2011 m. balandžio 28 d. Rechtbank van koophandel te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos, prieš Otis NV ir kt.
(Byla C-199/11)
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Rechtbank van koophandel te Brussel
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos
Atsakovės: Otis NV
Kone Belgium NV
Schindler NV
ThyssenKrupp Liften Ascenseurs NV
General Technic-Otis Sàrl
Kone Luxembourg Sàrl
Schindler Sàrl
ThyssenKrupp Ascenseurs Luxembourg Sàrl
Prejudiciniai klausimai
1) a) Sutarties 282 straipsnyje (dabar - 335 straipsnis) nustatyta, kad Sąjungai atstovauja Komisija. SESV 335 straipsnyje ir Finansinio reglamento 103 ir 104 straipsniuose nustatyta, kad Sąjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję su jų atitinkama veikla, o dėl to šios institucijos - išimtinai arba ne - gali atstovauti teisme. Neabejotina, jog per didelės kainos mokėjimas vykdytojui dėl to, kad buvo sudarytas kartelis, laikomas "sukčiavimu". Belgijos teisėje galioja principas lex specialis generalibus derogat. Jei šis principas taikomas ir Europos teisėje, ar atitinkamos institucijos turi imtis iniciatyvos pareikšti ieškinį (išskyrus atvejus, kai Komisija pati buvo perkančioji organizacija)?
b) (Papildomas klausimas) Ar Komisija privalo turėti institucijų įgaliojimą atstovauti, kad galėtų ginti jų interesus teisme?
2) a) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam asmeniui užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir su ja susijęs principas, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje. Ar su šiuo principu suderinama aplinkybė, kad Komisija pirmajame etape buvo perkančioji organizacija ir už skundžiamus veiksmus, t. y. kartelio sudarymą, skyrė sankciją, nes jais pažeistas Sutarties 81 straipsnis (dabar - 101 straipsnis), pati atlikusi tyrimus, kad pasirengtų bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimui nacionaliniame teisme antrame etape ir priimtų sprendimą dėl ieškinio pareiškimo, kai tas pats Komisijos narys atsakingas už abu taip tarpusavyje susijusius dalykus, kad nacionalinis teismas, į kurį buvo kreiptasi, negali nukrypti nuo sprendimo skirti baudą?
b) (Papildomas klausimas) Jei į 2a klausimą reikėtų atsakyti teigiamai, t. y. egzistuoja nesuderinamumas, kaip pagal Europos teisę asmuo, kuriam padaryta žala (Komisija ir (arba) institucijos, ir (arba) Sąjunga) neteisėtais veiksmais (sudarant kartelį), gali apginti savo teisę į žalos atlyginimą, kuri yra pagrindinė teisė?
____________