Language of document :

2022 m. birželio 21 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour constitutionnelle (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ligue des droits humains / Conseil des ministres

(Byla C-817/19)1

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Asmens duomenų apsauga – Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenys – Reglamentas (ES) 2016/679 – 2 straipsnio 2 dalies d punktas – Taikymo sritis – Direktyva (ES) 2016/681 – Tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių vykdomų skrydžių keleivių PNR duomenų naudojimas – Galimybė įtraukti Sąjungoje vykdomų skrydžių keleivių duomenis – Automatizuotas duomenų tvarkymas – Saugojimo laikotarpis – Kova su teroristiniais ir sunkiais nusikaltimais – Teisėtumas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7, 8 ir 21 straipsniai bei 52 straipsnio 1 dalis – Nacionalinės teisės aktai, kuriais PNR sistemos taikymas išplečiamas vežimui kitomis transporto priemonėmis Sąjungoje – Judėjimo Sąjungoje laisvė – Pagrindinių teisių chartija – 45 straipsnis)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour constitutionnelle

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ligue des droits humains

Atsakovė: Conseil des ministres

Rezoliucinė dalis

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 2 straipsnio 2 dalies d punktas ir 23 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad šis reglamentas taikomas nacionalinės teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę siekiama perkelti 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis, 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais nuostatas, numatytam asmens duomenų tvarkymui, kai, pirma, duomenis tvarko privatūs operatoriai, ir, antra, kai duomenis tvarko valdžios institucijos, kurioms taikoma Direktyva 2004/82 ir Direktyva 2010/65 arba tik viena iš jų. Vis dėlto minėtas reglamentas netaikomas tokiuose teisės aktuose numatytam duomenų tvarkymui, kuriam taikoma tik Direktyva 2016/681, ir kai tokį tvarkymą šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais atlieka informacijos apie keleivius skyriai arba kompetentingos institucijos.

Kadangi Direktyvos 2016/681 aiškinimas atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 21 straipsnius ir 52 straipsnio 1 dalį užtikrina šios direktyvos suderinamumą su minėtais Pagrindinių teisių chartijos straipsniais, išnagrinėjus antrąjį–ketvirtąjį ir šeštąjį prejudicinius klausimus, nenustatyta nieko, kas galėtų paveikti šios direktyvos galiojimą.

Direktyvos 2016/681 6 straipsnis, siejamas su Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais leidžiama tvarkyti pagal šią direktyvą surinktus keleivio duomenų įrašo duomenis (PNR duomenis) kitais tikslais nei tie, kurie aiškiai nurodyti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje.

Direktyvos 2016/681 12 straipsnio 3 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos institucija, įsteigta kaip informacijos apie keleivius skyrius, taip pat yra kompetentinga nacionalinė institucija, įgaliota patvirtinti PNR duomenų atskleidimą, praėjus šešių mėnesių laikotarpiui po šių duomenų perdavimo informacijos apie keleivius skyriui.

Direktyvos 2016/681 12 straipsnio 1 dalis, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta bendra penkerių metų PNR duomenų saugojimo trukmė, vienodai taikoma visiems oro transporto keleiviams, įskaitant tuos, dėl kurių nei šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas išankstinis vertinimas, nei galimi patikrinimai, atlikti per šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą šešių mėnesių laikotarpį, nei kokia nors kita aplinkybė neatskleidė objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti teroristinių nusikaltimų ar sunkių nusikaltimų, objektyviai (bent netiesiogiai) susijusių su šių keleivių kelione oro transportu, pavojų.

Direktyva 2004/82 turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma bet kuriems oro vežėjo reguliariems arba nereguliariems skrydžiams iš valstybės narės teritorijos, kurio suplanuota nusileidimo vieta yra vienos arba kelių kitų valstybių narių teritorijoje, be jokių nusileidimų trečiosios šalies teritorijoje (ES vidaus skrydžiams).

Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2016/681 2 straipsnis, siejamas su ESS 3 straipsnio 2 dalimi, SESV 67 straipsnio 2 dalimi ir Pagrindinių teisių chartijos 45 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami:

nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad, nesant tikros, esamos ar numatomos terorizmo grėsmės, kuri kyla atitinkamai valstybei narei, vežėjai ir kelionių operatoriai perduoda, o kompetentingos institucijos tvarko PNR duomenis, gautus iš visų ES vidaus skrydžių ir vežimo kitomis transporto priemonėmis Sąjungoje (iš arba į tą teisės aktą priėmusią valstybę narę arba vežant tranzitu per ją), kovos su teroristiniais nusikaltimais ir sunkiais nusikaltimais tikslu. Tokiu atveju pagal Direktyvą 2016/681 nustatyta sistema turi būti taikoma tik tam tikrų skrydžių ir (arba) vežimo tam tikromis transporto priemonėmis (susijusių su, be kita ko, tam tikrais maršrutais, kelionių schemomis, oro uostais, traukinių stotimis ar jūrų uostais, dėl kurių yra duomenų, galinčių pateisinti tokį taikymą) PNR duomenų perdavimui ir tvarkymui. Atitinkama valstybė narė turi atrinkti ES vidaus skrydžius ir (arba) kitomis transporto priemonėmis Sąjungoje vykdomą vežimą, dėl kurių tokia informacija egzistuoja, ir reguliariai peržiūrėti minėtą taikymą, atsižvelgiant į jų atranką pateisinusių sąlygų pokyčius, kad užtikrintų, jog šios sistemos taikymas šiems skrydžiams ir (arba) transportui visuomet neviršytų to, kas griežtai būtina, ir

nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta tokia minėtų duomenų perdavimo ir tvarkymo sistema, siekiant pagerinti sienų kontrolę ir kovoti su nelegalia imigracija.

Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nacionaliniam teismui draudžiama apriboti laiko atžvilgiu jo paties pagal nacionalinę teisę priimto sprendimo pripažinti negaliojančiu nacionalinės teisės aktą, kuriuo oro, geležinkelių ir sausumos vežėjai bei kelionių operatoriai įpareigojami perduoti PNR duomenis ir kuriame numatytas tokių duomenų tvarkymas ir saugojimas, nesuderinamas su Direktyvos 2016/681 nuostatomis, siejamomis su ESS 3 straipsnio 2 dalimi, SESV 67 straipsnio 2 dalimi, Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 45 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, poveikį. Pagal valstybių narių procesinės autonomijos principą taip gautų įrodymų priimtinumo klausimas sprendžiamas pagal nacionalinę teisę su sąlyga, kad laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų.

____________

1 OL C 36, 2020 2 3.