EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. spalio 23 d.

Byla F‑80/11

Joaquim Paulo Gomes Moreira

prieš

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC)

„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Pirmalaikis terminuotos sutarties nutraukimas – Pasitikėjimo ryšio nutrūkimas – Drausminė nuobauda“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo J. P. Gomes Moreira prašo panaikinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos 2010 m. spalio 11 d. sprendimą dėl pirmalaikio jo sutarties nutraukimo 2010 m. gruodžio 11 d. apie tai įspėjus prieš du mėnesius, per kuriuos jis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, ir nurodyti sumokėti jam 300 000 eurų sumą patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas:      Panaikinti 2010 m. spalio 11 d. sprendimą tiek, kiek juo ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Pirmalaikis terminuotos sutarties nutraukimas – Administracijos diskrecija – Vienalaikis sutarties nutraukimas iš anksto įspėjus ir laikinas nušalinimas nuo pareigų – Pareiga pradėti drausminę procedūrą

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnis ir 49 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Lojalumo pareiga – Apimtis – Pažeidimo konstatavimas – Vertinimo kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11, 12, 12b ir 17a straipsniai)

3.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Pirmalaikis terminuotos sutarties nutraukimas – Administracijos diskrecija – Administracijos rūpestingumo pareiga – Atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo interesus – Teisminė kontrolė – Ribos

1.      Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba negali vienašališkai nutraukti laikinojo tarnautojo sutarties taikydama įspėjimo terminą pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnį ir kartu laikinai nušalindama atitinkamą tarnautoją nuo pareigų pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 49 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, jeigu prieš tai minėto tarnautojo atžvilgiu nebuvo pradėta drausminė procedūra dėl sunkaus nusižengimo.

(žr. 50 punktą)

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 11, 12, 12b ir 17a straipsniuose konkrečiai įtvirtinta pagrindinė pareigūno pareiga būti lojaliam Sąjungai ir savo vadovams ir su jais bendradarbiauti. Šios nuostatos grindžiamos Sąjungai patikėtais bendrojo intereso uždaviniais ir tinkamu jų įgyvendinimu, kuriuo galėtų pasitikėti piliečiai ir valstybės narės. Tokios pareigos iš principo skirtos išsaugoti pasitikėjimo ryšį, kuris turi egzistuoti tarp Sąjungos ir jos pareigūnų ar tarnautojų.

Pareigūnas negali žodžiu, raštu ar kitokio pobūdžio veiksmais pažeisti Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų pareigų Sąjungos, kuriai jis tarnauja, atžvilgiu, nes taip būtų nutrauktas jį su Sąjunga siejantis pasitikėjimo ryšys ir vėliau taptų sunku ar net neįmanoma įvykdyti Sąjungai patikėtus uždavinius, bendradarbiaujant su minėtu pareigūnu. Tokiu atveju Sąjungai būtų sutrukdyta įgyvendinti savo, o kartu ir tarnybos interesus.

Be konkrečių pareigų, kurios kyla įgyvendinant pareigūnui patikėtas specifines užduotis, šiose nuostatose įtvirtinta bendra pareigūno lojalumo pareiga. Pagarbą savo vykdomoms pareigoms pareigūnas turi užtikrinti ne tik konkrečiu vienos ar kitos specifinės užduoties vykdymo momentu, bet visomis aplinkybėmis.

Šios pareigos yra bendro ir objektyvaus pobūdžio. Jų pažeidimas konstatuojamas neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas pareigūnas padarė žalos Sąjungai, ar yra asmens arba valstybės narės, tvirtinančios, kad nukentėjo dėl pareigūno elgesio, skundas.

(žr. 61–66 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly prieš Komisiją, C‑274/99 P, 44, 46 ir 47 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. liepos 3 d. Sprendimo E prieš Komisiją, T‑24/98 ir T‑241/99, 76 punktas; 2002 m. liepos 9 d. Sprendimo Zavvos prieš Komisiją, T‑21/01, 37–40 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Andreasen prieš Komisiją, F‑40/05, 233 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2012 m. spalio 17 d. Sprendimo BG prieš Ombudsmeną, F‑54/11, 128 punktas.

3.      Kai laikinojo tarnautojo sutartis pirma laiko nutraukiama dėl to, kad dėl šio tarnautojo padarytų vieno ar kelių profesinių įsipareigojimų pažeidimų nutrūko kompetentingos institucijos ir tarnautojo pasitikėjimo ryšys ir jo neįmanoma atkurti, minėta institucija turi didelę diskreciją vertinti tarybos interesus. Dėl to Sąjungos teismo atliekama kontrolė turi apsiriboti tik patikrinimu, ar atitinkama institucija veikė neperžengdama protingų ribų ir akivaizdžiai neteisingai nesinaudojo savo diskrecija.

Kompetentinga institucija, spręsdama dėl tarnautojo situacijos, turi atsižvelgti į visus veiksnius, kurie galėtų turėti lemiamą įtaką jos sprendimui, ypač į atitinkamo tarnautojo interesą. Tai matyti iš administracijos rūpestingumo pareigos, atspindinčios abipusių teisių ir pareigų, kurios nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir pagal analogiją Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose, pusiausvyrą viešosios valdžios institucijos ir jos darbuotojų santykiuose.

(žr. 67–69 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Dejaiffe prieš VRDT, T‑223/99, 53 punktas.