Byla C‑715/20
K.L.
prieš
X sp. z o.o.
(Sąd Rejonowy dla Krakowa – Nowej Huty w Krakowie prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2024 m. vasario 20 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 1999/70/EB – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – 4 punktas – Nediskriminavimo principas – Skirtingas požiūris atleidimo iš darbo atveju – Terminuotos darbo sutarties nutraukimas – Pareigos nurodyti nutraukimo motyvus nebuvimas – Teisminė kontrolė – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis“
1. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Įdarbinimo sąlygos – Sąvoka – Darbo sutarties nutraukimo atleidimo iš darbo atveju tvarka – Įtraukimas
(Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 4 punkto 1 dalis)
(žr. 35–40 punktus)
2. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Draudimas diskriminuoti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus – Nacionalinės teisės normos, numatančios darbdavio pareigą nurodyti neterminuotos darbo sutarties nutraukimo motyvus, bet nenumatančios tokios pareigos terminuotos darbo sutarties atveju – Neleistinumas
(Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 4 punkto 1 dalis)
(žr. 51–56, 63–67, 82 punktus ir rezoliucinę dalį)
3. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Draudimas diskriminuoti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus – Tiesioginis veikimas – Galimybė remtis tuo draudimu esant ginčui tarp privačių asmenų – Nebuvimas
(Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 4 punkto 1 dalis)
(žr. 75, 76 punktus)
4. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Draudimas diskriminuoti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus – Sąsaja su Pagrindinių teisių chartija – Galimybė remtis Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu – Dviejų privačių asmenų ginčai – Nacionalinio teismo pareigos ir kompetencija – Sąjungos teisę atitinkantis nacionalinės teisės aktų aiškinimas – Pareiga netaikyti nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios minėtam 47 straipsniui
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, 51 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 4 punkto 1 dalis)
(žr. 77–82 punktus ir rezoliucinę dalį)
Santrauka
Gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) patikslino pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principo apimtį atsižvelgiant į pareigą motyvuoti darbo sutarties nutraukimą, taip pat nacionalinių teismų pareigas, kai šis principas pažeidžiamas kilus ginčui tarp privačių asmenų.
Darbuotojas K.L. ir pagal Lenkijos teisę įsteigta bendrovė X sp. z o.o. sudarė terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. 2020 m. liepos 15 d. X įteikė K.L. pareiškimą dėl šios darbo sutarties nutraukimo su įspėjimu, tačiau jame nenurodė šio nutraukimo motyvų. Pagal Lenkijos darbo kodekso(1) 30 straipsnio 4 dalį darbdavys privalo nurodyti motyvą tik tuo atveju, kai su įspėjimu nutraukiamos neterminuotos sutartys(2).
K.L. kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą Sąd Rejonowy dla Krakowa – Nowej Huty w Krakowie (Krokuvos Naujosios Hutos apylinkės teismas, Lenkija) su prašymu dėl kompensacijos, teigdamas, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Jis nurodė, kad pažeistas pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principas, numatytas Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis(3) 4 punkte.
Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad nors Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas, Lenkija) jau nusprendė, kad Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalis atitinka demokratinės teisinės valstybės ir lygybės prieš įstatymą konstitucinius principus, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) abejojo dėl šios nacionalinės nuostatos suderinamumo su Sąjungos teise. Vis dėlto pastarasis teismas negalėjo netaikyti nagrinėjamos nuostatos, nes pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principas neturi tiesioginio poveikio byloje tarp privačių asmenų.
Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausė, ar pagal Bendrojo susitarimo 4 punktą yra draudžiamos nacionalinės teisės normos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ir ar galima šiuo punktu remtis byloje tarp privačių asmenų.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pažymėjęs, kad nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo tvarka patenka į sąvoką „darbo sąlygos“, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, susijusią su nediskriminavimo principu, Teisingumo Teismas nagrinėjo klausimą, ar ši tvarka įtvirtina skirtingą požiūrį, nes pagal terminuotas sutartis dirbantys darbuotojai vertinami mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje esantys darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas sutartis, paskui vertino, ar toks skirtingas požiūris gali būti pateisinamas „objektyviomis priežastimis“.
Pirma, dėl atitinkamų situacijų panašumo Teisingumo Teismas priminė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar suinteresuotieji asmenys dirba vienodą arba panašų darbą, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį susitarimą(4), atsižvelgdamas į visus aspektus, kaip antai darbo pobūdį, mokymo ir darbo sąlygas.
Antra, Teisingumo Teismas konstatavo (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad mažiau palankus pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų vertinimas, palyginti su darbuotojais, dirbančiais pagal neterminuotas sutartis, kyla iš aplinkybės, kad pastariesiems netaikomas nagrinėjamas apribojimas, susijęs su informavimu apie atleidimą iš darbo pateisinančius motyvus. Net darant prielaidą, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui pareiškus ieškinį dėl šios sutarties nutraukimo būtų garantuojama tokio nutraukimo motyvų pagrįstumo teisminė kontrolė ir užtikrinama veiksminga suinteresuotojo asmens teisminė gynyba, šis darbuotojas iš anksto neturi informacijos, kuri galėtų būti lemiama sprendžiant, ar pareikšti tokį ieškinį.
Trečia, dėl to, ar egzistuoja „objektyvios priežastys“, kaip jos suprantamos pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, Lenkijos vyriausybė, remdamasi minėtu Konstitucinio Teismo sprendimu, teigė, kad yra įgyvendinama visiško užimtumo politika, todėl reikia, kad darbo rinka būtų labai lanksti, o terminuota darbo sutartimi prie to prisidedama.
Vis dėlto, kaip nurodė Teisingumo Teismas, šios aplinkybės veikiau yra kriterijus, bendrai ir abstrakčiai susijęs tik su pačia įdarbinimo trukme, taigi neleidžia įsitikinti, ar skirtingas požiūris atitinka tikruosius poreikius. Šis skirtingas požiūris taip pat nėra būtinas atsižvelgiant į Lenkijos vyriausybės nurodytą tikslą. Iš tiesų atitinkama darbo sąlyga yra susijusi ne su pačia darbdavio teise nutraukti terminuotą darbo sutartį pateikus įspėjimą, bet su raštišku pranešimu darbuotojui apie jo atleidimą iš darbo pateisinantį motyvą ar motyvus. Taigi, net jei darbdaviai būtų įpareigoti nurodyti terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis, jie dėl to neprarastų šiai darbo sutarties formai būdingo lankstumo.
Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalį galima aiškinti taip, kad ji atitiktų Bendrojo susitarimo 4 punktą. Jeigu ne, šis teismas iš principo neturi, remdamasis vien Sąjungos teise, netaikyti nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Bendrojo susitarimo 4 punktui, kuris nėra tiesiogiai veikiantis tarp privačių asmenų.
Nepaisant to, priimdama teisės normas, kuriomis patikslinamos ir sukonkretinamos, be kita ko, Bendrojo susitarimo 4 punkte reglamentuojamos darbo sąlygos, valstybė narė įgyvendina Sąjungos teisę(5), taigi turi užtikrinti, kad būtų paisoma teisės į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Pastaroji nuostata veikia tiesiogiai. Teisingumo Teismas konstatavo, kad skirtingas požiūris, įtvirtintas nagrinėjamoje nacionalinės teisės nuostatoje, pažeidžia tą teisę, nes pagal terminuotą sutartį dirbančiam darbuotojui nesuteikiama galimybės, kurią vis dėlto turi pagal neterminuotą sutartį dirbantis darbuotojas, iš anksto įvertinti, ar reikia kreiptis į teismą dėl sprendimo nutraukti jo darbo sutartį ir prireikus pareikšti ieškinį, kuriame būtų tiksliai užginčyti tokio nutraukimo motyvai.
Taigi, jei privačių asmenų ginčą nagrinėjantis nacionalinis teismas negali aiškinti taikytinos nacionalinės teisės taip, kad ji atitiktų Bendrojo susitarimo 4 punktą, tas teismas turi užtikrinti visišką Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio veiksmingumą, netaikydamas, kiek tai būtina, bet kurios prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos.