė narė turi įkurti IAKS, taikomą priemokų ir mokėjimų galvijienos gamintojams schemoms.

171    Pagal Reglamento Nr. 3508/92 2 straipsnį integruotą sistemą sudaro įvairūs elementai: be kita ko, kompiuterinė duomenų bazė, gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, paraiškos pagalbai gauti ir integruota kontrolės sistema. Reglamento Nr. 3508/92 3 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad į kompiuterinę duomenų bazę iš paraiškų pagalbai gauti įrašomi kiekvienos žemės ūkio valdos duomenys.

172    Pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės narės atlieka paraiškų pagalbai gauti administracinius patikrinimus, o be administracinių patikrinimų atlieka patikrinimus vietoje atrinktoje žemės ūkio valdoje.

173    Dėl šių patikrinimų 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001, nustatančio išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 327, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 308), 15 straipsnyje nustatyta:

„Administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas pagalbos skyrimo sąlygų laikymosi patikrinimas.“

174    Reglamento Nr. 2419/2001 16 straipsnyje įtvirtinta:

„Reglamento <...> Nr. 3508/92 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai patikrinimai pirmiausia apima:

a)      kryžminius deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir gyvulių patikrinimus, siekiant išvengti tokios pat pagalbos skyrimo kelis kartus per tuos pačius kalendorinius arba prekybos metus ir bet kokio neleistino priemokų pagal Bendrijos pagalbos schemas, susijusias su plotų deklaravimu, susikaupimo;

b)      kryžminius patikrinimus, naudojantis kompiuterine duomenų baze, siekiant patvirtinti pagalbos reikalavimų atitikimą.“

175    Reglamento Nr. 2419/2001 25 straipsnyje nustatyta:

„1. Patikrinimai vietoje apima visus gyvulius, nurodytus tikrintinose pagalbos paraiškose, pateiktose pagal pagalbos schemas, ir kartu visus galvijus, dėl kurių pagalbos paraiškos nebuvo pateiktos, jeigu patikrinimai atliekami pagal pagalbos už galvijus schemas.

2. Atliekant patikrinimus vietoje, pirmiausia tikrinama:

a)      ar ūkyje esančių gyvulių, kuriems prašoma skirti pagalbą, ir galvijų, dėl kurių pagalbos paraiškos dar nepateiktos, skaičius atitinka registruose nurodytą gyvulių skaičių ir galvijų atveju kompiuterinei duomenų bazei nurodytą gyvulių skaičių;

b)      atliekant patikrinimus pagal pagalbos už galvijus schemas, tikrinama:

–        įrašų registre ir kompiuterinei duomenų bazei skirtų pranešimų teisingumas pagal patvirtinamųjų dokumentų pavyzdį, tokių kaip pirkimo ir pardavimo sąskaitos faktūros, skerdimo sertifikatai, veterinarinės pažymos ir, kai taikoma, gyvūnų pasai, susiję su gyvūnais, nurodytais pagalbos paraiškose, pateiktose per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje,

–        ar informacija, esanti kompiuterinėje duomenų bazėje, atitinka registre nurodytą informaciją ėminio, susijusio su gyvūnais, nurodytais pagalbos paraiškose, pateiktose per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje, pagrindu,

–        ar visi ūkyje esantys gyvuliai, tebelaikomi pagal išlaikymo įsipareigojimą, atitinka prašomos pagalbos skyrimo reikalavimus,

–        ar visi ūkyje esantys galvijai yra paženklinti ausų įsagais ir, kai taikoma, turi gyvūnų pasus, ar jie yra užregistruoti registre ir ar informacija apie juos buvo tinkamai perduota į kompiuterinę duomenų bazę[;] individualiai tikrinamas kiekvienas galvijų patinas, laikomas ūkyje pagal išlaikymo įsipareigojimą ir nurodytas paraiškoje skirti specialią priemoką už galvijieną, išskyrus pagal Reglamento <...> Nr. 1254/1999 4 straipsnio 6 dalį pateiktus prašymus[;] visais kitais atvejais įrašų gyvūnų pasuose ir pranešimo kompiuterinei duomenų bazei teisingumas gali būti tikrinamas ėminio pagrindu;

<...>“

 Skerdimo priemoka

176    Reglamento Nr. 1254/1999 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Gamintojas, laikantis galvijus savo ūkyje ir pateikęs paraišką, gali gauti skerdimo priemoką. Ji skiriama už paskerstus arba eksportuotus į trečiąją šalį reikalavimus atitinkančius galvijus, neviršijant nustatytinų nacionalinių ribų.

Šie galvijai laikomi atitinkančiais reikalavimus skerdimo priemokai skirti:

a)      buliai, jaučiai, karvės ir telyčios, vyresni nei aštuonių mėnesių;

b)      veršeliai, vyresni nei vieno, bet jaunesni nei septynių mėnesių, kurių skerdienos svoris mažesnis nei 160 kg,

su sąlyga, kad šiuos gyvulius augintojas laikė nustatytą [nustatytiną] laikotarpį.“

177    Reglamento Nr. 2419/2001 26 straipsnyje numatyta:

„1. Skerdyklų patikrinimai vietoje atliekami prieš skiriant specialią priemoką už galvijieną, numatytą Reglamento <...> Nr. 1254/1999 4 straipsnio 6 dalyje ir to paties reglamento 11 straipsnyje nurodytą skerdimo priemoką. Šiuo atveju valstybės narės atlieka patikrinimus:

a)      ne mažiau kaip 30 % visų skerdyklų, kurios buvo atrinktos remiantis rizikos analize, tikrindamos ėminį, kurį sudaro 5 % bendro atitinkamoje skerdykloje per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje paskerstų galvijų skaičiaus, arba;

b)      ne mažiau kaip 20 % skerdyklų, iš anksto patvirtintų pagal specialius kriterijus, kuriuos turi nustatyti valstybės narės, ir atrinktų, remiantis rizikos analize, tokiu atveju tikrinamas ėminys, kurį sudaro 2 % bendro atitinkamoje skerdykloje per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje paskerstų galvijų skaičiaus.

Šie patikrinimai vietoje apima paskesnį dokumentų tikrinimą, palyginimą su įrašais kompiuterinėje duomenų bazėje ir skerdimo pažymų santraukų arba kitos atitinkamos informacijos, išsiųstos kitoms valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 2342/1999 35 straipsnio 3 dalį, tikrinimą.

2. Skerdyklų patikrinimų vietoje metu atliekami fiziniai skerdimo procedūrų, atliktų patikrinimo vietoje dieną, patikrinimai ėminio pagrindu. Kai būtina, tikrinama, ar svėrimui pateikta skerdiena atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus.“

178    1999 m. spalio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2342/1999, nustatančio Reglamento Nr. 1254/1999 taikymo taisykles, pakeistoje 37 straipsnio redakcijoje (2000 m. gegužės 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1042/2000; OL L 118, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 29 t., p. 99), be kita ko, nustatyta, kad skerdimo priemoka išmokama augintojams, kurie laikė gyvūnus mažiausią dviejų mėnesių išlaikymo laikotarpį, pasibaigusį likus mažiau kaip vienam mėnesiui iki skerdimo arba pasibaigusį likus mažiau kaip dviems mėnesiams iki gyvūno eksporto ir kad jeigu skerdžiami ne vyresni kaip trijų mėnesių veršeliai, išlaikymo laikotarpis yra vienas mėnuo.

 Ekstensifikacijos išmoka

179    Reglamento Nr. 1254/1999 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Gamintojai, gaunantys specialias priemokas ir (arba) [specialias] priemokas už karves žindenes, [be kita ko,] gali gauti ekstensifikacijos išmoką.“

180    Šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekstensifikacijos išmokos dydis yra 100 EUR prie kiekvienos skirtos specialios priemokos ir priemokos už karvę žindenę su sąlyga, kad konkrečiais kalendoriniais metais gyvulių tankumas konkrečiame ūkyje yra lygus 1,4 gyvulių vienetams (GV) viename hektare arba mažesnis (valstybės narės gali nustatyti mažesnes sumas pagal minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą).

181    Pagal Reglamento Nr. 1254/1999 12 straipsnio 1 dalį gyvulių tankumas išreiškiamas GV pašarų ploto vienetui ūkyje, kuriame laikomi gyvuliai.

182    Pagal Reglamento Nr. 1254/1999 12 straipsnio 2 dalį nustatant gyvulių tankumą ūkyje, atsižvelgiama į:

„<...>

a)      galvijų patinus, karves žindenes ir telyčias, avis ir (arba) ožkas, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos priemokai gauti, taip pat ir melžiamas karves, kurios reikalingos pagaminti tokį pieno kiekį, koks yra skirtas gamintojui pagal suteiktą bendrą referencinį kiekį. Gyvulių skaičius perskaičiuojamas į GV pagal III priede nurodytą konversijos lentelę;

b)      pašarų plotą, t. y. ūkio plotą, kuris ištisus kalendorinius metus gali būti naudojamas galvijams ir avims bei (arba) ožkoms auginti. Į pašarų plotą neįtraukiami:

–        pastatai, miškai, tvenkiniai, keliai,

–        plotai, naudojami kitoms kultūroms, už kurias galima gauti Bendrijos pagalbą, taip pat daugiametėms kultūroms ar sodo kultūroms auginti, išskyrus daugiametes ganyklas, už kurias skiriamos išmokos pagal šio reglamento 17 straipsnį ir Reglamento <...> Nr. 1255/1999 19 straipsnį,

–        plotai, atitinkantys reikalavimus paramai gauti pagal paramos sistemą, nustatytą tam tikrų lauko kultūrų augintojams, naudojami pagal pagalbos schemą džiovintų pašarų gamybai arba tie, kuriems taikoma nacionalinė arba Bendrijos atidėtų žemių schema.

Į pašarų plotus įeina bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotai.“

183    Reglamento Nr. 1254/1999 13 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta:

„Nukrypstant nuo 12 straipsnio 2 dalies a punkto, gyvulių tankumas ūkiuose nustatomas atsižvelgiant į galvijų patinus, karves ir telyčias, esančias ūkyje konkrečiais kalendoriniais metais, taip pat ir į avis bei (arba) ožkas, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos priemokai gauti tais pačiais kalendoriniais metais. Gyvulių skaičius perskaičiuojamas į GV pagal III priede nurodytą konversijos lentelę.“

184    Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad siekdamos patikrinti, ar bendras gyvūnų skaičius, apskaičiuotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 reikalavimus, atitinka minėtame reglamente nurodytus gyvūnų skaičiaus arba galvijų tankumo reikalavimus, valstybės narės kiekvienais metais turi nustatyti mažiausiai penkias gyvūnų surašymo datas ir apie tai informuoti Komisiją.

185    Šiomis datomis gyvūnai gali būti surašomi laikantis vieno iš Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 3 dalyje pateiktų metodų valstybės narės pasirinkimu. Pagal pirmą metodą valstybė narė prašo augintoją, remiantis ūkio registru, iki valstybės narės nustatytos datos deklaruoti GV skaičių arba kiekvienos iš dviejų galvijų kategorijų gyvūnų, nurodytų Reglamento Nr. 1254/1999 III priede, skaičių (t. y., pirma, kai sudedami vyresni kaip 24 mėn. galvijų patinai ir telyčios, karvės žindenės ir melžiamos karvės, antra, kai sudedami galvijų patinai ir telyčios nuo 6 iki 24 mėn.). Pagal antrą metodą, skirtą valstybėms narėms, kurios turi kompiuterinę duomenų bazę, kaip numatyta 1997 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 820/97, nustatančiame galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą ir jautienos bei jos produktų ženklinimą etiketėmis (OL L 117, p. 1), ir mano, kad ši duomenų bazė pakankamai užtikrina turimų duomenų tikslumą, reikalingą norint taikyti ekstensifikacijos išmokų schemą, šioje bazėje esanti informacija naudojama nustatant GV skaičių.

186    Pagal Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą, jeigu valstybė narė nusprendžia, kad surašymo datos gali būti bet kuri diena per metus, ji gali numatyti, jog galvijų tankumas apskaičiuojamas pro rata temporis tuo laikotarpiu, kai gyvūnai yra ūkyje.

187    Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Nukrypstant nuo 3 dalies, valstybės narės gali suteikti augintojams galimybę pasirinkti supaprastintą schemą.

Tokiu atveju augintojas pagalbos [„]už plotą[“] paraiškoje turi nurodyti, kad jis:

a)      pareiškia, jog kiekvieną dieną laikėsi maksimalaus galvijų tankumo, kaip numatyta Reglamento <...> Nr. 1254/1999 13 straipsnyje, iki savo pagalbos [„]už plotą[“] paraiškos datos,

ir

b)      įsipareigoja kiekvieną dieną laikytis to galvijų tankumo nuo savo pagalbos [„]už plotą[“] paraiškos datos iki gruodžio 31 dienos.

<...>

Šioje dalyje minėtam paskelbimui ir įsipareigojimui taikomos integruotoje sistemoje numatytos kontrolės ir nuobaudų nuostatos.

<...>“

 Suvestinė ataskaita

188    Atlikdama tyrimus ΑΡ/2003/09a, ΑΡ/2003/11, ΑΡ/2004/04 ir ΑΡ/2005/05 Komisija Graikijoje atliko patikrinimus, atitinkamai 2003 m. gegužės mėn., 2003 m. rugsėjo mėn., 2004 m. kovo mėn. ir 2005 m. balandžio mėn. Komisijos pastabos pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį buvo pateiktos atitinkamai 2003 m. rugsėjo 19 d., 2004 m. sausio 22 d., 2004 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. liepos 29 d. laiškuose. Dvišalis susitikimas dėl dviejų pirmųjų tyrimų buvo surengtas 2004 m. spalio 1 d., dėl trečiojo tyrimo – 2005 m. kovo 11 d., dėl ketvirtojo tyrimo – 2006 m. birželio 7 d. Komisija pateikė Graikijos valdžios institucijoms šių susitikimų protokolus atitinkamai 2004 m. lapkričio 30 d., 2005 m. birželio 22 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. Graikijos valdžios institucijos atsakė į juos atitinkamai 2004 m. gruodžio 28 d., 2005 m. liepos 21 d. ir 2006 m. spalio 20 d. 2007 m. gegužės 3 d. Komisija oficialiai informavo Graikijos valdžios institucijas apie keturių tyrimų išvadas.

189    Gavusi 2008 m. sausio 8 d. taikinimo institucijos nuomonę ir Graikijos valdžios institucijų perduotą informaciją Komisija 2008 m. birželio 16 d. pateikė savo galutinę nuomonę, kuri išdėstyta suvestinėje ataskaitoje.

190    Pirma, iš suvestinės ataskaitos matyti, kad dėl priemokų už galvijus Komisijos tarnybos konstatavo, jog kryžminiai patikrinimai ir patikrinimai vietoje buvo nepakankami.

191    Dėl kryžminių patikrinimų (žr. šio sprendimo 169 ir 174 punktus) iš suvestinės ataskaitos matyti, kad 2002 prekybos metais Graikijoje kaip administraciniai patikrinimai pirmą kartą buvo panaudoti identifikavimo bei registravimo duomenų bazės ir paraiškų dėl priemokų už galvijus duomenų bazės kompiuteriniai kryžminiai patikrinimai. Nors tai buvo laikoma pažanga, įgyvendinimas buvo pripažintas nepatenkinamu. Konkrečiai kalbant, buvo konstatuota, kad 2002 m. atliekant kryžminius patikrinimus nebuvo tikrinami pagrindiniai tinkamumo kriterijai. Todėl egzistavo grėsmė, kad tinkamumo kriterijų neatitinkantys gyvuliai bus laikomi galinčiais pretenduoti į išmoką. Be to, Komisijos tarnybos konstatavo, kad pažeidimų (neregistravimas arba netinkamas registravimas identifikavimo ir registravimo duomenų bazėje) pasitaikydavo daugelio paraiškoje pagalbai gauti nurodytų gyvulių atžvilgiu ir nusprendė, jog daugybė be pateisinamųjų dokumentų padarytų pakeitimų identifikavimo ir registravimo duomenų bazėje turėjo įtakos visų paraiškose pagalbai gauti nurodytų gyvulių tinkamumui. Taip pat buvo pažymėta, kad Graikijos valdžios institucijos negalėjo pateikti gyvulių, kurių atžvilgiu buvo konstatuoti pažeidimai, skaičiaus ir dokumentinių įrodymų, pagrindžiančių jų statuso pakeitimą. Todėl egzistavo grėsmė, kad dėl sistemoje padarytų nepagrįstų pakeitimų bus permokėta.

192    Patikrinimai vietoje buvo laikomi atliktais nepakankamai kokybiškai. Konkrečiai kalbant, iš suvestinės ataskaitos matyti, kad nustatyta daug spragų atliekant šiuos patikrinimus ir pažymėta, jog jie neatitinka Reglamento Nr. 2419/2001 25 straipsnio reikalavimų (žr. šio sprendimo 175 punktas). Komisijos tarnybos nurodė, kad nebuvo tikrinami gyvuliai, dėl kurių pagalbos nebuvo prašoma, nebuvo tikrinami pateisinamieji dokumentai ir informacija apie gyvulius, nurodytus pagalbos paraiškose, pateiktose per dvyliką mėnesių iki patikrinimo, nebuvo atliekami patikrinimai laikymo vietoje, buvo nepakankamai tikrinami patikrinimų ir tikrinamų gyvulių statuso dokumentai, taip pat kildavo sunkumų atliekant palyginimus su ankstesnių patikrinimų rezultatais.

193    Be to, Komisijos tarnybos nurodė, kad nebuvo tikrinami vietoje gyvuliai, dėl kurių pateikta paraiška skerdimo priemokai gauti. Šiuo aspektu taikinimo institucija pasiūlė persvarstyti numatytą korekciją ir pabrėžė, kad patikrinimų vietoje vertė yra ribota, kai kalbama apie skerdimo priemoką, nes daug svarbesni yra paskerstų galvijų patikrinimai skerdyklose ir ex post patikrinimai ūkininko tvarkomuose registruose.

194    Vis dėlto Komisija toliau laikėsi savo nuomonės, motyvuodama tuo, kad spragų visetas turėjo įtakos siekiant bet kokių priemokų už galvijus, įskaitant skerdimo priemoką, atliekamiems pagrindiniams patikrinimams. Jos nuomone, dėl aplinkybės, kad ūkiuose nebuvo vykdomi patikrinimai vietoje, atliekami siekiant skerdimo priemokų, šios schemos atžvilgiu EŽŪOGF kyla papildoma grėsmė, t. y. grėsmė, kurios negali visiškai pašalinti patikrinimai skerdykloje ir administraciniai patikrinimai (kurie turi būti vienaip ar kitaip atlikti pagal bet kurią skerdimo priemokų kontrolės sistemą), juo labiau, kad per vykstant tyrimui AP/2003/09 skerdyklose atliktus patikrinimus buvo nustatyta daug rimtų spragų. Ji pripažino, kad ūkiuose atliekami patikrinimai vietoje yra mažiau svarbūs nei kitų pagalbos schemų atveju ir paprastai apsiriboja dokumentų patikrinimais, o tai paaiškina, kodėl korekcijos norma skerdimo priemokai nėra didesnė nei kitoms priemokoms už galvijus.

195    Komisijos tarnybos taip pat pažymėjo, kad nebuvo tikrinamas gyvulių statusas bei karvių ir telyčių proporcija, kiek tai susiję su priemoka už karvę žindenę.

196    Antra, kalbant apie ekstensifikacijos išmoką teisingas tinkamo pašarų ploto ir ūkio GV skaičiaus nustatymas laikomas pagrindiniu patikrinimu. Komisijos tarnybos konstatavo, kad Graikijos GV skaičiaus kontrolės sistema 2002 ir 2003 m. dar prieštaravo normoms (nesvarbu, ar taikant pro rata temporis apskaičiavimo metodą, kurio pagrindas yra identifikavimo ir registravimo duomenų bazė, ar supaprastintą sistemą, grindžiamą penkiomis surašymo datomis), be to, ji neapimdavo 100 % paraiškas pateikusių ūkių 5 kartus per metus, kaip tai numatė Graikijos Respublika, nors tam tikra pažanga buvo pastebėta 2003 m., nes padaugėjo identifikavimo ir registravimo duomenų bazės naudojimo atvejų. Buvo laikoma, kad 2003 m. situacija nežymiai pagerėjo, tačiau nebuvo įrodyta jokios tikros pažangos matuojant reikalavimus atitinkantį pašarų plotą 2002−2003 m. Dėl GV nustatymo Komisijos tarnybos pažymėjo, kad Graikija tęsė alternatyvios kontrolės sistemos įgyvendinimą (kuriai galbūt turėjo įtakos nustatytos Graikijoje atliktų patikrinimų vietoje spragos).

197    Todėl už 2002 prekybos metus Komisija pritaikė 10 % fiksuoto dydžio korekciją, nes nustatė pagrindinių patikrinimų, atliekamų siekiant pagrindinių priemokų už galvijus, spragų, ir 5 % – už 2003 prekybos metus, nes gyvulių, dėl kurių pagalbos nebuvo prašoma, patikrinimų skaičius buvo nepakankamas, o patikrinimai vietoje buvo atlikti su trūkumais; ji buvo pritaikyta visai Graikijai, nes problemos buvo pastebėtos daugybėje regionų. Dėl nustatytų trūkumų išmokant ekstensifikacijos išmoką už 2002 ir 2003 prekybos metus buvo pritaikyta 10 % fiksuota korekcija. Tačiau korekcijos buvo pataisytos, kad būtų atsižvelgta į tų pačių biudžeto eilučių korekcijas, kurios jau buvo padarytos dėl pavėluotų mokėjimų.

 Bendrojo Teismo vertinimas

198    Dėl galvijienos sektoriaus Graikijos Respublika pateikia šeštąjį ieškinio pagrindą, susijusį su tariamai klaidingu korekcijų, nustatytų priemokų už galvijus ir ekstensifikacijos išmokų srityje, pobūdžiu ir motyvavimo stoka.

199    Visų pirma tiek, tiek Graikijos Respublika pateikia kaltinimą, susijusį su motyvavimo stoka, reikia pažymėti, kad šis kaltinimas visiškai nepagrįstas ir kad bet kuriuo atveju pagal neseniai cituotą teismų praktiką (žr. šio sprendimo 73 punktą) ginčijamo sprendimo dėl korekcijų galvijų sektoriuje motyvai šiuo atveju turi būti laikomi pakankamais, nes Graikijos Respublika aktyviai dalyvavo rengiant šį sprendimą ir žinojo priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad ginčijama suma neturi būti apmokėta iš EŽŪOGF lėšų. Todėl šį kaltinimą reikia atmesti.

200    Toliau Graikijos Respublika ginčija galvijų sektoriui nustatytas korekcijas ir tvirtina, kad buvo neteisingai aiškinami ir taikomi Reglamentas Nr. 1258/1999 ir dokumentas Nr. VI/5330/97, o, be to, buvo neteisingai įvertintos faktinės aplinkybės. Iš esmės ji ginčija Komisijos išvadas dėl patikrinimų, susijusių su, pirma, priemokomis už galvijus ir, antra, ekstensifikacijos išmokomis.

201    Taigi šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar Graikijos Respublika įrodė Komisijos vertinimų neteisingumą, kaip tai reikalaujama pagal neseniai minėtą teismų praktiką (žr. šio sprendimo 78 punktą).

 Dėl patikrinimų priemokų už galvijus srityje

–       Dėl kryžminių patikrinimų

202    Graikijos Respublika pripažįsta, kad atliekant kryžminius patikrinimus buvo susidurta su techninėmis, pirma, identifikavimo ir registravimo duomenų bazės ir, antra, paraiškų pagalbai už galvijus gauti bazės neatitikties problemomis, nes pirmą kartą 2002 m. pritaikyta sistema buvo sudėtinga. Tačiau ji nurodo, kad, kiek tai susiję su 2003 m., buvo patobulinta veterinarinė duomenų bazė ir įvesti papildomi kryžminiai patikrinimai.

203    Vis dėlto šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad pagerinimų 2003 m. nepakanka siekiant įrodyti, jog Komisijos tarnybų nagrinėjamu atveju padarytos išvados, trumpai išdėstytos suvestinėje ataskaitoje (žr. šio sprendimo 191 punktą), neteisingos.

204    Be to, Graikijos Respublika teigia, kad 2003 m. pagalbai gauti netinkamų gyvulių procentas, nustatytas per patikrinimus, kuriais buvo papildyti 2002 m. patikrinimai, buvo tik 8,04 %, o tai patvirtina, jog dauguma netinkamų pagalbai gauti gyvulių buvo nustatyti per 2002 m. patikrinimus.

205    Tačiau toks argumentas, kuris, atrodo, patvirtina, kad ankstesni patikrinimai buvo nepakankami, neįrodo, jog Komisijos išvados klaidingos.

206    Todėl Komisija teisingai konstatavo, kad dėl tam tikrų pagrindinių kryžminių patikrinimų nebuvimo kilo grėsmė, jog bus sumokėta už netinkamus gyvulius.

207    Graikijos Respublika teigia, kad grėsmės EŽŪOGF nėra. Anot jos, atliekant kryžminius patikrinimus už 2004 ir 2005 m. kompiuteriniai patikrinimai apėmė ir 2002 m., o neteisingai pervestos sumos buvo užskaitytos išmokant pagalbą už 2004 ir 2005 finansinius metus.

208    Tačiau pagal nusistovėjusią teismų praktiką Komisija turi įrodyti, kad buvo pažeistos Bendrijos teisės normos, o nustačius šį pažeidimą valstybė narė prireikus turi įrodyti, kad Komisija suklydo vertindama jo ekonomines pasekmes. Be to, Komisija neprivalo įrodyti realios žalos, jai pakanka pateikti patikimų įrodymų tuo klausimu (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑5/03, Rink. p. I‑5925, 38 ir 39 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).

209    Šiuo atveju iš bylos medžiagos nematyti, kad Graikijos Respublika būtų įrodžiusi, jog neteisingai pervestos sumos buvo susigrąžintos užskaitant jas per pagalbos mokėjimą už 2004 ir 2005 finansinius metus.

210    Atsakydama į proceso organizavimo priemonę Graikijos Respublika pažymėjo, kad fiksuoto dydžio korekcijų apskaičiavimo bazę sudarė 182 380 702,09 EUR Opekepe deklaruotų išlaidų už 2002−2003 m. suma ir kad 10,8 mln. EUR iš šios sumos nebuvo atimti.

211    Tačiau reikia konstatuoti, kad tai yra tik Graikijos Respublikos teiginys; ji niekaip neįrodo šios 10,8 mln. EUR sumos. Šiuo klausimu ji daro nuorodą į taikinimo institucijos nuomonę. Tačiau 2008 m. sausio 8 d. nuomonėje taikinimo institucija pažymėjo, kad Graikijos valdžios institucijos minėjo, jog susigrąžino 10,8 mln. EUR neteisingai išmokėtos pagalbos už 2002−2003 m., ir jeigu ši informacija patikrinta ir į ją dar neatsižvelgta, ši aplinkybė galėtų pateisinti atitinkamos korekcijos sumos koregavimą. Taigi šioje nuomonėje jokiu būdu nepatvirtinama, kad minėta suma iš tikrųjų buvo susigrąžinta užskaitant ją per pagalbos mokėjimą už 2004 ir 2005 m.

212    Be to, savo galutinėje nuomonėje Komisija pabrėžė, kad apskaičiuodama finansines korekcijas atsižvelgė į Graikijos valdžios institucijų EŽŪOGF nurodytas susigrąžinimų sumas. Ji taip pat nurodė, jog kai kuriuos klausimus dar reikėjo išsiaiškinti, pavyzdžiui, kaip neteisingai išmokėtos sumos buvo susigrąžintos iš ūkininkų, kurie po 2002 m. neteikė paraiškos pagalbai gauti. Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad Graikijos valdžios institucijos būtų pateikusios šiuo klausimu konkrečių įrodymų.

213    Remiantis tuo, darytina išvada, kad Graikijos Respublika nepagrindė atitinkamais dokumentais ir neįrodė, jog neteisingai pervestos sumos buvo susigrąžintos užskaitant jas per pagalbos mokėjimą už 2004 ir 2005 finansinius metus. Taigi pagrindinio jos argumento teiginio apie grėsmės EŽŪOGF nebuvimą pagrįstumas neįrodytas.

214    Todėl argumentus dėl kryžminių patikrinimų, kurie nėra kaip nors kitaip patvirtinti, reikia atmesti.

–       Dėl patikrinimų vietoje

215    Graikijos Respublika ginčija Komisijos išvadas dėl patikrinimų vietoje.

216    Pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2419/2001 25 straipsnio nuostatas šie patikrinimai dėl daugelio priežasčių buvo laikomi atliktais nepakankamai kokybiškai (žr. šio sprendimo 192 punktą).

217    Pavyzdžiui, nebuvo tikrinami gyvuliai, dėl kurių pagalbos nebuvo prašoma. Tačiau tokie patikrinimai aiškiai numatyti Reglamento Nr. 2419/2001 25 straipsnio 1 dalyje. Graikijos Respublika nurodo, kad atitinkamos instrukcijos buvo duotos tikrintojams dar 2002 m. ir kad situacija pagerėjo 2003 ir 2004 m. Tačiau tokie argumentai neįrodo, kad Komisijos išvados šiuo klausimu klaidingos.

218    Komisijos tarnybos taip pat pažymėjo, kad nebuvo tikrinami pateisinamieji dokumentai. Graikijos Respublika šiuo klausimu nurodo tik pavienius trūkumus, kurių negalima priskirti visai šaliai, ir tvirtina, jog antrojo lygio patikrinimai leidžia patikrinti, ar augintojai laikosi įsipareigojimų. Tačiau reikia konstatuoti, kad tokių argumentų nepakanka siekiant pašalinti Komisijos abejones dėl aptariamų patikrinimų kokybės.

219    Be to, Komisijos tarnybos tvirtina, kad nebuvo tikrinama informacija apie gyvulius, nurodytus pagalbos paraiškose, pateiktose per dvyliką mėnesių iki patikrinimo. Šiuo klausimu Graikijos Respublika daro nuorodą į aplinkraščius dėl priemokų už galvijieną schemos 2002 ir 2003 m., kurie buvo išsiųsti už patikrinimus atsakingoms tarnyboms, kurie, jos teigimu, patikslina Reglamento Nr. 2419/2001 25 straipsnio nuostatas. Maža to, dėl minėto reglamento 25 straipsnio 2 dalies b punkto trečioje įtraukoje numatytų gyvulių patikrinimų išlaikymo vietoje Graikijos Respublika teigia, kad atitinkamame aplinkraštyje numatyta, jog augintojai turi nurodyti konkrečią jų ūkio buvimo vietą ir kad užtikrinama gyvulių buvimo vietos kontrolė.

220    Tačiau taip teigdama Graikijos Respublika tik pakartoja per rungimosi principu grindžiamą procedūrą pateiktus argumentus ir nesiremia tiksliais ir konkrečiais šių patikrinimų atlikimo įrodymais, todėl neišsklaido Komisijos abejonių šiuo klausimu.

221    Be to, Graikijos Respublika ginčija palyginimo su ankstesnių patikrinimų rezultatais sunkumus, nes iš pradžių nustatytų skirtumų buvo nedaug. Tačiau tokie argumentai neįrodo, kad Komisijos išvados klaidingos.

222    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad Graikijos Respublika niekaip neįrodė, jog Komisijos išvados dėl nepakankamai kokybiškai Reglamento Nr. 2419/2001 25 straipsnio atžvilgiu atliktų patikrinimų vietoje klaidingos.

223    Antra, kiek tai susiję konkrečiai su skerdimo priemoka, Graikijos Respublika ginčija Komisijos išvadas ir nurodo, kad nuo 2002 m. patikrinimai vietoje atliekami skerdyklose, kaip įtvirtinta Reglamento Nr. 2419/2001 26 straipsnyje ir daugiau nei reikalaujama pagal teisės aktus.

224    Šiuo aspektu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad fiksuoto dydžio korekcijos taikomos šiuo atveju dėl identifikavimo ir registravimo duomenų bazės trūkumų ir dėl patikrinimų vietoje trūkumų. Taigi, kaip pabrėžia Komisija, pirmiau nustatyti identifikavimo ir registravimo duomenų bazės ir kryžminių patikrinimų (žr. šio sprendimo 202–214 punktus), taip pat patikrinimų vietoje (žr. šio sprendimo 215–222 punktus) trūkumai susiję dar ir su gyvulių, nurodytų paraiškose skerdimo priemokai gauti, patikrinimais.

225    Konkrečiai kalbant, patikrinimų vietoje nebuvimas šiomis aplinkybėmis buvo vertinamas kaip keliantis ypatingą susirūpinimą, kiek tai susiję su tik skerdimo priemokų prašiusiais ūkininkais, nes vieninteliai patikrinimai, taikomi šiems ūkininkams, buvo kryžminiai patikrinimai, kurie buvo nelabai veiksmingi, bent jau už 2002 prekybos metus.

226    Todėl anksčiau nurodytos išvados dėl nepakankamai kokybiškai atliktų patikrinimų pagalbos už galvijus srityje taip pat taikomos skerdimo priemokų srityje. Aplinkybė, kad Reglamento Nr. 2419/2001 26 straipsnyje nurodytos kontrolės priemonės, susijusios konkrečiai su skerdyklose atliekamais patikrinimais vietoje, nereiškia, jog neturi būti atliekami minėto reglamento 25 straipsnyje numatyti patikrinimai, susiję su pagalbos už galvijus schemomis.

227    Šiomis aplinkybėmis, net jei dokumentų patikrinimai, kiek tai susiję su skerdimo priemoka, gali būti laikomi turinčiais lemiamą reikšmę, kaip pabrėžė taikinimo institucija ir pripažino Komisija, tai nesumenkina nagrinėjamu atveju nustatytų trūkumų.

228    Be to, skerdyklose atliekami patikrinimai vietoje taip pat apima fizinius skerdimo procedūrų, atliktų patikrinimo vietoje dieną, patikrinimus ėminio pagrindu, kaip numatyta Reglamento Nr. 2419/2001 26 straipsnio 2 dalyje.

229    Graikijos Respublikos argumentai nepaneigia šios išvados. Iš tiesų ji teigia, kad tikrintojas lygina skerdimo paraišką, kurioje nurodyti gyvuliai, dėl kurių prašoma priemokos, taip pat jų ausų įsagų numeriai, su ūkyje registruojama informacija, siekdamas patikrinti, ar laikomasi išlaikymo laikotarpio. Ji patikslina, kad pasirodžius 2003 m. aplinkraščiui, kiek tai susiję su skerdimo priemoka, aiškiai numatyta tikrinti ūkyje registruojamą informaciją.

230    Tačiau šie argumentai negali išsklaidyti Komisijos abejonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisijos tarnyboms vykdant tyrimą AP/2003/09a ir atliekant patikrinimus veikiančioje skerdykloje buvo nustatyta didelių spragų, kurios šioje byloje neginčijamos.

231    Be to, aplinkybė, kad tariamai buvo atlikta daugiau skerdyklų patikrinimų nei reikalaujama pagal teisės aktus, nepaneigia, jog jie buvo atlikti nepakankamai kokybiškai.

232    Vadinasi Komisija teisingai nusprendė, kad, kiek tai susiję su skerdimo priemokomis, dėl to, jog ūkiuose nebuvo atliekami patikrinimai vietoje, EŽŪOGF kilo papildoma grėsmė, t. y. grėsmė, kuri negalėjo būti visiškai kompensuota patikrinimais skerdykloje ir administraciniais patikrinimais.

233    Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Graikijos Respublikos argumentai, kuriais ginčijamos Komisijos išvados dėl priemokų už galvijus, įskaitant skerdimo priemokas, neįrodo, jog šiuo atveju pritaikytos korekcijos yra neteisingos.

 Dėl korekcijų, susijusių su ekstensifikacijos išmokomis

234    Pagal Reglamento Nr. 1254/1999 12 ir 13 straipsnius augintojai gali gauti ekstensifikacijos išmoką tik jeigu jų ūkyje neviršytas gyvulių tankumas, išreiškiamas GV pašarų ploto vienetui ūkyje, kuriame laikomi gyvuliai. Remiantis tuo darytina išvada, kad teisingas, pirma, pašarų ploto ir, antra, gyvulių skaičiaus ir kategorijos ūkyje nustatymas yra ekstensifikacijos išmokos prielaida.

235    Pirma, dėl pašarų ploto nustatymo Graikijos Respublika teigia, kad nuo 2002 m. egzistuoja žemėlapių infrastruktūra ir kad nuo 2000 m. ji yra nustačiusi plotų, kontroliuojamų IAKS programa, tinkamumo taisykles. Be to, buvo atliekami patikrinimai vietoje.

236    Tačiau Bendrasis Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos aišku, jog turimų pašarų plotų patikrinimai buvo laikomi nepakankamais tiek kalbant apie 2002 m., tiek apie 2003 m. Be to, buvo konstatuota, kad kalnų vietovės buvo nepagrįstai deklaruotos kaip tinkami pašarų plotai, o Graikijos valdžios institucijos nepateikė įrodymų, jog atitinkami patikrinimai buvo pagerinti. Graikijos Respublikos argumentai ir ypač aiškių tikrinimo vietoje instrukcijų buvimas jokių būdu neįrodo, kad dėl aptariamų metų padarytos išvados yra klaidingos.

237    Antra, dėl GV kontrolės reikia priminti, kad siekdama patikrinti, ar laikomasi Reglamento Nr. 1254/1999 13 straipsnio 2 dalyje apibrėžto gyvulių tankumo, valstybė narė gali pasirinkti vieną iš dviejų metodų. Pirmasis numatytas Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 3 dalyje (žr. šio sprendimo 185 ir 186 punktus). Antras metodas, leidžiantis nukrypti nuo pirmojo, numatytas Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 4 dalyje (žr. šio sprendimo 187 punktą). Tai yra supaprastinta schema, pagal kurią augintojas pareiškia, kad laikosi didžiausio gyvulių tankumo reikalavimo ir įsipareigoja jo laikytis. Šiuo atveju taikomos integruotoje sistemoje (reglamentai Nr. 3508/92 ir Nr. 2419/2001) numatytos kontrolės ir nuobaudų nuostatos.

238    Šiuo atveju Graikijos Respublika teigia, kad ji pritaikė Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 4 dalyje numatytos supaprastintos schemos metodą ir kad visi augintojai pateikė paraišką pagalbai gauti pagal šią schemą. Ji priduria, jog pagal Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 3 dalyje numatytą schemą reikalaujama tik kad būtų kontroliuojamas gyvulių surašymas atliekant integruotoje sistemoje numatytus patikrinimus vietoje ir kad šie patikrinimai buvo atlikti per penkis kartus savaitės eigoje, nes neįmanoma atlikti visų surašymų per vieną dieną. Už 2003 m. surašymas buvo atliktas remiantis identifikavimo ir registravimo duomenų baze ir apėmė 100 % paraiškų. Jos nuomone, nebuvo jokio pavojaus, kad gyvuliai bus surašyti du kartus ir kontrolė buvo patikima.

239    Šiuo klausimu, tiek, kiek Graikijos Respublika remiasi Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 4 dalyje numatytos supaprastintos schemos taikymu, pakanka konstatuoti, kad GV patikrinimai buvo grindžiami integruotoje sistemoje numatytais patikrinimais vietoje ir identifikavimo ir registravimo duomenų baze, kuri yra IAKS sudėtinė dalis. Taigi anksčiau nurodyti patikrinimų vietoje trūkumai (žr. šio sprendimo 216–222 straipsnius) ir suvestinėje ataskaitoje nurodyti identifikavimo ir registravimo duomenų bazės pažeidimai galėjo turėti įtakos GV patikrinimams.

240    Be to, tiek, kiek Graikijos Respublika remiasi argumentais dėl Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 3 dalyje numatytos schemos, pažymėtina, kad šiuos argumentus reikia atmesti. Ji teigia, kad nustatė penkis vienos savaitės trukmės periodus praktiniais sumetimais, susijusiais su ekstensyviu gyvulininkystės Graikijoje pobūdžiu. Tačiau ši sistema neatitinka Reglamento Nr. 2342/1999 32 straipsnio 3 dalyje numatytos „normalios“ schemos, nes ji grindžiama ne penkiomis per metus atliekamo gyvulių surašymo datomis ar dienomis, o penkiais, kiekvienas vienos savaitės trukmės, surašymo vietoje periodais (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑344/05, neskelbiamo Rinkinyje, 94 punktą).

241    Reikia atmesti visus Graikijos Respublikos nurodytus argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad taikant Bendrijos teisės aktuose numatytą gyvulių tankumo kontrolės sistemą Graikijoje susiduriama su praktiniais sunkumais. Iš tikrųjų iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad valstybė narė negali remtis praktiniais sunkumais siekdama pateisinti tai, jog tinkamai neatliko Bendrijos teisės aktuose numatytus patikrinimus (žr. 1991 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑28/89, Rink. p. I‑581, 18 punktą ir 240 punkte minėto 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 101 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

242    Todėl Komisija galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad su ekstensifikacijos išmokomis susiję patikrinimai nepakankamai užtikrina patikimumą. Buvo pripažinta, kad Komisijos padarytos išvados apie pagerėjimus 2003 m., kuriuos lėmė padidėjęs identifikavimo ir registravimo duomenų bazės automatizuotų kryžminių patikrinimų atlikimo atveju skaičius, nepakanka tam, kad būtų galima pateisinti 2002 ir 2003 m. skirtumus, o Graikijos Respublikos argumentai, jau pateikti per rungimosi principu grindžiamą procedūrą, nepaneigia šios išvados.

243    Remiantis tuo darytina išvada, kad Komisija teisingai rimtai ir pagrįstai abejojo tuo, kad Graikijos Respublika laikėsi įsipareigojimų paraiškų ekstensifikacijos išmokai gauti, pateiktų už 2002 ir 2003 m., kontrolės srityje.

244    Todėl Graikijos Respublika neįrodė, kad Komisija rėmėsi klaidingu taikytinų nuostatų aiškinimu ir taikymu arba klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu. Todėl šeštąjį ieškinio pagrindą, susijusį su priemokomis už galvijus ir ekstensifikacijos išmokomis, reikia atmesti.

5.     Dėl devintojo ieškinio pagrindo, susijusio su alyvuogių aliejaus sektoriuje pritaikytomis korekcijomis

 Bendrijos teisės aktai

245    Bendras aliejų ir riebalų rinkų organizavimas įtvirtintas 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (OL 172, p. 3025; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 1 t., p. 77).

246    Pagal Reglamento Nr. 136/66 5 straipsnį, iš dalies pakeistą 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1638/98 (OL L 210, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 23 t., p. 308), alyvuogių aliejaus gamybai suteikiama pagalba, kurios tikslas – užtikrinti gamintojams teisingas pajamas. Pagalba alyvuogių augintojams suteikiama remiantis alyvuogių aliejaus kiekiu, kurį jie faktiškai pagamina.

247    Minėto reglamento 11a straipsnio pakeistoje redakcijoje, be kita ko, numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių nubausti už 5 straipsnyje numatytos pagalbos schemos pažeidimus. Kai apie pažeidimus praneša patikrinimus atliekančios tarnybos, per dvylika mėnesių nuo šio pranešimo valstybės narės nusprendžia, kokių veiksmų būtina imtis, ir praneša apie juos Komisijai.

 Dėl kompiuterinių bylų

248    Pagal 1984 m. liepos 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2261/84, nustatančio bendrąsias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai ir pagalbos alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms suteikimo taisykles (OL L 208, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 6 t., p. 94), 16 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė sudarytų ir nuolat atnaujintų kompiuterines bylas, kuriose būtų kaupiami duomenys apie alyvuogių auginimą ir alyvuogių aliejaus gamybą.

249    Reglamento Nr. 2261/84 16 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Šiose bylose turi būti kaupiama mažiausiai ši informacija:

a)      apie kiekvieną alyvuogių augintoją tais prekybos metais, už kuriuos jis padavė paraišką pagalbai gauti:

–        informacija, pateikta 3 straipsnyje nurodytoje derliaus [pasėlių] deklaracijoje,

–        pagamintas aliejaus kiekis, už kurį buvo prašoma pagalbos gamybai, ir kiekis, už kurį mokama pagalba,

–        informacija, sukaupta alyvuogių augintojo patikrinimų vietoje metu;

b)      apie gamintojų organizacijas ir gamintojų organizacijų asociacijas – visa informacija, reikalinga su šia pagalbos sistema susijusiai jų veiklai patikrinti, taip pat valstybių narių surengtų partikrinimų rezultatai;

c)      apie aliejaus gamyklas kiekvienais prekybos metais – atsargų dokumentuose užfiksuoti duomenys, informacija apie techninę įrangą ir spaudimo pajėgumus, taip pat pagal šį reglamentą surengtų patikrinimų rezultatai;

d)      kiekvienos vienarūšės gamybinės zonos nurodantysis metinis derlingumas.“

250    1998 m. spalio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2366/98, nustatančio išsamias pagalbos sistemos alyvuogių aliejaus gamybai taikymo taisykles 1998−1999 – 2001–2005 prekybos metams (OL L 293, p. 50; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 24 t., p. 113), iš dalies pakeistame 27 straipsnyje įtvirtinta:

„1. Ilgalaikėse kompiuterizuotose alyvuogių auginimo ir alyvuogių aliejaus gamybos bylose, numatytose pagal Reglamento <...> Nr. 2261/84 16 straipsnį, saugoma informacija apima:

a)      23 ir 24 straipsniuose numatytas alyvuogių auginimo geografinės informacinės sistemos raidinę skaitmeninę bei grafinių identifikavimo duomenų bazes bei pagal 25 straipsnį numatytų patikrinimų rezultatus;

b)      naujo sodinimo bylas, kuriose saugoma 5 straipsnyje išvardyta informacija bei 29 straipsnyje numatytų patikrinimų rezultatai;

c)      gamintojų organizacijų bei jų asociacijų bylas, kuriose kaupiama informacija, nurodyta Reglamento <...> Nr. 2261/84 16 straipsnio 2 dalies b punkte;

d)      gamyklų bylas, kuriose kaupiama informacija apie 7 straipsnyje nurodytų patvirtinimo sąlygų vykdymą, 8 straipsnyje numatytą atsargų apskaitą ir 30 straipsnyje numatytų patikrinimų rezultatus;

e)      vienarūšių gamybos zonų bylas, kuriose saugoma 6 straipsnyje nurodyta informacija.

2. 1 dalyje nurodytose bylose (išskyrus grafinę identifikavimo duomenų bazę) sukaupta informacija už einamuosius ir ketverius pastaruosius metus turi būti prieinama bent jau pasižiūrėjimui tiesiogiai ir iš karto <...>

Valstybės narės gali sukurti decentralizuotas bylas su sąlyga, kad jos bus tokio paties dizaino, tarpusavyje suderinamos ir centralizuotai prieinamos mokėjimo ir kontrolės institucijose. Alyvuogių auginimo geografinės informacijos sistemos duomenų bazės turi būti suderinamos su integruotos sistemos duomenų bazėmis.

Alyvuogių augintojų, gamintojų asociacijų bei jų asociacijų, gamyklų ir vienarūšės gamybos zonų identifikavimo kodai gali būti arba paskiriami asmenims arba organizacijoms vieną kartą ir visiems tikslams, arba turi būti automatiškai konvertuojami, kad būtų įmanoma iš karto susumuoti bei ieškoti duomenų už pirmoje pastraipoje nurodytus penkerius prekybos metus.

Nepriklausomai nuo patikrinimų (ypač kryžminių patikrinimų tarp bylų), kurie turi būti atlikti, bei nuo rezultatų, apie kuriuos turi būti pranešta, bylose saugomi turimų istorinių duomenų archyvai apie prekybos metus iki nurodytųjų pirmoje pastraipoje, o ne vėliau kaip nuo 2001 m. spalio 31 d. <...> turi būti įmanoma:

–        automatiškai parengti juose saugomos informacijos suvestines regiono ar valstybių narių lygmeniu,

–        automatiškai palyginti įvairiose šių archyvų bylose saugomą informaciją.“

 Dėl alyvuogių auginimo registro

251    Pagal 1975 m. sausio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 154/75 dėl alyvuogių auginimo registro sudarymo alyvuogių aliejų gaminančiose valstybėse narėse (OL L 19, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 2 t., p. 64) 1 straipsnio 1 dalį atitinkamos valstybės narės privalo sudaryti alyvuogių auginimo registrą, kuriame įrašo visus jų teritorijoje esančius alyvuoges auginančius ūkius.

252    Reglamento Nr. 1638/98, iš dalies pakeisto 2001 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1513/2001 (OL L 201, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 197), 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta:

„1. Nepaisant Reglamento <...> Nr. 154/75 nuostatų, dirbant su nuo 1998–1999 iki 2002–2003 prekybos metų alyvuogių auginimo registru daugiausia dėmesio reikėtų skirti Geografinės informacijos sistemos (GIS) kūrimui, modernizavimui bei naudojimui.

GIS kuriama panaudojant alyvuogių auginimo registro duomenis. Papildomi duomenys gaunami iš pasėlių deklaracijų, pateikiamų su paraiškomis pagalbai gauti. GIS informacija yra išdėstyta geografiškai, naudojant kompiuterines nuotraukas iš lėktuvo.

2. Valstybės narės tikrina, ar pasėlių deklaracijose pateikta informacija atitinka GIS informaciją. Jei informacija nesutampa, valstybė narė atlieka patikrinimus ir patikrinimus vietoje.

<...>

3. Jei 2 dalyje nurodytų patikrinimų metu nustatoma, kad pasėlių deklaracijoje pateikta informacija yra neteisinga, ypač jei nurodytas neteisingas alyvmedžių skaičius, valstybė narė, priklausomai nuo neatitikimų apimties, šias priemones taiko vienerius arba dvejus prekybos metus:

–        sumažina alyvuogių aliejaus, už kurį gali būti suteikta pagalba, kiekį arba

–        visai nesuteikia pagalbos už šiuos alyvmedžius,

ir tai daro laikydamasi Komisijos nustatytų [nustatytinų] taisyklių bei kriterijų.“

253    Reglamento Nr. 2366/98 28 straipsnio 2 dalyje iš esmės numatyta, kad regionuose, kur alyvuogių auginimo GIS dar neužbaigta, patikrinimai vietoje bus atliekami 10 % pasėlių deklaracijų už 2000–2001 – 2002–2003 prekybos metus.

 Dėl pasėlių deklaracijų ir patikrinimų

254    Reglamento Nr. 2366/98 1 straipsnyje numatyta, kad siekdami gauti pagalbą alyvuogių aliejaus gamybai alyvuogių augintojai kiekvienais prekybos metais iki gruodžio 1 d. pateikia pasėlių deklaracijas, kuriose nurodo duomenis apie jų derančius alyvmedžius ir jų valdomas alyvmedžių giraites atitinkamų prekybos metų lapkričio 1 dieną.

255    Pagal Reglamento Nr. 2366/98 2 straipsnį:

„<...> derliaus [pasėlių] deklaracijose turi būti pateikiama bent jau tokia informacija:

a)      alyvuogių augintojo pavardė, vardai ir adresas;

b)      vieta ar vietos, kurioje išsidėsčiusi augintojo valda;

c)      bendras derančių alyvmedžių skaičius, įskaitant pavienius medžius;

d)      alyvuogių auginimo sklypo registracijos žemės registre nuorodos, o jeigu žemės registro nėra – išsamus valdos ir alyvuogių auginimo sklypo apibūdinimas;

e)      apie kiekvieną alyvuogių auginimo sklypą: derančių medžių skaičius, pagrindinė rūšis, duomenys apie drėkinimą bei kitas susijusias tame sklype auginamas kultūras.“

256    Reglamento Nr. 2366/98 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kad būtų sudarytas pagrindas išmokėti pagalbos lėšas alyvuogių augintojams remiantis bendros aliejų ir riebalų rinkos organizavimu, kuris įsigalioja nuo 2001 m. lapkričio 1 d., turi būti nustatyta po 1998 m. gegužės 1 d. <...> pasodintų papildomų alyvmedžių geografinė augimo vieta, o jie patys įtraukti į nacionalinę arba regioninę programą, kurią Komisija patvirtino vadovaudamasi Reglamento [Nr. 136/66] 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Manoma, kad alyvmedžio geografinė augimo vieta nustatyta, jeigu alyvmedis įtrauktas į grafinių identifikavimo duomenų bazę, numatytą 24 straipsnyje, o jei tai nepadaryta – jeigu kompetentinga valstybės narės institucija turi kartografinės informacijos, leidžiančios nustatyti alyvmedžio augimo vietą.“

257    Reglamento Nr. 2366/98 28 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Atliekant patikrinimus vietoje, patikrinama visa derliaus [pasėlių] deklaracijose ir paraiškose pagalbai gauti pateikiama informacija, ypač:

–        kiekvieno sklypo vieta ir jose [juose] augančių alyvmedžių skaičius,

–        10 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – aliejaus paskirties vieta,

–        atitiktis tarp valdose augančių alyvmedžių skaičiaus ir aliejaus kiekio, nurodyto paraiškose pagalbai gauti.

Paraiškos pagalbai gauti, kuriose nurodytas aliejaus kiekis neatitinka alyvmedžių skaičiaus, yra atmetamos.“

 Dėl gamyklų

258    Pagal Reglamento Nr. 2366/98 8 straipsnio b punkto pirmą įtrauką nuo 1998−1999 prekybos metų valstybės narės veda su finansine apskaita susietą atsargų apskaitą. Minėto reglamento 8 straipsnio d punkte numatyta išspaustų alyvuogių kiekio, gauto aliejaus ir alyvuogių atliekų kiekio, turimų aliejaus atsargų ir suvartotos elektros energijos kiekio papildomų patikrinimų sistema.

259    Pagal Reglamento Nr. 2366/98 30 straipsnio 1 dalį nuo 1998−1999 prekybos metų valstybės narės numato detalų informacijos ir duomenų, kuriuos teikia gamyklos, patikrinimą. Šios nuostatos 2 dalyje įtvirtinta, ką apima detalus patikrinimas.

260    Reglamento Nr. 2366/98 9a straipsnyje numatytos nuobaudos (patvirtinimo panaikinimas, finansinės nuobaudos), taikomos tais atvejais, kai gamyklos nevykdo įsipareigojimų pagal minėto reglamento 13 straipsnio pirmą pastraipą, konkrečiai nurodytų to paties reglamento 7, 8 ir 9 straipsniuose.

 Suvestinė ataskaita

261    Atlikdama tyrimus OT/2004/02/GR ir OT/2004/05/GR Komisija atliko patikrinimus, susijusius su pagalba alyvuogių aliejaus gamybai, atitinkamai nuo 2004 m. vasario 16 d. iki 2004 m. vasario 20 d. – Lakonijos (Graikija) ir Mesenės (Graikija) nomuose, o nuo 2004 m. lapkričio 29 d. iki 2004 m. gruodžio 3 d. – Herakliono (Graikija) ir Retimno (Graikija) nomuose. Komisijos pastabos pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį buvo pateiktos atitinkamai 2004 m. lapkričio 17 d. ir 2005 m. rugsėjo 7 d. laiškuose. Graikijos Respublika pateikė pastabas 2005 m. kovo 9 d. ir 2005 m. lapkričio 21 d. 2005 m. lapkričio 15 d. įvyko Graikijos Respublikos ir Komisijos dvišalis susitikimas dėl pirmo tyrimo, o 2006 m. birželio 22 d. – dėl antro tyrimo. 2006 m. vasario 17 d. ir 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisija pateikė Graikijos valdžios institucijoms šių dviejų susitikimų protokolus. Graikijos valdžios institucijos atsakė į juos atitinkamai 2006 m. kovo 20 d. ir 2006 m. spalio 26 d. 2007 m. rugpjūčio 10 d. Komisija oficialiai pateikė Graikijos valdžios institucijoms savo išvadas dėl šių dviejų tyrimų. 2007 m. spalio 11 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė prašymą dėl taikinimo ir perdavė Komisijai informaciją apie 2006 m. deklaruotų išlaidų pasiskirstymą pagal prekybos metus, į kurią Komisija atsižvelgė galutinėje nuomonėje, pateiktoje minėtoms institucijoms 2008 m. vasario 6 d., po to, kai 2008 m. rugpjūčio 6 d. taikinimo institucija pateikė savo nuomonę.

262    Suvestinėje ataskaitoje Komisijos tarnybos pažymėjo, kad kompiuterinės bylos neveiksmingos, nėra alyvuogių auginimo registro, pasėlių deklaracijos nepatikimos, pasėlių deklaracijos tikrinamos vietoje netinkamai, gamyklos tikrinamos netinkamai, nepakankamai atsižvelgiama į pagalbos alyvuogių aliejui priežiūros agentūros (toliau – AYMEEE) pasiūlytas nuobaudas. Šie trūkumai atliekant pagrindinius patikrinimus bei pagalbinių patikrinimų trūkumai (pernelyg ilgas sprendimo dėl nuobaudų gamykloms priėmimo laikas, papildomų alyvmedžių netikrinimas, fiksuoto dydžio sumažinimo netaikymas, mokėjimo institucijos priežiūros stoka) buvo laikomi pateisinančiais nustatytas fiksuotas korekcijas.

263    Pirma, dėl kompiuterinių bylų neveiksmingumo Komisijos tarnybos pažymėjo, kad kompiuterinės bylos buvo daugelyje agentūrų, tačiau jos neatitikdavo Reglamento Nr. 2366/98 27 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes informacija už einamuosius ir ketverius pastaruosius prekybos metus, šiuo atveju už 1998–1999 – 2002–2003 prekybos metus, nebuvo prieinama pasižiūrėjimui tiesiogiai ir iš karto. Jos priminė, kad bylos galėjo būti decentralizuotos su sąlyga, kad jos bus tarpusavyje suderinamos ir centralizuotai prieinamos mokėjimo ir kontrolės institucijose (Reglamento Nr. 2366/98 27 straipsnio 2 dalis). Tačiau neįrodyta, kad Opekepe iš tikrųjų turėjo centralizuotą prieigą. Be to, duomenys buvo decentralizuoti gamintojų lygiu, tačiau įvairių sistemų suderinamumas nebuvo užtikrintas.

264    Komisijos tarnybos taip pat pažymėjo, kad bylose nebuvo pagal Reglamento Nr. 2261/84 16 straipsnio 2 dalies a ir c punktus reikalaujamų duomenų (nebuvo bylų su informacija apie kiekvieno sklypo vietą ir juose augančių alyvmedžių skaičių) ir buvo netikslumų. Be to, duomenys apie gamyklas buvo pripažinti nepakankamais (tik tikrinamų gamyklų atsargų apskaita) ir neleidžiančiais centralizuotai išanalizuoti, pavyzdžiui, išspaudžiamo alyvuogių aliejaus kiekio ar alyvuogių derlingumo.

265    Dėl kryžminių patikrinimų reikia pažymėti, kad įvykus 2005 m. lapkričio 15 d. dvišaliam susitikimui, Graikijos valdžios institucijos 2006 m. kovo 20 d. laiške pateikė kompiuterinių bylų kryžminių patikrinimų rezultatus. Tačiau šie duomenys buvo pripažinti nepakankamais. Iš tiesų Komisijos tarnybos, be kita ko, pažymėjo, jog dėl to, kad iki 2001−2002 prekybos metų imtinai nebuvo žemės ūkio paskirties sklypų centralizuotos bazės, 2002−2003 m. pasėlių deklaracijomis, kuriomis buvo remiamasi išmokant pagalbą, buvo laikomos ankstesnių prekybos metų deklaracijos, todėl jose buvo pernelyg netiksli informacija apie atitinkamus sklypus. Taigi negalima buvo atlikti nei alyvuogių pasėlių deklaracijų, nei deklaracijų apie plotus, pateiktų pagal kitas pagalbos schemas, kryžminių patikrinimų. Maža to, 2002−2003 m. pasėlių deklaracijų ir kuriant alyvuogių auginimo GIS 2003 m. pateiktų pasėlių deklaracijų kryžminius patikrinimus Graikijos valdžios institucijos atliko pavėluotai, t. y. 2004−2005 m., ir jie apėmė tik dalį augintojų, kiek tai susiję su 2002−2003 m. Be to, išvada, jog deklaruota per daug alyvmedžių, dėl ko Bendrijos pagalba nebuvo suteikta 773 augintojams, yra ne kryžminių patikrinimų pasekmė, o Reglamento Nr. 2366/98 15 straipsnio 2 dalyje šioje srityje numatytų nuobaudų taikymas. Galiausiai nebuvo pateikti kai kurių pažeidimų patikrinimų rezultatai už 2002−2003 m.

266    Graikijos valdžios institucijos taikinimo institucijai nurodė, kad Opekepe turėjo centralizuotą prieigą prie kompiuterinių pagalbos mokėjimo ir kryžminių patikrinimų rezultatų bylų ir kad AYMEEE saugojo visų gamyklų duomenis. Tačiau Komisija manė, kad šios aplinkybės nepakanka siekiant užtikrinti Graikijos sistemos suderinamumą su kompiuterinių bylų apibrėžimu pagal Reglamento Nr. 2261/84 16 straipsnį ir Reglamento Nr. 2366/98 27 straipsnio 2 dalį, pagal kurią reikalaujama vesti visų gamyklų atsargų apskaitą, o ne tik tikrinamų gamyklų, taip pat iš kiekvieno alyvuogių augintojo reikalaujama išsamios informacijos, pateiktos pasėlių deklaracijoje, pagaminto ir apmokėto aliejaus kiekius, taip pat apie patikrinimų vietoje rezultatus.

267    Antra, Graikijos Respublika kaltinama tuo, jog nepaisė pareigos sudaryti veiksmingą alyvuogių auginimo registrą ir per vėlai pradėjo kurti alyvuogių auginimo GIS (visapusiškai naudojama nuo 2003−2004 prekybos metų).

268    Trečia, pasėlių deklaracijos buvo laikomos nepatikimomis. Suvestinėje ataskaitoje konstatuota, kad sklypai neidentifikuoti, o žemės registras nesudarytas (dažnai nėra apibrėžtos sklypų ribos, sklypus apdirba keli augintojai, kartais sklypus sudaro vieni nuo kitų nutolę žemės plotai, didelio sklypo pavadinimas gali būti naudojamas kelių ūkininkų apdirbamiems sklypams), todėl pasėlių deklaracijose nurodyta informacija apie sklypų buvimo vietą arba jų identifikavimą yra netiksli. Taip pat atkreiptas dėmesys į kitus pasėlių deklaracijų trūkumus (nenurodoma alyvmedžių sodinimo data, duomenys apie drėkinimą neatitinka tikrosios situacijos sklype ir nenaudojami kontroliuojant derlingumą, derančių medžių skaičius visada lygus bendram deklaruotų medžių skaičiui, o tai labai mažai tikėtina). 2002 ir 2003 m. alyvuogių auginimo sklypai neidentifikuoti taip, kad tai būtų suderinama su kuriama žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema (ŽŪSIS).

269    Ketvirta, pasėlių deklaracijų kontrolė vietoje pripažinta netinkama. Suvestinėje ataskaitoje pažymėta, jog dėl to, kad 2002 ir 2003 m. nebuvo veiksmingos alyvuogių auginimo GIS, buvo atliekami alternatyvūs patikrinimai pagal Reglamento Nr. 2366/98 28 straipsnio 2 ir 3 dalis. Konstatuota, kad nacionaliniu lygiu nebuvo laikomasi minimalios patikrinimų normos ir kad patikrinimai vietoje už 2002−2003 prekybos metus buvo atliekami nesilaikant atitinkamų reikalavimų (instrukcijose numatyta patikrinti tik kiekvieno sklypo vietą ir juose augančių alyvmedžių skaičių, labai nedaug tikrinama derlingumo atitiktis reikalavimams, patikrinimų negalima atsekti, nevienodas tikrintojų požiūris į nederančius alyvmedžius). Patikslinta, kad Graikijos valdžios institucijos įtraukė šiuos veiksnius į nuo 2003−2004 prekybos metų taikytinas instrukcijas tikrintojams.

270    Penkta, buvo laikoma, kad gamyklų kontrolė taip pat nepakankama. Komisijos tarnybos pažymėjo, kad atsargų apskaita nėra susijusi su finansine apskaita. Jos taip pat pabrėžė, kad sunku atlikti patikimus atitikties patikrinimus siekiant įsitikinti, jog pagaminti kiekiai nėra fiktyviai pervertinti dėl personalo šeimyninių ryšių, atsargų nebuvimo, aplinkybės, kad dažnai spaudimo paslaugos apmokamos aliejumi, ir elektros skaitiklių nebuvimo. Nebuvo vykdoma mokesčių deklaracijose nurodytos apyvartos ir atsargų kontrolė, o tai leistų padidinti patikrinimų patikimumą.

271    Šešta, dėl atsižvelgimo į AYMEEE pasiūlytas nuobaudas suvestinėje ataskaitoje pažymėta, kad išvados, kurios pateisinta patvirtinimo panaikinimą, neturėjo pasekmių, todėl gamyklų kontrolė buvo neveiksminga. Taikinimo institucijai išklausius Graikijos valdžios institucijas, šios pateikė apibendrintą informaciją apie gamyklų patikrinimų už 2002−2003 prekybos metus rezultatus. Tačiau, anot Komisijos, ši informacija neatitiko detaliajame sąraše, kurį AYMEEE pateikė 2006 m., nurodytos informacijos. Neatitiko nei bendras patikrintų gamyklų skaičius, nei nubaustų, įspėtų arba gavusių baudą gamyklų skaičius. Kadangi informacija buvo pernelyg bendro pobūdžio, buvo neįmanoma nustatyti, dėl ko atsirado neatitikimas. Be to, iš šios informacijos buvo matyti, kad gamyklos buvo nubaustos, tačiau nebuvo nurodyta, kokie buvo pradiniai AYMEEE pasiūlymai ir kada pritaikytos šios nuobaudos. Komisijos kaltinimai iš esmės susiję su nuobaudų taikymo terminu ir nuobaudų dydžio sumažinimu, palyginti su pradiniais pasiūlymais.

272    Kadangi apie šiuos pagrindinių patikrinimų už 2002−2003 prekybos metus trūkumus jau buvo žinoma per ankstesnius tyrimus ir dėl jų už 1999–2000 – 2001–2002 prekybos metus jau buvo pritaikyta fiksuota korekcija, dėl kartojimosi korekcijos norma už 2002−2003 prekybos metus buvo padidinta iki 15 %.

 Bendrojo Teismo vertinimas

273    Dėl alyvuogių aliejaus sektoriaus Graikijos Respublika pateikia devintąjį ieškinio pagrindą, susijusį su tariamai klaidingu nustatytų korekcijų pobūdžiu, ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka ir proporcingumo principo pažeidimu.

 Dėl tariamai klaidingo nustatytų korekcijų pobūdžio

274    Graikijos Respublika ginčija motyvus, dėl kurių buvo nustatytos korekcijos, būtent kompiuterinių bylų neveiksmingumas, alyvuogių auginimo registro nebuvimas, pasėlių deklaracijų nepatikimumas, pasėlių deklaracijų patikrinimų vietoje trūkumai, gamyklų patikrinimų trūkumai ir nepakankamas atsižvelgimas į AYMEEE pasiūlytas nuobaudas.

275    Šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar Graikijos Respublika įrodė, kaip reikalaujama neseniai minėtoje teismų praktikoje (žr. šio sprendimo 78 punktą), kad Komisijos vertinimai neteisingi.

–       Dėl kompiuterinių bylų neveiksmingumo

276    Graikijos Respublika remiasi duomenų bazėmis, kurias kiekviena nacionalinė institucija sudaro atsižvelgdama į savo kompetencijos sritį. Ji tvirtina, jog įrodė, kad bylose buvo visa pagal taikomas nuostatas reikalaujama informacija, ir teigia, jog Reglamento Nr. 2261/84 16 straipsnyje nereikalaujama, kad visos bylos būtų centralizuotos. Ji taip pat nurodo, kad nuo 2002−2003 prekybos laikotarpio Opekepe turi centralizuotą prieigą prie kompiuterinių bylų.

277    Reikia priminti, kad kompiuterinėse bylose turi būti tam tikra informacija. Be to, pagal Reglamento Nr. 2366/98 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, jei bylos decentralizuotos, jos turi būti tokio paties dizaino, tarpusavyje suderinamos ir centralizuotai prieinamos mokėjimo ir kontrolės institucijose. Pagal minėtos nuostatos pirmą pastraipą bylų informacija už einamuosius ir ketverius pastaruosius prekybos metus turi būti prieinama pasižiūrėjimui tiesiogiai ir iš karto (žr. šio sprendimo 250 punktą).

278    Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika rėmėsi įvairiomis duomenų bazėmis, sudarytomis įvairiose Graikijos tarnybose. Tačiau taip elgdamasi ji visai neįrodo, kad Komisijos išvados neteisingos, ypač kiek tai susiję su bylų nesuderinamumu. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija Graikijos Respublikos nekaltino tuo, jog ši minėtas bylas sukūrė decentralizuotai, bet ginčijo įvairių sistemų suderinamumą; šiuo atveju neįrodyta, kad ši išvada klaidinga. Iš bylos medžiagos taip pat nematyti, kad Opekepe centralizuotos prieigos prie kompiuterinių bylų įrodymai už aptariamus 2002−2003 prekybos metus buvo pateikti.

279    Be to, Komisija taip pat konstatavo, kad kompiuterinės bylos neišsamios ir kad jose esanti informacija už einamuosius ir ketverius pastaruosius prekybos metus, šiuo atveju už 1998–1999 – 2002–2003 prekybos metus, nėra prieinama pasižiūrėjimui tiesiogiai ir iš karto (žr. šio sprendimo 263 punktą), priešingai nei reikalaujama pagal Reglamento Nr. 2366/98 27 straipsnio 2 dalį.

280    Maža to, kaip pabrėžė Komisija, Reglamento Nr. 2261/84 16 straipsnyje (žr. šio sprendimo 249 punktą) reikalaujama, kad būtų vedama visų gamyklų atsargų apskaita, o ne tik tikrinamų gamyklų, o kiekvienas alyvuogių augintojas pateiktų išsamią informaciją, nurodytą pasėlių deklaracijoje, taip pat informaciją apie pagaminto ir apmokėto aliejaus kiekius ir apie patikrinimų vietoje rezultatą, o tai, be kita ko, reiškia, kad sklypų kompiuterinės bylos ir atsargų apskaita turi būti pakankamai išsamios, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.

281    Graikijos Respublika taip pat teigia, kad buvo atlikti kryžminiai patikrinimai. Reikia pažymėti, kad remdamasi 2006 m. kovo 20 d. Graikijos valdžios institucijų laiške pateikta informacija ir per 2006 m. birželio 22 d. dvišalį susitikimą pateiktais paaiškinimais Komisija galėjo konstatuoti, jog kryžminiai patikrinimai buvo atlikti. Tačiau iš suvestinės ataskaitos matyti, kad šie patikrinimai buvo nepakankami, palyginti su šioje srityje taikomais reikalavimais. Taigi Graikijos Respublikos bendrojo pobūdžio tvirtinimai nepaneigia Komisijos išvadų (žr. šio sprendimo 265 punktą).

282    Galiausiai šios išvados visiškai nepaneigia Graikijos Respublikos argumentas, kad Komisija pati pripažino, jog situacija pagerėjo.

283    Taigi Graikijos Respublika neįrodė, kad Komisijos vertinimai dėl kompiuterinių bylų neveiksmingumo klaidingi, todėl šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl alyvuogių auginimo registro nesukūrimo

284    Graikijos Respublika primena alyvuogių auginimo registro ir alyvuogių auginimo GIS reglamentuojančius teisės aktus. Ji nurodo, kad pagal Reglamento Nr. 1638/98 2 straipsnio 1 dalį su alyvuogių auginimo registru susiję darbai buvo perorientuoti į GIS kūrimą. Ji tvirtina, kad remiantis Reglamento Nr. 2366/98 28 straipsnio 2 ir 3 dalimis atlikti 10 % augintojų patikrinimai (administraciniai, vietoje, gamyklose ir pan.) atsvėrė aplinkybę, jog alyvuogių auginimo registras nebuvo sukurtas.

285    Bendrasis Teismas pirmiausia pažymi, kad Graikijos Respublika neginčija, jog nagrinėjamais 2002−2003 prekybos metais alyvuogių auginimo registro nebuvo.

286    Be to, Reglamente Nr. 1638/98 nustatytas įpareigojimas dirbant su alyvuogių auginimo registru daugiau dėmesio skirti GIS kūrimui, modernizavimui bei naudojimui (žr. šio sprendimo 252 punktą) tik papildo pareigą sukurti tokį registrą, kuri augintojams tenka pagal Reglamentą Nr. 154/75. Iš tikrųjų iš Reglamento Nr. 1638/98 2 straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, kad GIS kuriama panaudojant alyvuogių auginimo registro duomenis (2005 m. spalio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑387/03, neskelbiamo Rinkinyje, 63 punktas ir 63 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 94 punktas).

287    Dėl alyvuogių auginimo GIS iš suvestinės ataskaitos matyti, kad Graikijos valdžios institucijos pačios nusprendė, jog tik už 2003−2004 prekybos metus jų alyvuogių auginimo GIS buvo baigta, o tai reiškia, kad už nagrinėjamus 2002−2003 prekybos metus ji nebuvo baigta.

288    Graikijos Respublika teigia, kad patikrinimai (administraciniai, vietoje, gamyklose) buvo atlikti siekiant kompensuoti baigto alyvuogių auginimo registro nebuvimą, kaip numatyta Reglamento Nr. 2366/98 28 straipsnio 2 dalyje.

289    Vis dėlto reikia priminti, kad didinant Reglamento Nr. 2366/98 28 straipsnio 2 dalyje numatytų patikrinimų skaičių, kiek tai susiję su regionais, kuriuose alyvuogių auginimo GIS kūrimas nebuvo užbaigtas, siekiama kompensuoti duomenų, kuriuos ši sistema turėtų pateikti, kaip antai aerofotografinės nuotraukos, stoką, tačiau toks didinimas nepakeičia duomenų, kurie jau turėjo būti prieinami (286 punkte minėto 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 65 punktas ir 63 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 95 punktas).

290    Taigi Graikijos Respublika neįrodė, kad Komisijos išvados apie alyvuogių auginimo registro nebuvimą klaidingos, todėl šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl pasėlių deklaracijų nepatikimumo

291    Graikijos Respublika ginčija Komisijos išvadas apie sklypų identifikavimą deklaruojant pasėlius. Ji teigia, kad kiekvienas sklypas turi identifikacinį numerį, o siekdami palengvinti patikrinimus vietoje augintojai atskiria sklypus ir paženklina jų ribas žyminčius medžius. Be to, buvo galima patikrinti po 1998 m. gegužės 1 d. pasodintų alyvmedžių pasodinimo datą net praėjus penkeriems–šešeriems metams.

292    Bendrasis Teismas primena, kad pasėlių deklaracijoje, kurį yra būtina prašant pagalbos, pagal Reglamento Nr. 2366/98 2 straipsnį turi būti pateiktos alyvuogių auginimo sklypo registracijos žemės registre nuorodos, o jeigu žemės registro nėra – išsamus valdos ir alyvuogių auginimo sklypo apibūdinimas, taip pat informacija apie kiekvieną alyvuogių auginimo sklypą: derančių medžių skaičius, pagrindinė rūšis, duomenys apie drėkinimą bei kitas susijusias tame sklype auginamas kultūras. Be to, minėto reglamento 4 straipsnyje numatyta, jog tam, kad būtų sudarytas pagrindas išmokėti pagalbą, turi būti nustatyta po 1998 m. gegužės 1 d. pasodintų papildomų alyvmedžių geografinė augimo vieta.

293    Šiuo atveju iš Komisijos išvadų matyti, kad pasėlių deklaracijose už aptariamus prekybos metus yra daug trūkumų, kurie aprašyti suvestinėje ataskaitoje (žr. šio sprendimo 268 punktą). Tačiau Graikijos Respublikos teiginiai neįrodo, kad šios išvados klaidingos. Konkrečiai kalbant, Graikijos Respublika savo argumentais nepaneigė, kad pasėlių deklaracijose nurodyta informacija apie buvimo vietą arba sklypų identifikavimą netiksli. Tas pats pasakytina apie kitus pasėlių deklaracijoje išryškintus trūkumus, ypač susijusius su alyvmedžiais. Galiausiai, kaip pabrėžia Komisija, 2002 ir 2003 m. alyvuogių auginimo sklypai nebuvo identifikuoti taip, kad tai būtų suderinama su kuriama ŽŪSIS, ir šis faktas savaime nėra ginčijamas.

294    Taigi reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublikos teiginių Bendrajame Teisme nepakanka siekiant įrodyti, kad padarytos išvados klaidingos.

295    Todėl šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl patikrinimų vietoje trūkumų

296    Pirma, Graikijos Respublika teigia, kad buvo atlikti daugiau kaip 10 % pasėlių deklaracijų patikrinimai vietoje ir kad, bet kuriuo atveju, Komisijos skaičiavimas, kurio metu gautas šiek tiek mažesnis procentas (9,91 %), išryškina nedidelį skirtumą, kuris mokėjimams neturi įtakos.

297    Bendrasis Teismas primena, kad pagal Reglamento Nr. 2366/98 28 straipsnio 2 dalį (žr. šio sprendimo 253 punktą) regionuose, kur alyvuogių auginimo GIS dar neužbaigta, vietoje turi būti tikrinama 10 % visų pasėlių deklaracijų už 2002−2003 prekybos metus.

298    Graikijos Respublikos tvirtinimai neįrodo, kad Komisijos skaičiavimas, pagal kurį nebuvo laikomasi minimalios 10 % normos, yra klaidingas.

299    Antra, Graikijos Respublika nurodo, kad patikrinimai buvo atlikti patenkinamai. Anot jos, alyvuogių augintojas privalo pateikti informaciją apie alyvuogių aliejaus gamybą, platinimą ir sukauptas atsargas. Visa ši informacija leidžia palyginti pasėlių deklaraciją su prašymu pagalbai gauti ir atmesti šį prašymą, kai yra neatitikimų.

300    Tačiau taip elgdamasi Graikijos Respublika neatsako į Komisijos kritiką, apibendrintą suvestinėje ataskaitoje (žr. šio sprendimo 269 punktą), iš kurios matyti, kad kai kurių Reglamento Nr. 2366/98 28 straipsnio 3 dalyje numatytų patikrinimų, kaip antai derlingumo atitikties (žr. šio sprendimo 257 punktą), atlikta labai mažai. Be to, Komisija kaltina tuo, jog patikrinimų negalima atsekti, konkrečiai kalbant, nėra žemėlapių, brėžinių, ir tuo, jog skaičiuojant sklype augančius alyvmedžius – patikrinimai atlikti nepakankamai ir jų pėdsakų nematyti. Ji taip pat kaltina tuo, kad skiriasi tikrintojų požiūris į nederančius alyvmedžius, kiek tai susiję su 2002−2003 prekybos metais. Graikijos Respublikos tvirtinimai nepaneigia šių išvadų.

301    Todėl Graikijos Respublika neįrodė patikrinimų vietoje trūkumų klaidingo pobūdžio. Jos argumentą, kad nepakankamas patikrinimų procentas neturėjo įtakos mokėjimams, pateiktą dublike, reikia atmesti, nes, kad ir kaip būtų, korekcija nustatyta remiantis ne tik šiuo trūkumu (žr., be kita ko, šio sprendimo 283, 290 ir 294 punktus).

302    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl gamyklų patikrinimų trūkumų

303    Graikijos Respublika teigia, kad tikrindami gamyklas tikrintojai atsižvelgia į įvairią, be kita ko, su atsargų apskaita susijusią informaciją, tikrina, ar teisingai pildomos knygos ir registrai, taip pat lygina ją su informacija apie gamybą, elektros energijos suvartojimą, atsargų ir faktine apskaita. Tikrinant taip pat atsižvelgiama į ūkininkų giminystės ryšius.

304    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šie argumentai niekaip nepaneigia Komisijos šioje byloje padarytų išvadų.

305    Iš tiesų iš suvestinės ataskaitos matyti, kad Komisija Graikijos Respubliką kaltina Reglamento Nr. 2366/98 8 straipsnio b punkto pirmoje įtraukoje numatyto ryšio tarp atsargų apskaitos ir finansinės apskaitos nebuvimu ir tuo, jog sunku atlikti patikimus atitikties patikrinimus siekiant įsitikinti, jog pagaminti kiekiai nėra fiktyviai pervertinti (žr. šio sprendimo 270 punktą).

306    Tačiau taip tvirtindama Graikijos Respublika nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisijos išvados klaidingos. Konkrečiai kalbant, tikrinančių tarnybų atlikti palyginimai neatsveria Komisijos kritikos dėl su finansine apskaita susietos atsargų apskaitos nevedimo. Be to, Graikijos Respublika nepateikia nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad Komisijos teiginiai apie sunkumus kontroliuojant gamyklas neteisingi.

307    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl nepakankamo atsižvelgimo į AYMEEE pasiūlytas nuobaudas

308    Dėl neatsižvelgimo į AYMEEE pasiūlytas nuobaudas gamykloms Graikijos Respublika teigia, jog laikėsi teisėtos procedūros, pagal kurią galima sustabdyti vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

309    Pakanka konstatuoti, kad taip elgdamasi Graikijos Respublika neginčija vėlavimo, pažeidžiant Reglamento Nr. 136/66 11a straipsnį (žr. šio sprendimo 247 punktą), taikyti nuobaudas ir jų dydžio sumažinimo, palyginti su pradiniais pasiūlymais šioje byloje (žr. šio sprendimo 271 punktą).

310    Todėl šį kaltinimą taip pat reikia atmesti.

311    Darytina išvada, kad Graikijos Respublika neįrodė klaidingo nustatytų korekcijų pobūdžio.

 Dėl pritaikytų korekcijų dydžio, proporcingumo principo pažeidimo ir motyvavimo stokos

312    Pirma, Graikijos Respublika ginčija automatišką korekcijos didinimą nuo 10 iki 15 %, kuriuo neatsižvelgiama į pastebimą patikrinimų kokybės pagerinimą. Ji tvirtina, kad nebuvo paisoma dokumentų Nr. VI/5330/97 ir AGRI/61495/2002.

313    Pirmiausia Bendrasis Teismas pažymi, kad iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog Graikijos Respublika negali įrodyti, kad Komisijos išvados neteisingos (žr. šio sprendimo 274–310 punktus).

314    Be to, Graikijos Respublika neginčija, kad apie nustatytus trūkumus jau buvo žinoma per ankstesnius tyrimus ir dėl jų už 1999–2000 – 2001–2002 prekybos metus jau buvo pritaikyta 10 % dydžio fiksuota korekcija.

315    Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog vertindama sumą, kuri dėl nustatytų pažeidimų nebus finansuojama, Komisija turi atsižvelgti į padaryto pažeidimo sunkumą.

316    Kaip buvo pažymėta anksčiau (žr. šio sprendimo 57 punktą), aplinkybė, kad aptariami pažeidimai kartojasi, gali būti laikoma sunkinančia aplinkybe, galinčia pateisinti nustatytos finansinės korekcijos padidinimą.

317    Šiomis aplinkybėmis galima atsižvelgti į padarytus pagerinimus. Dokumente Nr. VI/5330/97 numatyta, kad pažeidimas yra sunkesnis, jei valstybė nepagerina savo patikrinimų, o dokumente Nr. AGRI/61495/2002 nurodyta, kad Komisija turi atsižvelgti į galimų valstybės narės korekcinių ar kompensacinių priemonių buvimą (žr. šio sprendimo 17 ir 18 punktus).

318    Nagrinėjamu atveju, kaip teigia Graikijos Respublika, pati Komisija rėmėsi pagerinimais, padarytais palyginti su ankstesniais metais, kaip tai matyti iš 2006 m. rugsėjo 13 d. susitikimo dėl tyrimo OTS/2004/05/GR protokolo.

319    Tačiau šiame protokole Komisija nusprendė, kad minėti pagerinimai neatsveria nustatytų trūkumų. Konkrečiai kalbant, buvo laikoma, kad kryžminiai patikrinimai organizuojami ir centralizuotos bylos rengiamos tik valstybės lygiu neleidžiant atlikti nuolatinių ir kryžminių patikrinimų sklypuose, o jų turinys buvo pripažintas neatitinkančiu teisės aktų. Be to, pagerinimai nebuvo susiję su kai kuriais nustatytais trūkumais, kaip antai gamyklų kontrole ir AYMEEE rekomendacijų laikymusi.

320    Taigi nepaisant nurodytų pagerinimų trūkumai liko ir buvo susiję su pagrindiniais patikrinimais. Šiuo aspektu svarbu priminti, kad tuo atveju, kai vienas ar daugiau pagrindinių patikrinimų neatlikti arba buvo atlikti taip blogai arba taip retai, kad dėl to jie buvo neveiksmingi nustatant paraiškų tinkamumą arba užkertant kelią pažeidimams, Komisija turi teisę padaryti išvadą, jog yra didelė rizika atsirasti rimtiems EŽŪOGF nuostoliams (šiuo klausimu žr. 286 punkte minėto 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 105 punktą).

321    Todėl vien aplinkybė, kad pagerinimai buvo konstatuoti, neleidžia Graikijos Respublikai teigti, jog anksčiau taikyta 10 % korekcijos norma šiuo atveju negalėjo būti padidinta, visų pirma atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį, jų svarbą nustatant išlaidų teisėtumą ir tai, jog jie kartojosi.

322    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis tam tikrų pagerinimų buvimas nėra nesuderinamas su korekcijos normos padidinimu siekiant atsižvelgti į nustatytų trūkumų kartojimąsi ir padidėjusią EŽŪOGF finansinių nuostolių grėsmę.

323    Darytina išvada, kad kaltinimą, susijusį su Komisijos dokumentuose Nr. VI/5330/97 ir AGRI/61495/2002 pateiktų rekomendacijų nepaisymu, reikia atmesti.

324    Graikijos Respublika nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. protokolo dėl antro tyrimo pabaigoje Komisija, atsižvelgusi į konstatuotus pagerinimus, atmetė galimybę 2002−2003 m. taikyti nuostatas dėl pasikartojančių kontrolės sistemos trūkumų.

325    Reikia pažymėti, kad įvykus 2006 m. birželio 22 d. dvišaliam susitikimui dėl antro tyrimo, 2006 m. rugsėjo 13 d. protokole nurodyta, kad Komisija „nemato priežasčių šioje procedūros stadijoje mažinti fiksuotos korekcijos, pritaikytos ankstesniais metais, dydį, net jei dėl nustatytų pagerinimų tikrinant derlingumą ir atliekant kryžminius patikrinimus atmeta galimybę 2002−2003 m. taikyti nuostatas, numatytas taikyti tuo atveju, kai kontrolės sistemos trūkumai kartojasi (dokumentas AGRI 60637/2006)“.

326    Tačiau, kitaip nei šiame protokole, 2006 m. vasario 17 d. protokole dėl pirmojo tyrimo, užregistruotame numeriu OTS/2004/02, aiškiai nurodyta aplinkybė, kad Komisija šioje stadijoje neatmeta galimybės taikyti nuostatas, numatytas taikyti kartojimosi atveju.

327    Be to, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog išlaidų, kurios nebus finansuojamos, suma turi būti vertinama atsižvelgiant visų pirma į nustatyto neatitikimo svarbą, prieš tai surengus rungimosi principu pagrįstą procedūrą. Jei šios procedūros pabaigoje vertinimas skiriasi nuo vertinimo, gauto per ankstesnę procedūrą, Komisija turi teisę nustatyti sumą, kuri nebus finansuojama, remdamasi vėlesniu vertinimu. Priešingu atveju Komisija negalėtų įsitikinti, kad EŽŪOGF finansuoja tik intervencines priemones, kurių imamasi pagal Bendrijos teisės nuostatas bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje (63 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 175 punktas).

328    Šiuo atveju 2007 m. rugpjūčio 10 d. laiške, parašytame vėliau nei 2006 m. rugsėjo 13 d. protokolas ir susijusiame su abiem tyrimais, pabrėžiamas nuostatų dėl kartojimosi taikymas ir nurodomi atitinkami motyvai. Be to, 2008 m. rugpjūčio 6 d. galutinėje nuomonėje patvirtinamas nuostatų dėl kartojimosi taikymas. Pati taikinimo institucija pripažino, kad sprendimas remtis trūkumų kartojimusi siekiant padidinti nagrinėjamu atveju korekcijos normą neprieštarauja siauriam dokumento AGRI/61495/2002/GR aiškinimui.

329    Todėl šiuo atveju argumentas, susijęs su Komisijos teiginiu, nurodytu 2006 m. rugsėjo 13 d. protokole, nepaneigia išvados, kad nagrinėjamu atveju nustatyti nurodyti pagerinimai netrukdė taikyti 15 % korekcijos normos.

330    Kadangi Graikijos Respublika ginčija, jog grėsmė EŽŪOGF padidėjo, reikia priminti, kad tiek, kiek tai susiję su korekcijos dydžiu, valstybė narė turi įrodyti, jog Komisija suklydo vertindama nustatytų pažeidimų finansines pasekmes (1999 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑59/97, Rink. p. I‑1683, 55 punktas ir 73 punkte minėto 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją 37 punktas; 63 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 168 punktas). Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika niekaip nepatvirtina šių teiginių.

331    Antra, Graikijos Respublika nurodo, kad nagrinėjamu atveju pritaikytas padidinimas buvo automatiškas ir nebuvo specialiai motyvuotas.

332    Šiuo klausimu reikia priminti, kad korekcijos normos padidinimas iki 15 % turėjo būti taikomas ne automatiškai, o tik išnagrinėjus galimas valstybės narės korekcines ir kompensacines priemones ir nepamiršus padarytų pagerinimų (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 31 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑214/07, neskelbiamo Rinkinyje, 90 punktą). Be to, sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė, kuriai jis skirtas, aktyviai dalyvavo jį rengiant ir žinojo priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad ginčijama suma neturi būti apmokėta iš EŽŪOGF lėšų (žr. šio sprendimo 73 punkte minėtą teismų praktiką).

333    Šiuo atveju pakanka pažymėti, kad nustatytų trūkumų kartojimasis buvo pabrėžtas per rungimosi principu pagrįstą procedūrą, kurioje Graikijos Respublika dalyvavo (žr. šio sprendimo 326–328 punktus).

334    Be to, per šią procedūrą buvo pažymėta (žr. šio sprendimo 319 punktą), kad padarytų kryžminių patikrinimų ir centralizuotų bylų pagerinimų vis dėlto nepakanka.

335    Darytina išvada, kad, priešingai nei teigia Graikijos Respublika, taikant šio sprendimo 73 punkte minėtą teismų praktiką ginčijamo sprendimo motyvai yra nepakankami.

336    Trečia, Graikijos Respublika tvirtina, kad pritaikyta korekcija neproporcinga.

337    Šiuo klausimu iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad Komisija gali atsisakyti dengti visas patirtas išlaidas, jeigu nustato, jog nėra pakankamų kontrolės mechanizmų (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑318/02, neskelbiamo Rinkinyje, 45 punktą).

338    Nagrinėjamu atveju atrodo, kad Komisijos tarnybų nustatyti trūkumai susiję su svarbiais kontrolės sistemos elementais ir patikrinimų, kurie yra svarbūs nustatant išlaidų teisėtumą, atlikimu, todėl galima pagrįstai daryti išvadą, jog EŽŪOGF nuostolių grėsmė buvo didelė.

339    Dėl šios priežasties 15 % korekcijos normos šiuo atveju negalima laikyti pernelyg didele ir neproporcinga.

340    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog Graikijos Respublikos pateikti argumentai neįrodo, kad Komisija nepagrįstai pritaikė 15 % korekcijos normą arba kad ji nesilaikė pareigos ją motyvuoti.

341    Todėl reikia atmesti visą šį ieškinio pagrindą.

342    Darytina išvada, kad visus ieškinio pagrindus, pateiktus ginčijant alyvuogių sektoriuje pritaikytas finansines korekcijas, reikia atmesti.

6.     Dėl dešimtojo ir vienuoliktojo ieškinio pagrindo, susijusių su korekcijomis, pritaikytomis išlaidoms finansinio audito sektoriuje

 Bendrijos teisės aktai

 Mokėjimo terminai

343    1996 m. vasario 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių teiktinos informacijos ir mėnesinio Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuojamų išlaidų užsakymo bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2776/88 (OL L 39, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 453) ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„kadangi į bendrosios žemės ūkio politikos taisykles įtraukti paramos mokėjimo valstybių narių naudos gavėjams terminai; kadangi visi mokėjimai, atlikti pasibaigus tiems terminams, kai mokėjimo vėlavimas yra nepateisinamas, privalo būti laikomi netinkamais ir todėl iš esmės jiems negalima taikyti avanso pagal užregistruotas išlaidas; kadangi vis dėlto siekiant moduliuoti finansinį poveikį proporcingai įvykusiam mokėjimo vėlavimui, avansų sumažinimas turėtų atitikti užregistruoto vėlavimo dydį“.

344    Reglamento (EB) Nr. 296/96 pakeistame 4 straipsnyje įtvirtinta:

„1. Remdamasi pagal 3 straipsnį išsiųstais duomenimis Komisija priima sprendimus ir skiria mėnesinius avansus pagal užregistruotas išlaidas nepažeisdama Tarybos reglamento (EB) Nr. 2040/2000 14 straipsnio nuostatų.

2. Avansai pagal užregistruotus duomenis už terminams praėjus padarytas išlaidas sumažinami taip:

a)      jeigu terminams praėjus padarytos išlaidos sudaro 4 % ar mažiau visų išlaidų, padarytų iki termino pabaigos, avansai nesumažinami nepriklausomai nuo vėlavimo mėnesių skaičiaus;

b)      išnaudojus 4 % slenkstį, visos tolimesnės išlaidos, padarytos pavėlavus iki:

–        vieno mėnesio, sumažinamos 10 %,

–        dviejų mėnesių, sumažinamos 25 %,

–        trijų mėnesių, sumažinamos 45 %,

–        keturių mėnesių, sumažinamos 70 %,

–        penkių mėnesių ir daugiau, sumažinamos 100 %.

Tačiau Komisija turi taikyti kitokią laiko skalę ir (arba) taikyti mažesnius ar visiškai netaikyti sumažinimų, jeigu tam tikroms priemonėms bus taikomos ypatingos valdymo sąlygos arba valstybės narės pateiks tinkamai pagrįstus pateisinimus.

Šiame straipsnyje minimi sumažinimai atliekami pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2040/2000 14 straipsnyje nustatytas taisykles.“

 Mokėjimo terminai, susiję su mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis

345    2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 817/2004, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 153, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 46 t., p. 87; klaidų ištaisymas OL L 231, p. 24), kuris, be kita ko, apima paramą mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, 51 straipsnyje numatyta:

„1. Kaimo plėtros planavimo dokumentų ir kaimo plėtros priemonių, įtrauktų į pavienius planavimo dokumentus pagal 2 tikslą, kurias finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius, pakeitimai turi būti tinkamai pagrįsti, visų pirma, nurodant tokią informaciją:

a)      planavimo dokumento koregavimą pateisinančias priežastis ir bet kokias įgyvendinimo problemas;

b)      numatomas pakeitimo pasekmes;

c)      poveikį finansavimui ir įsipareigojimų tikrinimui.

2. <...> nustatyta tvarka Komisija tvirtina bet kokius kaimo plėtros planavimo dokumentų, prie 48 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto sprendimo pridedamos finansinės lentelės ir kaimo plėtros priemonių, įtrauktų į pavienius planavimo dokumentus pagal 2 tikslą, kurias finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius, pakeitimus, kai jie turi įtakos

a)      prioritetams;

b)      paramos priemonių bendroms savybėms, kaip nurodyta II priede;

c)      bendrai didžiausiajai Bendrijos paramos sumai <...>;

d)      finansinių asignavimų planavimo dokumente nurodytoms priemonėms paskirstymui, jei tai viršija:

–        15 % visų atitinkamos programos tinkamų sąnaudų per visą programos laikotarpį, jei Bendrijos įnašas grindžiamas bendromis tinkamomis sąnaudomis,

–        20 % visų atitinkamos programos tinkamų valstybinių išlaidų per visą programos laikotarpį, jei Bendrijos įnašas grindžiamas tinkamomis valstybinėmis išlaidomis,

skaičiuojant pagal finansinės lentelės, pateikiamos Komisijos sprendimo, patvirtinančio planavimo dokumentą <...>, su paskutiniais pakeitimais, paskutinę skiltį (iš viso).

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pakeitimai pateikiami Komisijai viename pasiūlyme vienai programai, ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus.

Pirma pastraipa netaikoma:

a)      kai pakeitimai būtini dėl stichinės nelaimės ar kitų išskirtinių aplinkybių, turinčių didelę įtaką valstybės narės programai;

b)      kai 48 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priede pateikiamos finansinės lentelės pakeitimas būtinas dėl regioninės kaimo plėtros programos dokumento pakeitimo.

4. Apie finansinio pobūdžio pakeitimus, kurių nereglamentuoja šio straipsnio 2 dalies d punktas, ir Bendrijos įnašo procentinės dalies pakeitimus, nurodytus II priedo 9 punkto 2 papunkčio B dalyje, turi būti pranešama Komisijai, kartu pateikiant finansinę lentelę, iš dalies pakeistą, kaip nurodyta II priedo 8 punkte. Jie įsigalioja nuo tos dienos, kai juos gauna Komisija.

Pirmoje pastraipoje nurodytų finansinio pobūdžio pakeitimų bendra kalendorinių metų suma negali viršyti šio straipsnio 2 dalies d punkte nustatytų ribų.

5. Apie kitus nei 2 ir 4 dalyse nurodytus pakeitimus Komisijai pranešama ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jiems įsigaliojant.

Tokie pakeitimai gali įsigalioti anksčiau, jei dar nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui patvirtina Komisija valstybei narei, kad pakeitimai, apie kuriuos pranešta, atitinka Bendrijos teisės aktus.

Jei pakeitimas, apie kurį pranešta, neatitinka Bendrijos teisės aktų, Komisija informuoja valstybę narę apie tai ir pirmoje pastraipoje nurodytas trijų mėnesių laikotarpis sustabdomas iki Komisija gaus teisės aktus atitinkantį pakeitimą.“

 Suvestinė ataskaita

346    Suvestinėje ataskaitoje aprašomi trys tyrimai: FA/2005/70/GR, FA/2006/108/GR ir FA/2006/137/GR, apie kurių rezultatus Komisija informavo atitinkamai 2006 m. sausio, balandžio ir rugpjūčio mėn. Komisijai ir Graikijos Respublikai pasikeitus laiškais dėl kiekvienos procedūros, 2007 m. sausio 15 d. kvietimais kartu dalyvauti dvišaliame susitikime ir įvykus šiam susitikimui, Komisija 2007 m. birželio 28 d. išsiuntė susitikimo protokolą dėl kiekvienos procedūros. Trimis 2008 m. sausio 24 d. laiškais Komisija oficialiai pranešė apie savo išvadas Graikijos Respublikai. Gavusi 2008 m. liepos 10 d. taikinimo institucijos nuomonę, bendrą visoms trims procedūroms, Komisija, atitinkamai 2008 m. spalio 8 d., spalio 6 d. ir rugsėjo 19 d. laiškais, pateikė Graikijos Respublikai savo galutinę nuomonę.

347    Pirma, dėl tyrimo FA/2005/70/GR, be kita ko, buvo konstatuota, kad mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms buvo nustatyta 115 770 000 EUR didžiausia išlaidų riba, nors bendros išlaidos sudarė 121 992 923,70 EUR, t. y. riba buvo viršyta 6 222 923,70 EUR. Tačiau pagal Reglamento Nr. 817/2004 51 straipsnio 4 dalį apie finansinio pobūdžio pakeitimus, kurių nereglamentuoja šio reglamento 51 straipsnio 2 dalis, turi būti pranešta Komisijai ir jie įsigalioja nuo tos dienos, kai juos gauna Komisija. Nagrinėjamoje byloje Graikijos Respublika pranešė Komisijai apie šį pakeitimą tik 2004 m. rugsėjo 29 d. Taigi 6 222 923,70 EUR suma buvo netinkama, nes išlaidos buvo padarytos anksčiau nei prašymas dėl pakeitimo buvo pateiktas Komisijai. Argumentui, kad už 2004 m. sumokėta bendra suma (t. y. 125,6 mln. EUR) buvo mažesnė nei numatyta 2004 m. finansinėje lentelėje (t. y. 145 mln. EUR), negalima pritarti, nes 145 mln. EUR suma atitiktų visą programai skirtą sumą, todėl negalėtų būti laikoma specialia priemone.

348    Antra, atliekant tyrimą FA/2006/108/GR buvo nustatyti vėlavimai vykdant mokėjimus 2005 finansiniais metais, susiję su lauko kultūromis ir papildomomis išmokomis jautienos ir veršienos sektoriuje. Siekiant išvengti dvigubos korekcijos, t. y. kartu su fiksuoto dydžio korekcijomis, nustatytomis už tuos pačius finansinius metus ir tos pačios biudžeto eilutės, korekcija buvo sumažinta. Galutinė korekcija yra 4 521 536,62 EUR ir ja atsižvelgta į fiksuoto dydžio korekcijas, kurios jau buvo pritaikytos, kad būtų išvengta dvigubos korekcijos.

 Bendrojo Teismo vertinimas

349    Graikijos Respublika pateikia dešimtąjį ieškinio pagrindą dėl tyrimo FA/2005/70/GR ir vienuoliktąjį ieškinio pagrindą dėl tyrimo FA/2006/108/GR.

 Dėl dešimtojo ieškinio pagrindo dėl tyrimo FA/2005/70/GR, susijusio su sąskaitų apmokėjimo tvarkos ir Reglamento Nr. 817/2004 pažeidimu, motyvavimo stoka ir proporcingumo principo pažeidimu

350    Graikijos Respublika ginčija su mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis susijusią korekciją, nustatytą dėl finansinės ribos viršijimo. Ji teigia, kad Komisijai buvo pranešta apie aptariamą pakeitimą ir kad viršijama suma yra tinkamai padarytos išlaidos, nes bendra finansiniais metais pervesta suma nebuvo viršyta.

351    Bendrasis Teismas pažymi, kad Graikijos Respublika neginčija, jog iš pradžių numatytų išlaidų mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms riba buvo viršyta 6 222 923,70 EUR (žr. šio sprendimo 347 punktą).

352    Be to, iš suvestinės ataskaitos, kuri šiuo aspektu neginčijama, matyti, kad šis pakeitimas patenka į Reglamento Nr. 817/2004 51 straipsnio 4 dalies, kurioje numatyta, jog apie finansinius pakeitimus turi būti pranešta Komisijai ir jie įsigalioja nuo tos dienos, kai Komisija juos gauna, taikymo sritį.

353    Tačiau iš bylos medžiagos, visų pirma iš suvestinės ataskaitos, aišku, kad šio viršijimo priežastis yra pakeitimas, apie kurį Komisijai buvo pranešta 2004 m. rugsėjo 29 d., ir kad aptariamos išlaidos buvo padarytos iki šio pranešimo Komisijai; tai buvo patvirtinta per posėdį ir pažymėta posėdžio protokole.

354    Todėl išlaidos, iki 2004 m. rugsėjo 29 d. viršijusios pirminę aptariamos priemonės sumą, negali būti laikomos padarytomis pagal Bendrijos taisykles.

355    Tiesa, kaip pabrėžia Graikijos Respublika, šiuo atveju taikomoje Reglamento Nr. 817/2004 51 straipsnio 4 dalyje nereikalaujama, jog Komisija pritartų aptariamam pakeitimui, kad šis įsigaliotų.

356    Tačiau, net jei šioje nuostatoje numatyta, kad apie finansinius pakeitimus Komisijai turi būti pranešama tik informavimo tikslais, šioje byloje nebuvo laikomasi joje numatytų pranešimo sąlygų.

357    Graikijos Respublikos argumentas, kad Reglamentu Nr. 817/2004 valstybėms narėms leidžiama keisti planavimo dokumentus ir finansines lenteles, nepaneigia šios išvados. Iš tikrųjų šio reglamento nuostatos nustato konkrečias galimybių keisti ribas tiek turinio, tiek taikytinos procedūros, prasme, o Graikijos Respublika neįrodė, kad Komisijos išvada, jog nebuvo laikomasi Reglamento Nr. 817/2004 51 straipsnio 4 dalies reikalavimų, klaidinga.

358    Be to, Graikijos Respublikos kaltinimą, kad galutinėje ataskaitoje neišdėstyti motyvai dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių, o ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, taip pat reikia atmesti.

359    Graikijos Respublika iš tiesų glaudžiai bendradarbiavo rengiant šį sprendimą, o pasikeičiant įvairia informacija buvo nurodytos tiek nagrinėjamos korekcijos sumos, tiek teisinis pagrindas (Reglamento Nr. 817/2004 51 straipsnio 2 ir 4 dalys). Vadinasi, ji žinojo ginčijamo sprendimo priėmimo priežastis, todėl, atsižvelgiant į šiuo klausimu taikytiną neseniai paminėtą teismų praktiką (žr. šio sprendimo 73 punktą), jis turi būti laikomas pakankamai motyvuotu.

360    Galiausiai Graikijos Respublika tvirtina, kad pažeistas proporcingumo principas. Ji teigia, kad mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms nustatyta didžiausia riba viršyta, tačiau bendra didžiausia riba, nustatyta 2004 m. kaimo plėtros programai, neperžengta ir nurodo, jog EŽŪOGF nepatyrė nuostolių.

361    Bendrasis Teismas primena, kad Reglamento Nr. 1258/1999 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kaimo plėtros priemonės, nenumatytos Tikslo Nr. 1 programose, kurias įgyvendinti buvo imtasi pagal Bendrijos taisykles, finansuojamos pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktą.

362    Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką EŽŪOGF finansuoja tik intervencines priemones, kurių imamasi pagal Bendrijos teisės nuostatas bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje. Todėl valstybės narės turi apmokėti visas kitas išlaidas, ypač sumas, kurias šiomis aplinkybėmis nacionalinės institucijos klaidingai manė galinčios sumokėti pačios (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2002 m. balandžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑332/00, Rink. p. I‑3609, 44 ir 45 punktus; šiuo klausimu taip pat žr. 1988 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Komisiją, 347/85, Rink. p. 1749, 52 ir 53 punktus).

363    Tačiau, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 354 ir 356 punktuose, didžiausia išlaidų, susijusių su mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis, riba buvo viršyta ir Komisija nebuvo apie tai informuota pagal Reglamento Nr. 817/2004 51 straipsnio 4 dalyje numatytą procedūrą.

364    Taigi nustačiusi šį pažeidimą Komisija galėjo teisėtai priimti ginčijamą sprendimą ir nepaisyti Graikijos Respublikos argumento, jog 2004 m. kaimo plėtros programai nustatyta bendra didžiausia riba nebuvo viršyta. Iš tikrųjų reikia priminti, jog siekiant užtikrinti kaimo plėtros paramos schemos veiksmingumą ir jos tikslų pasiekimą reikia, kad pagalbai tinkamos priemonės atitiktų Bendrijos teisės aktus ir kad valstybės narės laikytųsi reglamentų, nustatančių kaimo plėtros paramos taisykles, nuostatų ir prisidėtų prie šio tikslo siekimo, t. y. tikslo, kuris nebūtų pasiektas, jei valstybės narės galėtų perskirstyti lėšas ir taip pažeistų taikytinas nuostatas (šiuo klausimu žr. 73 punkte minėto 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją 118 punktą).

365    Taigi darytina išvada, kad Komisija nepažeidė proporcingumo principo.

366    Todėl dešimtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl vienuoliktojo ieškinio pagrindo dėl tyrimo FA/2006/108/GR, susijusio su sąskaitų apmokėjimo taisyklių pažeidimu, klaidingu Reglamento Nr. 296/96 taikymu, netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir motyvavimo stoka bei proporcingumo principo pažeidimu

367    Graikijos Respublika nurodo, kad mokėjimų vėlavimus lėmė, pirma, kiek tai susiję su lauko kultūromis, skundų, kurie buvo patenkinti, nagrinėjimas, antra, kiek tai susiję su galvijiena, užskaitymai vykdant vėlesnius mokėjimus.

368    Reikia priminti, kad išlaidos, kurias privalo apmokėti EŽŪOGF, turi būti apskaičiuojamos darant prielaidą, kad laikytasi žemės ūkio srityje taikytinais teisės aktais nustatytų terminų. Todėl jei nacionalinės valdžios institucijos išmoka pagalbą pasibaigus terminui, jos, kaip matyti iš Reglamento Nr. 296/96 ketvirtos konstatuojamosios dalies, EŽŪOGF priskiria neteisėtas ir todėl netinkamas išlaidas (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑253/97, Rink. p. I‑7529, 126 punktą ir 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑243/05, Rink. p. II‑3475, 116 punktą).

369    Be to, pagal Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnį (žr. šio sprendimo 344 punktą) avansai pagal užregistruotus duomenis už terminams suėjus padarytas išlaidas sumažinami pagal šiame straipsnyje pateiktas taisykles. Tik jeigu terminams praėjus padarytos išlaidos neviršija 4 % visų išlaidų, padarytų iki terminų pabaigos, avansai nesumažinami nepriklausomai nuo vėlavimo mėnesių skaičiaus.

370    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad Graikijos Respublika neginčija mokėjimų pasibaigus terminui. Ji taip pat neginčija, kad terminams suėjus padarytos išlaidos viršijo šią 4 % ribą.

371    Todėl šiuo atveju ji niekaip neįrodė, kad faktinės aplinkybės įvertintos blogai ir kad Komisija pažeidė Reglamentą Nr. 296/96 arba sąskaitų apmokėjimo taisykles.

372    Graikijos Respublika teigia, kad aptariama korekcija turėjo būti specialiai motyvuota.

373    Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad motyvai, pateikti Bendrajame Teisme siekiant pateisinti mokėjimo terminus, buvo nurodyti Komisijai 2006 m. liepos 3 d. laišku ir ji atmetė juos dėl to, kad nurodyti pateisinimai negalėjo pateisinti mokėjimų vėlavimų. Be to, dvišalio susitikimo protokole pažymėta, kad korekcija liko ta pati, nes, kalbant apie teisme reiškiamus ieškinius, 4 % ribos turėtų pakakti. Maža to, dėl korekcijų galvijienos sektoriuje iš administracinės procedūros aišku, kad Komisija sumažino korekcijos dėl išmokų viršijimo dydį, nes siekė išvengti dvigubos korekcijos, ir atsižvelgė į tai taikydama sumažinimus dėl pavėluotų mokėjimų. Detali dėl pavėluotų mokėjimų taikytų sumažinimų finansinių pasekmių lentelė pateikta suvestinėje ataskaitoje.

374    Todėl Graikijos Respublika, kuri aktyviai dalyvavo rengiant ginčijamą sprendimą, žinojo priežastis, dėl kurių Komisija manė, kad aptariama korekcija pagrįsta. Beje, ji nenurodė nė vieno argumento ar teisinio pagrindo, dėl kurio būtų galima reikalauti konkretesnio motyvavimo nei šiuo aspektu reikalaujama nusistovėjusioje teismų praktikoje (žr. šio sprendimo 73 punktą). Darytina išvada, kad kaltinimą, susijusį su motyvavimo stoka, reikia atmesti.

375    Graikijos Respublika taip pat teigia, kad pažeistas proporcingumo principas, nes Komisija pritaikė Reglamente Nr. 296/96 numatytą korekcijos lentelę ir nepasinaudojo turima diskrecija.

376    Tačiau, kaip pabrėžia Komisija, Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalimi Komisijai nesuteikiama jokia diskrecija.

377    Aišku, pagal Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisijai leidžiama taikyti kitokią laiko skalę esant ypatingoms valdymo sąlygoms arba valstybei narei pateikus pagrįstų pateisinimų.

378    Tačiau tai yra nukrypti leidžianti nuostata, kurią dėl šios priežasties reikia aiškinti siaurai (368 punkte minėto 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 115 punktas).

379    Be to, Graikijos Respublika turi įrodyti, kad yra tenkinamos Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos sąlygos, t. y. ji turi įrodyti, kad tam tikroms priemonėms taikomos ypatingos valdymo sąlygos arba pateikti pagrįstus pateisinimus. Graikijos Respublika, be kita ko, turi įrodyti, kad vėlavimai neviršijo protingų terminų (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑331/00, Rink. p. I‑9085, 117 punktą ir 63 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 372 punktą).

380    Šiuo atveju ji taip pat turėjo įrodyti, kad yra anksčiau pateiktų skundų dėl lauko kultūrų, kurių nagrinėjimas pateisina mokėjimo vėlavimus (šiuo klausimu žr. 63 punkte minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 375 punktą). Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. Graikijos Respublika taip pat nepateisino kompensacijų galvijienos sektoriuje mokėjimų vėlavimų.

381    Todėl kaltinimą, susijusį su proporcingumo principo pažeidimu, reikia atmesti.

382    Galiausiai Graikijos Respublika nurodo, kad EŽŪOGF nepatyrė nuostolių, motyvuodama tuo, jog pagal Reglamentą Nr. 296/96 avansų mokėjimo stadijoje buvo pritaikytas 4 678 975,85 EUR sumažinimas, t. y. didesnė nei galutinė korekcija suma.

383    Tačiau šis argumentas nepriimtinas. Kaip buvo paminėta anksčiau (žr. šio sprendimo 368 punktą), išlaidos, kurias privalo apmokėti EŽŪOGF, turi būti apskaičiuojamos darant prielaidą, kad šio termino buvo laikomasi. Todėl jei nacionalinės valdžios institucijos moka pasibaigus terminui, jos EŽŪOGF priskiria netinkamas išlaidas (šiuo klausimu žr. 368 punkte minėto 1999 m. spalio 28 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją 126 punktą ir 2006 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑251/04, neskelbiamo Rinkinyje, 78 punktą). Argumentas, susijęs su tuo, kad nustatyta galutinė korekcija (būtent 4 521 536,62 EUR) yra mažesnė nei iš pradžių pritaikytas sumažinimas (būtent 4 678 975,85 EUR), neturi šiuo atžvilgiu reikšmės.

384    Taigi iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad vienuoliktąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

385    Todėl reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

386    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Graikijos Respublika pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Forwood Dehousse Schwarcz

Paskelbta 2013 m. sausio 22 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Teisinis pagrindas

1. Bendrosios taisyklės, reglamentuojančios bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą

2. Komisijos rekomendacijos

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1. Dėl ieškinio apimties

2. Dėl pirmojo ir antrojo ieškinio pagrindų, susijusių su sektoriui „vaisiai ir daržovės – citrusinių vaisių perdirbimas“ taikytomis korekcijomis

Bendrijos teisės aktai

Suvestinė ataskaita

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu dokumentų Nr. VI/5330/97 ir Nr. 17933/2000 aiškinimu ir taikymu

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu ir nustatytų korekcijų neproporcingumu

3. Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su medvilnės sektoriuje taikomomis korekcijomis

Bendrijos teisės aktai

Suvestinė ataskaita

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl trečios dalies, susijusios su tariamai klaidingu Komisijos išvadų dėl IAKS trūkumų pobūdžiu

Dėl ketvirtos dalies, susijusios su tariamai klaidingu Komisijos išvadų dėl aplinkosaugos priemonių pobūdžiu

Dėl penktos dalies, susijusios su tariamai klaidingu Komisijos išvadų dėl plotų patikrinimų vietoje pobūdžiu

Dėl pirmos ir antros dalių, susijusių su finansinės korekcijos neproporcingumu

4. Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su priemokų už galvijus ir ekstensifikacijos išmokų sektoriuje taikomomis korekcijomis

Bendrijos teisės aktai

Patikrinimai

Skerdimo priemoka

Ekstensifikacijos išmoka

Suvestinė ataskaita

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl patikrinimų priemokų už galvijus srityje

– Dėl kryžminių patikrinimų

– Dėl patikrinimų vietoje

Dėl korekcijų, susijusių su ekstensifikacijos išmokomis

5. Dėl devintojo ieškinio pagrindo, susijusio su alyvuogių aliejaus sektoriuje pritaikytomis korekcijomis

Bendrijos teisės aktai

Dėl kompiuterinių bylų

Dėl alyvuogių auginimo registro

Dėl pasėlių deklaracijų ir patikrinimų

Dėl gamyklų

Suvestinė ataskaita

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl tariamai klaidingo nustatytų korekcijų pobūdžio

– Dėl kompiuterinių bylų neveiksmingumo

– Dėl alyvuogių auginimo registro nesukūrimo

– Dėl pasėlių deklaracijų nepatikimumo

– Dėl patikrinimų vietoje trūkumų

– Dėl gamyklų patikrinimų trūkumų

– Dėl nepakankamo atsižvelgimo į AYMEEE pasiūlytas nuobaudas

Dėl pritaikytų korekcijų dydžio, proporcingumo principo pažeidimo ir motyvavimo stokos.

6. Dėl dešimtojo ir vienuoliktojo ieškinio pagrindo, susijusių su korekcijomis, pritaikytomis išlaidoms finansinio audito sektoriuje

Bendrijos teisės aktai

Mokėjimo terminai

Mokėjimo terminai, susiję su mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis

Suvestinė ataskaita

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl dešimtojo ieškinio pagrindo dėl tyrimo FA/2005/70/GR, susijusio su sąskaitų apmokėjimo tvarkos ir Reglamento Nr. 817/2004 pa˛eidimu, motyvavimo stoka ir proporcingumo principo pa˛eidimu.

Dėl vienuoliktojo ieškinio pagrindo dėl tyrimo FA/2006/108/GR, susijusio su sąskaitų apmokėjimo taisyklių pažeidimu, klaidingu Reglamento Nr. 296/96 taikymu, netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir motyvavimo stoka bei proporcingumo principo pažeidimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*Proceso kalba: graikų.