Byla T‑517/09

Alstom

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Galios transformatorių rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Įmonės sąvoka – Pažeidimo inkriminavimas – Patronuojančiosios bendrovės faktinio lemiamos įtakos darymo savo dukterinės bendrovės elgesiui prezumpcija – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes

(EB 253 straipsnis)

2.      Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai visiškai ar beveik visiškai priklausančioms dukterinėms bendrovėms, prezumpcija – Momentas, į kurį reikia atsižvelgti – Pažeidimo įvykdymo momentas

(EB 81 straipsnis)

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Daug adresatų skirtas sprendimas, kuriuo skiriamos baudos už konkurencijos teisės normų pažeidimą – Dukterinės bendrovės veiksmų priskyrimas jos patronuojančiajai bendrovei – Būtinybė motyvuoti aiškiai – Sprendimas, grindžiamas tik nuginčijama prezumpcija, kad faktiškai daroma lemiama įtaka – Pareigos motyvuoti apimtis

(EB 81 ir 253 straipsniai)

4.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo patronuojančiajai bendrovei priskiriama atsakomybė už dukterinės bendrovės neteisėtą elgesį – Motyvų nebuvimo ištaisymas proceso metu – Nepriimtinumas

(EB 81 ir 253 straipsniai)

5.      Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Teisminė kontrolė – Aplinkybės, į kurias gali atsižvelgti Sąjungos teismas – Su patronuojančiosios bendrovės dalyvavimo darant pažeidimą klausimu susijusi informacija, kurios nėra atsakomybę už dukterinės bendrovės neteisėtą elgesį patronuojančiajai bendrovei priskiriančiame sprendime – Neįtraukimas

(EB 81 ir 253 straipsniai)

6.      Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Sprendimas, kuriuo patronuojančiajai bendrovei priskiriama atsakomybė už dukterinės bendrovės neteisėtą elgesį – Ieškinio pagrindas, susijęs su pareigos motyvuoti nesilaikymu – Rėmimasis susijusia kompetencija – Duomenų, kuriais remiantis galima užtikrintai priimti naują identišką sprendimą dėl esmės, nebuvimas – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas

(EB 81, 230 ir 253 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 28–31 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 49–59, 62–64, 67, 68 punktus)

3.      Jeigu taikant Sąjungos konkurencijos teisės taisykles priimtas sprendimas susijęs su keliais adresatais ir pažeidimo inkriminavimu, jis turi būti pakankamai motyvuotas visų adresatų atžvilgiu, visų pirma tų, kurie, remiantis šiuo sprendimu, turi atsakyti už šį pažeidimą. Taigi už savo dukterinės bendrovės pažeidimą atsakinga pripažintai patronuojančiajai bendrovei tokio sprendimo motyvai iš principo turi būti išsamūs, kad pagrįstų pažeidimo inkriminavimą šiai bendrovei.

Kalbant konkrečiau apie Komisijos sprendimą, kuris tam tikrų adresatų atžvilgiu grindžiamas išimtinai prezumpcija, kad faktiškai buvo daroma lemiama įtaka, konstatuotina, kad Komisija bet kuriuo atveju privalo tinkamai paaiškinti šiems adresatams priežastis, dėl kurių pateiktų faktinių ir teisinių aplinkybių nepakako šiai prezumpcijai nuginčyti. Komisijos pareiga motyvuoti šiuo klausimu savo sprendimus, be kita ko, kyla iš minėtos prezumpcijos, kurią norėdami nuginčyti suinteresuotieji asmenys turi pateikti įrodymų dėl ekonominių, organizacinių ir teisinių atitinkamų bendrovių ryšių, nuginčijamo pobūdžio.

Šiuo atžvilgiu Komisijos motyvai turi leisti atlikti kontrolę Bendrajam Teismui, kuris privalo įvertinti visus su organizaciniais, ekonominiais ir teisiniais ryšiais tarp patronuojančiosios bendrovės ir dukterinės bendrovės susijusius įrodymus, galinčius patvirtinti, kad pastaroji bendrovė veikia savarankiškai nuo jos patronuojančiosios bendrovės ir kad dėl to šios dvi bendrovės nesudaro vieno ekonominio vieneto. Toks vertinimas juo labiau būtinas, nes dukterinės bendrovės savarankiškumas įgyvendinant komercinę politiką yra vienas iš reikšmingų įrodymų, kuriais remdamasi patronuojančioji bendrovė gali nuginčyti savo lemiamos įtakos dukterinės bendrovės elgesiui prezumpciją ir kurių pobūdis ir reikšmė gali skirtis, nelygu konkretaus atvejo aplinkybės.

Todėl Komisija privalo kiekvienu atveju įvertinti visus jai pateiktus su tokiais ryšiais susijusius įrodymus. Be to, net jei Komisija mano, jog patronuojančiosios bendrovės pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų paneigta jos įtakos dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje prezumpcija, ji ir toliau privalo dėl tų įrodymų pateikti motyvus, jeigu įrodymai nėra tik akivaizdžiai nesusiję arba nesvarbūs. Vykdant pareigą motyvuoti, kuri yra formali pareiga, reikalaujama, kad argumentai, kuriais Komisija grindžia savo išvadas, ginčijamame sprendime būtų išdėstyti aiškiai ir nedviprasmiškai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti nustatytos priemonės pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę.

(žr. 72–75, 102, 106 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 77, 110, 111 punktus)

5.      Kiek tai susiję su Teismo atliekama Komisijos sprendimo, kuriuo skiriamos baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimą, kontrole, reikia pažymėti, kad pripažinta neribota Bendrojo Teismo jurisdikcija baudų nustatymo srityje gali pateisinti papildomos informacijos, kurios pagal pareigą motyvuoti nurodyti sprendime nebūtina, pateikimą ir atsižvelgimą į ją, tačiau tai pasakytina tik apie skirtos baudos tinkamumo vertinimo klausimą. Todėl Bendrasis Teismas neturi atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su dukterinės bendrovės neteisėtų veiksmų inkriminavimu patronuojančiajai bendrovei, jei kyla klausimas, ar pirmoji ir antroji bendrovės sudaro vieną ekonominį vienetą, ir galiausiai klausimas, ar patronuojančioji bendrovė dalyvavo darant pažeidimą, už kurį skirta sankcija. Šis klausimas yra minėto sprendimo teisėtumo kontrolės, o ne tinkamo baudos, skirtos patronuojančiajai bendrovei, dydžio vertinimo dalykas.

Be to, Sąjungos teismas gali konstatuoti, kad nustatydama už EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą skiriamas baudas Komisija nesilaikė pareigos motyvuoti, ir pažymėti, jog šis pažeidimas nelemia nei ginčijamo sprendimo panaikinimo, nei baudų dydžio pakeitimo, nes Komisijos sprendimas turi būti patvirtintas iš esmės, tačiau toks vertinimas netaikomas tuo atveju, kai kalbama apie Komisijos sprendimo teisėtumo kontrolę, nes šiuo sprendimu ji nustatė atitinkamos įmonės atsakomybę.

(žr. 112, 114, 115 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 116, 117 punktus)