Byla T‑133/07

Mitsubishi Electric Corp.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Skirstomųjų įrenginių su dujų izoliacija projektų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Rinkos pasidalijimas – Teisė į gynybą – Pažeidimo įrodymas – Pažeidimo trukmė – Baudos – Pradinė bauda – Referenciniai metai – Vienodas požiūris“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Apimtis – Dokumento nepateikimas – Pasekmės

(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)

2.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Atsakymų į pranešimą apie kaltinimus pateikimas – Sąlygos – Ribos

(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)

3.      Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Pažeidimo įrodymas – Darant pažeidimą dalyvavusios įmonės darbuotojų rašytiniai parodymai – Įrodomoji galia – Vertinimas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

4.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Laikinasis pobūdis – Būtinas turinys – Ribos

(EB 81 straipsnis)

5.      Bendrijos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje

(ES 6 straipsnio 2 dalis; EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)

6.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rėmimasis įrodymų visetu

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

7.      Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Pažeidimo įrodymas – Įvairių įrodymų įrodomosios galios vertinimas – Kriterijai

(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)

8.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)

9.      Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas

(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)

10.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo naštos apimtis

(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalis)

11.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Komisijos diskrecija

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)

12.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Vienodo požiūrio ir proporcingumo principų paisymas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 punkto A dalis)

1.      Iš teisės į gynybą užtikrinimo principo kylanti teisė susipažinti su bylos dokumentais reiškia, kad per administracinę procedūrą, susijusią su konkurencijos taisyklių taikymu, Komisija turi sudaryti suinteresuotajai įmonei galimybę išnagrinėti visus tyrimo byloje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Šie dokumentai apima tiek kaltę patvirtinančius, tiek kaltę paneigiančius dokumentus, išskyrus kitų įmonių komercines paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.

Dokumento, kuriuo rėmėsi Komisija apkaltindama įmonę, nepateikimas yra teisės į gynybą pažeidimas tik jei atitinkama įmonė įrodo, kad Komisijos sprendimas būtų buvęs kitoks, jei nepateiktas dokumentas būtų pašalintas iš kaltę patvirtinančių įrodymų sąrašo.

Kalbant apie kaltę paneigiančio dokumento nepateikimą, atitinkama įmonė turi įrodyti tik tai, kad jo neatskleidimas galėjo turėti įtakos procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui jos nenaudai. Įmonei pakanka įrodyti, kad būtų galėjusi panaudoti tokį kaltę paneigiantį dokumentą gynybai taip, kad jeigu būtų galėjusi juo remtis per administracinę procedūrą, būtų nurodžiusi aplinkybes, kurios nesutampa su Komisijos tuo etapu padarytomis išvadomis, todėl bent jau dėl elgesio, kuriuo ji kaltinama, trukmės ir sunkumo ji būtų galėjusi padaryti kokią nors įtaką Komisijos sprendime pateiktiems vertinimams ir galiausiai baudos dydžiui.

(žr. 40, 45 ir 46 punktus)

2.      Per procedūrą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo tik administracinio ginčo stadijos pradžioje pranešimu apie kaltinimus atitinkama įmonė informuojama apie visus esminius įrodymus, kuriais per šią procedūros stadiją remiasi Komisija, ir ši įmonė turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, kad galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Todėl kitų kartelyje dalyvavusių įmonių atsakymas į pranešimą apie kaltinimus iš principo nėra bylos medžiagos dokumentas, su kuriuo šalys galėtų susipažinti.

Tačiau jei norėdama įrodyti pažeidimą Komisija taiko EB 81 straipsnio 1 dalies procedūrą ir ketina pasiremti atsakymo į pranešimą apie kaltinimus ištrauka arba prie tokio atsakymo pridėtu dokumentu, kitoms šioje procedūroje dalyvaujančioms įmonėms turi būti sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl tokio įrodymo. Tokiomis aplinkybėmis minėta atsakymo į pranešimą apie kaltinimus ištrauka arba prie šio atsakymo pridėtas dokumentas yra dalyvavusių darant pažeidimą įmonių kaltę patvirtinantis įrodymas.

Pagal analogiją, jei atsakymo į pranešimą apie kaltinimus ištrauka arba prie tokio atsakymo pridėtas dokumentas gali būti naudingas įmonės gynybai, nes leidžia jai pateikti įrodymus, kurie nepatvirtina šioje stadijoje Komisijos padarytų išvadų, tai yra kaltę paneigiantis įrodymas. Tokiu atveju atitinkamai įmonei turi būti sudaryta galimybė išnagrinėti minėtą ištrauką ar dokumentą ir pateikti dėl jų savo nuomonę.

(žr. 41–43 punktus)

3.      Bendrovės darbuotojų rašytiniai parodymai, parengti kontroliuojant šiai bendrovei ir jos pačios pateikti per Komisijos vykdomą administracinę procedūrą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, ginantis nuo kaltinimų iš principo negali būti laikomi skirtingais ir nepriklausomais nuo šios bendrovės pareiškimų. Iš tikrųjų paprastai bendrovės pozicija dėl Komisijos jai inkriminuojamų faktinių aplinkybių visų pirma yra pagrįsta jos darbuotojų ir vadovų žiniomis ir nuomonėmis.

(žr. 59 punktą)

4.      Per administracinę procedūrą konkurencijos srityje pranešime apie kaltinimus turi būti aiškiai nurodytos visos pagrindinės aplinkybės, kuriomis Komisija remiasi toje procedūros stadijoje. Tačiau tai gali būti padaryta apibendrintai ir sprendimas nebūtinai turi būti Komisijos pranešimo apie kaltinimus kopija, nes pranešimas apie kaltinimus – tai parengiamasis dokumentas, kuriame pateikiami faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimai yra tik preliminaraus pobūdžio. Todėl nors Komisija negali teigti, kad atitinkami asmenys padarė kitų pažeidimų nei nurodytieji pranešime apie kaltinimus ir gali atsižvelgti tik į tas faktines aplinkybes, dėl kurių atitinkami asmenys turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, vis dėlto ji turi atsižvelgti į veiksnius, paaiškėjusius per administracinę procedūrą, kad atmestų nepasitvirtinusius kaltinimus arba papildytų ir performuluotų savo fakto ir teisės argumentus, skirtus jos palaikomiems kaltinimams pagrįsti.

(žr. 66 punktą)

5.      Teismui suabejojus, abejonės turėtų būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas, naudai. Todėl teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamai teisinių pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu vis dar turi abejonių, ypač nagrinėdamas ieškinį dėl sprendimo, kuriuo skirta bauda, panaikinimo.

Iš tikrųjų esant tokiai situacijai būtina atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, visų pirma įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas prie pagrindinių teisių, sudarančių bendruosius Bendrijos teisės principus. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir už juos skirtų sankcijų pobūdį bei griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas ir procedūroms dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės arba periodiškai mokamos baudos.

(žr. 73 ir 74 punktus)

6.      Konkurencijos srityje būtina, kad Komisija pateiktų tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas. Vis dėlto kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo elemento atžvilgiu. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visetas, vertinamas bendrai.

Be to, atsižvelgiant į akivaizdų antikonkurencinių susitarimų draudimo pobūdį, negalima reikalauti iš Komisijos pateikti dokumentų, aiškiai patvirtinančių atitinkamų ūkio subjektų tarpusavio ryšius. Bet kuriuo atveju Komisijos turimus neišsamius ir atskirus įrodymus galima papildyti išvadomis, iš kurių būtų galima atkurti reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl egzistuojantys antikonkurenciniai veiksmai arba susitarimas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo.

Be to, jei Komisija, spręsdama, kad padarytas EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas, remiasi tik nagrinėjamų įmonių elgesiu rinkoje, šioms pakanka įrodyti, kad yra aplinkybių, leidžiančių kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytus faktus, ir pateikti kitokį tikėtiną aplinkybių paaiškinimą nei tas, kuriuo Komisija grindė konkurencijos taisyklių pažeidimą.

Ši taisyklė nėra taikoma visais atvejais, kai pažeidimas nustatytas remiantis tik nerašytiniais įrodymais. Iš tikrųjų, kalbant apie įrodinėjimo priemones, kuriomis galima remtis įrodant EB 81 straipsnio pažeidimą, pagal Bendrijos teisę visų pirma reikia remtis laisvo įrodymų pateikimo principu.

Todėl net jei rašytinių įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas bendrai vertinant visus Komisijos pateiktus įrodymus, vien jo nepakanka, kad atitinkama įmonė, pateikusi alternatyvų faktinių aplinkybių paaiškinimą, paneigtų Komisijos tvirtinimus. Taip yra tik tuomet, kai Komisijos pateikti įrodymai neleidžia be jokių abejonių ir be papildomo aiškinimo patvirtinti pažeidimo.

(žr. 75 ir 76, 79–82 punktus)

7.      Per procedūrą dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo vienintelis įvairių įrodymų įrodomajai galiai vertinti svarbus kriterijus yra jų patikimumas. Remiantis bendromis taisyklėmis įrodinėjimo srityje, dokumento patikimumas, taigi ir jo įrodomoji galia, priklauso nuo jo kilmės, parengimo aplinkybių, adresato ir turinio.

Kalbant apie įmonių pareiškimus, ypač didelė įrodomoji galia gali būti suteikta tiems pareiškimams, kurie, pirma, yra patikimi, antra, padaryti įmonės vardu, trečia, pateikti asmens, kuris saistomas profesinės pareigos veikti šios įmonės vardu, ketvirta, prieštarauja pareiškėjo interesams, penkta, padaryti tiesioginio aplinkybių, apie kurias pranešama, liudininko ir, šešta, buvo pateikti raštu, apgalvotai ir po ilgų svarstymų.

Vis dėlto dalyvavimu kartelyje, kurio buvimas ginčijamas daugelio kitų kaltinamų įmonių, kaltinamos įmonės pareiškimai negali būti laikomi pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jie nėra pagrįsti kitais įrodymais; žinoma, reikalaujamas patvirtinimo kitais įrodymais lygis gali būti nedidelis atsižvelgiant į atitinkamų pareiškimų patikimumą.

(žr. 84–87 punktus)

8.      Nors iš esmės gali būti tam tikras nepasitikėjimas pagrindinių neteisėto kartelio dalyvių savanoriškais pareiškimais, atsižvelgiant į tai, kad šie dalyviai gali stengtis pateikti daugiau jų konkurentų kaltę patvirtinančių įrodymų, susijusių su jų veikla, prašymas taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo kartelių atvejais, siekiant atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo, nebūtinai skatina pateikti iškreiptus įrodymus apie kitus inkriminuojamo kartelio dalyvius. Iš tikrųjų bet koks mėginimas suklaidinti Komisiją gali turėti įtakos vertinant bendrovės nuoširdumą ir bendradarbiavimo besąlygiškumą, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos bendrovės galimybei visiškai pasinaudoti pranešimo dėl bendradarbiavimo nuolaidomis.

Kalbant apie individualius liudininkų motyvus, akivaizdu, kad įmonės, kuri prašo atleisti nuo baudos, darbuotojai, turintys paisyti jos interesų, gali norėti pateikti daugiau kaltę patvirtinančių įrodymų, nes jų bendradarbiavimas vykstant procedūrai gali turėti teigiamos reikšmės jų profesinei ateičiai. Tačiau tokiu atveju šie darbuotojai taip pat supranta ir galimas neigiamas klaidingų įrodymų pateikimo pasekmes, kurios dar skaudesnės atsižvelgiant į reikalavimą patvirtinti kitais įrodymais.

(žr. 88,107 punktus)

9.      Susitarimas, kaip jis suprantamas pagal EB 81 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) 53 straipsnio 1 dalį, laikomas sudarytu jau tuomet, kai atitinkamos įmonės išreiškė savo bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru apibrėžtu būdu. Atsižvelgimas į konkretų susitarimo poveikį yra nereikalingas, jei paaiškėja, kad susitarimo tikslas buvo konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas. Šiuo klausimu abipusio įsipareigojimo buvimas neišvengiamai reiškia, kad buvo bendra valia, net ir nesant įrodymų, leidžiančių tiksliai nustatyti, kada ši valia buvo išreikšta, ar apibrėžiančių minėtos valios išraišką.

(žr. 230 ir 231 punktus)

10.    Teisinio saugumo reikalavimas, kuriuo turi galėti pasinaudoti ūkio subjektai, reiškia, kad kilus ginčui dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo Komisija, turinti įrodyti konstatuotus pažeidimus, privalo pateikti įrodymų, kuriais ji teisės požiūriu pakankamai gali patvirtinti pažeidimą pagrindžiančias faktines aplinkybes. Konstatuotos pažeidimo trukmės klausimu pagal tą patį teisinio saugumo principą reikalaujama, kad, nesant įrodymų, tiesiogiai pagrindžiančių pažeidimo trukmę, Komisija turi remtis bent faktinių aplinkybių, pakankamai artimų laiko atžvilgiu, įrodymais, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi nuo vienos konkrečios datos iki kitos.

Be to, tai, kad tęstinio pažeidimo įrodymų nebuvo pateikta dėl tam tikrų laikotarpių, netrukdo pripažinti, jog pažeidimas šiuos laikotarpius apėmė ir truko ilgiau, jei tokia išvada pagrindžiama objektyviais ir nuosekliais duomenimis. Kai pažeidimas trunka kelerius metus, tai, kad kartelio veiksmai vyksta skirtingu metu ir juos gali skirti trumpesnis ar ilgesnis laikas, nedaro įtakos šio kartelio egzistavimui, jei įvairiais šį pažeidimą sudarančiais veiksmais siekiama vieno tikslo ir jie yra vieno tęstinio pažeidimo epizodai.

(žr. 241 ir 242 punktus)

11.    Per procedūrą dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo nustatydama baudų dydį Komisija turi diskreciją, kad skatintų įmones laikytis konkurencijos taisyklių.

Komisija nustato baudos dydį pagal pažeidimo sunkumą ir, jei taikytina, jo trukmę. Pažeidimo sunkumas nustatomas remiantis kriterijais, kaip antai konkrečios bylos aplinkybės, jos kontekstas ir baudų atgrasomasis poveikis. Būtina atsižvelgti į objektyvius veiksnius, kaip antai antikonkurencinio elgesio turinį ir trukmę, incidentų skaičių ir intensyvumą, paveiktos rinkos dydį ir žalą ekonominei viešajai tvarkai. Be to, atliekant analizę būtina atsižvelgti į atsakingų įmonių santykinę svarbą ir rinkos dalį, taip pat į galimą recidyvą.

(žr. 264 ir 265 punktus)

12.    Kiekvieną kartą nusprendusi skirti baudas pagal konkurencijos teisę Komisija privalo laikytis bendrųjų teisės principų, įskaitant vienodo požiūrio principą, kaip juos aiškina Bendrijos teismai.

Vienodo požiūrio arba nediskriminavimo principas reikalauja, kad panašūs atvejai nebūtų vertinami skirtingai, o skirtingi atvejai – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas.

Tiek, kiek nustatant skirtinų baudų tarpusavio santykį reikia remtis darant tą patį pažeidimą dalyvavusių įmonių apyvarta, laikotarpį, į kurį reikia atsižvelgti, būtina nustatyti taip, kad gauti apyvartos duomenys būtų kuo labiau palyginami.

Savo ruožtu pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Bendrijos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti; jei galima pasirinkti iš kelių tinkamų priemonių, reikia imtis mažiau suvaržančios, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams.

Todėl kai nustatydama tam tikrų įmonių pasaulinių pardavimų vertę Komisija remiasi skirtingais metais ir kai apskaičiuodama minėtoms įmonėms skirtinų baudų pradinius dydžius už jų, kaip individualių įmonių dalyvavimo kartelyje laikotarpį, remiasi jų skirtingų metų apyvartomis, ji šių įmonių nevertina vienodai. Nors Komisijos nurodytas tikslas, leidžiantis palyginti bendrosios įmonės akcininkų galimybę pakenkti konkurencijai per laikotarpį iki bendrosios įmonės įkūrimo, yra teisėtas, negalima pateisinti tokio nevienodo požiūrio, kai akivaizdu, kad Komisija galėjo taikyti kitus metodus savo tikslui pasiekti, ir nevertinti įmonių skirtingai pasirinkdama referencinius metus.

(žr. 266–269, 271, 272, 275, ir 276 punktus)