BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS
2013 m. gegužės 28 d.
Byla T‑130/13 P
Stephanie Honnefelder
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Neįtraukimas į rezervo sąrašą – Terminas apeliaciniam skundui pareikšti – Vėlavimas – Aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure atvejo nebuvimas – Akivaizdžiai nepriimtinas apeliacinis skundas“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Honnefelder prieš Komisiją (F‑42/11) panaikinimo.
Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. S. Honnefelder padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Apeliacinis skundas – Terminai – Viešosios tvarkos išlyga – Sąjungos teismo nagrinėjimas „ex officio“
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 101 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 102 straipsnio 2 dalis ir 144 straipsnis)
2. Apeliacinis skundas – Terminai – Telefaksu pateiktas ieškinys – Terminas pasirašytam originalui pateikti – Eigos pradžia – Faksimilinės kopijos gavimo, o ne termino ieškiniui pareikšti pasibaigimo diena
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 6 dalis, 101 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 102 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnio 1 dalis ir 144 straipsnis)
3. Teismo procesas – Terminas ieškiniui pareikšti – Teisės praradimas praleidus terminą – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis – Sąvoka – Ribos
(Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)
1. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 9 ir 10 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1997 m. sausio 23 d. Sprendimo Coen, C‑246/95, Rink. p. I‑403, 21 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Mutual Aid Administration Services prieš Komisiją, T‑121/96 ir T‑151/96, Rink. p. II‑1355, 38 ir 39 punktai; 2009 m. spalio 12 d. Nutarties Aayhan ir kt. prieš Parlamentą, T‑283/09 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑113 ir II‑B‑1‑695, 14 punktas.
2. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 6 dalį, taikomą apeliaciniams skundams dėl Tarnautojų teismo sprendimų pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, siekiant nepažeisti procedūros terminų, į dieną, kurią pasirašyto procesinio dokumento originalo kopija gaunama Bendrojo Teismo kanceliarijoje telefaksu, neatsižvelgiama, nebent ne vėliau kaip per dešimt dienų po pateikimo telefaksu kanceliarija gauna pasirašytą procesinio dokumento originalą.
Argumentas, kad Procedūros reglamento 43 straipsnio 6 dalyje nurodytas dešimties dienų terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus dviejų mėnesių ir dešimties dienų terminui, nustatytam Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirmoje pastraipoje, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 101 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, kurie taikomi apeliaciniams skundams dėl Tarnautojų teismo sprendimų pagal šio reglamento 144 straipsnį ir 102 straipsnio 2 dalį, negali būti priimamas, kad ir kokia būtų faksimilinės kopijos gavimo diena. Be kita ko, jei faksimilinė kopija yra gauta likus daugiau kaip dešimčiai dienų iki pasibaigiant nustatytam terminui ieškiniui pareikšti Bendrajame Teisme, pagal Procedūros reglamento 43 straipsnio 6 dalies nuostatas šis terminas nepratęsiamas.
(žr. 13 ir 17 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. sausio 18 d. Nutarties Zuazaga Meabe prieš VRDT, C‑325/03 P, Rink. p. I‑403, 18 punktas.
3. Aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure sąvoka, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnį, reiškia, kad susiduriama su neįprastais sunkumais, nepriklausančiais nuo ieškovo valios ir neišvengiamai atsirandančiais, nepaisant to, kad skubiai buvo imtasi visų reikalingų priemonių. Abi šios sąvokos apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo suinteresuotojo asmens, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių. Visų pirma suinteresuotasis asmuo turi rūpestingai stebėti proceso eigą, ypač būti apdairus, kad būtų laikomasi nustatytų terminų. Taigi force majeure sąvoka netaikoma tokiai situacijai, kai apdairus ir nuovokus asmuo objektyviai galėtų išvengti ieškiniui pareikšti nustatyto termino pabaigos.
Taip yra tuomet, kai suinteresuotasis asmuo nusprendė išsiųsti pasirašytą apeliacinio skundo originalą ir tinkamai patvirtintus priedus bei kopijas Bendrojo Teismo kanceliarijai siunta per pašto operatorių, praėjus penkioms dienoms po apeliacinio skundo pateikimo telefaksu. Šiuo atveju šio operatoriaus įsipareigojimas siuntėjui pateikti siuntą per tam tikrą terminą neprilygsta aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure atvejui suinteresuotojo asmens atžvilgiu.
(žr. 19, 23 ir 26 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. liepos 12 d. Sprendimo Ferriera Valsabbia prieš Komisiją, 209/83, Rink. p. 3089, 22 punktas; 1994 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bayer prieš Komisiją, C‑195/91 P, Rink. p. I‑5619, 31 ir 32 punktai; minėto Sprendimo Zuazaga Meabe prieš VRDT 18 ir 25 punktai; 2007 m. lapkričio 8 d. Nutarties Belgija prieš Komisiją, C‑242/07 P, Rink. p. I‑9757, 17 punktas.