BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. liepos 2 d. (*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, susiję su konkursu EPSO/AD/230‑231/12 – Implicitinis sprendimas neleisti susipažinti su dokumentais – Atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais – Dublike pateiktas prašymas leisti patikslinti reikalavimus – Terminas – Implicitinio sprendimo atšaukimas – Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas – Dokumento sąvoka – Elektroninėse duomenų bazėse esančios informacijos išgavimas ir tvarkymas“
Byloje T‑214/13
Rainer Typke, gyvenantis Hasbergene (Vokietija), atstovaujamas advokatų B. Cortese ir A. Salerno,
ieškovas,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą B. Eggers ir F. Clotuche‑Duvieusart,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti, pirma, 2013 m. vasario 5 d. Komisijos generalinio sekretoriaus sprendimą, kuriuo atmesta pirmoji ieškovo paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su atviro konkurso EPSO/AD/230‑231/12 (AD5‑AD7) (Gestdem 2012/3258) pirminės atrankos testais ir, antra, Komisijos generalinio sekretoriato implicitinį sprendimą, laikomą priimtu 2013 m. kovo 13 d., kuriuo atmesta antroji ieškovo paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su tais pačiais testais (Gestdem 2013/0068)
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai N. J. Forwood (pranešėjas) ir E. Bieliūnas,
posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. vasario 4 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Rainer Typke yra Komisijos pareigūnas. Jis laikė atvirų konkursų EPSO/AD/230‑231/12 dėl AD5 lygio ir EPSO/AD/231/12 dėl AD7 lygio pareigūnų įdarbinimo atrankos testą.
2 Ieškovas, 2012 m. birželio 28 d. informuotas apie testo rezultatus, Europos personalo atrankos tarnybai (toliau – EPSO) pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) pateikė pirmąją paraišką iš esmės dėl galimybės susipažinti su lentele, kurioje pateikta grupė duomenų apie nagrinėjamus testus (juos laikė apie 45 000 kandidatų) (GESTDEM 2012/3258 procedūra), kurie pakeisti taip, kad taptų anonimiški.
3 Ieškovas nurodo, kad paraišką pateikė siekdamas įsitikinti, jog šie testai buvo organizuoti pažeidžiant vienodo požiūrio į kandidatus principą, nes, be kita ko, šiuose testuose galėjusios pasitaikyti vertimo klaidos turėjo neigiamos įtakos tam tikroms kalbinėms grupėms.
4 Pagal šią pirmąją paraišką lentelėje turėjo būti pateikta tokia informacija:
– kiekvieno kandidato identifikavimo numeris, pagal kurį negalima identifikuoti kandidato vardo ir pavardės, tačiau kandidatą galima susieti su jam pateiktais atsakyti klausimais;
– kiekvieno užduoto klausimo, neatskleidžiant jo turinio, identifikavimo numeris;
– klausimų kategorija, prie kurios priskirtinas kiekvienas užduotas klausimas, t. y. ar tai yra žodinio, abstrakčiojo ar matematinio mąstymo klausimas arba klausimas apie elgesį tam tikrose situacijose;
– kalba, kuria kiekvienas klausimas buvo pateiktas kiekvienam kandidatui;
– informacija apie vėlesnį tam tikrų klausimų panaikinimą;
– teisingo atsakymo identifikavimo numeris, kuris, neatskleidžiant klausimo turinio, turėtų būti toks pat tų pačių klausimų ir atsakymų kombinacijoms; ieškovas pažymėjo, kad, jeigu teisingi atsakymai nebuvo pateikti visiems kandidatams ta pačia tvarka, reikėtų užtikrinti, kad toks pat identifikavimo numeris būtų nurodytas kiekvienam teisingam atsakymui; be to, jis pažymėjo, kad klausimams apie elgesį tam tikrose situacijose reikėjo nurodyti išsamų teisingą atsakymą, t. y. geriausią ir blogiausią pasirinkimą;
– kiekvieno kandidato į kiekvieną klausimą pateiktas atsakymas, turint omenyje, kad ieškovas nesiekė sužinoti atsakymų turinio, o tik norėjo išsiaiškinti kandidatų pateiktus teisingus arba klaidingus atsakymus; šiuo klausimu ieškovas pažymėjo, kad, pirma, tuo atveju, kai kandidatas į klausimą neatsakė, būtų buvęs nurodytas skirtingas identifikavimo numeris, ir, antra, kad būtų pateikti visi klausimų apie elgesį tam tikroje situacijoje atsakymai;
– galiausiai laikas, kurį kiekvienas kandidatas užtruko atsakydamas į kiekvieną klausimą.
5 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu EPSO šią pirmąją paraišką atmetė. Nurodžiusi, kad ji turėjo įvairiose duomenų bazėse saugomą minėtoje paraiškoje prašomą pateikti informaciją, EPSO iš esmės pažymėjo, kad tokia lentelė, su kuria ieškovas prašė leisti susipažinti, neegzistuoja.
6 2012 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalimi, Komisijos generaliniam sekretoriatui (toliau – generalinis sekretoriatas) pateikė kartotinę paraišką. Kartu su informacija, su kuria ieškovas jau buvo prašęs leisti susipažinti, papildomai jis prašė nurodyti kiekvienam kandidatui pateikto kiekvieno klausimo sunkumo laipsnį. Be to, jis pažymėjo, kad paraiška jis siekia ne kad EPSO parengtų naują dokumentą, kuriame būtų nurodyta informacija iš turimų dokumentų, o kad jam leistų susipažinti su dokumentais, kuriuos EPSO turi elektroninio pavidalo. Kaip nurodyta paraiškoje, ieškovui būtų pakakę, kad būtų buvusi pateikta šių dokumentų, iš kurių pašalinta informacija, kuriai taikytina viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų teisės leisti susipažinti su dokumentais išimčių, versija.
7 2012 m. rugpjūčio 30 d. generalinis sekretoriatas nusiuntė ieškovui pirmąjį atsakymą į jo kartotinę paraišką. Generalinis sekretoriatas atmetė pastarąją paraišką kaip nepriimtiną, nes joje dėl prašymo nurodyti kiekvienam kandidatui užduotų klausimų sunkumo laipsnį išplėsta pradinė paraiška, ir iš esmės patvirtino EPSO nuomonę, kad, pirma, lentelė, kurios prašė ieškovas, neegzistavo, ir, antra, Reglamento Nr. 1049/2001 tikslas nėra nustatyti Komisijai pareigą atlikti informatikos veiksmus, kad būtų galima gauti skirtingose duomenų bazėse saugomą informaciją. Šiame rašte nebuvo nurodyta informacija apie tai, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalies pabaigoje.
8 2012 m. rugsėjo 17 d. ieškovas kreipėsi į generalinį sekretoriatą su prašymu persvarstyti sprendimą dėl kartotinės paraiškos ir pranešti, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises dėl atsisakymo leisti jam susipažinti su prašoma informacija.
9 2012 m. spalio 23 d. generalinis sekretoriatas pranešė ieškovui, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. rašte jis neatmetė ieškovo kartotinės paraiškos, o tik nurodė, kad EPSO neatsisakė leisti jam susipažinti su jos turimais egzistuojančiais dokumentais. Be to, jis nurodė, kad kartotinė paraiška persvarstyta, atsižvelgiant į naujas ieškovo pateiktas pastabas.
10 Ieškovas, negavęs galutinio atsakymo į procedūroje GESTDEM 2012/3258 pateiktą kartotinę paraišką, 2012 m. gruodžio 28 d. EPSO pateikė naują paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais (procedūra GESTDEM 2013/0068). Ši nauja paraiška nuo pirmosios skyrėsi tuo, kad joje ieškovas prašė pateikti ne vieną bendrą lentelę, kurioje būtų pateikta visa informacija, o egzistuojančių elektroninių dokumentų dalis. Šia antra paraiška ieškovas iš esmės siekė gauti tą pačią informaciją, kaip ir pradinėje paraiškoje, taip pat informaciją apie kiekvienam kandidatui pateikto kiekvieno klausimo sunkumo laipsnį.
11 2013 m. sausio 30 d. ieškovas, negavęs EPSO sprendimo dėl šios antrosios paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir pasibaigus penkiolikos darbo dienų terminui nuo minėtos paraiškos užregistravimo, pasinaudojęs Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 4 dalyje numatyta teise pateikė generaliniam sekretoriatui kartotinę paraišką.
12 2013 m. vasario 5 d. EPSO aiškiai atmetė paraišką dėl galimybės susipažinti su procedūros GESTDEM 2013/0068 dokumentais. Kitą dieną ieškovas pranešė generaliniam sekretoriatui, kad neatsiima per šią procedūrą 2013 m. sausio 30 d. pateiktos kartotinės paraiškos dėl galimybės susipažinti su ginčijamais dokumentais ir palieka ją suformuluotą kaip anksčiau.
13 2013 m. vasario 5 d. sprendimu (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas) generalinis sekretoriatas atmetė per procedūrą GESTDEM 2012/3258 pateiktą kartotinę paraišką. Pirmiausia generalinis sekretoriatas pripažino, kad kartotinė paraiška nepriimtina, kiek ji susijusi su prašymu pateikti informaciją apie kiekvienam kandidatui pateikto kiekvieno klausimo sunkumo laipsnį, nes šis klausimas nebuvo pateiktas pradinėje paraiškoje. Paskui generalinis sekretoriatas iš esmės pritarė EPSO nuomonei, kad paraiška iš tiesų buvo siekiama gauti leidimą susipažinti su neegzistuojančiu dokumentu, kuriam parengti būtų reikėję ne tik pasinaudoti informacija iš dešimčių tūkstančių susijusių testų iš skirtingų duomenų bazių, bet ir susieti šią informaciją su kitomis duomenų bazėmis, tokiomis kaip bendra klausimų bazė. Net ir darant prielaidą, kad paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais galėtų būti aiškinama kaip tokia, kuria siekiama gauti atskirus dokumentus apie kiekvieno kandidato rezultatus, kurių duomenys pakeisti taip, kad taptų anoniminiai, tokia paraiška būtų neproporcinga, atsižvelgiant į tam reikalingą administracijos darbo krūvį.
14 2013 m. vasario 20 d. generalinis sekretoriatas pranešė ieškovui, pirma, kad dar negalėjo jam atsakyti į jo per procedūrą GESTDEM 2013/0068 pateiktą kartotinę paraišką ir, antra, kad remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalimi penkiolika dienų pratęsė terminą, skirtą atsakymui pateikti.
15 2013 m. kovo 13 d. raštu generalinis sekretoriatas pranešė ieškovui, kad vis dar negali jam atsakyti į per procedūrą GESTDEM 2013/0068 pateiktą jo kartotinę paraišką. Kartu jis išreiškė abejones dėl to, ar paraiškos dalykas apėmė turimos versijos ir formos dokumentus, kaip tai suprantama Reglamento Nr. 1049/2001 10 straipsnio 3 dalyje.
16 Ieškovas, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 3 dalyje numatyta taisykle, tokį sprendimo nebuvimą aiškino kaip neigiamą atsakymą į per procedūrą GESTDEM 2013/0068 pateiktą savo kartotinę paraišką (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas).
Procesas ir šalių reikalavimai
17 2013 m. balandžio 15 d. ieškovas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį.
18 Naujųjų teismo metų pradžioje pasikeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėčiai, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl ši byla taip pat buvo paskirta trečiajai kolegijai.
19 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus, be to, raštu pateikė klausimus ir nurodė, kad ieškovui ir Komisijai į juos reikės atsakyti per teismo posėdį.
20 2015 m. vasario 4 d. posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu ir raštu pateiktus klausimus.
21 Ieškovas Teismo prašo:
– panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą,
– panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
22 2013 m. gegužės 27 d. generalinis sekretoriatas per procedūrą GESTDEM 2013/0068 priėmė eksplicitinį sprendimą atmesti paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, todėl ieškovas dublike paprašė leisti patikslinti reikalavimus taip, kad ieškiniu būtų prašoma panaikinti ir pastarąjį sprendimą.
23 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, kiek jis pareikštas dėl antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimo, atsižvelgiant į per procedūrą GESTDEM 2013/0068 2013 m. gegužės 27 d. priimtą eksplicitinį sprendimą atmesti paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais;
– atmesti ieškinį, kiek jis pareikštas dėl pirmojo ginčijamo sprendimo panaikinimo;
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
24 Prieš nagrinėjant ieškinį iš esmės, reikia išnagrinėti Komisijos argumentus, kuriais siekiama ginčyti ieškovo dublike pateikto prašymo leisti patikslinti reikalavimus ir reikalavimų panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą priimtinumą.
Dėl priimtinumo
Dėl reikalavimo panaikinti per procedūrą GESTDEM 2013/0068 priimtą eksplicitinį sprendimą priimtinumo
25 2013 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dublike ieškovas paprašė leisti patikslinti reikalavimus taip, kad ieškiniu būtų prašoma panaikinti ir 2013 m. gegužės 27 d. Komisijos eksplicitinį sprendimą, kuriuo atmetama jo per procedūrą GESTDEM 2013/0068 pateikta paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
26 Komisija ginčija šio prašymo leisti patikslinti reikalavimus priimtinumą, nes laiko, kad jis pareikštas praleidus SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą ieškinio pareiškimo terminą.
27 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jeigu vykstant procesui sprendimas ar reglamentas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui patikslinti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Iš tiesų, jeigu iš ieškovo būtų reikalaujama pareikšti naują ieškinį, būtų pažeistas gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomijos principas. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, atsikirsdama į Sąjungos teisme pateiktame ieškinyje pareikštus kaltinimus dėl teisės akto, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą aktą ar jį pakeisti kitu aktu ir remtis šiuo pakeitimu procese tam, kad kita šalis netektų galimybės taikyti savo pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų vėlesniam aktui arba dėl jo pateikti papildomų reikalavimų ir ieškinio pagrindų (žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, Rink., EU:T:2006:384, 28 punktą ir nurodytą teismų praktiką; 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba, T‑110/12, Rink. (Ištraukos), EU:T:2013:411, 16 punktą).
28 Tačiau tam, kad būtų priimtinas, prašymas patikslinti reikalavimus turi būti pateiktas per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytą terminą pareikšti ieškinį. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką šis ieškinio pareiškimo terminas iš tiesų yra imperatyvus ir Sąjungos teismas turi jį taikyti taip, kad būtų užtikrintas teisinis saugumas ir asmenų lygybė prieš įstatymą (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK / Taryba, C‑229/05 P, Rink., EU:C:2007:32, 101 punktą ir 27 punkte minėto Sprendimo Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba, EU:T:2013:411, 17 punktą).
29 Kalbant apie ieškinio pareiškimo termino skaičiavimą, reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo turi būti pareikštas per du mėnesius nuo ginčijamo akto paskelbimo ar nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo. Remiantis 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsniu, šis terminas dėl atstumo pratęsiamas dešimčiai dienų.
30 Nagrinėjamu atveju apie procedūroje GESTDEM 2013/0068 2013 m. gegužės 27 d. priimtą eksplicitinį sprendimą atmesti paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais ieškovui pranešta tą pačią dieną elektroniniu paštu. Tad ieškinio dėl šių teisės aktų panaikinimo pareiškimo terminas ieškovui baigėsi 2013 m. rugpjūčio 6 d.
31 Dublikas, kuriame suformuluotas prašymas leisti patikslinti reikalavimus, pateiktas 2013 m. spalio 15 d., tad konstatuotina, kad šis prašymas leisti patikslinti reikalavimus pateiktas praleidus terminą, todėl reikia atmesti reikalavimą panaikinti per procedūrą GESTDEM 2013/0068 priimtą eksplicitinį sprendimą atmesti paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais kaip nepriimtiną.
Dėl reikalavimo panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą priimtinumo
32 Šiomis aplinkybėmis reikia įvertinti galimybę, ar liko ieškovo suinteresuotumas, kad būtų panaikintas antrasis ginčijamas sprendimas, laikomas priimtu pasibaigus penkiolikos darbo dienų terminui, kuriuo pratęstas iš pradžių atsakymui dėl per procedūrą GESTDEM 2013/0068 pateiktos kartotinės paraiškos pateikti nustatytas terminas. Komisijos teigimu, tokio suinteresuotumo nebeliko, nes, priėmusi 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą, ji šį implicitinį sprendimą atšaukė.
33 Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas fizinio ar juridinio asmens, yra priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu (žr. 2010 m. sausio 19 d. Sprendimo Co‑Frutta / Komisija, T‑355/04 ir T‑446/04, Rink., EU:T:2010:15, 40 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
34 Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme turi išlikti, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes nebūtų reikalo priimti sprendimą, o tai reiškia, jog ieškinio baigtis gali būti naudinga jį pareiškusiai šaliai (žr. 33 punkte minėto Sprendimo Co‑Frutta / Komisija, EU:T:2010:15, 43 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
35 Jeigu ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį nelieka vykstant procesui, Bendrojo Teismo sprendimas dėl bylos esmės negali būti jam naudingas (žr. 33 punkte minėto Sprendimo Co‑Frutta / Komisija, EU:T:2010:15, 44 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
36 Be to, kadangi implicitinis sprendimas neleisti susipažinti su dokumentais buvo atšauktas, nes Komisija vėliau priėmė sprendimą, nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, kiek jis susijęs su minėtu implicitiniu sprendimu (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, Rink., EU:C:2014:2250, 89 punktą).
37 Nagrinėjamu atveju, kalbant apie prašymą panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą, konstatuotina, kad priėmusi 2013 m. gegužės 27 d. eksplicitinį sprendimą Komisija atšaukė savo implicitinį sprendimą.
38 Tad nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas antrasis ginčijamas sprendimas.
Dėl esmės
39 Atsižvelgiant į šio sprendimo 38 punkte padarytą tarpinę išvadą, sprendimą reikia priimti tik dėl reikalavimo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą, kuriuo generalinis sekretoriatas atmetė per procedūrą GESTDEM 2012/3258 ieškovo pateiktą kartotinę paraišką. Ieškovas šiuo klausimu nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, pagrįstą Reglamento Nr. 1049/2001 pažeidimu. Šį pagrindą, kiek jis susijęs su pirmuoju ginčijamu sprendimu, sudaro trys dalys. Antroji ir trečioji dalys iš esmės papildo pirmąją, susijusią su klausimu, ar nagrinėjamos paraiškos leisti susipažinti su dokumentais dalykas patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritį.
40 Ieškinyje nurodyta ir ketvirta pagrindo dalis, kurioje ieškovas tvirtina, kad galimybė susipažinti su prašoma informacija apie nagrinėjamų atrankos testų tam tikrų klausimų panaikinimą ir visų užduotų klausimų sudėtingumo lygį negali pakenkti konkurso komisijos darbo konfidencialumui ir jos sprendimų priėmimo procesui. Ieškovas dubliko 34 punkte pabrėžė, kad ši ketvirta dalis susijusi su „antroje procedūroje priimtu sprendimu atmesti paraišką leisti susipažinti su dokumentais“. Kadangi nebereikia priimti sprendimo dėl reikalavimo panaikinti šį sprendimą, šios ketvirtos ieškinio pagrindo dalies nagrinėjimas atrodo nereikalingas.
41 Vienintelio pagrindo pirmoje dalyje ieškovas iš esmės nurodo, jog generalinis sekretoriatas klaidingai konstatavo, kad jo paraiškose dėl galimybės susipažinti su dokumentais prašoma susipažinti ne su „turimais dokumentais“, o su dokumentais arba naujais duomenimis, kuriuos reiktų parengti.
42 Ieškovas pabrėžia, kad EPSO pripažino turinti prašomus duomenis, o generalinis sekretoriatas savo ruožtu pareiškė, kad minėti duomenys saugomi turimose duomenų bazėse. Ieškovo nuomone, tai reiškia, kad EPSO turi vieną ar kelis dokumentus, kuriuose nurodyti aptariami duomenys.
43 Be to, ieškovas nurodo, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką sąvoka „dokumentas“, kuri yra svarbiausia Reglamento Nr. 1049/2001 sąvoka, gali nesunkiai būti taikoma ir duomenų bazėse esantiems dokumentams, nes pagal šio reglamento 3 straipsnio a punkte nurodytą šios sąvokos apibrėžimą tai yra bet kuria forma pateiktas turinys. Aplinkybė, jog paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais gali užkrauti atitinkamai institucijai didelį darbo krūvį, šiuo klausimu nereikšminga.
44 Generalinio sekretoriato pozicija, kad duomenų, su kuriais prašoma leisti susipažinti, pakeitimas taip, kad jie taptų anoniminiai, reikštų, jog reikia parengti naują dokumentą, be kita ko, pažeidžia Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalyje numatytą taisyklę, pagal kurią, jei kuri nors iš tame straipsnyje išvardytų išimčių yra taikoma tik kai kurioms dokumento dalims, turi būti leista susipažinti su likusiomis dokumento dalimis. Ieškovas tvirtina, kad į jo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais galėtų būti pateiktas teigiamas atsakymas, galėtų būti atrinkta EPSO duomenų bazėje turimų dokumentų grupė ir pasirūpinta, kad iš jų būtų pašalinti su kitais nagrinėjamą atrankos testą laikiusiais kandidatais susiję asmens duomenys.
45 Be to, ieškovas prieštarauja generalinio sekretoriato argumentui, kad duomenys, su kuriais jis prašo leisti susipažinti, negali būti gauti iš vienintelės duomenų bazės, nes jie saugomi keliuose skirtinguose failuose. Kandidatams asmeniškai išsiųsti pranešimai apie jų laikytų testų rezultatus, kaip ir EPSO praktika pateikti tam tikriems subrangovams su testų rezultatais susijusius statistinius duomenis, faktiškai patvirtina, kad veiksmai, kurių prireiktų norint leisti susipažinti su šiuo atveju prašoma informacija, EPSO nėra neįprasti arba nebūdingi.
46 Reikėtų atsižvelgti į tai, kad visi nagrinėjami duomenys saugomi vienoje „sąryšinėje“ duomenų bazėje (Oracle), iš kurios informacija, su kuria prašoma leisti susipažinti, gali būti lengvai pateikiama. Tuo labiau, kad failai, kuriuose saugomi su kiekvieno kandidato atskirai laikytais egzaminais susiję duomenys, sudaryti „universalia dokumentų ženklinimo kalba“, todėl kiekvieno kandidato gauti rezultatai gali būti apdoroti vienodai.
47 Komisija ginčija šį argumentą motyvuodama tuo, kad duomenys, su kuriais ieškovas prašo leisti susipažinti, saugomi ne konkrečioje duomenų bazėje, iš kurios juos gali būti lengva gauti atlikus įprastą ar kasdienę paiešką. Komisija pareiškia naudojanti duomenų bazę Talent, kurioje saugomi visi duomenys apie kandidatus ir testų rezultatus, taigi visi duomenys, reikalingi, kad būtų galima atsakyti į ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, išskyrus duomenis apie klausimų sunkumą, kurie saugomi išorės kontrahento valdomoje „klausimų bazėje“. Prieiga prie duomenų bazės Talent galima naudojantis struktūruota užklausų kalba pateiktomis užklausomis („SQL užklausos“) arba iš anksto suprogramuotomis instrukcijomis, kuriomis pagal iš anksto nustatytus modelius duomenys apdorojami analizės, statistikos, skaičiavimo ir išgavimo tikslais. Tačiau tokių duomenų, kurių prašo ieškovas, derinio pagal ieškovo paraiškoje leisti susipažinti su dokumentais aprašytą schemą negalima išgauti pasinaudojus Komisijos turimomis iš anksto užprogramuotomis SQL apklausomis.
48 Taigi, Komisijos teigimu, norint išgauti tokius duomenis, su kuriais susipažinti prašo ieškovas, reikėtų parengti naują SQL užklausą ir duomenų paieškos bei apdorojimo instrukcijas, o jų Komisija neturi. Kad būtų patenkinta ieškovo paraiška, paieškos formulės turėtų leisti, pirma, nustatyti kiekvieno kiekvienam kandidatui pateikto klausimo kodą, nes visiems kandidatams pateikiami skirtingi klausimai, antra, susieti kiekvieną klausimą su jo sudėtingumo laipsniu, nurodytu skirtingoje duomenų bazėje (toliau – klausimų bazė), trečia, pergrupuoti skirtingus failus ir, ketvirta, pakeisti kandidatų identifikavimo numerių duomenis taip, kad jie taptų anoniminiai, t. y. priskirti jiems naujus identifikavimo numerius, leidžiančius kandidatą susieti su jam pateiktais klausimais. Gauta informacija dar turėtų būti patikrinta. Toks procesas, Komisijos nuomone, būtinai reiškia naujo dokumento rengimą.
49 Tokią paraišką leisti susipažinti su dokumentais tvarkyti „rankiniu būdu“, t. y. užtikrinti, kad kiekvienas individualus kiekvieno kandidato rezultatų failas atitiktų paraiškoje nurodytus kriterijus, EPSO būtų praktiškai neįmanoma neparalyžiuojant jos veiklos.
50 Pirmiausia reikia pabrėžti, kad darbo krūvis, kurį administracijai gali užkrauti ginčijama paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijęs su ieškinio pagrindo antros dalies dalyku, kuriuo taip pat rėmėsi Komisija pateikdama atsakymą į pirmąją ieškinio pagrindo dalį, pats savaime yra nereikšmingas vertinant, ar ši paraiška išties pateikta dėl galimybės leisti susipažinti su vienu ar keliais dokumentais, kaip tai suprantama Reglamento Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punkte.
51 Iš tikrųjų, iš 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija (T‑2/03, Rink., EU:T:2005:125, 101 ir 102 punktai) matyti, kad nagrinėjant pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateiktą paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais klausimas, kas kvalifikuotina kaip dokumentas, nesusijęs su dėl tokios paraiškos atitinkamai administracijai galinčiu atsirasti pernelyg dideliu darbo krūviu. Tad net darant prielaidą, kad dėl tokios paraiškos gali būti paralyžiuota institucijos, kuriai pateikta ši paraiška, veikla, dėl to minėta paraiška netampa nepriimtina. Bendrasis Teismas konstatavo, kad tokiu išimtiniu atveju Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijos teisė pasiekti su pareiškėju „teisingą sprendimą“ atspindi galimybę, nors ir ribotą, atsižvelgti į būtinybę suderinti pareiškėjo ir gero administravimo interesus (2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Williams / Komisija, T‑42/05, EU:T:2008:325, 85 punktas).
52 Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punktą dokumentas šiame reglamente suprantamas kaip „bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas turinys, susijęs su į institucijos atsakomybės sferą įeinančia politika, veikla ir sprendimais“.
53 Neatsižvelgiant į šią plačią apibrėžtį, kurioje konkrečiai nenurodyti jokie formos apribojimai, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, atrodo, Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo tikslais būtina atskirti dokumento sąvoką nuo informacijos sąvokos.
54 Informacija nuo dokumento iš tikrųjų ir skiriasi tuo, kad ji gali būti, be kita ko, pateikta viename arba keliuose dokumentuose. Nė vienoje Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatoje neįtvirtinta teisė leisti susipažinti su informacija, kaip ji suprantama tiesiogine šio žodžio prasme, tad juo remiantis negalima daryti išvados, kad iš minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalyje išplaukianti visuomenės teisė susipažinti su Komisijos dokumentu reiškia Komisijos pareigą atsakyti į kiekvieną privataus asmens prašymą gauti informacijos (pagal analogiją žr. 1999 m. spalio 27 d. Nutarties Meyer / Komisija, T‑106/99, Rink., EU:T:1999:272, 35 ir 36 punktus ir 2007 m. balandžio 25 d. Sprendimo WWF European Policy Programme / Taryba, T‑264/04, Rink., EU:T:2007:114,76 punktą).
55 Todėl, kai duomenų bazė dėl savo pobūdžio suteikia dideles galimybes iš dalies tikslingai susipažinti tik su tais duomenimis, kurie gali dominti pareiškėją, reikia taip pat atsižvelgti į tai, kad apskritai, vadovaujantis teismo praktika, teisė susipažinti su institucijų dokumentais, kaip ji suprantama Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalyje, taikoma tik egzistuojantiems ir turimiems atitinkamos institucijos dokumentams (36 punkte minėto 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, EU:C:2014:2250, 38 punktas). Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurios Komisija turėtų sukurti naują dokumentą, net ir pagal egzistuojančiuose ir jos turimuose dokumentuose jau esančią medžiagą, nėra paraiška dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentais ir todėl nepatenka į Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritį (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. spalio 26 d. Sprendimo Dufour / ECB, T‑436/09, Rink., EU:T:2011:634, 149 punktą). Šią išvadą netiesiogiai patvirtina minėto reglamento 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią dokumentai, su kuriais buvo leista susipažinti, „pateikiami tuo pavidalu ir forma (įskaitant elektroniniu būdu) arba alternatyviu formatu, pavyzdžiui, Brailio raštu, stambiais rašmenimis (spaudos ar mašinraščio), visiškai atsižvelgiant į prašytojo pageidavimus“.
56 Pritaikytas duomenų bazėms šis samprotavimas reiškia, jog tuo atveju, kai paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais siekiama, kad Komisija vienoje iš savo duomenų bazių pagal pareiškėjo nurodytus kriterijus atliktų paiešką, Komisija, išskyrus atvejus, kai gali būti taikomas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis, turėtų į šią paraišką atsakyti teigiamai, jei prašoma paieška galėtų būti atlikta naudojant šioje duomenų bazėje prieinamus paieškos įrankius (pagal analogiją žr. 55 punkte minėto Sprendimo Dufour / ECB, EU:T:2011:634, 150 punktą).
57 Iš tikrųjų galima daryti prielaidą, kad dėl sudėtingų sąsajų, kurios duomenų bazės viduje sieja kiekvieną duomenį su daugeliu kitų duomenų, tokioje duomenų bazėje esantys duomenys gali būti išdėstyti įvairiais būdais. Taip pat galima pasirinkti tik dalį į tokį išdėstymą įtrauktų duomenų ir atmesti kitus (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 55 punkte minėto Sprendimo Dufour /ECB, EU:T:2011:634, 151 punktą).
58 Tačiau pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateiktoje paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais iš Komisijos negali būti reikalaujama pateikti pareiškėjui visus vienoje ar keliose jos duomenų bazėse esančius duomenis ar jų dalį, klasifikuotus pagal minėtoje duomenų bazėje nenumatytą schemą. Tokia paraiška iš tikrųjų siekiama, kad būtų sukurtas naujas „dokumentas“, todėl tokia paraiška nepatenka į Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritį. Šia paraiška iš tikrųjų nėra prašoma leisti iš dalies susipažinti su dokumentu, kuriame pateikti duomenys, apdorojant juos pagal jau egzistuojančią klasifikavimo schemą ir Komisijos turimais nagrinėjamos duomenų bazės ar nagrinėjamų duomenų bazių įrankiais, o prašoma, kad būtų sukurtas naujas dokumentas, kuriame būtų pateikti pagal naują klasifikavimo schemą apdoroti ir sujungti duomenys, kurių negalima gauti naudojantis minėtais įrankiais, ir atitinkamai – naujas dokumentas, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 3 straipsnio a punktą, kaip jis aiškinamas teismo praktikoje (pagal analogiją žr. 55 punkte minėto Sprendimo Dufour / ECB, EU:T:2011:634, 152 punktą).
59 Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su duomenų bazėmis, paraiškos dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentu atveju visa tai, kas gali būti išgauta iš duomenų bazės naudojantis įprasta ar kasdiene paieška, gali būti pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateiktos paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais objektas (pagal analogiją žr. 55 punkte minėto Sprendimo Dufour / ECB, EU:T:2011:634, 153 punktą).
60 Nagrinėjamu atveju, nors Bendrasis Teismas pažymi, jog yra neaiškumų dėl skirtingų nagrinėjamų duomenų bazių skaičiaus, paskirties ir turinio, vis dėlto galima konstatuoti, kad šioje byloje aišku, jog Komisija turi neapdorotus duomenis apie pirminės atrankos testus, su kuriais prašoma leisti susipažinti ieškovo pateiktoje paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Komisija šiuo klausimu nurodė, kad minėti duomenys saugomi šio sprendimo 47 punkte nurodytoje duomenų bazėje Talent, ir bylos medžiagoje nebuvo šį teiginį paneigiančios informacijos.
61 Tačiau ieškovas neprašė suteikti jam galimybės susipažinti su visa duomenų baze arba joje pateiktų neapdorotų duomenų dalimi. Jo paraiškos dalykas skiriasi, nes jis iš esmės siekia gauti visą informaciją apie nagrinėjamus pirminės atrankos testus, tik atrinktus pagal jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytus kriterijus ir pateiktus nurodyta forma.
62 Tad informacijos, su kuria susipažinti prašo ieškovas, atranka apima kelis skirtingus veiksmus, įskaitant kai kuriuos nagrinėjamų duomenų apdorojimo veiksmus.
63 Tai visų pirma reiškia, kad reikia priskirti konkretų kiekvieno kiekvienam kandidatui pateikto klausimo identifikavimo numerį, nes, kaip paaiškino Komisija, kiekvienam kandidatui užduoti klausimai skyrėsi. Ieškovas šiuo klausimu pabrėžė, kad jis visiškai nesiekia gauti informacijos apie kiekvienam kandidatui užduotų klausimų turinį. Be to, reikia nurodyti kalbą, kuria užduotas kiekvienas klausimas, paliekant tą patį klausimo identifikavimo numerį, nepaisant to, kokia kalba jis buvo užduotas, kokios rūšies tai buvo klausimas, ar jis buvo panaikintas, kiek kandidatai sugaišo laiko į jį atsakyti, ir galiausiai pateikti teisingo atsakymo ir nurodyto atsakymo identifikavimo numerius. Kaip numatyta paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais, teisingų ir kandidatų pateiktų atsakymų identifikavimo numeriai neturi atskleisti informacijos apie minėtų atsakymų turinį, o tik turi leisti palyginti kiekvienu klausimu teisingą ir pateiktą atsakymus. Šiuo klausimu ieškovas paraiškoje pažymėjo, kad tuo atveju, kai atsakymai į tam tikrą klausimą kandidatams, kuriems šis klausimas užduotas, nebuvo pateikti ta pačia tvarka, siekiant užtikrinti, kad būtų galima palyginti gautą informaciją, reikia, kad kiekvienas galimas atsakymas būtų pažymėtas tuo pačiu identifikavimo numeriu. Dėl klausimų apie elgesį tam tikrose situacijose, ieškovo nuomone, reikėtų nurodyti teisingą atsakymą ir visus gautus atsakymus, kad būtų galima pamatyti geriausią ir blogiausią pasirinkimą. Galiausiai visiems nagrinėjamus pirminės atrankos testus laikiusiems kandidatams reikia priskirti konkrečius identifikavimo numerius, kad jie taptų anonimiški.
64 Šie atskiri veiksmai turėtų ieškovui suteikti duomenis, kuriais remdamasis jis galėtų palyginti visų nagrinėjamą testą laikiusių kandidatų duomenis, sudaryti lentelę ir pateikti statistiką šiuo klausimu.
65 Komisija iš esmės nurodo, kad neturi tokio paieškos įrankio, kuris jai leistų savo duomenų bazėse atlikus įprastą arba kasdienę paiešką išgauti tokį duomenų derinį. Priešingai, tokio derinio negalima gauti naudojantis jokia turima schema šioje duomenų bazėje, todėl teigiamas atsakymas į ieškovo paraišką reikštų, kad reikalinga nauja paieškos formulė, kitaip tariant, SQL užklausa, o ne tiesiog minėtoje duomenų bazėje atlikti paiešką pagal turimus parametrus panaudojant turimas SQL užklausas.
66 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką daroma prielaida, kad visi institucijų pareiškimai dėl prašomų dokumentų nebuvimo yra teisėti (žr. 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03, Rink., EU:T:2005:143, 29 punktą ir nurodytą teismų praktiką; 2008 m. sausio 30 d. Sprendimo Terezakis / Komisija, T‑380/04, EU:T:2008:19, 155 punktą). Ši prielaida taikytina ir tuo atveju, kai institucija pareiškia, kad duomenų derinys, kuris yra jai pateiktos paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais dalykas, nenumatytas duomenų bazėje arba bazėse, kuriose jie saugomi, todėl tokio derinio negalima gauti atlikus įprastą ar kasdienę paiešką.
67 Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo Komisijos pareiškimo, kad EPSO neturi tokios lentelės, kurioje būtų pateiktas derinys tokių duomenų, kuriuos jis siekė gauti. Priešingai, ieškovas iš esmės pripažįsta, jog galimybė susipažinti su jo prašomų duomenų deriniu reiškia, kad turi būti atliktas informatikos programavimo darbas, t. y. sukurta nauja SQL užklausa, ir dėl to duomenų bazėje turi būti atlikta nauja rezultatų paieška (t. y. nustatytas „ryšys“ tarp visų pavadinimų duomenų bazėje), o to negalima padaryti naudojantis šiuo metu nagrinėjamose duomenų bazėse turimais įrankiais. Be to, aišku, kad ieškovas neprašė leisti susipažinti su nagrinėjamoje duomenų bazėje esančiais neapdorotais duomenimis.
68 Priešingai, nei tvirtina ieškovas, šie programavimo veiksmai, apibūdinti šio sprendimo 63 punkte, negali būti prilyginami įprastai ar kasdienei paieškai, kurią Komisija, naudodamasi turimais paieškos įrankiais, atlieka šioje duomenų bazėje. Tokie veiksmai veikiau reikštų pagal minėtose duomenų bazėse nenumatytą schemą atliekamą klasifikavimą, panaudojant paieškos įrankius – SQL užklausas, kurios turi būti parengtos tam, kad iš tikrųjų būtų galima patenkinti paraišką dėl galimybės leisti susipažinti su dokumentais.
69 Iš tikrųjų nagrinėjamu atveju, priešingai, nei tvirtina ieškovas, su nagrinėjama duomenų baze susijusį paieškos įrankį, kaip jis suprantamas šio sprendimo 55 punkte minėto Sprendimo Dufour / ECB (EU:T:2011:634) 150 punkte, sudaro ne visos SQL užklausos, kurios hipotetiškai gali būti sugalvotos ir sukurtos, kad būtų galima surasti, papildyti, pakeisti arba ištrinti duomenis nagrinėjamoje duomenų bazėje.
70 Šį paieškos įrankį veikiau sudaro turimos SQL užklausos, kurios dažniau ar rečiau naudojamos šioje byloje nagrinėjamoje duomenų bazėje. Tad įprastinės arba kasdienės paieškos, kaip jos suprantamos šio sprendimo 55 punkte minėto Sprendimo Dufour / ECB (EU:T:2011:634) 153 punkte, yra tos, kurios atliekamos naudojantis iš anksto suprogramuotomis SQL užklausomis. Vien atlikus šias paieškas galima gauti turimus dokumentus. Kitokia išvada reikštų, kad būtų iškraipyta turimo dokumento sąvoka ją išplečiant taip, kad ji apimtų iš nagrinėjamoje duomenų bazėje esančių duomenų teoriškai galinčius būti sudarytus visus dokumentus, gautų naudojantis viena ar keliomis SQL užklausomis. Tokie dokumentai, nors Komisija ir galėtų teoriškai juos parengti, yra nauji dokumentai, kaip jie suprantami Reglamento Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punkte, kaip jis aiškinamas teismo praktikoje. Be to, pažymėtina, kad sunkumo sukurti šiuos naujus įrankius klausimas nėra reikšmingas kriterijus vertinant, ar tai yra turimas, ar naujas dokumentas.
71 Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad kandidatams EPSO asmeniškai išsiųsti pranešimai apie jų laikytų testų rezultatus, negali paneigti šios išvados.
72 Žinoma, tokių pranešimų rengimas yra EPSO įprastinė veikla, ir šiuose asmeniniuose pranešimuose pateikta tam tikrų duomenų, kuriuos siekė gauti ieškovas. Todėl, pavyzdžiui, asmeniniame pranešime ieškovui apie jo nagrinėjamo pirminės atrankos testo rezultatus, kurį jis gavo 2012 m. birželio 28 d., pateiktas teisingų ir jo nurodytų atsakymų sąrašas, nepateikiant informacijos apie minėtų atsakymų turinį, atsakyti į kiekvieną klausimą sugaištą laiką ir klausimus, kurie galėjo būti panaikinti.
73 Žinoma, visų tokių nagrinėjamą pirminės atrankos testą laikiusiems kandidatams nusiųstų asmeninių pranešimų, kuriuose būtų paslėpta su minėtų kandidatų privačiu gyvenimu susijusi informacija, įteikimas ieškovui neleistų jam parengti statistikos lentelės, kuria jis norėtų pasinaudoti įtarimams dėl diskriminacijos minėtuose testuose pagrįsti. Iš tikrųjų, kaip matyti iš šio sprendimo 63 punkto, tai reikštų, kad bent turi būti priskirtas skirtingas identifikavimo numeris šiuos testus laikiusiems kandidatams ir jiems pateiktiems klausimams ir visuose pranešimuose turi būti nurodyta informacija apie kalbą, kuria buvo užduoti klausimai.
74 Be to, prie ieškinio pridėtame asmeniniame pranešime apie ieškovo pirminės atrankos testų rezultatus pateikta tik lentelė su išsamiais trijų testų (iš keturių) – konkrečiai, žodinio, abstrakčiojo ar matematinio mąstymo – rezultatais. Tačiau joje nepateikta atskira lentelė su elgesio tam tikrose situacijose testo rezultatais. Ieškovo pateikta paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais susijusi su visais per šiuos testus užduotais klausimais, įskaitant tuos, kurie susiję su elgesio tam tikrose situacijose testu.
75 Galiausiai, nors nagrinėjami asmeniniai pranešimai, nepažeidžiant Reglamente Nr. 1049/2001 ir pirmiausia nuostatose, susijusiose su asmens duomenų apsauga, numatytų išimčių, būtų buvę pateikti ieškovui, jei jis būtų dėl to pateikęs paraišką, Komisijos šiems asmeniniams pranešimams parengti naudojami paieškos įrankiai ir klasifikavimo schemos ieškovui neleistų išgauti duomenų pagal jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateiktą informaciją, nebent būtų buvusi sukurta nauja SQL užklausa.
76 Ieškovo argumentas ieškinyje dėl EPSO praktikos, kai subrangovams pateikiami statistiniai duomenys apie testų rezultatus, negali įrodyti, kad duomenų, kuriuos jis siekė gauti, derinys atitinka EPSO turimų duomenų bazių klasifikavimo schemą ir kad dėl to nauja paieškos formulė nebūtų reikalinga.
77 Konkrečiau kalbant, ieškovas šiuo klausimu nurodo EPSO kvietimą teikti pasiūlymus pasirašyti pagrindų sutartį dėl duomenų bazės sudarymo. Remiantis šio kvietimo teikti pasiūlymus sąlygomis, parengtuose klausimuose neturi būti diskriminacijos dėl lyties, amžiaus ir (arba) pilietybės. Jeigu per dvejus metus nuo klausimų įteikimo EPSO paaiškėja statistiniu aspektu reikšmingas rezultatų skirtumas atsižvelgiant į kandidatų lytį, amžiaus grupę ir pilietybę, EPSO turi teisę, kad subrangovas nemokamai pakeistų šiuos klausimus, o EPSO tokiu atveju įsipareigoja pateikti kontrahentui atsakymų lenteles ir testų sesijos ar sesijų sugeneruotus neapdorotus statistinius duomenis, kad šis galėtų išnagrinėti problemą.
78 Tačiau pažymėtina, pirma, kad su kandidatų lytimi, amžiumi ir pilietybe susiję kriterijai, kuriais remiantis pateiktini statistiniai duomenys, susiję su nagrinėjamu kvietimu teikti pasiūlymus, neatitinka nė vienos informacijos, kurią siekia gauti ieškovas nagrinėjamu atveju, rūšies, apibūdintos šio sprendimo 6 punkte. Antra, minėtas kvietimas teikti pasiūlymus susijęs tik su abstraktaus ar indukcinio mąstymo klausimų, o ne, be kita ko, su žodinio ar matematinio mąstymo klausimų duomenų bazės sudarymu. Reikia priminti, kad ieškovo paraiška pateikta ne tik dėl abstraktaus mąstymo klausimų, bet ir dėl nagrinėjamus pirminės atrankos testus laikiusiems kandidatams užduotų žodinio ir matematinio mąstymo klausimų, taip pat dėl klausimų apie elgesį tam tikrose situacijose. Galiausiai, anot Komisijos pareiškimų, ji dar neparengė atsakymų lentelės ir neapdorotų statistinių duomenų, atitinkančių kvietime teikti pasiūlymus nurodytas sąlygas.
79 Tad konstatuotina, kad ginčijamos paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais dalykas gerokai skiriasi nuo statistinių duomenų, į kuriuos daroma nuoroda kvietime teikti pasiūlymus, kuriuo rėmėsi ieškovas, todėl minėtas kvietimas teikti pasiūlymus nereikšmingas siekiant įrodyti, kad minėta paraiška pateikta dėl turimų dokumentų, kaip jie suprantami Reglamente Nr. 1049/2001, kaip jis aiškinamas teismo praktikoje. Be kita ko, negalima pasinaudoti tuo, kad yra galimybė sugeneruoti tokius dokumentus, siekiant įrodyti, kad jų parengimas yra įprastiniai ir kasdieniai paieškos veiksmai, kaip tai suprantama šio sprendimo 55 punkte minėto Sprendimo Dufour / ECB (EU:T:2011:634) 153 punkte.
80 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, kaip konstatavo generalinis sekretoriatas pirmajame ginčijamame sprendime, per procedūrą GESTDEM 2012/3258 ieškovo paraiška pateikta ne dėl galimybės leisti susipažinti su vienu ar keliais EPSO turimais dokumentais, o, atvirkščiai – dėl naujų dokumentų, kurie negali būti išgauti iš duomenų bazės naudojantis turimu paieškos įrankiu atliekama įprasta ar kasdiene paieška, parengimo.
81 Tad reikia atmesti ieškinį, kiek jis pareikštas dėl pirmojo ginčijamo sprendimo panaikinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Bendrasis Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra. Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, reikia jam nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to reikalavo Komisija.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Nebereikia priimti sprendimo dėl reikalavimo panaikinti implicitinį sprendimą, kuriuo atmesta per procedūrą GESTDEM 2013/0068 pateikta paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš Rainer Typke bylinėjimosi išlaidas.
Papasavvas | Forwood | Bieliūnas |
Paskelbta 2015 m. liepos 2 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.