Byla T‑402/07

Kaul GmbH

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas − Protesto procedūra − Žodinio Bendrijos prekių ženklo ARCOL paraiška − Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas CAPOL – VRDT atliekamas teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas vienos iš jos apeliacinių tarybų sprendimas, vykdymas – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybės supainioti nebuvimas – Teisė į gynybą – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 61 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 6 dalis, 73 straipsnio antrasis sakinys ir 74 straipsnio 2 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas apeliacinės tarybos sprendimas, vykdymas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas apeliacinės tarybos sprendimas, vykdymas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Protesto procedūra

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalis)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Bendrijos teismo kompetencija

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalis)

6.      Procesas – Teismo sprendimo aiškinimas

(Teisingumo Teismo statuto 43 straipsnis)

7.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

8.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Atitinkamų prekių ženklų panašumas

9.      Bendrijos prekių ženklas – Tarnybos sprendimai – Teisėtumas – Ankstesnė Tarnybos praktika

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 131 straipsnio 4 dalis)

1.      Siekdama atlikti iš Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 63 straipsnio 6 dalies kylančią pareigą imtis priemonių Bendrijos teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas vienos iš jos apeliacinių tarybų sprendimas, įvykdyti, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) turi užtikrinti, kad dėl apeliacijos būtų priimtas naujas apeliacinės tarybos sprendimas. Tuo tikslu ji gali perduoti bylą kitai apeliacinei tarybai.

(žr. 23 punktą)

2.      Nors pagal veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama visapusiškai vertinant galimybę supainioti, ir ypač prekių ženklų panašumo bei prekių ar paslaugų, kurioms jie skirti, panašumo tarpusavio priklausomybės principą mažas prekių ar paslaugų, kurioms skirti prekių ženklai, panašumo laipsnis gali būti kompensuojamas dideliu prekių ženklų panašumo laipsniu ir atvirkščiai, vis dėlto Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslais galimybė supainioti reiškia, kad tiek prašomas registruoti prekių ženklas turi būti tapatus arba panašus į ankstesnį prekių ženklą, tiek paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos turi būti tapačios arba panašios į tas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas. Šios sąlygos yra kumuliacinės.

Todėl nusprendusi, jog nebuvo jokio prašomo įregistruoti ir ankstesnio prekių ženklo panašumo, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) neprivalo atsižvelgti į ankstesnio prekių ženklo žinomumą, nes ji teisėtai gali nuspręsti, jog nėra jokios galimybės supainioti, kad ir koks sustiprėjęs būtų tariamas ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis.

(žr. 28, 44 punktus)

3.      Bendrijos teismui panaikinus Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos sprendimą atmesti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo registracijos, apeliacinė taryba, kuriai perduota byla, turi iš naujo nagrinėti apeliaciją. Jeigu naikinamajame sprendime nenuspręsta dėl prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo, apeliacinė taryba turi iš naujo išnagrinėti šį klausimą, kuriuo ji gali prieiti prie savo išvados, nesvarbu, kaip nuspręsta ankstesniame panaikintame sprendime.

(žr. 38–39 punktus)

4.      Faktų ir įrodymų, kuriuos protesto procedūros šalys pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) po tam tikslui nustatyto termino, svarba yra vienas iš kriterijų, į kuriuos VRDT privalo atsižvelgti, kad galėtų, įgyvendindama savo diskreciją pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 2 dalį, nuspręsti, ar reikia atsižvelgti į šiuos faktus ir įrodymus.

(žr. 42 punktą)

5.      Bendrijos teismas atlieka Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) instancijų sprendimų teisėtumo priežiūrą. Jeigu jis nusprendžia, kad toks jam pateiktame ieškinyje ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, jis privalo jį panaikinti. Jis negali atmesti ieškinio pakeisdamas kompetentingos Tarnybos instancijos, kuri priėmė ginčijamą aktą, motyvus savaisiais. Todėl jeigu Bendrijos teismas konstatuoja, kad Tarnybos apeliacinės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas Protestų skyriaus sprendimas atmesti protestą, motyvuose padaryta teisės klaida, jis negali pats atmesti protesto remdamasis jam skundžiamame sprendime nenurodytu motyvu.

(žr. 47, 49 punktus)

6.      Vadovaujantis Teisingumo Teismo statuto 43 straipsniu, iškilus abejonių dėl sprendimo esmės ir apimties, jį išaiškinti turi jį priėmęs Bendrijos teismas. Vadinasi, nėra jokios prezumpcijos, kad iš įvairių galimų sprendimo, kuriuo panaikintas Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimas, aiškinimo variantų reikia pasirinkti palankiausią ieškovui. Apeliacinė taryba, kuriai po tokio panaikinimo perduota byla, neprivalo išklausyti ieškovo dėl naikinamojo sprendimo aiškinimo. Jeigu ieškovui arba Tarnybai, kurie abu yra šį panaikinimą lėmusio proceso Bendrijos teisme šalys, iškyla sunkumų aiškinant naikinamąjį sprendimą, jie šį klausimą turi iškelti kompetentingame Bendrijos teisme.

(žr. 62–63 punktus)

7.      Maisto produktų ir konditerijos gaminių gamintojų atveju nėra galimybės supainioti žodinį žymenį ARCOL, kurį kaip Bendrijos prekių ženklą prašoma įregistruoti pagal Nicos sutartį 1 klasei priklausančioms „maisto produktų konservavimo cheminėms medžiagoms“ bei 17 ir 20 klasėms priklausančioms prekėms, ir žodinį prekių ženklą CAPOL, anksčiau registruotą kaip Bendrijos prekių ženklą pagal minėtą sutartį 1 klasei priklausančioms prekėms, vadinamoms „maisto produktų konservavimo cheminės medžiagos, t. y. paruoštų maisto produktų, visų pirma konditerijos gaminių, konservavimo žaliavos“, nes prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, nėra tapatūs ar panašūs ir todėl šios nuostatos nereikia taikyti, net jei šiais prekių ženklais žymimos prekės būtų tapačios.

(žr. 76, 92 punktus)

8.      Vienodas dviejų žodinių prekių ženklų raidžių skaičius savaime neturi ypatingos reikšmės visuomenei, kuriai skirti šie prekių ženklai, net ir turinčiai specialių žinių. Kadangi abėcėlę sudaro ribotas raidžių skaičius, be to, ne visos šios raidės naudojamos vienodai dažnai, daugelis žodžių neišvengiamai yra sudaryti iš vienodo skaičiaus raidžių ir kai kurios iš jų net sutampa, tačiau vien dėl to jie negali būti laikomi vizualiai panašiais.

Be to, paprastai visuomenė nežino tikslaus žodinio prekių ženklo raidžių skaičiaus ir todėl dauguma atvejų nepastebės, kad du prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, turi vienodą raidžių skaičių.

Vertinant vizualų dviejų žodinių prekių ženklų panašumą svarbiau yra tai, kad kiekviename iš jų būtų kelios tos pačios raidės iš eilės.

(žr. 81–83 punktus)

9.      Sprendimai, kuriuos pagal Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo turi priimti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos dėl žymens registravimo kaip Bendrijos prekių ženklo, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl tai, ar žymuo gali būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas, turi būti vertinama remiantis tik šiuo reglamentu, kaip jį išaiškino Bendrijos teismas, o ne ankstesne Tarnybos praktika. Šie teiginiai a fortiori galioja Tarnybos atstovo Bendrijos teismui tariamai pateiktam pareiškimui, juo labiau kad, atsižvelgiant į minėto reglamento 131 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą Tarnybos apeliacinių tarybų pirmininko ir narių nepriklausomumą, jų nesaisto Tarnybos pareikšta nuomonė Bendrijos teisme nagrinėjamoje byloje.

(žr. 98–99 punktus)