BENDROJO TEISMO (penktoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. vasario 28 d.(*)

„Valstybės pagalba – Fėmarno sąsiaurio fiksuotos geležinkelio ir kelio jungties viešasis finansavimas – Pagalba, kurią Danija suteikė Femern – Sprendimas pripažinti pagalbą suderinama su vidaus rinka – Ieškinys dėl panaikinimo – Atskiriamumas – Priimtinumas – Sąvoka „įmonė“ – Sąvoka „ekonominė veikla“ – Fiksuotos geležinkelio ir kelio jungties statyba ir eksploatavimas – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijos iškraipymas“

Byloje T‑364/20

Danijos Karalystė, atstovaujama C. Maertens ir M. Søndahl Wolff, padedamų avocats R. Holdgaard ir J. Pinborg,

ieškovė,

palaikoma

Belgijos Karalystės, atstovaujamos L. Van den Broeck, padedamos avocat J. Vanden Eynde,

Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos J. Möller ir R. Kanitz,

ir

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, atstovaujamos A. Germeaux ir T. Schell,

įstojusių į bylą šalių,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą S. Noë,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas D. Spielmann, teisėjai U. Öberg, R. Mastroianni, M. Brkan (pranešėja) ir I. Gâlea,

posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu Danijos Karalystė prašo panaikinti 2020 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimą C(2020) 1683 final dėl valstybės pagalbos SA.39078–2019/C (ex 2014/N), kurią Danija suteikė bendrovei Femern A/S (OL L 339, 2020, p. 1), kiek jo 2 straipsnio pirmame sakinyje ji pripažino valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, priemones, kurias sudaro Femern A/S skirtos kapitalo injekcijos ir valstybės paskolų bei valstybės garantijų derinys (toliau – ginčijamas sprendimas).

I.      Ginčo aplinkybės

A.      Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projektas

2        Danijos ir Vokietijos Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projektas (toliau – projektas) buvo patvirtintas 2008 m. rugsėjo 3 d. pasirašyta ir 2009 m. ratifikuota Danijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartimi dėl Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties (toliau – sutartis dėl Fėmarno sąsiaurio).

3        Projektą sudaro, pirma, geležinkelio ir kelių tunelis (toliau – fiksuota jungtis) ir, antra, kelių jungtys su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis (toliau – kelių jungtys) ir geležinkelio jungtys su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis (toliau – geležinkelio jungtys) (toliau kartu – kelių ir geležinkelio jungtys su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis).

4        Fiksuotą jungtį sudaro maždaug 19 km ilgio tunelis po Baltijos jūra tarp Lolando saloje esančio Riodbio (Danija) ir Putgardeno (Vokietija), kuriame bus elektrifikuoto geležinkelio bėgiai ir greitkelis. Geležinkelio jungtys apims esamos geležinkelio jungties tarp Ringstedo (Danija) ir Riodbio (maždaug 120 km), kuri priklauso Danijos valstybės geležinkelių infrastruktūros viešajam valdytojui Banedanmark, plėtrą ir tobulinimą.

5        Prieš patvirtinant projektą buvo vykdomas planavimo etapas. Europos Komisijai buvo pranešta apie šio etapo finansavimą, kiek tai susiję su fiksuota jungtimi bei kelių ir geležinkelio jungtimis su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis. 2009 m. liepos 13 d. sprendime byloje N 157/2009 – Fėmarno sąsiaurio fiksuotos geležinkelio jungties planavimo etapo finansavimas, paminėtame 2009 m. rugpjūčio 27 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 202, 2009, p. 2), Komisija padarė išvadą, kad, pirma, priemonės, susijusios su projekto planavimo finansavimu, gali nebūti valstybės pagalba, nes Femern veikė kaip valdžios institucija, ir, antra, šios priemonės bet kuriuo atveju yra suderinamos su vidaus rinka. Todėl ji nusprendė neteikti prieštaravimų pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 4 straipsnio 2 ir 3 dalis.

6        Danijos valdžios institucijoms atlikus diskontavimą į 2015 m. fiksuotas kainas, buvo įvertinta, kad visos fiksuotos jungties planavimo ir statybos išlaidos sudaro 52,6 mlrd. Danijos kronų (DKK) (apie 7,1 mlrd. EUR), o išlaidos, susijusios su kelių ir geležinkelių jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis tobulinimo planavimu ir statyba – 9,5 mlrd. DKK (apie 1,3 mlrd. EUR), t. y. iš viso projekto išlaidos sudaro 62,1 mlrd. DKK (apie 8,4 mlrd. EUR).

7        Pagal sutarties dėl Fėmarno sąsiaurio 6 straipsnį ir 2015 m. gegužės 4 d. Lov nr. 575 om anlæg og drift af en fast forbindelse over Femern Bælt med tilhørende landanlæg i Danmark (Įstatymas Nr. 575 dėl Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties ir jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis statybos ir eksploatavimo; toliau – Statybos įstatymas) už šio projekto vykdymą yra atsakingos dvi valdžios institucijos.

8        Pirmoji – Femern, įsteigta 2005 m., yra atsakinga už fiksuotos jungties finansavimą, statybą ir eksploatavimą. Antroji – Femern Landanlæg A/S, įsteigta 2009 m., buvo paskirta administruoti jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis Danijos teritorijomis statybą ir eksploatavimą. Femern Landanlæg yra Danijos valstybei priklausančios Sund & Bælt Holding A/S patronuojamoji bendrovė. Įsteigus Femern Landanlæg, Femern tapo jos patronuojamąja bendrove.

9        Su fiksuotos jungties statyba susijusius darbus Femern atlieka pagal statybos sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų procedūros.

10      Būtinus kelių jungčių patobulinimus Danijos valstybės vardu vykdo Danijos kelių direkcija, o finansuoja Femern Landanlæg. Kelių jungtys bus bendro Danijos kelių infrastruktūros tinklo, kurį finansuoja, eksploatuoja ir prižiūri Danijos kelių direkcija, dalis. Geležinkelio jungtis Danijos valstybės vardu stato ir eksploatuoja Banedanmark, o finansuoja Femern Landanlæg.

11      Remiantis 2014 m. gruodžio 22 d. Danijos Karalystės pranešimu Komisijai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, projektą finansuoja Femern ir Femern Landanlæg naudodamosi kapitalo injekcijomis, valstybės garantuotomis paskolomis ir, alternatyviai, Danijos valdžios institucijų suteiktomis paskolomis. Pradėjus eksploatuoti fiksuotą jungtį, Femern rinks naudotojo mokesčius savo skolai grąžinti ir mokės Femern Landanlæg dividendus, kuriuos ši panaudos, kad grąžintų savąją. Be to, Femern Landanlæg gaus 80 % naudojimo mokesčių, kuriuos geležinkelių operatoriai mokės Banedanmark už naudojimąsi geležinkelio jungtimis dėl to, kad šių jungčių nuosavybės teisės paskirstytos tarp jos ir Banedanmark.

B.      Iki ginčo susiklostę įvykiai

12      2014 ir 2015 m. Komisija gavo penkis skundus, iš kurių pirmasis pateiktas 2014 m. birželio 5 d.; jame Danijos Karalystė kaltinama tuo, kad suteikė Femern ir Femern Landanlæg neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą.

13      Per tą patį laikotarpį Komisijos tarnybos Danijos valdžios institucijoms pateikė kelis prašymus suteikti informaciją; šios kelis kartus atsakė ir pateikė papildomos informacijos.

14      2014 m. gruodžio 22 d. raštu Danijos valdžios institucijos, remdamosi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie projekto finansavimo modelį.

15      2015 m. liepos 23 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2015) 5023 final dėl valstybės pagalbos SA.39078 (2014/N) (Danija), susijusį su Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projekto finansavimu, paminėtą 2015 m. spalio 2 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 325, 2015, p. 5, toliau – sprendimas dėl statybos). To sprendimo rezoliucinę dalį sudaro dvi dalys.

16      Pirmoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad Femern Landanlæg skirtos priemonės, susijusios su kelių ir geležinkelių jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis planavimu, statyba ir eksploatavimu, nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

17      Tame sprendime Komisija laikėsi nuomonės, kad net tuo atveju, jeigu Femern suteiktos priemonės fiksuotai jungčiai planuoti, statyti ir eksploatuoti yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jos yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

18      Taigi pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui Komisija nusprendė nereikšti prieštaravimų dėl priemonių, apie kurias pranešė Danijos valdžios institucijos.

19      2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Stena Line Scandinavia / Komisija (T‑631/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:944) Bendrasis Teismas panaikino sprendimą dėl statybos tiek, kiek Komisija nusprendė neteikti prieštaravimų dėl priemonių, kurias Danijos Karalystė suteikė Femern ir kurios buvo skirtos fiksuotos jungties planavimui, statybai ir eksploatavimui, ir atmetė likusią ieškinio dalį.

20      Visų pirma, kiek tai susiję su Femern Landanlæg suteiktu viešuoju finansavimu geležinkelių jungčių planavimui, statybai ir eksploatavimui finansuoti, Bendrasis Teismas atmetė kaip nepagrįstus pagrindus, grindžiamus tuo, kad Komisija padarė faktinių ir teisinių klaidų, kai nusprendė, kad šis finansavimas nėra valstybės pagalba, nes negali iškraipyti konkurencijos ar daryti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

21      Kiek tai susiję su Femern suteiktu viešuoju finansavimu fiksuotos jungties planavimui, statybai ir eksploatavimui, Bendrasis Teismas patenkino ieškinius motyvuodamas tuo, kad Komisija neįvykdė jai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį tenkančios pareigos pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl didelių sunkumų buvimo.

C.      Administracinė procedūra

22      Paskelbus 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Stena Line Scandinavia / Komisija (T‑631/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:944), kuriuos Teisingumo Teismas patvirtino 2021 m. spalio 6 d. Sprendimu Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (C‑174/19 P ir C‑175/19 P, EU:C:2021:801), Komisija 2019 m. birželio 14 d. raštu informavo Danijos valdžios institucijas apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl Femern suteiktų priemonių dėl projekto dalies, susijusios su fiksuotos jungties finansavimu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

23      Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2019 m. liepos 5 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 226, 2019, p. 5). Tame sprendime, remdamasi pradedant oficialią tyrimo procedūrą turėta informacija, Komisija, be kita ko, išreiškė abejonių dėl galimybės daryti išvadą, kad Femern vykdo ekonominę veiklą.

D.      Ginčijamas sprendimas

24      2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

25      Ginčijamas sprendimas apima Femern suteiktas priemones fiksuotai jungčiai planuoti, statyti ir eksploatuoti. Kita vertus, kitaip nei sprendimas dėl statybos, ginčijamas sprendimas nesusijęs su Femern Landanlæg suteiktomis priemonėmis, susijusiomis su kelių ir geležinkelio jungčių su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis finansavimu.

26      Remiantis ginčijamo sprendimo 1 straipsniu, priemonės, kurias sudaro turto nusidėvėjimas, perkelti mokestiniai nuostoliai, bendra apmokestinimo tvarka, geležinkelio mokesčiai, naudojimasis valstybės turtu (nemokamai) ir valstybės garantijos išvestinėms finansinėms priemonėms, nėra Femern suteikta valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

27      Kita vertus, pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnį priemonės, kurias sudaro Femern suteiktos kapitalo injekcijos ir valstybės paskolų bei valstybės garantijų derinys ir kurias Danija bent iš dalies įgyvendino neteisėtai, yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Iš dalies pakeitus šias priemones, kaip nurodyta po sprendimo pradėti procedūrą pateiktame peržiūrėtame pranešime, jos laikomos suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

E.      Šalių reikalavimai

28      Danijos Karalystė, palaikoma Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek priemonės, kurias sudaro Femern suteiktos kapitalo injekcijos ir valstybės paskolų bei valstybės garantijų derinys ir kurios iš dalies įgyvendintos neteisėtai, yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

29      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepriimtinu arba, subsidiariai, nepagrįstu,

–        priteisti iš Danijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

II.    Dėl teisės

A.      Dėl priimtinumo

30      Atskiru dokumentu nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį, Komisija teigia, kad ieškinys yra nepriimtinas. Komisijos teigimu, reikalavimas iš dalies panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio pirmą sakinį, pagal kurį priemonės, kurias sudaro Femern skirtos kapitalo injekcijos ir valstybės paskolų bei valstybės garantijų derinys, yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, yra nepriimtinas, nes ginčijamo sprendimo 2 straipsnio antras sakinys, t. y. išvada, kad minėtos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, negali būti atskirtas nuo to straipsnio pirmo sakinio.

31      Danijos Karalystė, palaikoma Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, ginčija šį nepriimtinumą.

32      Reikia priminti, kad SESV 263 straipsnyje aiškiai atskiriama Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių teisė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ir fizinių ar juridinių asmenų teisė pareikšti tokį ieškinį, nes šio straipsnio antroje pastraipoje bet kuriai valstybei narei suteikiama teisė ieškiniu dėl panaikinimo ginčyti Komisijos sprendimų teisėtumą, šios teisės įgyvendinimui nenustatant reikalavimo įrodyti suinteresuotumą kreiptis į teismą. Taigi, priešingai nei fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė narė neprivalo įrodyti, kad jos ginčijamas Komisijos aktas sukelia jai teisinių padarinių, kad jos ieškinys būtų priimtinas (šiuo klausimu žr. 2001 m. lapkričio 27 d. Nutarties Portugalija / Komisija, C‑208/99, EU:C:2001:638, 22 ir 23 punktus; 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Vokietija / ECHA, T‑755/17, EU:T:2019:647, 334 punktą).

33      Vis dėlto tam, kad Komisijos aktas galėtų būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas, reikia, kad juo būtų siekiama sukelti teisinių padarinių, net jei tuo atveju, kai valstybė narė ketina pareikšti tokį ieškinį, šie padariniai neturi būti įgyvendinami šioje valstybėje (šiuo klausimu žr. 2001 m. lapkričio 27 d. Nutarties Portugalija / Komisija, C‑208/99, EU:C:2001:638, 24 punktą).

34      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Danijos Karalystė prašo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tik tiek, kiek priemonės, kurias sudaro Femern suteiktos kapitalo injekcijos ir valstybės paskolų bei valstybės garantijų derinys ir kurios iš dalies įgyvendintos neteisėtai, yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, kaip pabrėžia Komisija, šis ieškinys nesusijęs su ginčijamo sprendimo 2 straipsnio antru sakiniu, t. y. išvada, kad šios priemonės yra suderinamos su vidaus rinka.

35      Reikia konstatuoti, kad, nagrinėjant ieškinį dėl sprendimo, kuriuo pagalbos priemonės pripažintos suderinamomis su vidaus rinka, panaikinimo, kad ir koks svarbus būtų priemonės kvalifikavimas kaip valstybės pagalbos, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, suderinamumo pripažinimas gali būti laikinai atskirtas, todėl dalinis panaikinimas yra galimas ir pateisinamas dėl aplinkybės, kad šis pripažinimas yra palankus valstybei narei (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1974 m. spalio 23 d. Sprendimo Transocean Marine Paint Association / Komisija, 17/74, EU:C:1974:106, 21 punktą).

36      Panaikinimo, apimančio ir nagrinėjamų priemonių suderinamumą su vidaus rinka, atveju negalima atmesti to, kad Komisija naujame sprendime gali padaryti išvadą, jog valstybės pagalba yra nesuderinama. Todėl iš valstybės narės negalima reikalauti, kad jos reikalavimai panaikinti sprendimą, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka, apimtų ir dalį sprendimo, kuriuo priemonės pripažintos suderinamomis su vidaus rinka, rezoliucinės dalies. Be to, klaidos kvalifikuojant priemones kaip valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nebūtinai reiškia, kad pripažįstant suderinamumą buvo padaryta vertinimo klaida ir šis pripažinimas nesukelia teisinių padarinių. Taip gali būti, be kita ko, tuo atveju, kai tik dalis priemonių buvo klaidingai kvalifikuotos kaip valstybės pagalba, tačiau nustatyta, kad kitas priemones Komisija teisingai kvalifikavo kaip valstybės pagalbą. Tokiu atveju, kol Komisija priims naują sprendimą, iš dalies panaikinus ginčijamą aktą, valstybė narė toliau galėtų teikti finansavimą pagal priemones, kurių kvalifikavimas kaip valstybės pagalbos nėra klaidingas, todėl jų suderinamumo pripažinimas ir toliau sukeltų padarinių.

37      Todėl nacionalinių priemonių kvalifikavimas kaip valstybės pagalbos, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka nagrinėjimas yra skirtingo pobūdžio vertinimai, kurie, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pareikšto ieškinio priimtinumą, turi būti laikomi savarankiškais teisiniais vertinimais. Vadinasi, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, Komisijos argumentas, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnio du sakiniai negali būti atsieti, nes kvalifikavimas kaip valstybės pagalbos yra būtina ir logiška jos suderinamumo prielaida, turi būti atmestas.

38      Be to, reikia atmesti Komisijos argumentą, kad ieškinys dėl panaikinimo neturėtų jokio veiksmingumo, nebent Bendrasis Teismas panaikintų visą ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, o tai būtų daugiau, nei reikalauja Danijos Karalystė. Pagal EB 266 straipsnį institucija, kurios aktas panaikintas, privalo imtis būtinų priemonių sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti. Taigi, jei šis ieškinys būtų patenkintas ir ginčijamas aktas būtų iš dalies panaikintas, Komisija turėtų užtikrinti tokio sprendimo vykdymą.

39      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šis ieškinys yra priimtinas.

B.      Dėl esmės

40      Grįsdama savo ieškinį Danijos Karalystė nurodo du pagrindus, siejamus su, pirma, tuo, kad Komisija klaidingai konstatavo, jog Femern finansavimas yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir, antra, tuo, kad Komisija padarė vertinimo klaidą, kai konstatavo, jog prieš pradedant eksploatuoti fiksuotą jungtį Femern vykdo ekonominę veiklą konkuruodama su trečiaisiais asmenimis.

41      Pirmąjį pagrindą sudaro keturios dalys, kuriose Danijos Karalystė teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija klaidingai konstatavo, kad, pirma, Femern veikla nesusijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, antra, Femern teikia transporto paslaugas rinkoje konkuruodama su kitais ūkio subjektais, trečia, Femern yra ūkio subjektas, kuris vadovaujasi komercine logika, ir, ketvirta, Femern finansavimas iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Antrasis pagrindas susijęs su argumentais, kuriais Danijos Karalystė iš esmės ginčija, kad Femern veiklą galima laikyti ekonominio pobūdžio veikla prieš pradedant eksploatuoti fiksuotą jungtį.

42      Kadangi pirmojo pagrindo pirmos trys dalys ir antrasis pagrindas susiję su Femern veiklos kvalifikavimu kaip ekonominio pobūdžio veiklos, Bendrasis Teismas mano, kad jas reikia išnagrinėti prieš nagrinėjant pirmojo pagrindo ketvirtą dalį, susijusią su konkurencijos iškraipymo ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai sąlygomis, numatytomis SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

1.      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos „Femern“ veiklos nesusiejimu su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu

43      Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Danijos Karalystė pateikia tris prieštaravimus. Pirma, Komisija kaltinama tuo, kad siaurai aiškino sąvoką „veikla, priskirtina valdžios institucijų funkcijoms arba susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu“. Antra, Komisija klaidingai suteikė reikšmės aplinkybei, kad privatus ūkio subjektas teikia paslaugas, kurios gali būti laikomos alternatyva Femern veiklai. Trečia, Komisija neatsižvelgė į turimą informaciją, patvirtinančią, kad tam tikra Femern veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

a)      Dėl pirmo prieštaravimo, siejamo su tariamai pernelyg siauru sąvokos „veikla, priskirtina valdžios institucijų funkcijoms arba susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu“ aiškinimu

44      Danijos Karalystė, palaikoma Belgijos Karalystės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, iš esmės tvirtina, kad Komisija pernelyg siaurai aiškino sąvoką „viešosios valdžios prerogatyvos“, apribodama jas tik tomis, kurios susijusios su esminėmis valstybės funkcijomis. Konkrečiau kalbant, Danijos Karalystė, palaikoma Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, laikosi nuomonės, kad iš jurisprudencijos matyti, jog viešosios valdžios prerogatyvų vykdymas neapsiriboja vien esminėmis valstybės funkcijomis, nes jos yra tik vienas iš veiklos, paprastai priskiriamos prie šių prerogatyvų, pavyzdžių.

45      Be to, Danijos Karalystė mano, kad Komisija neatsižvelgė į savo pranešimo dėl [SESV] 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016, p. 1, toliau – Pranešimas dėl valstybės pagalbos sąvokos) 13 punktą. Danijos Karalystės teigimu, tai reiškia, kad valstybė gali laisvai nustatyti, kokia veikla priskiriama prie viešosios valdžios prerogatyvų, o kokia – ne. Taigi Danijos Karalystė tvirtina, kad nustatant tokių prerogatyvų buvimą lemiamą reikšmę turi tai, ar jos priskiriamos prie valdžios institucijų prerogatyvų, kaip konkrečiai nustatyta atitinkamoje valstybėje narėje. Nagrinėjamu atveju Danijos Karalystė mano, kad Danijoje organizuojama kelių ir geležinkelių infrastruktūros statybos ir eksploatavimo veikla reiškia, jog tai yra veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, įskaitant atvejus, kai ji vykdoma viešajam subjektui, kaip antai Femern, priklausančioje fiksuotoje jungtyje.

46      Be to, Danijos Karalystė iš esmės teigia, kad siekiant nustatyti, ar Femern veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvomis, reikia atsižvelgti į tai, kad šiam subjektui patikėtos su viešąja paslauga susijusios užduotys, kurių negali vykdyti privatūs ūkio subjektai. Šiuo aspektu Belgijos Karalystė mano, kad siekiant nustatyti, ar vykdant veiklą naudojamasi viešosios valdžios prerogatyvomis, reikia atsižvelgti į tai, ar siekiama bendrojo intereso tikslo, kuris susijęs ne vien su veiklos pelningumu.

47      Belgijos Karalystė taip pat tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisijos vartojama sąvoka „esminės valstybės funkcijos“ Sąjungos teisėje nėra aiškiai apibrėžta, kad ESS 4 straipsnio 2 dalyje išvardytų funkcijų sąrašas nėra baigtinis ir kad pagal jurisprudenciją sąvoka „viešosios valdžios prerogatyvos“ neturi būti aiškinama siaurai.

48      Komisija nesutinka su šiais argumentais.

49      Iš pradžių reikia pažymėti, kad šiame sprendime sąvokos „veikla, priskirtina valdžios institucijų funkcijoms“ ir „veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu“ sutampa. Toks požiūris atitinka tą, kurio Komisija laikėsi ginčijamame sprendime ir Pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 17 ir 18 punktuose. Šiuo aspektu savo rašytiniame atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą Komisija patvirtino, kad nėra skirtumo tarp šių sąvokų, nes jos yra tos pačios teisinės sąvokos leksiniai variantai.

50      Pirma, kalbant apie argumentą, kad Komisija klaidingai manė, jog veikla, priskirtina valdžios institucijų funkcijoms arba susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, yra ta, kuri susijusi su esminėmis valstybės funkcijomis, reikia priminti, kad veikla, priskirtina valdžios institucijų funkcijoms (1988 m. gegužės 4 d. Sprendimo Bodson, 30/87, EU:C:1988:225, 18 punktas) arba susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu (1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft, C‑364/92, EU:C:1994:7, 30 punktas ir 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:225, 70 punktas), nėra ekonominė veikla, kuri pateisintų SESV numatytų konkurencijos taisyklių taikymą.

51      Šiuo atveju, vadovaudamasi Pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 17 punkte nurodytu požiūriu, ginčijamo sprendimo 190 ir 191 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad subjektas gali būti laikomas veikiančiu kaip valdžios institucija arba vykdančiu viešosios valdžios prerogatyvas, kai jo veikla yra susijusi su esminėmis valstybės funkcijomis arba siejama su šiomis funkcijomis, atsižvelgiant į jos pobūdį, tikslą ir taisykles, kurios jai taikomos.

52      Pirma, reikia priminti, kad veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, be kita ko, apima oro erdvės kontrolę ir priežiūrą (1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft, C‑364/92, EU:C:1994:7, 30 punktas), aviacijos saugos palaikymą, gerinimą ir vystymą (2009 m. kovo 26 d. Sprendimo SELEX Sistemi Integrati / Komisija, C‑113/07 P, EU:C:2009:191, 76 punktas), kovos su tarša naftos produktų krovos uoste stebėseną (1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Diego Calı & Figli, C‑343/95, EU:C:1997:160, 22 punktas) ir jūrų eismo kontrolę bei saugą (2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Port autonome du Centre et de l’Ouest ir kt. / Komisija, T‑673/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:643, 91 punktas). Taip pat buvo nuspręsta, kad su įmonėmis susijusių duomenų rinkimo veikla, grindžiama joms nustatyta teisine deklaravimo pareiga ir su tuo susijusiais prievartos įgaliojimais, priskirtina viešosios valdžios prerogatyvų vykdymui (2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C‑138/11, EU:C:2012:449, 40 punktas). Be to, nemokamas funkcijų, kuriomis užtikrinamas elektroninis viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas visoje valstybės narės teritorijoje laikantis direktyvų ir viešųjų pirkimų teisės aktų, vykdymas, kurį šiuo tikslu įdiegė ministerija, buvo laikomas susijusiu su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu (2017 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Aanbestedingskalender ir kt. / Komisija, T‑138/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:675, 71 punktas). Savivaldybės institucijos, kaip kompetentingos institucijos, kaip tai suprantama pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007, p. 1), taip pat veikia kaip valdžios institucijos, kai nustato finansinių kompensacijų transporto įmonėms vykdant teisinę pareigą tvarką pagal šį reglamentą (2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:225, 73 punktas).

53      Taigi iš jurisprudencijos matyti, kad sąvoka „veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu“ apima, be kita ko, veiklą, kurią vykdant naudojamasi išskirtinėmis bendrosios teisės prerogatyvomis, kaip antai reguliavimo ar prievartos įgaliojimais, arba viešosios valdžios privilegijomis, kurios privalomos piliečiams ir įmonėms, arba veiklą, kuria siekiama užtikrinti galiojančių teisės aktų laikymąsi.

54      Kita vertus, reikia pažymėti, kad esminės valstybės funkcijos nėra apibrėžtos Sutartyse. Šiuo aspektu iš ESS 4 straipsnio 2 dalies matyti, kad tarp esminių valstybės funkcijų, be kita ko, yra tos, kuriomis siekiama užtikrinti teritorinį vientisumą, viešąją tvarką ir nacionalinį saugumą. Kadangi šioje nuostatoje pateiktas sąrašas nėra baigtinis, esminės valstybės funkcijos negali apsiriboti teritorinio vientisumo ir viešosios tvarkos apsauga ar nacionalinio saugumo užtikrinimu.

55      Kalbant apie valstybės pagalbą, buvo nuspręsta, kad kovos su tarša naftos produktų krovos uoste stebėsena yra bendro intereso užduotis, susijusi su esminėmis valstybės funkcijomis jūrų aplinkos apsaugos srityje, ir kad tokia stebėsenos veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, tikslą ir jai taikomas taisykles, yra susijusi su prerogatyvų, siejamų su aplinkos apsauga, kurios paprastai laikomos viešosios valdžios prerogatyvomis, vykdymu (1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Diego Calı & Figli, C‑343/95, EU:C:1997:160, 22 ir 23 punktai). Vadinasi, tam tikromis aplinkybėmis subjekto veikla gali būti laikoma susijusia su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, kai ji priskiriama prie esminių valstybės funkcijų.

56      Be to, dėl Danijos Karalystės argumento, kad iš 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank (C‑138/11, EU:C:2012:449) 36 punkto matyti, jog sąvoka „prerogatyvos“ apskritai apima viešosios paslaugos ar viešosios valdžios funkcijas, reikia pažymėti, kad nusprendęs, jog veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, nėra ekonominė veikla, pateisinanti SESV numatytų konkurencijos taisyklių taikymą, Teisingumo Teismas tik priminė suformuotą jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, 107/84, EU:C:1985:332, 14 ir 15 punktus; 1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft, C‑364/92, EU:C:1994:7, 30 punktą ir 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07, EU:C:2008:376, 24 punktą), nepakeisdamas jos apimties. Vadinasi, Danijos Karalystė negali remtis tuo sprendimu tvirtindama, kad sąvoka „prerogatyvos“ turi būti aiškinama taip, kad ji yra platesnė ir apima viešosios paslaugos funkcijas. Be to, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank (C‑138/11, EU:C:2012:449) 40 punkto, Teisingumo Teismas nusprendė, jog toje byloje nagrinėta veikla buvo susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, nes duomenų rinkimas buvo grindžiamas teisine pareiga, kurios laikymasis galėjo būti užtikrintas naudojantis prievartos įgaliojimais.

57      Darytina išvada, kad Komisija nepadarė teisės klaidos, kai laikėsi nuomonės, kad subjektas veikia kaip valdžios institucija arba vykdo viešosios valdžios prerogatyvas, kai jo veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, tikslą ir jai taikomas taisykles, yra susijusi su esminėmis valstybės funkcijomis.

58      Antra, dėl argumento, kad Komisija neatsižvelgė į Pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 13 punktą, iš kurio matyti, kad valstybės narės gali laisvai nustatyti, kokia veikla priskiriama prie viešosios valdžios prerogatyvų, o kokia – ne, reikia pažymėti, kad, kaip teisingai teigia Komisija, šio pranešimo 13 punktas nesusijęs su kriterijais, leidžiančiais nustatyti, ar veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, kurie nurodyti to pranešimo 17 ir 18 punktuose.

59      Pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 13 punkte nurodyta, kad atsakymas į klausimą, ar egzistuoja tam tikrų paslaugų rinka, gali priklausyti nuo to, kaip šios paslaugos yra organizuojamos atitinkamoje valstybėje narėje, todėl įvairiose valstybėse narėse gali skirtis. Šiuo aspektu to pranešimo 13 punkto 10 išnašoje daroma nuoroda į jurisprudenciją, susijusią su socialinės apsaugos srities veikla, kuri, atsižvelgiant į jos organizavimo būdus, gali būti laikoma ekonomine arba neekonomine veikla. Taigi siekiant kvalifikuoti veiklą kaip rinkoje vykdomą ekonominę veiklą arba kaip neekonominę veiklą, reikia nustatyti, ar šia veikla, susijusia su socialine apsauga, įgyvendinamas solidarumo principas, kaip jis išaiškintas jurisprudencijoje, ar ja nesiekiama pelno ir ar valstybė ją kontroliuoja (šiuo klausimu žr. 1993 m. vasario 17 d. Sprendimo Poucet ir Pistre, C‑159/91 ir C‑160/91, EU:C:1993:63, 7–12, 15 ir 18 punktus ir 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija ir Slovakijos Respublika / Dôvera zdravotnį poist’ovňa, C‑262/18 P ir C‑271/18 P, EU:C:2020:450, 29–35 punktus).

60      Be to, reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su švietimo veikla, tokios veiklos finansavimas iš valstybės lėšų, atsižvelgiant į veiklos organizavimo valstybėje narėje tvarką, yra svarbus veiksnys atskiriant ekonominio pobūdžio veiklą nuo neekonominės veiklos (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C‑76/05, EU:C:2007:492, 39 punktą ir 2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 50 punktą). Tokiu atveju tam tikrų valstybinių įstaigų, kurios yra valstybinės švietimo sistemos dalis, vykdomos mokymo veiklos neekonominis pobūdis išplaukia iš šios veiklos organizavimo valstybėje narėje tvarkos, t. y. iš to, kad ja siekiama bendrojo intereso tikslo ir tai visiškai ar daugiausia finansuojama iš valstybės biudžeto, nesant reikalo tikrinti, ar ši veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

61      Todėl reikia konstatuoti, kad Danijos Karalystės pateiktas Pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 13 punkto aiškinimas turi būti atmestas, nes jame painiojama, viena vertus, veikla, kuri nelaikoma ekonominio pobūdžio dėl to, kad ji susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu (1994 m. sausio 19 d. Sprendimas SAT Fluggesellschaft, C‑364/92, EU:C:1994:7, 30 punktas ir 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:225, 70 punktas), ir, kita vertus, veikla, kuri nėra ekonominio pobūdžio dėl to, kad ji nesusijusi su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu atitinkamoje rinkoje konkuruojant su kitų ūkio subjektų, siekiančių pelno, veikla (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07, EU:C:2008:376, 27 punktą ir 2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 46 punktą).

62      Be to, kalbant apie Danijos Karalystės teiginį, kad iš esmės valstybė narė gali laisvai nustatyti, kokia veikla priskiriama prie viešosios valdžios prerogatyvų, reikia priminti, kad sąvokos „įmonė“ ir „ekonominė veikla“ yra objektyvios sąvokos, kurios tiesiogiai išplaukia iš Sutarties ir priklauso nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo nacionalinių valdžios institucijų subjektyvių pasirinkimų ar vertinimų (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-Ouest (port de Brest) / Komisija, T‑754/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:270, 75 punktą).

63      Todėl Danijos Karalystės argumentas, grindžiamas Pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 13 punktu, yra pagrįstas klaidingu šios nuostatos aiškinimu ir dėl to jį reikia atmesti.

64      Trečia, dėl Danijos Karalystės ir Belgijos Karalystės argumento, kad iš esmės siekiant nustatyti viešosios valdžios prerogatyvų buvimą reikia atsižvelgti į tai, ar siekiama bendrojo intereso tikslo, reikia priminti, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog tai, kad subjektui buvo pavestos tam tikros bendrojo intereso užduotys, neužkerta kelio atitinkamą veiklą laikyti ekonomine veikla (2006 m. kovo 23 d. Sprendimo Enirisorse, C‑237/04, EU:C:2006:197, 34 punktas ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Nyderlandai ir NOS / Komisija, T‑231/06 ir T‑237/06, EU:T:2010:525, 94 punktas).

65      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prieštaravimas, grindžiamas pernelyg siauru sąvokos „veikla, priskirtina valdžios institucijų funkcijoms arba susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu“, aiškinimu, turi būti atmestas.

b)      Dėl trečio prieštaravimo, grindžiamo neatsižvelgimu į turimą informaciją, leidžiančią tam tikrą „Femern“ veiklą susieti su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu

66      Danijos Karalystė tvirtina, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į tam tikrą turimą informaciją, patvirtinančią, kad Femern veikla, vertinama kartu ar atskirai, yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

67      Danijos Karalystė, palaikoma Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos, mano, kad siekiant nustatyti, ar veikla yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, ar tai yra ekonominė veikla, reikia konkrečiai įvertinti veiklos pobūdį, dalyką ir jai taikomas taisykles. Danijos Karalystės teigimu, siekdama nustatyti, ar veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, Komisija turi atlikti konkrečią ir išsamią kiekvieno veiklos atvejo analizę.

68      Pirma, Danijos Karalystė tvirtina, kad viešųjų kelių ir viešojo geležinkelių tinklo statyba ir eksploatavimas yra veikla, priskiriama valdžios institucijų funkcijoms, kurių negali vykdyti joks privatus ūkio subjektas. Šiuo aspektu, viena vertus, Danijos Karalystė, palaikoma Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, pažymi, kad Femern buvo pavestos kelių institucijos ir geležinkelių infrastruktūros valdytojos funkcijos, kurias paprastai vykdo administracinės institucijos. Kalbėdama apie Femern pavestą kelių institucijos funkciją dėl fiksuotos jungties, Danijos Karalystė pažymi, kad ji, be kita ko, apima įgaliojimus priimti sprendimus pagal 2014 m. gruodžio 27 d. lov n° 1520 af 27. december 2014 om offentlige veje (Viešųjų kelių įstatymas Nr. 1520) (toliau – Viešųjų kelių įstatymas). Kita vertus, Danijos Karalystė teigia, kad statant ir eksploatuojant fiksuotą jungtį bendrovei Femern buvo pavesta parengti šios jungties saugos planus.

69      Antra, Danijos Karalystė, palaikoma Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, mano, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad Femern veiklą administraciniu ir politiniu požiūriu griežtai kontroliuoja tiek Danijos transporto ministras, tiek parlamentas, ir į tai, kad šiam subjektui yra taikomi viešosios teisės nustatyti įpareigojimai keliose srityse, visų pirma dėl galimybės susipažinti su dokumentais ar viešo audito, todėl šis subjektas yra panašus į viešojo administravimo instituciją.

70      Trečia, Danijos Karalystė, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, pažymi, kad Femern yra subjektas, kuriam teisės aktais pavesta vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.

71      Ketvirta, Danijos Karalystė kaltina Komisiją tuo, kad ši neatsižvelgė į aplinkybę, jog, skirtingai nei oro uostų sektorius, Danijos geležinkelių ir kelių infrastruktūra nebuvo liberalizuota, todėl Femern veikla iš esmės skiriasi nuo komercinių įmonių veiklos.

72      Be to, Danijos Karalystė mano, jog Komisija nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą, nes reikalavo, kad ji paaiškintų priežastis, dėl kurių reikia daryti išvadą, kad Femern veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Šiuo aspektu Belgijos Karalystė tvirtina: kadangi Komisija turi įrodyti valstybės pagalbos buvimą, šiuo atveju neatsižvelgdama į visas reikšmingas ginčijamo sandorio aplinkybes, Komisija savo sprendime nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Femern veikla nesusijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

73      Komisija nesutinka su šiais argumentais.

74      Per posėdį paklausta apie prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Komisija neatsižvelgė į Femern patikėtas viešosios valdžios prerogatyvas, prasmę ir apimtį, Danijos Karalystė patikslino, kad šį prieštaravimą sudaro dvi dalys. Visų pirma Komisija kaltinama tuo, kad klaidingai nusprendė, jog visa Femern veikla nesusijusi su viešosios valdžios prerogatyvomis. Subsidiariai, jeigu Bendrasis Teismas nesutiktų su pirma prieštaravimo dalimi, Danijos Karalystė kaltina Komisiją tuo, kad ši padarė klaidą, nes Femern, kaip kelių institucijai ir kaip geležinkelių infrastruktūros valdytojai, deleguotos funkcijos ir jos pareiga parengti fiksuotos jungties saugos planus nebuvo laikomos susijusiomis su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

1)      Dėl pirmos prieštaravimo dalies, susijusios su tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog pati fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla nepriskirtina valdžios institucijų funkcijoms

75      Pirmoje prieštaravimo dalyje Danijos Karalystė visų pirma teigia, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog pati fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla nepriskirtina valdžios institucijų funkcijoms.

76      Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 191 konstatuojamojoje dalyje Komisija, atlikdama bendrą Femern veiklos vertinimą, laikėsi nuomonės, kad Danijos valdžios institucijų argumentų, susijusių su šios veiklos tikslu, pobūdžiu ir ją reglamentuojančiomis taisyklėmis, išdėstytų ginčijamo sprendimo 190 konstatuojamojoje dalyje, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog ši įmonė vykdė valdžios institucijų funkcijas.

77      Ginčydama šią išvadą Danijos Karalystė, pirma, teigia, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad Femern yra panaši į viešojo administravimo instituciją dėl valdžios institucijų jos atžvilgiu vykdomos griežtos kontrolės ir dėl šiam subjektui nustatytos pareigos laikytis taisyklių, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais ar auditą.

78      Šiuo aspektu reikia priminti, kad aplinkybė, jog subjektas yra ministrui pavaldi viešoji įstaiga, savaime nereiškia, kad jis negali būti laikomas įmone, kaip tai suprantama pagal SESV nuostatas (šiuo klausimu žr. 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Aéroports de Paris / Komisija, T‑128/98, EU:T:2000:290, 109 punktą). Be to, kadangi pati valstybė ar valstybės subjektas gali veikti kaip įmonė (2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C‑138/11, EU:C:2012:449, 35 punktas ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Port autonome du Centre et de l’Ouest ir kt. / Komisija, T‑673/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:643, 71 punktas), aplinkybė, kad subjektas tam tikrais aspektais gali būti prilygintas viešojo administravimo institucijai dėl valdžios institucijų vykdomos griežtos kontrolės ir dėl to, kad jis privalo laikytis tam tikrų viešojo administravimo institucijoms taikomų viešosios teisės normų, kaip antai susijusių su galimybe susipažinti su dokumentais ar auditu, negali būti kliūtis jam vykdyti ekonominę veiklą.

79      Be to, tai, kad subjektas yra griežtai kontroliuojamas valdžios institucijų ir tai, kad jis privalo laikytis tam tikrų viešojo administravimo institucijoms taikomų viešosios teisės normų, savaime nereiškia, kad šio subjekto veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

80      Vadinasi, to, kad Femern yra griežtai kontroliuojama valdžios institucijų ir kad ji turi laikytis taisyklių, susijusių su galimybe susipažinti su dokumentais ar auditu, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog jos veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Be to, vien aplinkybė, kad Femern yra griežtai kontroliuojama valdžios institucijų ir turi laikytis taisyklių, susijusių su galimybe susipažinti su dokumentais ar auditu, neleidžia jos laikyti viešojo administravimo institucija.

81      Antra, kalbant apie argumentą, kad Femern yra subjektas, kuriam teisės aktais pavesta vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, reikia konstatuoti, kad jo savaime nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog jos veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

82      Šiuo atveju reikia pažymėti, kad per oficialią tyrimo procedūrą Danijos Karalystė nesirėmė jokia konkrečia sutarties dėl Fėmarno sąsiaurio nuostata, kuri būtų leidusi Komisijai konstatuoti, kad ta sutartimi Femern buvo patikėta veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. 2019 m. rugpjūčio 26 d. pastabų, pateiktų Komisijai pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, 3.1.1.2 skirsnyje Danijos valdžios institucijos tik nurodė, kad Femern įsteigimo ir jos veiklos tikslas – užtikrinti, kad Danijos Karalystė įgyvendintų tarptautinį susitarimą, taip pat svarbius Danijos valstybės priimtus planavimo sprendimus. Šių pastabų 9 išnašoje daroma nuoroda į sutarties dėl Fėmarno sąsiaurio 6 straipsnį ir patikslinta, kad 1994 m. sausio 19 d. Sprendime SAT Fluggesellschaft (C‑364/92, EU:C:1994:7) buvo pripažinta, jog Eurokontrol vykdė valdžios institucijų veiklą pagal valstybių narių sudarytą susitarimą.

83      Viena vertus, reikia konstatuoti, kad fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla nėra panaši į Eurokontrol patikėtą veiklą. Reikia priminti, kad Eurokontrol veikla nepateko į Sutarties konkurencijos taisyklių taikymo sritį, nes veikla, susijusi su oro erdvės kontrole ir priežiūra, kuri, be kita ko, apima nuo bendrosios teisės nukrypstančių prerogatyvų ir prievartos įgaliojimų įgyvendinimą oro erdvės naudotojų atžvilgiu, paprastai reiškia viešosios valdžios prerogatyvų vykdymą (šiuo klausimu žr. 1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft, C‑364/92, EU:C:1994:7, 24 ir 30 punktus).

84      Kita vertus, kalbant apie sutarties dėl Fėmarno sąsiaurio 6 straipsnį, reikia pažymėti, kad šios nuostatos 1 dalyje numatyta, jog Danijos Karalystė turi įsteigti bendrovę, atsakingą už fiksuotos jungties parengiamuosius darbus, planavimą, projektavimą, leidimų gavimą, sutarčių sudarymą, finansavimą, eksploatavimą ir priežiūrą, patikslinant, kad ši bendrovė bus fiksuotos jungties savininkė. Šios nuostatos antroje dalyje nurodyta, kad ši bendrovė bus Danijos teisės reglamentuojama bendrovė ir kad jos veikla bus vykdoma laikantis bendrųjų prekybos principų ir tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma kylančių iš Sąjungos teisės. Sutarties dėl Fėmarno sąsiaurio 6 straipsnio trečioje pastraipoje numatyta, kad Danijos Karalystė gaus visą bendrovės pelną ir padengs dėl jos veiklos patirtus nuostolius. Ketvirtoje dalyje pažymėta, kad Danijos Karalystė turi teisę pakeisti bendrovės struktūrą nepažeisdama įsipareigojimų, prisiimtų pagal sutartį dėl Fėmarno sąsiaurio, ir kad daugiau kaip 50 % akcijų pardavimo Danijos valdžios institucijų nekontroliuojamiems subjektams atveju būtinas išankstinis Vokietijos Federacinės Respublikos sutikimas. Sutarties dėl Fėmarno sąsiaurio 6 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog Danijos Karalystė turi užtikrinti, kad bendrovė vykdytų sutartimi jai pavestas užduotis.

85      Reikia konstatuoti, kad sutarties dėl Fėmarno sąsiaurio 6 straipsnyje, kuriuo Danijos valdžios institucijos rėmėsi per oficialią tyrimo procedūrą, nėra jokios nuostatos, kuri leistų Komisijai daryti išvadą, kad pati fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

86      Trečia, kalbant apie argumentą, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog Danijoje geležinkelių ir kelių infrastruktūros statyba ir eksploatavimas nėra liberalizuoti, reikia konstatuoti, kad veiklos sektoriaus liberalizavimo nebuvimas nėra įrodymas, leidžiantis daryti išvadą, kad veikla iš principo susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad tam tikra veikla buvo laikoma neekonominio pobūdžio veikla būtent dėl jos organizavimo valstybėse narėse tvarkos, o ne dėl to, kad ji buvo susijusi su viešosios valdžios prerogatyvomis. Tai, be kita ko, pasakytina apie viešojo švietimo veiklą, kuri visiškai ar daugiausia finansuojama valstybės lėšomis (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C‑76/05, EU:C:2007:492, 39 punktą ir 2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 50 punktą), socialinės apsaugos sistemas, kuriomis įgyvendinamas solidarumo principas (šiuo klausimu žr. 1993 m. vasario 17 d. Sprendimo Poucet ir Pistre, C‑159/91 ir C‑160/91, EU:C:1993:63, 7–12, 15 ir 18 punktus ir 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija ir Slovakijos Respublika / Dôvera zdravotnį poist’ovňa, C‑262/18 P ir C‑271/18 P, EU:C:2020:450, 30–34 punktus), arba subjektus, atsakingus už nacionalinės sveikatos sistemos, teikiančios nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, valdymą (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo FENIN / Komisija, C‑205/03 P, EU:C:2006:453, 27 punktą ir 2003 m. kovo 4 d. Sprendimo FENIN / Komisija, T‑319/99, EU:T:2003:50, 39 ir 49 punktus). Vadinasi, aplinkybė, jog fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla nėra liberalizuota, nereiškia, kad minėta veikla yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

87      Ketvirta, kalbant apie argumentą, kad Komisija neatsižvelgė nei į Femern, kaip kelių institucijai ir kaip geležinkelių infrastruktūros valdytojai, deleguotas funkcijas, nei į tai, kad jai tenka pareiga parengti fiksuotos jungties saugos planus, reikia priminti, kad aplinkybė, jog tam tikras subjektas vykdydamas dalį savo veiklos naudojasi viešosios valdžios prerogatyvomis, savaime neužkerta kelio dėl kitos jo ekonominės veiklos jį pripažinti įmone, kaip tai suprantama pagal SESV nuostatas dėl konkurencijos taisyklių (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07, EU:C:2008:376, 25 punktas; 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija, T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117, 98 ir 99 punktai ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T‑696/17, EU:T:2019:652, 85 punktas).

88      Pagal jurisprudenciją, jei viešasis subjektas vykdo ekonominę veiklą, kuri gali būti atskirta nuo jo viešosios valdžios prerogatyvų vykdymo, šis subjektas, kalbant apie šią veiklą, veikia kaip įmonė, tačiau jei ši ekonominė veikla neatskiriama nuo viešosios valdžios subjekto prerogatyvų vykdymo, visa šio subjekto veikla yra susijusi su šių prerogatyvų vykdymu (2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C‑138/11, EU:C:2012:449, 38 punktas ir 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija, T‑747/17, EU:T:2019:271, 82 punktas). Vadinasi, nėra nustatytos ribos, kurios nepasiekus visą subjekto veiklą reikėtų laikyti neekonomine veikla, net jei ekonominė veikla sudarytų nedidelę dalį (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija, T‑747/17, EU:T:2019:271, 83 punktą ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Le Port de Bruxelles ir Région de Bruxelles-Capitale / Komisija, T‑674/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:651, 104 punktą).

89      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Danijos Karalystė nepateikė jokių įrodymų, kad Femern vykdomos kelių institucijos ir geležinkelių infrastruktūros valdytojos funkcijos ar pareiga parengti saugos planus yra neatsiejamos nuo Komisijos nustatytos ekonominės veiklos, t. y. fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo. Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš antros prieštaravimo dalies nagrinėjimo, šios bylos aplinkybėmis Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad vykdant šias funkcijas ir rengiant fiksuotos jungties saugos planus Femern nebuvo suteiktos jokios konkrečios viešosios valdžios prerogatyvos (žr. šio sprendimo 101–103 punktus).

90      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad duomenys, kuriuos Danijos valdžios institucijos pateikė Komisijai per oficialią tyrimo procedūrą, nėra įrodymai, kurie, vertinami atskirai ar kartu, leistų daryti išvadą, kad visa atitinkama Femern veikla, t. y. fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimas, yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

91      Taigi ginčijamo sprendimo 191 konstatuojamojoje dalyje Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad pati Femern veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, tikslą ir jai taikomas taisykles, nėra veikla, priskiriama valdžios institucijų funkcijoms.

2)      Dėl antros prieštaravimo dalies, susijusios su tuo, kad Komisija klaidingai konstatavo, jog Femern nebuvo suteiktos jokios konkrečios viešosios valdžios prerogatyvos

92      Antroje prieštaravimo dalyje, pateiktoje subsidiariai, Danijos Karalystė kaltina Komisiją tuo, kad ši padarė klaidingą išvadą, jog Femern, kaip kelių institucijai ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai, deleguotos funkcijos ir fiksuotos jungties saugos planų rengimas nėra veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

93      Šiuo aspektu savo rašytiniame atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus Komisija nurodė, kad neatliko išsamaus konkrečios Femern veiklos, kuria Danijos Karalystė rėmėsi šioje byloje, tyrimo, nes per oficialią tyrimo procedūrą Danijos valdžios institucijos rėmėsi tik tuo, kad visas fiksuotos jungties projektas turi būti laikomas susijusiu su viešosios valdžios prerogatyvomis, ir aiškiai nenurodė ir nepateikė pakankamai tikslių argumentų dėl šios veiklos.

94      Per teismo posėdį Danijos Karalystė teigė, kad per administracinę procedūrą buvo pateikta įrodymų, susijusių su Femern, kaip kelių institucijai ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai, deleguotomis funkcijomis, taip pat su fiksuotos jungties saugos planų rengimu, ir kad Komisija, kuriai tenka pareiga įrodyti valstybės pagalbos, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, buvimą, turėjo paprašyti papildomos informacijos.

95      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad nors Komisijai tenka pareiga įrodyti, jog priemonė atitinka sąlygas tam, kad būtų galima ją kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, būtent valstybė narė, kuri suteikė ar planuoja suteikti šią pagalbą, turi įrodyti, kad ši priemonė negali būti taip kvalifikuojama.

96      Tuo remiantis darytina išvada, kad kai Komisija mano, jog subjektas vykdo ekonominę veiklą, tam, kad ji galėtų patikrinti, ar tam tikra jo veikla nepatenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį dėl to, kad ji susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, atitinkama valstybė narė, laikydamasi valstybių narių ir institucijų lojalaus bendradarbiavimo pareigos, išplaukiančios iš ESS 4 straipsnio 3 dalies, turi aiškiai nurodyti tokios veiklos buvimą ir pateikti išsamius šiai veiklai taikytinų teisės aktų paaiškinimus, taip pat visus įrodymus, kuriais remdamasi Komisija galėtų patikrinti, ar tai iš tikrųjų veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvomis (pagal analogiją žr. 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, EU:C:2011:732, 146 ir 147 punktus).

97      Vadinasi, Komisijai negalima priekaištauti, kad ji neatsižvelgė į informaciją, kuri galėjo būti, bet nebuvo jai pateikta per administracinę procedūrą, nes ji nėra įpareigota savo iniciatyva ir remdamasi spėjimais nagrinėti, kokios aplinkybės jai galėjo būti nurodytos (pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Holland Malt / Komisija, T‑369/06, EU:T:2009:319, 152 punktą ir 2022 m. balandžio 6 d. Sprendimo Mead Johnson Nutrition (Asia Pacific) ir kt. / Komisija, T‑508/19, EU:T:2022:217, 106 punktą).

98      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad 2019 m. birželio 14 d. Danijos valdžios institucijoms adresuoto rašto, nurodyto ir sprendime pradėti procedūrą, 84–89 konstatuojamosiose dalyse Komisija išdėstė priežastis, dėl kurių, atlikus prima facie analizę, turėtų būti laikoma, kad Femern vykdo ekonominę veiklą. Konkrečiau kalbant, to rašto 85 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, jog tai, kad fiksuotos jungties projektu siekiama bendrojo intereso tikslų, nebūtinai reiškia, kad tai yra veikla, priskirtina valdžios institucijų funkcijoms. Be to, minėto rašto 86 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad tai, jog dviejų suverenių valstybių leidimų statyti tarpvalstybinę transporto infrastruktūrą suteikimas priskirtinas valdžios institucijų funkcijoms, nebūtinai reiškia, kad pačios transporto paslaugos ar infrastruktūros statyba taip pat priskirtinos valdžios institucijų funkcijoms.

99      Žinoma, kaip per teismo posėdį pažymėjo Danijos Karalystė, 2019 m. birželio 14 d. rašto 84–89 konstatuojamosiose dalyse Komisija išreiškė tam tikrų abejonių dėl to, ar Femern veikla gali būti laikoma ekonomine veikla. Todėl Komisija paragino Danijos valdžios institucijas pateikti jai visus svarbius, naujausius ir išsamius dokumentus ir informaciją, kad ji galėtų toliau vertinti, be kita ko, ekonominį ar neekonominį Femern veiklos pobūdį.

100    Atsakydamos į šį raginimą, 2019 m. rugpjūčio 26 d. pastabose dėl oficialios tyrimo procedūros pradėjimo Danijos valdžios institucijos pateikė argumentus visų pirma teigdamos, kad visa Femern veikla turėtų būti laikoma susijusia su viešosios valdžios prerogatyvomis, o subsidiariai – kad tik fiksuotos jungties eksploatavimo veikla turi būti laikoma ekonominio pobūdžio veikla.

101    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad minėtose pastabose Danijos valdžios institucijos aiškiai nesirėmė tuo, kad Femern, kaip kelių institucijai ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai, deleguotos funkcijos, taip pat fiksuotos jungties saugos planų rengimas turėtų būti laikomi susijusiais su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, todėl su tuo susijusios išlaidos nepatenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

102    Viena vertus, kalbant apie Femern, kaip geležinkelių infrastruktūros valdytojai, deleguotas funkcijas, taip pat saugos planų rengimą, reikia konstatuoti, kad Danijos valdžios institucijos apie tai neužsiminė nei 2019 m. rugpjūčio 26 d. pastabose dėl oficialios tyrimo procedūros pradėjimo, nei pastabose dėl suinteresuotųjų šalių pastabų, 2019 m. spalio 4 d. pateiktų per oficialią tyrimo procedūrą. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos negalima kaltinti tuo, kad per oficialią tyrimo procedūrą ji neišnagrinėjo, ar geležinkelių infrastruktūros valdytojos funkcijos ir fiksuotos jungties saugos planų rengimas nepatenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes ši veikla turi būti laikoma susijusia su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

103    Kita vertus, kalbant apie Femern, kaip kelių institucijai, deleguotas funkcijas, reikia pažymėti, kad jos buvo tik prabėgomis paminėtos 2019 m. rugpjūčio 26 d. Danijos valdžios institucijų pastabose. Konkrečiau kalbant, šios funkcijos buvo nurodytos kaip Femern tenkančios „viešosios atsakomybės“ pavyzdys, pateiktas siekiant pagrįsti bendresnio pobūdžio argumentą, kad visa Femern veikla dėl savo pobūdžio turi būti laikoma susijusia su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Be to, reikia konstatuoti, kad Danijos valdžios institucijų Komisijai per oficialią tyrimo procedūrą pateikta informacija neleido jai daryti išvados, kad ši veikla susijusi su tokiomis prerogatyvomis. Statybos įstatymo 25 punkto, į kurį daroma nuoroda 2019 m. rugpjūčio 26 d. pastabų dėl oficialios tyrimo procedūros pradėjimo 12 išnašoje, pirmoje dalyje tik nurodyta, kad du krantus jungianti kelių jungtis yra viešasis kelias, administruojamas pagal Viešųjų kelių įstatymą, ir kad Femern yra kelių institucija. Tiesa, parengiamuosiuose dokumentuose, susijusiuose su Statybos įstatymu, kuriuos Komisija turėjo per oficialią tyrimo procedūrą, nurodyta, kad „siūloma, jog Femern būtų atsakinga už kelių jungčių, susijusių su Įstatymo dėl viešųjų kelių 1 straipsnyje, siejamame su 38 straipsniu, nurodytu dviejų krantų jungties projektu, administravimą“ ir kad „todėl Femern bus kelių institucija, kaip tai suprantama pagal viešuosius kelius reglamentuojančius teisės aktus, ir turės įgaliojimus priimti sprendimus pagal Viešųjų kelių įstatymą ir juo remiantis priimtus teisės aktus“. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad per oficialią tyrimo procedūrą Komisijos turėtoje informacijoje nebuvo jokių duomenų apie galimas kelių institucijų prerogatyvas trečiųjų asmenų atžvilgiu, ypač kiek tai susiję su šių institucijų „įgaliojimų priimti sprendimus“ pobūdžiu ir apimtimi. Be to, kaip Danijos Karalystė pripažino per teismo posėdį, ji nepranešė Komisijai apie Viešųjų kelių įstatymą vykstant oficialiai tyrimo procedūrai. Be to, reikia pažymėti, kad per šią procedūrą Danijos valdžios institucijos aiškiai nesirėmė tuo, kad Femern, kaip kelių institucijai, deleguotos funkcijos turi būti siejamos su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Vadinasi, Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji išsamiai neišnagrinėjo minėtų funkcijų.

104    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šios bylos aplinkybėmis ginčijamo sprendimo 194 konstatuojamojoje dalyje Komisija nesuklydo padarydama išvadą, kad Femern nebuvo suteiktos konkrečios viešosios valdžios prerogatyvos.

105    Todėl reikia atmesti Danijos Karalystės subsidiariai pateiktą antrą prieštaravimo dalį.

106    Taigi reikia atmesti visą prieštaravimą, grindžiamą neatsižvelgimu į turimą informaciją, leidžiančią tam tikrą Femern veiklą susieti su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

c)      Dėl antro prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Komisija nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog egzistuoja paslaugos, kuriomis galima pakeisti fiksuotą jungtį

107    Danijos Karalystė tvirtina, kad nagrinėdama, ar Femern veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, Komisija padarė klaidą, suteikdama reikšmę aplinkybei, kad privatus ūkio subjektas teikia keltų paslaugas, laikomas alternatyva šio subjekto teikiamoms paslaugoms. Danijos Karalystės teigimu, aplinkybė, kad privatus ūkio subjektas siūlo viena kitą pakeičiančias paslaugas, neturi turėti įtakos išvadai, kad Femern veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

108    Danijos Karalystė iš esmės tvirtina, kad kelių ir geležinkelių infrastruktūros statybos ir eksploatavimo veiklą apima viešosios valdžios prerogatyvų vykdymas ir kad šios infrastruktūros ir alternatyvių transporto būdų tarpusavio pakeičiamumo ryšio buvimas neturi paneigti šios išvados. Kadangi Danijos kelių ir geležinkelių tinklų suteikimas nepatenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, Danijos Karalystė taip pat mano, kad Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, paaiškinančių priežastis, dėl kurių Femern veikla skiriasi nuo šių tinklų suteikimo.

109    Danijos Karalystės teigimu, mokėjimo už tai, kad naudotojai naudojasi kelių infrastruktūra, sistemos sukūrimas negali būti lemiamas veiksnys, kvalifikuojant šios infrastruktūros suteikimą kaip ekonominę veiklą, kuria konkuruojama su privačiais ūkio subjektais, siūlančiais kelių tinklui alternatyvius sprendimus.

110    Danijos Karalystė tvirtina, kad sprendime dėl statybos Komisija padarė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad nacionalinis geležinkelių tinklas buvo valdomas ir eksploatuojamas uždaroje rinkoje, kurioje nėra jokios konkurencijos, Femern Landanlaeg suteiktas viešasis finansavimas negalėjo daryti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, nors tam tikri oro maršrutai ar keltai galėjo būti alternatyva tam tikriems geležinkelio maršrutams. Todėl Danijos Karalystė mano, kad pakeičiamumo kriterijus, kurį Komisija taikė nagrinėdama Femern geležinkelių transporto paslaugas, yra kitoks ir griežtesnis nei tas, kuriuo ji rėmėsi atlikdama bendrą Danijos viešojo geležinkelių tinklo tyrimą.

111    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

112    Iš šio sprendimo 74–106 punktuose atliktos trečio prieštaravimo analizės matyti, kad Komisija galėjo pagrįstai laikytis nuomonės, jog iš bylos medžiagos nematyti, kad pati Femern veikla susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu ir kad šiam subjektui buvo suteiktos viešosios valdžios prerogatyvos. Vadinasi, šiame prieštaravime pateikti Danijos Karalystės argumentai grindžiami klaidinga prielaida, kad fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

113    Be to, priešingai, nei teigia Danijos Karalystė, Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji išnagrinėjo, ar eksploatuojant fiksuotą jungtį Femern siūlomos paslaugos gali pakeisti paslaugas, kurias atitinkamoje rinkoje siūlo pelno siekiantys ūkio subjektai. Taip elgdamasi Komisija taiko kriterijų, leidžiantį jai nustatyti, ar nagrinėjama eksploatavimo veikla yra ekonominio pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07, EU:C:2008:376, 27 punktą ir 2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 46 punktą).

114    Kalbant apie argumentą, kad iš esmės Komisija turėjo išsamiai išnagrinėti Danijos kelių ir geležinkelių tinklų ypatybes, kad nustatytų, ar fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, reikia pažymėti, kad Danijos Karalystė prie bylos medžiagos nepridėjo informacijos, kuri leistų manyti, kad visa kelių ir geležinkelių tinklų statybos ar eksploatavimo veikla iš tikrųjų susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Be to, kaip teisingai pažymi Komisija, ginčijamas sprendimas susijęs tik su fiksuotos jungties finansavimu, o ne su visų Danijos kelių ir geležinkelių tinklų finansavimu, todėl šių tinklų ypatybės neturi reikšmės nustatant, ar šioje byloje nagrinėjama Femern veikla yra ekonominio pobūdžio. Vadinasi, šiam Danijos Karalystės argumentui negalima pritarti.

115    Kalbant apie argumentą, kuriuo Komisija kaltinama tuo, kad ginčijamame sprendime rėmėsi griežtesniu pakeičiamumo kriterijumi nei tas, kuris taikytas sprendime dėl statybos, todėl šiuo atveju atliktas vertinimas yra nepakankamas ir prieštaringas, pakanka pažymėti, kad pakeičiamų transporto paslaugų egzistavimas nėra svarbus veiksnys nustatant, ar esama veiklos, susijusios su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Bet kuriuo atveju, priešingai, nei teigia Danijos Karalystė, reikia konstatuoti, kad sprendime dėl statybos, taip pat 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑630/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:942) ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Stena Line Scandinavia / Komisija (T‑631/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:944) visiškai nebuvo kalbama apie galimą geležinkelių jungčių ir keltų ar oro maršrutų operatorių konkurenciją, todėl Danijos Karalystės argumentams negalima pritarti.

116    Argumentas, kad mokėjimo už naudotojų naudojimąsi kelių infrastruktūra sistemos nustatymas nėra lemiamas kriterijus kvalifikuojant minėtos infrastruktūros suteikimą kaip ekonominę veiklą, nes rinkoje egzistuoja pakeičiamumo ryšys su pelno siekiančiais ūkio subjektais, siūlančiais alternatyvius kelių tinklui sprendimus, turi būti atmestas. Kaip bus nurodyta šio sprendimo 148–153 punktuose nagrinėjant šio pagrindo trečią dalį, mokesčių mokėjimas yra veiksnys, kuris, nors ir nėra lemiamas, yra bent jau svarbus kvalifikuojant infrastruktūros suteikimą kaip ekonominę veiklą, todėl Komisija galėjo pagrįstai į jį atsižvelgti.

117    Be to, kadangi Komisija galėjo pagrįstai konstatuoti, kad Femern nebuvo suteiktos jokios konkrečios viešosios valdžios prerogatyvos, negalima pritarti argumentams, kuriais transporto infrastruktūros ir alternatyvių transporto rūšių pakeičiamumo ryšys lyginamas su pakeičiamumo ryšiu, siejančiu, viena vertus, policijos ir teisingumo vykdymo veiklą ir, kita vertus, privačių saugos bendrovių ir arbitražo veiklą. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad policijos ir teisingumo vykdymo veikla dėl savo pobūdžio priskirtina viešosios valdžios sričiai, nes ji apima veiklą, kurią vykdant naudojamasi išskirtinėmis bendrosios teisės prerogatyvomis arba viešosios valdžios privilegijomis, kurios privalomos piliečiams ir įmonėms. Taip nėra privačių saugos įmonių veiklos ar arbitražo atveju. Tokia pati išvada darytina ir dėl transporto infrastruktūros, kaip antai fiksuotos jungties, statybos ir eksploatavimo veiklos.

118    Todėl reikia atmesti prieštaravimą, grindžiamą tariama klaida, padaryta dėl to, kad buvo atsižvelgta į paslaugų, kuriomis galima pakeisti fiksuotą jungtį, buvimą.

119    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą pirmojo pagrindo pirmą dalį, grindžiamą tuo, kad Komisija klaidingai manė, jog Femern veikla nėra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

2.      Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos tariamai klaidinga išvada, kad bendrovė „Femern“ teikia transporto paslaugas rinkoje, konkuruodama su kitais ūkio subjektais

120    Danijos Karalystė, palaikoma Belgijos Karalystės, teigia, kad fiksuota jungtis nekonkuruoja su keltų operatoriais taip pat, kaip geležinkelių infrastruktūra tiesiogiai nekonkuruoja su keliais, tolimojo susisiekimo autobusais ar oro uostais.

121    Danijos Karalystės teigimu, galimas poveikis konkurencijai yra sprendimo statyti fiksuotą jungtį, kuris priskirtinas valdžios institucijų funkcijoms, pasekmė. Todėl komercinės veiklos ir veiklos, kurią vykdant naudojamasi viešosios valdžios prerogatyvomis, koegzistavimas savaime nereiškia, kad pastaroji veikla yra ekonominė.

122    Be to, Danijos Karalystė tvirtina, kad net jei Femern veikla nebūtų laikoma susijusia su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, šis subjektas nekonkuruoja su keltų operatoriais. Šiuo aspektu Danijos Karalystė pabrėžia, kad Femern užduotis yra pastatyti ir eksploatuoti fiksuotą jungtį taip, kad būtų galima optimizuoti makroekonominę naudą. Taigi aplinkybė, kad šio subjekto veikla daro poveikį nacionalinei ekonomikai ir gretutinėms rinkoms, be kita ko, keltų operatorių teikiamų paslaugų rinkai, nereiškia, kad gali būti laikoma, jog fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimas vykdomi konkuruojant su privačiais ūkio subjektais transporto paslaugų teikimo rinkoje.

123    Danijos Karalystė teigia, kad bet kuriuo atveju Femern negali konkuruoti transporto paslaugų rinkoje fiksuotos jungties planavimo ir statybos etapu.

124    Belgijos Karalystė mano, kad nėra konkurencijos su privačiais keltais, nes valstybės intervencija apsiriboja privačios iniciatyvos stokos kompensavimu.

125    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

126    Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją taikant Sąjungos konkurencijos teisės nuostatas įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, o ekonominė veikla – bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos (2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija, C‑288/11 P, EU:C:2012:821, 50 punktas ir 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:225, 69 punktas).

127    Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 193 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad egzistuoja Fėmarno sąsiaurio kirtimo transporto paslaugų rinka, kurioje jau veikia keltų operatorius, t. y. rinkos sąlygomis veiklą vykdanti įmonė. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Femern teikiamos transporto paslaugos konkuruoja su šio keltų operatoriaus teikiamomis transporto paslaugomis.

128    Viena vertus, reikia konstatuoti, kad Danijos Karalystė neginčija, jog egzistuoja keltų operatoriaus teikiamų paslaugų per Fėmarno sąsiaurį tarp Redbio ir Putgardeno rinka ir pripažįsta, kad fiksuotos jungties eksploatavimo pradžia taip pat turės įtakos kelių rūšių įmonėms, kaip antai keltų operatoriams, autobusų transporto įmonėms ir krovinių vežimo keliais įmonėms.

129    Kita vertus, nors Danijos Karalystė ginčija Femern siūlomų paslaugų ir keltų operatoriaus teikiamų paslaugų konkurencinį ryšį, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Femern 2016 m. finansinės analizės, kainų lygis yra veiksnys, į kurį vartotojas atsižvelgia pasirinkdamas, ar Fėmarno sąsiaurį kirsti per fiksuotą jungtį, ar keltais.

130    Taigi reikia konstatuoti, kad paslaugas, kurias siūlys Femern, ir keltų operatoriaus teikiamas paslaugas sieja pakeičiamumo ryšys. Todėl, kaip teisingai teigia Komisija, net jei Femern ir keltų operatorius teikia paslaugas, kurių ypatybės tam tikrais aspektais skiriasi, darytina išvada, kad jie veikia toje pačioje rinkoje, t. y. Fėmarno sąsiaurio kirtimo transporto paslaugų rinkoje, kurioje, jei keltų operatorius ir toliau teiks paslaugas pradėjus eksploatuoti fiksuotą jungtį, vartotojai galės rinktis tarp keltų operatoriaus siūlomų paslaugų ir Femern eksploatuojant fiksuotą jungtį teikiamų paslaugų.

131    Be to, reikia pažymėti, kad Danijos Karalystė neginčija ginčijamo sprendimo 237 ir 360 konstatuojamosiose dalyse nurodytos kitos prielaidos – kad fiksuotos jungties eksploatavimo pradžia gali lemti keltų paslaugų išnykimą maršrutu tarp Redbio ir Putgardeno. Tokia prielaida patvirtina, kad paslaugas, kurias šiuo maršrutu teikia keltų operatorius, ir paslaugas, kurias teiks Femern, sieja pakeičiamumo ryšys.

132    Taigi šios bylos aplinkybėmis, priešingai, nei teigia Danijos Karalystė, darytina išvada, kad Femern eksploatuojant fiksuotą jungtį siūlomos paslaugos tiesiogiai konkuruos su paslaugomis, kurias kertant Fėmarno sąsiaurį teikia kitas transporto paslaugų teikėjas, t. y. susisiekimą tarp Redbio ir Putgardeno užtikrinantis keltų operatorius, kuris yra pelno siekianti įmonė, o Danijos Karalystė to neginčija.

133    Be to, reikia pažymėti, kad Komisija taip pat nustatė platesnę transporto paslaugų rinką, t. y. transporto maršrutų, kurie yra alternatyva Fėmarno sąsiaurio kirtimui, rinką. Šiuo klausimu iš kartu aiškinamų ginčijamo sprendimo 193 ir 237 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija taip pat atsižvelgė į transporto paslaugų, skirtų kirsti vakarinę Baltijos jūros dalį, rinką, t. y. maršrutus tarp Danijos, Vokietijos ir Švedijos, kuriuose taip pat veikia keltų operatoriai, o, kaip matyti iš Femern 2016 m. finansinės analizės, šio eismo dalis galėtų būti perkelta į fiksuotą jungtį.

134    Argumentai, kad Femern iš esmės negali konkuruoti su kitais transporto paslaugų teikėjais dėl priežasčių, susijusių su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, turi būti atmesti.

135    Viena vertus, tiek, kiek šiais argumentais Danijos Karalystė teigia, kad tarp fiksuotos jungties ir keltų operatorių nėra konkurencijos, motyvuodama tuo, kad šios jungties eksploatavimo pradžios poveikis konkurencijai kyla dėl viešosios valdžios institucijų sprendimo, priimto joms vykdant viešosios valdžios prerogatyvas, jiems negalima pritarti. Reikia pažymėti, jog tai, kad valstybė narė naudojasi tokiomis prerogatyvomis, kad įsteigtų subjektą, kuriam pavesta statyti ir eksploatuoti infrastruktūrą, nebūtinai reiškia, kad šio subjekto veikla taip pat susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.

136    Kita vertus, tiek, kiek Danijos Karalystė tvirtina, kad galimas Femern veiklos poveikis konkurencijai neturi reikšmės, nes minėta veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, tokie argumentai turi būti atmesti. Kaip jau buvo konstatuota (žr. šio sprendimo 74–106 punktus), šios bylos aplinkybėmis Komisija galėjo daryti pagrįstą išvadą, kad pati Femern veikla nesusijusi su valdžios institucijų funkcijų vykdymu ir kad, atsižvelgiant į bylos medžiagą, šiam subjektui nebuvo suteiktos viešosios valdžios prerogatyvos.

137    Kalbant apie argumentą, kad Femern veiklos poveikis nacionalinei ekonomikai ir gretutinėms rinkoms neturi reikšmės nustatant šio subjekto ir keltų operatorių konkurencinį ryšį, nes minėta veikla siekiama optimizuoti Danijos makroekonominę naudą, reikia pažymėti, kad jį pateikiant iš esmės teigiama, jog išvada, kad subjektas vykdo veiklą siekdamas bendrojo intereso tikslo, neleidžia šio subjekto laikyti konkuruojančiu su pelno siekiančiais ūkio subjektais. Kaip priminta šio sprendimo 64 punkte, aplinkybė, kad subjektui pavesta atlikti tam tikras bendrojo intereso užduotis, neužkerta kelio atitinkamos veiklos laikyti ekonomine veikla. Reikia priminti, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės intervencijos neskirstomos pagal priežastis ar tikslus, o apibrėžiamos pagal jų poveikį (1974 m. liepos 2 d. Sprendimo Italija / Komisija, 173/73, EU:C:1974:71, 27 punktas ir 2022 m. balandžio 6 d. Sprendimo Mead Johnson Nutrition (Asia Pacific) ir kt. / Komisija, T‑508/19, EU:T:2022:217, 80 punktas).

138    Argumentas, kad tarp Femern ir keltų operatorių nėra konkurencijos, nes valstybės intervencija apsiriboja privačios iniciatyvos stokos kompensavimu, turi būti atmestas. Kaip matyti iš šio sprendimo 126 punkto, siekdama išsiaiškinti, ar subjektas vykdo ekonominę veiklą, Komisija turi nustatyti, ar minėtas subjektas rinkoje siūlo prekes ar paslaugas konkuruodamas su pelno siekiančiais ūkio subjektais. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 193 konstatuojamosios dalies, jau egzistuoja privatus ūkio subjektas, siūlantis perkėlimo per Fėmarno sąsiaurį paslaugas. Taip pat esama privačių įmonių, teikiančių transporto paslaugas kitais maršrutais, kurie yra šio sąsiaurio kirtimo alternatyvos.

139    Argumentas, kad Femern negali konkuruoti transporto paslaugų rinkoje fiksuotos jungties statybos etapu, taip pat turi būti atmestas. Kaip bus pažymėta šio sprendimo 185–207 punktuose nagrinėjant antrąjį pagrindą, šios bylos aplinkybėmis Komisija, nepadarydama vertinimo klaidos, galėjo prieiti prie išvados, kad fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimas yra neatsiejama veikla.

140    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą pirmojo pagrindo antrą dalį, grindžiamą tuo, kad buvo klaidingai konstatuota, jog Femern teikia transporto paslaugas rinkoje konkuruodama su kitais ūkio subjektais.

3.      Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos tariamai klaidinga išvada, kad „Femern“ yra ūkio subjektas, kuris vadovaujasi komercine logika

141    Danijos Karalystė tvirtina, kad Femern negali eksploatuoti fiksuotos jungties kaip ūkio subjektas, kuris vadovaujasi rinkos ekonomikos logika, ir todėl negali užsiimti komerciniu fiksuotos jungties eksploatavimu. Šiuo klausimu Danijos Karalystė nurodo, kad Femern, kiek tai susiję su pagrindiniais elementais, veikia vadovaudamasi Danijos transporto ministro, kuris taip pat bus atsakingas už rinkliavų dydžio nustatymą atsižvelgdamas į makroekonominius ir politinius aspektus, nurodymais, ir patikslina, kad jos pelnas bus skirtas Danijos teritorijoje esančiai infrastruktūrai finansuoti. Šiuo aspektu Liuksemburgo Didžioji Hercogystė teigia: kadangi Femern nėra taikoma pelno maksimizavimo taisyklė, jos pelnu prisidedama prie valstybės antžeminės infrastruktūros finansavimo ir ji neturi jokios sprendimų priėmimo autonomijos, negalima teigti, kad ji vykdo ekonominę veiklą.

142    Be to, Danijos Karalystės, palaikomos Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, teigimu, aplinkybės, kad Femern veikla finansuojama iš naudotojų renkamais mokesčiais, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog šis subjektas vadovaujasi rinkos logika. Šiuo aspektu Liuksemburgo Didžioji Hercogystė teigia, jog tai, kad fiksuota jungtis finansuojama iš mokesčių ar naudotojų lėšų, nėra reikšmingas veiksnys siekiant atskirti neekonominę veiklą nuo ekonominės. Be to, Danijos Karalystė mano, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į laisvės nustatyti tarifus nebuvimą, o tai yra svarbus rodiklis nustatant, kad Femern nėra įmonė.

143    Anot Danijos Karalystės, dėl to, kad Femern rinks mokesčius, kai bus pradėta eksploatuoti fiksuota jungtis, jos veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, neturėtų tapti ekonominio pobūdžio veikla.

144    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

145    Pirma, kalbant apie argumentą, kad fiksuota jungtis nebus naudojama komerciniais tikslais, reikia priminti, kad pagal valstybės pagalbos srityje taikomą jurisprudenciją paslaugomis, kurios kvalifikuojamos kaip ekonominė veikla, reikia laikyti paslaugas, kurios paprastai teikiamos už atlygį, patikslinant, kad esminis atlygio požymis yra tas, kad jis reiškia ekonominę kompensaciją už atitinkamą paslaugą (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 47 punktą ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T‑696/17, EU:T:2019:652, 75 punktą).

146    Be to, valstybės pagalbos srityje tai, kad veiklą vykdo ne privatūs ūkio subjektai, arba tai, kad ji nėra pelninga, nėra svarbūs kriterijai ją kvalifikuojant kaip ekonominę arba neekonominę veiklą. Pagal suformuotą jurisprudenciją konkurencijos teisėje sąvoka „įmonė“ apima bet kokį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdą, o ekonominė veikla yra bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos (2001 m. spalio 25 d. Sprendimo Ambulanz Glöckner, C‑475/99, EU:C:2001:577, 19 punktas ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T‑696/17, EU:T:2019:652, 46 punktas). Iš to matyti, kad tai, ar veikla yra ekonominė, nepriklauso nei nuo ją vykdančio subjekto privataus ar viešojo statuso, nei nuo šios veiklos pelningumo (2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija, C‑288/11 P, EU:C:2012:821, 50 punktas ir 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑808/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:734, 55 punktas).

147    Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktus argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos principus.

148    Priešingai, nei iš esmės teigia Danijos Karalystė ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, tai, kad galimybė naudotis fiksuota jungtimi suteikiama už mokestį, yra reikšmingas veiksnys kvalifikuojant šios jungties eksploatavimą kaip ekonominę veiklą.

149    Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad SESV nuostatose dėl konkurencijos ir konkrečiai taisyklėse dėl valstybės pagalbos nereikalaujama, kad valstybės narės imtų mokestį už galimybę naudotis transporto infrastruktūra, bet paliekama joms pačioms spręsti, ar ši galimybė turi būti suteikiama nemokamai ar už ekonominį atlygį.

150    Taigi, kai valstybė narė, įgyvendindama savo transporto politiką, nusprendžia, kad infrastruktūra suteikiama nemokamai dėl bendrojo intereso, tai gali būti požymis, kad ši infrastruktūra nėra ekonomiškai eksploatuojama. Kita vertus, kai valstybė narė nusprendžia, kaip šiuo atveju, suteikti galimybę naudotis infrastruktūra už mokestį, siekiant gauti pajamų, kurios, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 192 konstatuojamosios dalies, yra skirtos, be kita ko, grąžinti paskolą, paimtą fiksuotos jungties planavimui ir statybai finansuoti, reikia daryti išvadą, kad infrastruktūra eksploatuojama ekonomiškai (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija, T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117, 93 ir 94 punktus).

151    Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 192 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, jog piliečiams ir įmonėms Femern teikia transporto paslaugą, kuri teikiama sumokėjus mokestį už naudojimąsi kelio atkarpa ir geležinkelių infrastruktūra.

152    Vadinasi, ginčijamo sprendimo 194 konstatuojamojoje dalyje Komisija, nepadarydama vertinimo klaidos, galėjo laikytis nuomonės, kad fiksuotos jungties eksploatavimas yra pagrįstas ekonomine logika, nes jis bus finansuojamas iš naudojimo mokesčių.

153    Todėl, kadangi Komisija ginčijamo sprendimo 193 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad Femern, be kita ko, teiks paslaugas Fėmarno sąsiaurio, kuriame veikia pelno siekiantis ūkio subjektas, kirtimo transporto paslaugų rinkoje, o ginčijamo sprendimo 192 ir 194 konstatuojamosiose dalyse – kad galimybė naudotis fiksuota jungtimi bus suteikiama tik sumokėjus šiam subjektui mokestį, kuris yra atlygis už suteiktą paslaugą, ji pagrįstai galėjo daryti išvadą, kad fiksuotos jungties eksploatavimo veikla yra ekonominė veikla.

154    Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateikti argumentai, susiję su tuo, kad Femern taikomos taisyklės neleidžia jai komerciniais tikslais eksploatuoti fiksuotos jungties, negali paneigti šios išvados.

155    Šiuo aspektu reikia priminti, kad norint atmesti veiklos, kurią sudaro prekių ar paslaugų siūlymas rinkoje, ekonominį pobūdį, nepakanka teigti, kad infrastruktūros operatorius veikia vadovaudamasis ne vien komercine logika siekdamas gauti kuo didesnį pelną, kad jis bendrajam interesui teikia pirmenybę prieš investicijų grąžą, kad nesiekia pelno ir kad nuolat reinvestuoja savo pelną (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-Ouest (port de Brest) / Komisija, T‑754/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:270, 80 punktą).

156    Be to, kadangi tai, ar veikla yra ekonominė, nepriklauso nei nuo ją vykdančio subjekto privataus ar viešojo statuso, nei nuo šios veiklos pelningumo, darytina išvada, kad net jei pajamos iš veiklos būtinai turi būti reinvestuojamos į neekonominę veiklą, atlygintina veikla yra dalyvavimas rinkoje, kuris gali pakenkti konkurencijos teisės tikslams, todėl pareiga reinvestuoti pajamas nepaneigia ekonominio veiklos pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑347/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:418, 50 punktą).

157    Taigi argumentams, grindžiamiems tuo, kad Femern nesiekia gauti kuo didesnio pelno ir turi reinvestuoti pelną į infrastruktūros finansavimą, negalima pritarti. Be to, Danijos Karalystės nurodyta aplinkybė, kad mokesčių už naudojimąsi fiksuota jungtimi dydis nėra nustatomas vadovaujantis rinkos logika, t. y. kad kainodara labai skiriasi nuo privačių ūkio subjektų rinkoje taikomos kainodaros, negali būti kliūtis konstatuoti, kad fiksuotos jungties eksploatavimas yra ekonominė veikla.

158    Taip pat reikia atmesti argumentą, kad Femern, kiek tai susiję su esminėmis aplinkybėmis, kaip antai darbų pradžios data, veikia pagal Danijos transporto ministro nurodymus. Atsakymas į klausimą, ar subjekto vykdoma atitinkama veikla yra ekonominio pobūdžio, nepriklauso nuo to, ar privatus investuotojas negalėtų jos vykdyti tokiomis pačiomis sąlygomis (pagal analogiją žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo Zweckverband Tierkörperbeseitigung / Komisija, T‑309/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:676, 76 punktą).

159    Be to, kalbant apie argumentą, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į tai, jog Femern neturėjo laisvės nustatyti mokesčių už naudojimąsi jungtimi dydį, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Statybos įstatymo 42 punkto 2 dalies, mokesčių dydį reglamentuojančius principus nustato Danijos transporto ministras. Vis dėlto savo ieškinyje Danijos Karalystė pripažįsta, kad remdamasi minėto įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi Femern gali keisti bendras nuolaidų sistemas ir nustatyti naujas, su sąlyga, kad tai nedaro didelio poveikio bendram pajamų lygiui. Todėl ginčijamo sprendimo 197 konstatuojamojoje dalyje Komisija nepadarė vertinimo klaidos, kai konstatavo, kad Femern turi tam tikrą veiksmų laisvę nustatyti savo kainas.

160    Vien to, kad Danijos transporto ministras mokesčių dydį nustato remdamasis makroekonominiais sumetimais, susijusiais su transporto politika, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog fiksuotos jungties eksploatavimo veikla nėra ekonominė.

161    Be to, negalima atsižvelgti į tai, kad priėmus ginčijamą sprendimą Femern nebeturi teisės keisti mokesčių dydžio po to, kai vykstant teismo procesui buvo priimtas naujas įstatymas, todėl tik Danijos transporto ministras turi teisę nustatyti šių mokesčių dydį. Sąjungos teisės akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (1979 m. vasario 7 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, 15/76 ir 16/76, EU:C:1979:29, 7 ir 8 punktai ir 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Altmann ir kt. / Komisija, T‑177/94 ir T‑377/94, EU:T:1996:193, 119 punktas). Vadinasi, vertinant šio akto teisėtumą negalima atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias po Sąjungos akto priėmimo dienos (2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Roquette Frères / Komisija, T‑322/01, EU:T:2006:267, 325 punktas ir 2015 m. vasario 11 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑204/11, EU:T:2015:91, 123 punktas). Taigi priimdama ginčijamą sprendimą Komisija galėjo pagrįstai atsižvelgti į tai, kad Femern tam tikru mastu galėjo daryti įtaką tam tikrų mokesčių už galimybe naudotis infrastruktūra dydžiui.

162    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateikti argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad Femern taikomos taisyklės neleidžia jai vykdyti fiksuotos jungties eksploatavimo komerciniais tikslais, neatsižvelgiant į tai, ar jie vertinami atskirai, ar kartu, nepaneigia išvados, kad fiksuotos jungties eksploatavimas yra ekonominė veikla.

163    Antra, kalbant apie argumentą, kad Femern veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvomis, iš esmės negali tapti ekonomine veikla dėl mokesčių už naudojimąsi fiksuota jungtimi rinkimo, pakanka pažymėti, kad jis grindžiamas klaidinga prielaida, jog Komisija turėjo laikytis nuomonės, kad tam tikra Femern veikla yra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu (žr. šio sprendimo 75–106 punktus). Taigi šiam argumentui negalima pritarti.

164    Vadinasi, reikia atmesti visą pirmojo pagrindo trečią dalį.

4.      Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Komisija klaidingai konstatavo, jog fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimas yra neatsiejama veikla

165    Antrajame ieškinio pagrinde Danijos Karalystė ginčija ne tik išvados, kad fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimas yra neatsiejama veikla, pagrįstumą, bet ir ginčijamame sprendime šiuo atžvilgiu pateiktus motyvus.

a)      Dėl ginčijamo sprendimo motyvų, kiek tai susiję su fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumu

166    Danijos Karalystė mano, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su išvada, kad Femern vykdo ekonominę veiklą jau nuo statybos etapo.

167    Be to, Danijos Karalystė taip pat mano, kad ginčijamo sprendimo 201 konstatuojamojoje dalyje Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių padarė išvadą, kad Femern vykdoma reklamos, rinkodaros ar informavimo veikla yra ekonominė.

168    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

169    Pagal suformuotą jurisprudenciją motyvavimas, reikalaujamas pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, be kita ko, į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į šio akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą ir atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą (žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. sausio 27 d. Sprendimo KPN / Komisija, T‑691/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:43, 161 punktą). Konkrečiai kalbant, Komisija neprivalo išsakyti nuomonės dėl suinteresuotųjų asmenų visų jai pateiktų argumentų. Pakanka, kad ji išdėstytų faktinės ir teisinės aplinkybės, turinčias esminės reikšmės sprendimo struktūroje (2007 m. sausio 11 d. Sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau / Komisija, C‑404/04 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:6, 30 punktas ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Fortischem / Komisija, T‑121/15, EU:T:2019:684, 41 punktas).

170    Šiuo atveju, kalbant apie fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo, kaip neatsiejamos veiklos, motyvavimą, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 189 konstatuojamojoje dalyje Komisija visų pirma priminė jurisprudenciją, pagal kurią oro uosto eksploatavimas buvo laikomas ekonomine veikla, ir kad tas pats buvo taikoma komercinio oro uosto kilimo ir nusileidimo tako statybai. Nors Komisija pažymi, kad ši jurisprudencija susijusi konkrečiai su oro uostais, ji nurodė, kad Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo išplėtoti principai taikomi ir kitos infrastruktūros statybai. Šiuo aspektu ginčijamo sprendimo 189 konstatuojamosios dalies 89 išnašoje daroma nuoroda į Pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 202 punktą, kuriame pažymėta, kad šie Sąjungos teismų nustatyti principai taikomi ir kitos infrastruktūros, neatskiriamai susijusios su ekonomine veikla, statybai. Be to, ginčijamo sprendimo 189 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat remiasi naujausia Bendrojo Teismo jurisprudencija, susijusia su uostų infrastruktūra, 90 išnašoje paminėdama 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija (T‑696/17, EU:T:2019:652).

171    Toliau ginčijamo sprendimo 192 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad Femern pajamos, gaunamos eksploatuojant kelius ir geležinkelius, skirtos, be kita ko, visoms fiksuotos jungties planavimo, statybos ir eksploatavimo išlaidoms finansuoti.

172    Galiausiai ginčijamo sprendimo 198 konstatuojamojoje dalyje padariusi išvadą, kad fiksuotos jungties eksploatavimas yra ekonominė veikla, Komisija nusprendė, kad Femern eksploatuojamos infrastruktūros statyba taip pat yra ekonominė veikla, remiantis 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija (C‑288/11 P, EU:C:2012:821) ir 2011 m. kovo 24 d. Sprendimu Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija (T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117).

173    Konstatuotina, kad Komisija rėmėsi Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimais dėl oro uostų infrastruktūros, neseniai nagrinėtomis Bendrojo Teismo bylomis dėl uostų infrastruktūros ir Pranešimu dėl valstybės pagalbos sąvokos. Todėl reikia manyti, kad Komisija ketino taikyti principą, pagal kurį infrastruktūros, kuri yra ekonominės veiklos objektas, atveju statybos veikla taip pat yra ekonominio pobūdžio, kai abi veiklos rūšys yra neatsiejamai susijusios. Nagrinėjamu atveju Komisija konstatavo, kad šias dvi veiklos rūšis sieja ekonominis ryšys, nes veiklos pajamos iš eksploatavimo naudojamos, be kita ko, paskolai, paimtai fiksuotos jungties planavimui ir statybai, grąžinti.

174    Vadinasi, Komisija pakankamai teisiškai motyvavo fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumą.

175    Kalbant apie argumentą, kad Komisija iš esmės nepakankamai motyvavo išvadą, jog Femern vykdoma reklamos, rinkodaros ar informavimo veikla yra ekonominė, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 201 konstatuojamojoje dalyje Komisija iš esmės nurodė, kad ši veikla prisidėjo prie fiksuotos jungties planavimo, statybos ir eksploatavimo ir kad net jeigu ši reklamos, rinkodaros ar informavimo veikla turėtų būti laikoma informavimo veikla, ja vis tiek prisidedama prie Femern ekonominės veiklos. Šiuo aspektu Komisija pažymėjo, kad neretai įmonės privalo informuoti visuomenę apie savo veiklą. Be to, ji priėjo prie išvados, kad pareiga informuoti iš principo nereiškia viešosios valdžios prerogatyvų vykdymo. Taigi iš ginčijamo sprendimo 201 konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, kad Komisija laikėsi nuomonės, jog reklamos, rinkodaros ar informavimo veikla yra ekonominė, nes ji susijusi su pagrindine Femern veikla, t. y. fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimu. Todėl konstatuotina, kad Komisija pakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą, kiek tai susiję su reklamos, rinkodaros ar informavimo veiklos ekonominiu pobūdžiu.

b)      Dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo, kiek tai susiję su fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumu

176    Danijos Karalystė tvirtina, kad Komisija padarė vertinimo klaidą, kai konstatavo, kad statybos veiklos negalima atskirti nuo fiksuotos jungties eksploatavimo veiklos.

177    Šiuo aspektu, pirma, Danijos Karalystė, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, tvirtina, kad Komisija klaidingai mano, jog iš 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija (C‑288/11 P, EU:C:2012:821) ir 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija (T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117) matyti, kad statybos veikla, t. y. aukštesnės grandies veikla, būtinai yra ekonominė, nes eksploatavimo veikla, t. y. žemesnės grandies veikla, yra ekonominė. Tik tam tikromis aplinkybėmis būsimas komercinis infrastruktūros eksploatavimas galėtų lemti tai, kad jos statyba taip pat yra ekonominė veikla, pavyzdžiui, kai oro uosto kilimo ir nusileidimo takas yra šio oro uosto vykdomos ekonominės veiklos dalis. Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teigimu, šis atvejis skiriasi nuo ankstesnių bylų, nes jis susijęs su pradine infrastruktūros, kuri bus eksploatuojama ateityje, statyba.

178    Antra, Danijos Karalystė tvirtina, kad reikia atsižvelgti į aplinkybę, jog Femern nevykdys ekonominės veiklos kol nebus pradėta eksploatuoti fiksuota jungtis, todėl statybos etapu šis subjektas nevykdo veiklos jokioje rinkoje, konkuruodamas su kitais ūkio subjektais. Šiuo aspektu Danijos Karalystė nurodo, kad tik tuo atveju, jei Femern galėtų greitai patekti į atitinkamą rinką, ji galėtų būti laikoma konkuruojančia su šioje rinkoje jau veikiančiomis įmonėmis.

179    Trečia, Danijos Karalystė iš esmės teigia, kad Femern neveikia liberalizuotoje rinkoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad šis subjektas vykdo ekonominę veiklą.

180    Ketvirta, anot Danijos Karalystės, iš 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija (T‑747/17, EU:T:2019:271) 84 punkto matyti, kad ekonominio ryšio tarp dviejų veiklos rūšių nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog šios veiklos rūšys yra neatsiejamos, todėl fiksuotos jungties planavimo ir statybos finansavimas renkant rinkliavas už šios jungties eksploatavimą nebūtinai reiškia, kad šios veiklos rūšys yra neatsiejamos.

181    Penkta, Danijos Karalystė mano, kad Komisijos išvadoje dėl statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumo neatsižvelgiama į tai, kad nuo dabar iki fiksuotosios jungties eksploatavimo pradžios aplinkybės gali pasikeisti, ypač į tai, kad Danijos valdžios institucijos gali nuspręsti pakeisti fiksuotosios jungties eksploatavimo sąlygas.

182    Šešta, Danijos Karalystė teigia, kad kvalifikavimas kaip įmonės turi būti aiškinamas siaurai, nes Femern pripažinimas įmone prieš pradedant eksploatuoti fiksuotą jungtį turi neigiamų pasekmių, nes šis subjektas turėtų mokėti palūkanas už neteisėtumo laikotarpį. Be to, anot Danijos Karalystės, siauras sąvokos „įmonė“ aiškinimas geriau derėtų su susijusiomis sritimis, be kita ko, su nacionalinės teisės normomis dėl komercinės veiklos.

183    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

184    Iš pradžių reikia konstatuoti, kad Danijos Karalystė nepateikė jokio pagrįsto argumento, kuriuo būtų ginčijamas reklamos, rinkodaros ar informavimo veiklos kvalifikavimo kaip ekonominio pobūdžio veiklos pagrįstumas.

185    Kalbant apie argumentą, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimas yra neatsiejama veikla, reikia priminti, kad jurisprudencijoje pripažinta, jog transporto infrastruktūros komercinis eksploatavimas ir statyba siekiant tokio komercinio eksploatavimo gali būti laikomi ekonomine veikla (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija, T‑747/17, EU:T:2019:271, 65 punktą ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T‑696/17, EU:T:2019:652, 47 punktą). Ši jurisprudencija suformuota 2011 m. kovo 24 d. Sprendime Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija (T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117), kuriuo Komisija remiasi ginčijamo sprendimo 198 konstatuojamojoje dalyje ir kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad ji galėjo pagrįstai daryti išvadą, jog oro uosto eksploatavimas ir oro uosto naujo kilimo ir nusileidimo tako statyba yra neatsiejama veikla, nes oro uosto mokesčiai yra pagrindinis šio naujo tako finansavimo šaltinis, o šio tako eksploatavimas susijęs su oro uosto ekonomine veikla (2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija, T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117, 94 punktas). Be to, tame sprendime Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad oro uosto naujo kilimo ir nusileidimo tako statybos veiklos nereikia atsieti nuo vėlesnio jo naudojimo, motyvuodamas tuo, kad, atsižvelgiant į šio tako statybos pobūdį ir objektą, pati statyba nėra susijusi su viešosios valdžios prerogatyvomis (2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija, T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117, 99 punktas). Toje byloje Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, jog Komisija teisingai tvirtino, kad oro uosto naujo kilimo ir nusileidimo tako statyba yra ekonominė veikla, todėl ginčijamas kapitalo įnašas, išskyrus su viešosiomis užduotimis susijusias išlaidas, kurias reikia atskaityti iš jo sumos, yra valstybės pagalba (2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija, C‑288/11 P, EU:C:2012:821, 43 punktas).

186    Taigi, kai infrastruktūra yra eksploatuojama ekonominiais tikslais, o naudojimo mokesčiai yra pagrindinis jos statybos finansavimo šaltinis, reikia daryti išvadą, kad šios infrastruktūros statybos ir eksploatavimo veikla yra ekonominė, išskyrus galimas užduotis, susijusias su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, jei valstybė narė tuo aiškiai remiasi per administracinę procedūrą.

187    Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktus argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į tai, kas išdėstyta.

188    Pirma, priešingai, nei iš esmės teigia Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, principų ir kriterijų, susijusių su transporto infrastruktūros statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumu, nustatytų 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendime Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija (C‑288/11 P, EU:C:2012:821) ir 2011 m. kovo 24 d. Sprendime Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija (T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117) bei primintų šio sprendimo 185 punkte, taikymo negalima apriboti vien esamos infrastruktūros plėtros atveju.

189    Tiesa, byloje, kurioje priimtas 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija (C‑288/11 P, EU:C:2012:821) ir 2011 m. kovo 24 d. Sprendimas Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija (T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117), buvo nagrinėjamas ankstesnio oro uosto kilimo ir nusileidimo tako išplėtimas.

190    Vis dėlto, kai, kaip šioje byloje, egzistuoja transporto paslaugų rinka, kurioje jau veikia pelno siekiantys ūkio subjektai, naujos transporto infrastruktūros, kuri turi būti ekonomiškai eksploatuojama, statyba gali sutrikdyti konkurenciją šioje rinkoje lygiai taip pat, kaip ir esamos infrastruktūros išplėtimas. Todėl reikia konstatuoti, kad, vertinant infrastruktūros statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumą, naujos infrastruktūros, kuri ateityje turi būti ekonomiškai eksploatuojama, statybos atvejis yra panašus į esamos transporto infrastruktūros, kuri yra ekonomiškai eksploatuojama, išplėtimo atvejį.

191    Vadinasi, reikia atmesti argumentą, kad 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendime Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija (C‑288/11 P, EU:C:2012:821) ir 2011 m. kovo 24 d. Sprendime Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt / Komisija (T‑443/08 ir T‑455/08, EU:T:2011:117) įtvirtinti principai ir kriterijai, susiję su transporto infrastruktūros statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumu, iš esmės negali būti taikomi šioje byloje.

192    Antra, kalbant apie argumentą, kad iš esmės Femern nevykdė veiklos jokioje rinkoje statybos etapu, reikia pažymėti, kad šalys neginčija, jog šis subjektas yra atsakingas ir už fiksuotos jungties statybą, ir už jos eksploatavimą.

193    Šiuo aspektu, kaip matyti iš pirmojo pagrindo antros ir trečios dalių nagrinėjimo, kadangi Femern vykdomą fiksuotos jungties eksploatavimą sudarys paslaugų teikimas rinkoje, kurioje gaudamas atlygį veikia pelno siekiantis ūkio subjektas, Komisija nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad fiksuotos jungties eksploatavimas yra ekonominė veikla.

194    Be to, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 192 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, o Danijos Karalystė to neginčijo, kad pajamos iš infrastruktūros eksploatavimo, be kita ko, bus naudojamos fiksuotos jungties planavimui ir statybai paimtoms paskoloms grąžinti. Taip elgdamasi, priešingai, nei iš esmės teigia Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Komisija ne preziumavo, o atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes nustatė, kad fiksuotos jungties statyba negali būti atsieta nuo būsimo jos ekonominio eksploatavimo. Be to, kaip pripažįsta Danijos Karalystė, ekonominio fiksuotos jungties eksploatavimo tikslas taip pat yra finansuoti jos statybą siekiant užtikrinti viso projekto finansinę pusiausvyrą. Šiuo aspektu per posėdį Bendrasis Teismas uždavė Komisijai klausimą dėl, viena vertus, ginčijamo sprendimo 192 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados, kad iš esmės Femern pajamos, gautos iš kelių ir geležinkelių veiklos, yra skirtos, be kita ko, visoms fiksuotos jungties planavimo, statybos ir eksploatavimo išlaidoms finansuoti, ir, kita vertus, to sprendimo 323 konstatuojamojoje dalyje esančio teiginio, kad jeigu būtų galima nustatyti tokio dydžio kainas, kurios kompensuotų visas statybos ir eksploatavimo išlaidas, nebūtų finansavimo trūkumo ir nereikėtų jokios valstybės pagalbos, santykio. Komisija atsakė, kad, priešingai nei ginčijamo sprendimo 323 konstatuojamoji dalis, 192 konstatuojamoji dalis susijusi su planavimo ir statybos išlaidomis, atskaitomomis iš pagalbos sumos, todėl šios dvi konstatuojamosios dalys viena kitai neprieštarauja.

195    Taigi, kadangi ekonominio fiksuotos jungties eksploatavimo tikslas yra grąžinti jos statybai paimtą paskolą ir kadangi tas pats subjektas yra atsakingas už fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veiklą, siekiant išsaugoti valstybės pagalbos taisyklių veiksmingumą negalima sutikti su tuo, kad fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla būtų atsieta motyvuojant tuo, kad fiksuotos jungties eksploatavimas bus pradėtas tik tada, kai ji bus baigta statyti.

196    Priešingu atveju, kadangi Femern yra atsakinga ir už fiksuotos jungties statybą, ir už jos eksploatavimą, jeigu, kaip teigia Danijos Karalystė, būtų laikoma, kad statybos veiklą galima atsieti nuo eksploatavimo, taigi kad ji neekonominė, lengvatinis finansavimas, gautas fiksuotos jungties statybai, negalėtų būti laikomas valstybės pagalba. Vadinasi, šios bylos aplinkybėmis fiksuotos jungties eksploatavimo etapu Femern turėtų galimybę eksploatuoti subsidijuojamą infrastruktūrą, o tai jai suteiktų ekonominį pranašumą, kurio ji nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1996 m. liepos 11 d. Sprendimo SFEI ir kt., C‑39/94, EU:C:1996:285, 62 punktą ir 2018 m. kovo 15 d. Sprendimo Naviera Armas / Komisija, T‑108/16, EU:T:2018:145, 119 ir 120 punktus). Kaip matyti iš Pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 223 punkto, laikoma, kad infrastruktūros eksploatuotojas įgijo ekonominį pranašumą, kai už teisę eksploatuoti infrastruktūrą sumokėta suma yra mažesnė nei suma, kurią jis būtų turėjęs sumokėti už panašios infrastruktūros eksploatavimą įprastomis rinkos sąlygomis.

197    Vadinasi, Komisija galėjo pagrįstai daryti išvadą, jog fiksuotos jungties statyba yra neatsiejama nuo jos būsimo ekonominio eksploatavimo. Todėl ji teisingai manė, kad Femern yra įmonė tiek dėl fiksuotos jungties eksploatavimo, tiek dėl jos statybos veiklos.

198    Todėl Danijos Karalystės argumentas, kad Femern negali būti laikoma konkuruojančia su įmonėmis, veikiančiomis Fėmarno sąsiaurio kirtimo transporto paslaugų rinkoje fiksuotos jungties statybos etapu arba dėl to, kad ji neketina greitai patekti į tą rinką, turi būti atmestas.

199    Trečia, tiesa, kad, kaip teigia Danijos Karalystė, pati fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla nėra liberalizuota, nes pagal Statybos įstatymą šios veiklos vykdymas patikėtas tik Femern.

200    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad fiksuotos jungties eksploatavimo veikla reikš paslaugų teikimą siekiant užtikrinti Fėmarno sąsiaurio kirtimą, o tai yra liberalizuota rinka, kurioje jau veikia privatus ūkio subjektas, ir Danijos Karalystė to neginčija. Beje, kaip matyti iš šio sprendimo 133 punkto, Komisija taip pat nustatė platesnę rinką, t. y. transporto paslaugų teikimo maršrutais, kurie yra alternatyva Fėmarno sąsiaurio kirtimui ir kuriuose taip pat veikia keltų operatoriai, rinką.

201    Tokiomis aplinkybėmis, priešingai, nei iš esmės teigia Danijos Karalystė, tai, kad fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla nėra liberalizuota, nereiškia, kad ši veikla negali būti kvalifikuojama kaip ekonominė veikla. Priešingu atveju tam, kad būtų išvengta SESV taisyklių, susijusių su konkurencija liberalizuotoje ir konkurencijai atviroje rinkoje, taikymo, valstybei narei užtektų suteikti išimtines teises subjektui, kuriam pavesta teikti paslaugas toje rinkoje.

202    Vadinasi, argumentas, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad Femern veikla nėra liberalizuota, turi būti atmestas.

203    Ketvirta, kalbant apie Danijos Karalystės argumentą, grindžiamą 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija (T‑747/17, EU:T:2019:271) 84 punktu, kuriame nurodyta, kad statyba ir eksploatavimas yra atsiejamos veiklos rūšys, reikia pažymėti, kad šiame punkte buvo nagrinėjamas kitoks klausimas, susijęs su ekonominės veiklos ir veiklos, susijusios su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, atsiejamumu. Konkrečiai kalbant, toje byloje Bendrasis Teismas, atmesdamas argumentą, kad Komisija nenustatė pagrindinės ir papildomos uostų veiklos, minėto sprendimo 83 punkte konstatavo, kad reikia skirti uostų ekonominę veiklą ir ekonominę veiklą, susijusią su viešosios valdžios prerogatyvų įgyvendinimu, ir pažymėjo, kad nėra jokios ribos, kurios nepasiekus visą ekonominę veiklą reikėtų laikyti neekonomine veikla, jeigu ekonominė veikla sudarytų nedidelę dalį. Toliau to sprendimo 84 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad uostų ekonominė veikla yra neatsiejama nuo veiklos, susijusios su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, visa veikla galėtų būti laikoma neekonomine, patikslindamas, jog aplinkybės, kad iš ekonominės veiklos yra finansuojama veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, nepakanka nustatyti neatsiejamą ryšį tarp šių veiklos rūšių.

204    Kaip matyti iš šio sprendimo 74–106 punktuose atlikto nagrinėjimo, šios bylos aplinkybėmis Komisija galėjo daryti pagrįstą išvadą, kad pati Femern veikla nepriskirtina valdžios institucijų funkcijoms ir kad šiam subjektui nebuvo suteiktos konkrečios viešosios valdžios prerogatyvos. Bet kuriuo atveju, kaip konstatuota šio sprendimo 89 punkte, Danijos Karalystė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Femern vykdomos kelių institucijos ir geležinkelių infrastruktūros valdytojos funkcijos ar fiksuotos jungties saugos planų rengimas, kuriuos, kaip ji teigia, apima viešosios valdžios prerogatyvų vykdymas, yra neatsiejami nuo fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo. Taigi šios bylos aplinkybėmis 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija (T‑747/17, EU:T:2019:271) 84 punktas neturi reikšmės nustatant, kad fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimas yra atsiejamos veiklos rūšys.

205    Penkta, kalbant apie argumentą, kad Danijos Karalystė iki fiksuotos jungties eksploatavimo pradžios iš esmės gali padaryti jos eksploatavimo sąlygų pakeitimų, dėl kurių ta veikla nebebūtų ekonominė, pavyzdžiui, visiems naudotojams suteikdama galimybę nemokamai naudotis infrastruktūra, pakanka priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 161 punkte, pagal suformuotą jurisprudenciją sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija galėjo turėti jį priimdama. Todėl Danijos Karalystės nurodyti hipotetiniai scenarijai neturi reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą.

206    Šešta, argumentui, kad sąvoka „įmonė“ turi būti aiškinama siaurai, nes išvada, kad Femern veikla yra ekonominė, jai būtų žalinga, nes ji turėtų mokėti palūkanas už neteisėtumo laikotarpį, kaip tai suprantama pagal 2008 m. vasario 12 d. Sprendimo CELF ir ministre de la Culture et de la Communication (C‑199/06, EU:C:2008:79) 52 punktą, negalima pritarti. Pagal suformuotą jurisprudenciją sąvoka „valstybės pagalba“, kaip ji apibrėžta SESV, yra teisinio pobūdžio ir turi būti aiškinama remiantis objektyviais kriterijais (2000 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija / Ladbroke Racing ir Komisija, C‑83/98 P, EU:C:2000:248, 25 punktas ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Fortischem / Komisija, T‑121/15, EU:T:2019:684, 62 punktas). Todėl sąvoka „ekonominė veikla“ negali būti aiškinama siaurai, motyvuojant tuo, kad įmonė privalėtų mokėti palūkanas už neteisėtumo laikotarpį dėl to, kad valstybė narė nesilaikė SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos neįgyvendinti priemonės, kuri gali būti laikoma pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, tol, kol Komisija nepriėmė galutinio sprendimo dėl šios priemonės.

207    Be to, taip pat reikia atmesti argumentą, kad sąvoka „įmonė“ turi būti aiškinama siaurai, kaip numatyta Danijos teisės aktuose dėl komercinės veiklos. Reikia priminti, kad nacionalinis kvalifikavimas negali būti lemiamas vertinant veiklos ekonominį pobūdį pagal Sąjungos teisės nuostatą (pagal analogiją žr. 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Aéroports de Paris / Komisija, T‑128/98, EU:T:2000:290, 128 punktą ir 2003 m. balandžio 3 d. Sprendimo BaByliss / Komisija, T‑114/02, EU:T:2003:100, 114 punktą).

208    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad turi būti atmestas visas antrasis pagrindas.

5.      Dėl pirmojo pagrindo ketvirtos dalies, grindžiamos tariamai klaidinga išvada, kad „Femern“ suteiktas finansavimas iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

209    Danijos Karalystė mano, kad aplinkybės, jog fiksuota jungtis sutrikdys judėjimo maršrutus, sutrumpindama kelionės laiką ir atstumus visuose Danijos, Skandinavijos ir Šiaurės Vokietijos kelių ir geležinkelių tinkluose, nepakanka, kad būtų galima teigti, jog Femern suteiktas finansavimas iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

210    Anot Danijos Karalystės, Komisija turėjo atlikti konkretų vertinimą, kad išsiaiškintų, ar tarp viešosios transporto infrastruktūros ir alternatyvių maršrutų egzistuoja realus konkurencinis ryšys. Konkrečiai kalbant, Danijos Karalystė kaltina Komisiją, kad ji neatsižvelgė į tai, jog Femern nekonkuruoja su keltų operatoriais.

211    Be to, Danijos Karalystės teigimu, vertinant, ar Femern suteiktas finansavimas iškraipo konkurenciją, nėra svarbu atsižvelgti į tai, kad fiksuota jungtis perims dalį kitos viešosios jungties, t. y. „Grand Belt“ tilto, kuris priklauso tai pačiai teisinei struktūrai kaip ir Femern, eismo.

212    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

213    Reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją, kiek tai susiję su konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai sąlygomis, siekiant nacionalinę priemonę kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, nereikia įrodyti, kad atitinkama pagalba darė realų poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iš tikrųjų iškraipė konkurenciją, o reikia tik išsiaiškinti, ar ši pagalba gali daryti poveikį šiai prekybai ir iškraipyti konkurenciją (2015 m. sausio 14 d. Sprendimo Eventech, C‑518/13, EU:C:2015:9, 65 punktas ir 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija, T‑747/17, EU:T:2019:271, 91 punktas).

214    Kalbant apie sąlygą, susijusią su konkurencijos iškraipymu, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia priminti, kad pagalba, kuria siekiama atleisti įmonę nuo išlaidų, kurių ji paprastai patirtų tvarkydama einamuosius reikalus ar vykdydama įprastą veiklą, iš esmės iškraipo konkurencijos sąlygas (2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Komisija / Italija ir Wam, C‑494/06 P, EU:C:2009:272, 54 punktas ir 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija, T‑747/17, EU:T:2019:271, 96 punktas).

215    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 234 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, jog Femern yra Fėmarno sąsiaurio kirtimo transporto paslaugų rinkoje veikianti įmonė, todėl jos turimas atrankusis pranašumas gali sustiprinti jos padėtį, palyginti su kitomis šioje rinkoje veikiančiomis įmonėmis, visų pirma keltų ir uostų operatoriais.

216    Taigi lengvatinėmis sąlygomis Femern suteiktas finansavimas sumažina fiksuotos jungties statybos finansavimo išlaidas ir leidžia be atlygio eksploatuoti subsidijuojamą infrastruktūrą. Tuo remiantis darytina išvada, kad šis subjektas taip pat atleidžiamas nuo išlaidų, kurių jis paprastai patirtų tvarkydamas einamuosius reikalus ar vykdydamas įprastą veiklą. Todėl Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad nagrinėjamas Femern suteiktas finansavimas gali iškraipyti konkurenciją.

217    Kalbant apie poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, reikia pažymėti, kad šiai prekybai daromas neigiamas poveikis negali būti vien hipotetinis ar preziumuojamas. Reikia nustatyti priežastį, dėl kurios atitinkama priemonė dėl numatomo poveikio gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą (2017 m. gegužės 18 d. Sprendimo Fondul Proprietatea, C‑150/16, EU:C:2017:388, 30 punktas ir 2019 m. gegužės 15 d. Sprendimo Achema ir kt., C‑706/17, EU:C:2019:407, 90 punktas). Konkrečiai kalbant, kai valstybės narės suteikta pagalba sustiprina tam tikrų įmonių padėtį, palyginti su kitomis valstybių narių tarpusavio prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis, darytina išvada, kad pagalba turėjo įtakos šiai prekybai (2015 m. sausio 14 d. Sprendimo Eventech, C‑518/13, EU:C:2015:9, 66 punktas ir 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo UPF / Komisija, T‑747/17, EU:T:2019:271, 92 punktas).

218    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Komisija konstatavo, jog Femern suteiktas atrankusis pranašumas sustiprina jos padėtį transporto paslaugų, tiekiamų kertant Fėmarno sąsiaurį tarp Redbio ir Putgardeno, rinkoje, palyginti su įmonėmis, kurios jau veikia šios rinkos jungtyje tarp Danijos ir Vokietijos, o būtent keltų operatoriais, siūlančiais šioje rinkoje transporto paslaugas. Todėl ji galėjo pagrįstai manyti, kad Femern suteiktas finansavimas daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, juo labiau, kad šios sąlygos įvykdymas negali priklausyti nuo vietinio ar regioninio teikiamų transporto paslaugų pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2015 m. sausio 14 d. Sprendimo Eventech, C‑518/13, EU:C:2015:9, 69 punktą ir 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Azienda Napoletana Mobilità, C‑659/17, EU:C:2019:633, 31 punktą).

219    Vadinasi, priešingai, nei teigia Danijos Karalystė, Komisija, nepadarydama vertinimo klaidos, galėjo laikytis nuomonės, kad Femern suteiktas finansavimas iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

220    Argumentas, kad Femern iš esmės nekonkuruoja su keltų operatoriais, jau buvo atmestas nagrinėjant pirmojo pagrindo trečią dalį (žr. šio sprendimo 129–132 punktus).

221    Galiausiai Danijos Karalystė teigia, kad Komisija padarė vertinimo klaidą, kai manė, kad fiksuota jungtis konkuruoja su kita infrastruktūra, leidžiančia kirsti vakarinę Baltijos jūros dalį, motyvuodama tuo, kad ją valdo valstybės įmonės. Tiek, kiek šis argumentas yra savarankiškas, jis turi būti atmestas kaip nereikšmingas. Komisijai pakako konstatuoti, kad šioje byloje nagrinėjamoje Fėmarno sąsiaurio kirtimo transporto paslaugų rinkoje Femern lengvatinėmis sąlygomis suteiktas finansavimas galėjo iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, ir ji tai padarė ginčijamo sprendimo 234 konstatuojamojoje dalyje, kurioje konstatuota, kad šis finansavimas suteikė Femern atrankųjį pranašumą, sustiprinantį jos padėtį, palyginti su nagrinėjamoje rinkoje, t. y. Fėmarno sąsiaurio kirtimo transporto paslaugų rinkoje, veikiančiomis įmonėmis.

222    Todėl reikia atmesti visą pirmojo pagrindo ketvirtą dalį.

223    Atsižvelgiant į visa tai, kad išdėstyta, ieškinį reikia atmesti.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

224    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Danijos Karalystė pralaimėjo bylą, ji turi padengti Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

225    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Danijos Karalystė padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Spielmann Öberg Mastroianni

Brkan       Gâlea

Paskelbtas 2024 m. vasario 28 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Turinys

I. Ginčo aplinkybės

A. Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projektas

B. Iki ginčo susiklostę įvykiai

C. Administracinė procedūra

D. Ginčijamas sprendimas

E. Šalių reikalavimai

II. Dėl teisės

A. Dėl priimtinumo

B. Dėl esmės

1. Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos „Femern“ veiklos nesusiejimu su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu

a) Dėl pirmo prieštaravimo, siejamo su tariamai pernelyg siauru sąvokos „veikla, priskirtina valdžios institucijų funkcijoms arba susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu“ aiškinimu

b) Dėl trečio prieštaravimo, grindžiamo neatsižvelgimu į turimą informaciją, leidžiančią tam tikrą „Femern“ veiklą susieti su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu

1) Dėl pirmos prieštaravimo dalies, susijusios su tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog pati fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veikla nepriskirtina valdžios institucijų funkcijoms

2) Dėl antros prieštaravimo dalies, susijusios su tuo, kad Komisija klaidingai konstatavo, jog Femern nebuvo suteiktos jokios konkrečios viešosios valdžios prerogatyvos

c) Dėl antro prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Komisija nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog egzistuoja paslaugos, kuriomis galima pakeisti fiksuotą jungtį

2. Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos tariamai klaidinga išvada, kad bendrovė „Femern“ teikia transporto paslaugas rinkoje, konkuruodama su kitais ūkio subjektais

3. Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos tariamai klaidinga išvada, kad „Femern“ yra ūkio subjektas, kuris vadovaujasi komercine logika

4. Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Komisija klaidingai konstatavo, jog fiksuotos jungties statyba ir eksploatavimas yra neatsiejama veikla

a) Dėl ginčijamo sprendimo motyvų, kiek tai susiję su fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumu

b) Dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo, kiek tai susiję su fiksuotos jungties statybos ir eksploatavimo veiklos neatsiejamumu

5. Dėl pirmojo pagrindo ketvirtos dalies, grindžiamos tariamai klaidinga išvada, kad „Femern“ suteiktas finansavimas iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: danų.