BENDROJO TEISMO (septintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. gruodžio 21 d.(*)

„Dempingas – Tam tikrų Kinijos kilmės polivinilo alkoholių importas – Galutiniai antidempingo muitai – Konkrečiam naudojimui skirtų importuojamų produktų atleidimas nuo muitų – Ieškinys dėl panaikinimo – Atskiriamumas – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones – Tiesioginė sąsaja – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Reglamento (ES) 2016/1036 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa – Nediskriminaciniu pagrindu nustatytas muitas – Vienodas požiūris“

Byloje T‑747/20

EOC Belgium, įsisteigusi Audenardėje (Belgija), atstovaujama advokatų Y. Melin ir I. Fressynet,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą K. Blanck, G. Luengo ir M. Gustafsson,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai V. Valančius, I. Reine, L. Truchot (pranešėjas) ir M. Sampol Pucurull,

posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. birželio 9 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė EOC Belgium prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1336, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polivinilo alkoholiams nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 315, 2020, p. 1), 1 straipsnio 4 dalį.

I.      Ginčo aplinkybės

2        2020 m. rugsėjo 25 d. Europos Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2020/1336.

3        Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 1 dalimi Komisija nustatė šio sprendimo 1 punkte nurodytus antidempingo muitus.

4        Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalimi Komisija nustatė atleidimo nuo šių muitų atvejus (toliau – nagrinėjamas atleidimas nuo muitų). Šioje nuostatoje numatyta:

„1 dalyje aprašytiems produktams galutinis antidempingo muitas netaikomas, jei jie importuojami sausų mišinių klijų, kurie gaminami ir parduodami miltelių pavidalo kartono pramonei, gamybai. Tokiems produktams taikoma Reglamento (ES) Nr. 952/2013 254 straipsnyje nurodyta galutinio vartojimo procedūra, siekiant įrodyti, kad jie importuojami tik minėtam naudojimui.“

5        Europos Sąjungos interesams skirtos Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 dalies 6.3.4 punkte „Klijų gamintojai“ Komisija paaiškino savo sprendimo netaikyti tuo reglamentu nustatytų galutinių antidempingo muitų tam tikriems importuojamiems polivinilo alkoholiams (toliau – PVA) priežastis. Šia išimtimi, kuri taikoma sausų mišinių klijų gamintojams, siekiama apsaugoti jų interesus nuo neigiamo poveikio, kurį tokių muitų nustatymas galėtų turėti jų padėčiai.

6        Ieškovė yra Belgijoje įsteigta bendrovė, importuojanti PVA ir PVA pagrindu gaminanti skystus klijus.

II.    Šalių reikalavimai

7        Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalį,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

8        Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

9        Kadangi Komisija nurodė kelis nepriimtinumo pagrindus, būtina išnagrinėti ieškinio priimtinumą.

A.      Dėl priimtinumo

10      Siekdama pagrįsti ieškinio nepriimtinumą Komisija teigia, pirma, kad Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalis nėra atskiriama nuo likusios šio reglamento dalies, antra, kad dėl šio reglamento reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, ir, trečia, kad jis nėra nei tiesiogiai, nei konkrečiai susijęs su ieškove.

11      Be to, Komisija teigia, kad ieškovė negali remtis teise į veiksmingą teisinę gynybą, kad įrodytų savo teisę pareikšti ieškinį.

12      Galiausiai Komisija teigia, kad jei Bendrasis Teismas nuspręstų, jog Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalis yra tiesiogiai susijusi su ieškove, ši nuostata nėra aktas, kurį galima ginčyti.

13      Ieškovė teigia, kad jos ieškinys priimtinas.

1.      Dėl Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies atskiriamumo

14      Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos aktą panaikinti iš dalies galima, tik jei prašomas panaikinti dalis įmanoma atskirti nuo likusios akto dalies. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad šis reikalavimas netenkinamas, jei panaikinus aktą iš dalies būtų pakeista to akto esmė (žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

15      Be to, siekiant patikrinti, ar Sąjungos akto dalys gali būti atskirtos, reikia išnagrinėti jų apimtį, kad būtų galima įvertinti, ar panaikinus šias dalis būtų pakeista šio akto prasmė ir esmė (žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

16      Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti tik Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalį (žr. šio sprendimo 7 punktą), kurioje nustatytas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų.

17      Kadangi tokiu atleidimu numatoma antidempingo muitus nustatančios taisyklės išimtis, jis iš principo yra atskiriamas nuo reglamento, kuriame nustatyta ta taisyklė.

18      2017 m. lapkričio 9 d. Sprendime SolarWorld / Taryba (C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 44–53 punktai), kuriuo rėmėsi Komisija, Teisingumo Teismas nurodė aplinkybes, kuriomis antidempingo muitų netaikymas gali būti neatskiriamas nuo reglamento, kuriuo šie muitai nustatomi.

19      Byloje, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas SolarWorld / Taryba (C‑204/16 P, EU:C:2017:838), buvo nagrinėjamas 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 325, 2013, p. 1).

20      Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad tam tikriems importuojamiems produktams, dėl kurių bendrovės, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija, išrašė sąskaitas faktūras, to reglamento 1 straipsnyje nustatytas antidempingo muitas netaikomas, neatskiriama nuo kitų šio reglamento nuostatų, ypač nuo tų, kuriose numatytas šių muitų nustatymas (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 55 punktas).

21      Teisingumo Teismas konstatavo, kad nors formaliai muitų nustatymas laikytinas taisykle, o muitų netaikymas prisiėmus įsipareigojimą – išimtimi, iš tikrųjų abi nagrinėjamos nuostatos yra alternatyvios ir viena kitą papildančios priemonės, kuriomis siekiama to paties tikslo (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 44–53 punktai).

22      Šią išvadą Teisingumo Teismas padarė remdamasis požymių visuma. Pirma, jis konstatavo, kad tiek priemone, kuria nustatomi muitai, tiek priemone, kuria numatomas atleidimas nuo muitų, siekiama tų pačių tikslų. Taigi nagrinėjamu atveju tiek muitų nustatymu, tiek įsipareigojimų priėmimu buvo siekiama pašalinti žalingą dempingo, susijusio su fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių importu, poveikį Sąjungos pramonei (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 44–48 punktai). Antra, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad abi nagrinėjamos nuostatos viena kitą papildo. Šiuo klausimu jis rėmėsi jų sukeltomis ekonominėmis pasekmėmis (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 49–51 punktai). Galiausiai, trečia, Teisingumo Teismas konstatavo, kad atleidimas nuo muitų nebuvo išimtinio pobūdžio. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad muitai nebuvo taikomi 70 % atitinkamų importuojamų produktų (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 52 ir 53 punktai).

23      Taigi Teisingumo Teismo išvada byloje, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas SolarWorld / Taryba (C‑204/16 P, EU:C:2017:838), grindžiama visais požymiais, kuriais galima apibūdinti konkrečią situaciją, kai tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali būti laikoma tiesiog atleidimu nuo muitų, taigi taisyklės išimtimi, iš tikrųjų yra neatsiejama ginčijamos priemonės dalis, todėl negali būti atskirta.

24      Taigi sprendžiant, ar nagrinėjamas atleidimas nuo muitų yra atskiriamas, būtina nustatyti, ar šioje byloje yra tokio pobūdžio požymių.

25      Pirma, reikėtų priminti, kad nustatant antidempingo muitus, kaip šiuo atveju numatyta Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 1 dalyje, siekiama pašalinti žalingą įtariamo dempingo poveikį Sąjungos pramonei (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 46 punktą).

26      Vis dėlto pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21, toliau – pagrindinis reglamentas) 21 straipsnio 1 dalį siekdama apsaugoti, be kita ko, nagrinėjamojo produkto naudotojų interesus Komisija gali nenustatyti antidempingo priemonių, net jei dempingas ir žala būtų įrodyti.

27      Šioje byloje nagrinėjamu atleidimu nuo muitų, kuris buvo numatytas pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, siekiama, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 625 konstatuojamojoje dalyje, apsaugoti tam tikrų PVA naudotojų, t. y. sausų mišinių klijų gamintojų, interesus nuo neigiamo poveikio, kurį jų padėčiai galėtų turėti antidempingo muitų nustatymas.

28      Taigi nagrinėjamo atleidimo nuo muitų tikslas skiriasi nuo šio sprendimo 25 punkte nurodyto Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 1 dalies tikslo, o byloje, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas SolarWorld / Taryba (C‑204/16 P, EU:C:2017:838), antidempingo muitų nustatymu ir atleidimu nuo jų buvo siekiama to paties tikslo (žr. šio sprendimo 22 punktą).

29      Antra, byloje, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas SolarWorld / Taryba (C‑204/16 P, EU:C:2017:838), ginčijamą reglamentą priėmusi Europos Sąjungos Taryba nustatė prekybos apsaugos priemones, sudarančias visumą arba „paketą“, kuriame yra dvi atskiros papildomos priemonės, iš kurių viena buvo antidempingo muitų nustatymas, o kita – bendrovių, iš kurių Komisija priėmė įsipareigojimus, atleidimas nuo šių antidempingo muitų (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C‑204/16 P, EU:C:2017:838, 44 punktas).

30      Priešingai, šiuo atveju nagrinėjamas atleidimas nuo muitų yra ne papildoma antidempingo muitų nustatymo priemonė, o šalutinė priemonė šių muitų nustatymo atžvilgiu.

31      Tai, kad nagrinėjamas atleidimas nuo muitų yra šalutinė priemonė antidempingo muitų nustatymo atžvilgiu, matyti iš to, kiek konstatuojamųjų dalių, susijusių su nagrinėjamu atleidimu nuo muitų, skirta Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 motyvams. Minėtos konstatuojamosios dalys yra vienintelėje Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 dalyje, skirtoje klijų gamintojų interesams ir neigiamam poveikiui, kurį jie gali patirti dėl antidempingo muitų nustatymo. Taigi Komisija nagrinėjamą atleidimą nuo muitų pagrindė tik jam skirtoje Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 dalyje, o tai rodo, kad Komisija jam suteikia šalutinį pobūdį.

32      Trečia, Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 628 konstatuojamojoje dalyje nagrinėjamas atleidimas nuo muitų apibūdinamas kaip suteikiamas „išimties tvarka“, nes ji taikoma „tik sausų mišinių klijams ir jokiomis aplinkybėmis [netaikoma] jokiems kitiems klijų gamintojų gaminamiems produktams (pavyzdžiui, skystiems klijams)“.

33      Šiuo klausimu pati Komisija, Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 627 konstatuojamojoje dalyje vertindama nagrinėjamo atleidimo nuo muitų, jeigu jis būtų taikomas, poveikį, pažymėjo, kad klijų rinkos segmentas sudarė 17 % Sąjungos suvartojimo ir kad vienintelis apie save pranešęs sausų mišinių klijų gamintojas sudarė tik 4 % šio segmento.

34      Priešingai, byloje, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas SolarWorld / Taryba (C‑204/16 P, EU:C:2017:838), atleidimas nuo muitų, kuris buvo taikomas 70 % atitinkamų importuojamų produktų (žr. šio sprendimo 22 punktą), nebuvo išimtinio pobūdžio.

35      Iš šio sprendimo 25–34 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno iš šio sprendimo 22 punkte nurodytų požymių, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė byloje, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas SolarWorld / Taryba (C‑204/16 P, EU:C:2017:838).

36      Be to, iš bylos dokumentų nematyti jokių kitų požymių, kurie leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamas atleidimas nuo muitų yra ne antidempingo muitų nustatymo taisyklės išimtis, o alternatyvi ir papildoma priemonė šios taisyklės atžvilgiu, skirta tam pačiam tikslui pasiekti (žr. šio sprendimo 21 punktą).

37      Taigi nagrinėjamas atleidimas nuo muitų yra atskiriamas nuo taisyklės, kuria nustatomi antidempingo muitai.

38      Reikėtų pridurti, kad Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalyje neapsiribojama tuo, kad jos pirmame sakinyje nustatomas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų. Šios dalies antrame sakinyje (žr. šio sprendimo 4 punktą) numatyta, kad atleidimo nuo muitų atveju PVA taikoma 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1), 254 straipsnyje nurodyta galutinio vartojimo procedūra, siekiant įrodyti, kad jie importuojami tik šio sprendimo 4 punkte minėtam naudojimui.

39      Vienintelis pastarosios nuostatos tikslas – nurodyti muitinės procedūrą, taikomą importuojamiems PVA, kuriems taikomas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų.

40      Kadangi nagrinėjamas atleidimas nuo muitų, kuris kaip principas nustatytas Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje, yra atskiriamas nuo likusios šio reglamento dalies, šio straipsnio antrame sakinyje įtvirtinta tik muitinės procedūrą nurodanti taisyklė, taikoma produktams, kuriems skirtas šis atleidimas nuo muitų, dėl tokio atleidimo taip pat įgyja atskiriamą pobūdį.

41      Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 37 punkte padarytą išvadą, visa Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalis yra atskiriama nuo kitų šio reglamento nuostatų.

42      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti Komisijos pateikti argumentai, t. y. pirma, tai, kad antidempingo muitai ir nagrinėjamas atleidimas nuo muitų nustatyti tame pačiame Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 straipsnyje, antra, tai, kad atleidimas nuo muitų, kaip antai nagrinėjamas atleidimas nuo muitų, taikomas retai, trečia, tai, kad argumentai, susiję su nagrinėjamu atleidimu nuo muitų, yra išsamūs, ketvirta, tai, kad nagrinėjant minėtą atleidimą nuo muitų ekonominės veiklos vykdytojai pateikė daug pastabų, penkta, tai, kad dėl šio atleidimo nuo muitų panaikinimo kiltų reikšmingų ekonominių pasekmių sausų mišinių klijus gaminančiai įmonei Cordial, į kurios padėtį Komisija atsižvelgė Įgyvendinimo reglamente 2020/1336, ir jos klientams, ir, šešta, tai, kad Komisija primygtinai reikalavo priimti šį aktą, nepaisant kai kurių valstybių narių nenoro, nėra svarbūs keliant klausimą dėl Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies atskiriamumo.

43      Taigi Komisijos nurodytą ieškinio nepriimtinumo pagrindą reikia atmesti.

2.      Dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų priimtinumo sąlygų

44      Primintina, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyti du atvejai, kai fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl akto, kuris nėra jam skirtas. Pirma, tokį ieškinį galima pareikšti, jei aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 19 punktas ir 2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Internacional de Productos Metálicos / Komisija, C‑145/17 P, EU:C:2018:839, 32 punktas).

45      SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytos priimtinumo sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, tačiau laikantis SESV aiškiai numatytų sąlygų (žr. 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:979, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46      Nagrinėjamoje byloje Įgyvendinimo reglamentas 2020/1336 nėra skirtas ieškovei. Todėl jos teisė pareikšti ieškinį gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu jai taikomas vienas iš dviejų šio sprendimo 44 punkte nurodytų atvejų.

47      Šio ieškinio priimtinumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šio sprendimo 44 punkte nurodytą antrąjį atvejį.

48      Būtina nustatyti, pirma, ar Įgyvendinimo reglamentas 2020/1336 yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, antra, ar dėl jo reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones ir, trečia, ar jis daro tiesioginį poveikį ieškovės padėčiai.

a)      Dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto buvimo

49      Pagal jurisprudenciją reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai yra bendro pobūdžio aktai, išskyrus teisėkūros procedūra priimamus aktus (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 61 punktas ir 2020 m. spalio 28 d. Nutarties Sarantos ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑84/20 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:871, 29 punktas).

50      Pirma, reikia nustatyti, ar Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalis yra bendro pobūdžio, ir, antra, ar šis reglamentas nėra teisėkūros procedūra priimamas aktas.

51      Visų pirma iš Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies formuluotės matyti, kad ji yra bendro pobūdžio, nes taikoma objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai nustatytai asmenų kategorijai (žr. šio sprendimo 4 punktą).

52      Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies bendrą pobūdį patvirtina šio reglamento motyvai; jo 630 konstatuojamojoje dalyje nurodoma:

„Šiuo atžvilgiu Komisija paaiškino, kad [nagrinėjama] išimtis <…> taikoma ne konkrečiai [Cordial], o visiems sausų mišinių klijų gamintojams jų nediskriminuojant <…>“.

53      Antra, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 672 ir 673 konstatuojamųjų dalių, šį reglamentą Komisija priėmė po to, kai ginčijamo reglamento projektą pateikė apeliaciniam komitetui pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13), 5 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas.

54      Iš šio sprendimo 49–53 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad Įgyvendinimo reglamentas 2020/1336 nėra teisėkūros procedūra priimamas aktas, nes jis buvo priimtas ne pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir ne pagal specialią teisėkūros procedūrą, kaip tai suprantama pagal SESV 289 straipsnio 1 ir 2 dalis (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 5 d. Nutarties BSI / Taryba, T‑551/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:60, 43 punktą ir 2021 m. rugsėjo 14 d. Nutarties Far Polymers ir kt. / Komisija, T‑722/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:598, 55 punktą).

55      Kadangi tenkinamos abi šio sprendimo 49 ir 50 punktuose nurodytos sąlygos, darytina išvada, kad Įgyvendinimo reglamentas 2020/1336, kurio 1 straipsnio 4 dalyje numatytas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų, yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas. Komisija šio apibūdinimo taip pat neginčija. Taigi būtina išnagrinėti, ar dėl šio atleidimo nuo muitų reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones.

b)      Dėl įgyvendinimo priemonių nebuvimo

56      Žodžių junginį „dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį, reikia aiškinti atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, kuris, kaip matyti iš tos nuostatos genezės, yra išvengti situacijų, kai asmuo priverstas pažeisti teisę, kad galėtų kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas daro tiesioginį poveikį fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai ir dėl jo nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kyla rizika, kad toks asmuo neteks veiksmingos teisminės gynybos, jei negalės pareikšti ieškinio Sąjungos teisme siekdamas užginčyti tokio reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto teisėtumą. Iš tikrųjų, nesant įgyvendinimo priemonių, fizinis ar juridinis asmuo, net jei atitinkamas aktas tiesiogiai su juo susijęs, galėtų kreiptis dėl šio akto teisminės kontrolės tik pažeidęs šio akto nuostatas; tokiu atveju jis turėtų remtis jų neteisėtumu bylose, kurios jam buvo iškeltos nacionaliniuose teismuose (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 27 punktas ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P (toliau – Sprendimas Montessori), EU:C:2018:873, 58 punktas).

57      Vis dėlto, jei dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, Sąjungos teisės sistemos paisymo teisminė kontrolė užtikrinama neatsižvelgiant į tai, ar šias priemones priima Sąjunga, ar valstybės narės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo reikalavimų negali tiesiogiai Sąjungos teisme ginčyti Sąjungos reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, yra apsaugoti nuo tokio akto taikymo, nes jiems suteikta galimybė ginčyti dėl šio akto patvirtintas įgyvendinimo priemones (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 28 punktas ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 59 punktas).

58      Antidempingo muitų klausimu Reglamentu Nr. 952/2013 nustatytoje muitų sistemoje numatyta, kad reglamentu, pavyzdžiui, Įgyvendinimo reglamentu 2020/1336, nustatyti muitai renkami remiantis nacionalinių institucijų priimtomis priemonėmis, kurios turi būti laikomos „įgyvendinimo priemonėmis“ (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Internacional de Productos Metálicos / Komisija, C‑145/17 P, EU:C:2018:839, 59 ir 60 punktus; 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Trace Sport, C‑251/18, EU:C:2019:766, 31 punktą ir 2013 m. vasario 5 d. Nutarties BSI / Taryba, T‑551/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:60, 45–53 punktus).

59      Vis dėlto vertinant, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto turi būti patvirtintos įgyvendinimo priemonės, reikia atsižvelgti tik į ieškinio dalyką (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 31 punktas ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 61 punktas). Be to, tuo atveju, kai ieškovas prašo tik iš dalies panaikinti aktą, prireikus būtina atsižvelgti tik į įgyvendinimo priemones, kurias galbūt reikia patvirtinti dėl tos akto dalies (2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Internacional de Productos Metálicos / Komisija, C‑145/17 P, EU:C:2018:839, 53 punktas).

60      Ieškovė ginčija tik Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalį.

61      Taigi, priešingai, nei teigia Komisija, siekiant nustatyti, ar šiuo atveju yra įgyvendinimo priemonių, nebūtina atsižvelgti į įgyvendinimo priemones, kurias, remiantis šio sprendimo 58 punkte nurodyta jurisprudencija, būtina patvirtinti pagal Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nustatomi antidempingo muitai (žr. šio sprendimo 3 punktą).

62      Be to, norint įvertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, būtina remtis asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį, padėtimi. Taigi nesvarbu, ar dėl nagrinėjamo akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones kitų asmenų atžvilgiu (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 30 punktas ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 61 punktas).

63      Neabejotina, kad ieškovei, kuri importuoja PVA tik skystiems klijams gaminti, negali būti taikomas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų.

64      Vadinasi, net darant prielaidą, kad galutinio vartojimo procedūra, numatyta Reglamento Nr. 952/2013 254 straipsnyje, į kurį daroma nuoroda Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje (žr. šio sprendimo 4 punktą), reiškia, kad nacionalinės valdžios institucijos turi priimti įgyvendinimo priemones, šios priemonės negali būti taikomos ieškovei.

65      Taigi Komisijos argumentas, kad, pirma, pagal Reglamentą Nr. 952/2013 Cordial ir kitiems subjektams, kuriems taikomas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų, turi būti suteiktas muitinės leidimas, kad jie galėtų pasinaudoti šiuo atleidimu, ir, antra, kad toks atleidimas yra Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo priemonė, nėra svarbus.

66      Tiesa, ieškovė galėjo pateikti prašymą jai taikyti nagrinėjamą atleidimą nuo muitų tam, kad atitinkama muitinė atsisakytų suteikti tokį leidimą, o ieškovė galėtų tai užginčyti.

67      Vis dėlto atsisakymas patenkinti nacionalinėms institucijoms pateiktą ieškovės prašymą negali būti laikomas Sąjungos akto įgyvendinimo priemone, jei galima daryti išvadą, kad būtų dirbtina įpareigoti ieškovę pateikti tokį prašymą (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 66 ir 67 punktus).

68      Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė neatitinka Įgyvendinimo reglamente 2020/1336 nustatytų nagrinėjamo atleidimo nuo muitų sąlygų, būtų dirbtina įpareigoti ją kreiptis į atitinkamą muitinę dėl šio atleidimo nuo muitų taikymo ir ginčyti aktą atsisakyti tenkinti šį prašymą nacionaliniame teisme, kad šis būtų priverstas kreiptis į Teisingumo Teismą dėl Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies galiojimo (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 65 ir 66 punktus ir 2020 m. spalio 28 d. Sprendimo Associazione GranoSalus / Komisija, C‑313/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:869, 41 punktą).

69      Iš šio sprendimo 56–68 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad, priešingai, nei teigia Komisija, dėl nagrinėjamo atleidimo nuo muitų nereikia patvirtinti ieškovei skirtų įgyvendinimo priemonių.

70      Nesant įgyvendinimo priemonių, reikia išnagrinėti tiesioginės sąsajos sąlygą.

c)      Dėl tiesioginės sąsajos

71      Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja taikyti du kumuliacinius kriterijus, t. y. kad ginčijama priemonė, pirma, darytų tiesioginės įtakos asmens teisinei padėčiai ir, antra, nepaliktų jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes šis įgyvendinimas yra visiškai automatinis ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų (1998 m. gegužės 5 d. Sprendimo Dreyfus / Komisija, C‑386/96 P, EU:C:1998:193, 43 punktas; 2008 m. kovo 13 d. Sprendimo Komisija / Infront WM, C‑125/06 P, EU:C:2008:159, 47 punktas ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktas).

1)      Dėl antrojo kriterijaus, susijusio su adresatų, atsakingų už ginčijamos priemonės įgyvendinimą, diskrecijos nebuvimu

72      Reikėtų pažymėti, kad antrasis kriterijus nėra svarbus, kai dėl priemonės, kaip yra nagrinėjamoje byloje, neturi būti patvirtinta ieškovei skirtų įgyvendinimo priemonių (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 7 d. Sprendimo Federcoopesca ir kt. / Komisija, T‑312/14, EU:T:2015:472, 38–40 punktus).

73      Bet kuriuo atveju pagrindinio reglamento 14 straipsnio „Bendrosios nuostatos“ 1 dalyje numatyta:

„Laikinieji ar galutiniai antidempingo muitai nustatomi reglamentu ir valstybių narių renkami tokia forma pagal nurodytą tarifą ir pagal tokius kitus kriterijus, kurie yra išdėstyti tokius muitus nustatančiuose reglamentuose. <…>“

74      Taigi valstybės narės, atsakingos už antidempingo reglamentų įgyvendinimą, iš esmės neturi jokios diskrecijos (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:979, 59 punktą ir 2016 m. spalio 18 d. Sprendimo Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba, T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 24 punktą).

75      Nagrinėjamoje byloje pagal Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad atleidimas nuo muitų gali būti taikomas tik su sąlyga, kad atitinkami produktai buvo importuoti sausų mišinių klijams, gaminamiems ir parduodamiems miltelių pavidalo kartono pramonei, gaminti, už jo įgyvendinimą atsakingoms nacionalinėms muitinėms nepaliekama jokios diskrecijos.

76      Dėl Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies taisyklės, susijusios su Reglamento Nr. 952/2013 254 straipsnyje numatytos galutinio vartojimo procedūros taikymu PVA, pažymėtina, kad dėl šios nuostatos, kuria siekiama tik nurodyti muitinės procedūrą, taikomą importuojamiems PVA, kuriems skirtas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų (žr. šio sprendimo 39 punktą), dėl šios priežasties negali kilti klausimų dėl visiškai automatinio šio atleidimo pobūdžio. Be to, dėl pačios formuluotės, kurioje nenustatoma jokių kitų galutinio vartojimo procedūros taikymo sąlygų, išskyrus tas, kurios susijusios su PVA taikomu atleidimu nuo muitų, minėta nuostata nesuteikia nacionalinėms muitinėms daugiau diskrecijos.

77      Taigi šio sprendimo 71 punkte nurodytas antrasis kriterijus, kurio neginčijo nė viena iš šalių, yra įvykdytas.

2)      Dėl pirmojo kriterijaus, susijusio su tiesioginiu poveikiu ieškovės teisinei padėčiai

78      Grįsdama savo ieškinio priimtinumą ieškovė remiasi savo, kaip PVA naudotojos, konkuruojančios su subjektais, kuriems taikomas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų, padėtimi. Dėl tiesioginės sąsajos sąlygos ji prašo Bendrojo Teismo šioje byloje taikyti Teisingumo Teismo padarytą išvadą dėl valstybės pagalbos 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendime Montessori (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873). Ji teigia, kad dėl nagrinėjamo atleidimo nuo muitų ji atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su sausų mišinių klijų gamintojais.

79      Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad aplinkybė, jog dėl Sąjungos akto ekonominės veiklos vykdytojas atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, savaime neleidžia teigti, kad šiuo aktu daromas poveikis to veiklos vykdytojo teisinei padėčiai ir kad dėl to tas aktas yra tiesiogiai su juo susijęs (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 34, 36 ir 37 punktus; 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Confederazione Cooperative Italiane ir kt. / Anicav ir kt., C‑455/13 P, C‑457/13 P ir C‑460/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:616, 47–49 punktus ir 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association, C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 81 punktą).

80      Vis dėlto 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) 43 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisijos sprendimas, priimtas valstybės pagalbos srityje, dėl kurio ekonominės veiklos vykdytojas gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje, nes jis nepanaikina jo konkurentams palankios nacionalinės priemonės poveikio, gali būti laikomas darančiu tiesioginį poveikį minėto veiklos vykdytojo teisinei padėčiai.

81      Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) 43 ir 52 punktų, Teisingumo Teismas savo poziciją grindė tuo, kad valstybės pagalbos taisyklių tikslas yra apsaugoti konkurenciją ir kad atitinkamos SESV nuostatos suteikia įmonės, kuriai taikoma nacionalinė priemonė, konkurentui teisę į tai, kad ši priemonė neiškraipytų konkurencijos.

82      Antidempingo klausimu pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Sprendimas, ar dėl Sąjungos interesų reikia imtis veiksmų, turi būti grindžiamas ne vien tik vietinės pramonės, naudotojų bei vartotojų interesų pagrindu, bet visų įvairių interesų visumos įvertinimu. Prieš nusprendžiant pagal šį straipsnį, visoms šalims turi būti sudarytos galimybės išdėstyti savo nuomones pagal 2 dalį. Taip svarstant galimą sprendimą, ypatingas dėmesys teikiamas būtinybei pašalinti dempingo, sukeliančio žalą, prekybą iškreipiantį poveikį ir atstatyti [atkurti] veiksmingą konkurenciją. Priemonės, kurios nustatytos nustatyto dempingo ir žalos pagrindu, negali būti taikomos, jei pagal visą pateiktą informaciją institucijos gali aiškiai nutarti, kad dėl Sąjungos interesų nereikia taikyti tokių priemonių.“

83      Pagal šią nuostatą Sąjungos institucijos, įskaitant Komisiją, prieš priimdamos antidempingo priemones, turi nustatyti, ar tokių priemonių taikymas atitinka Sąjungos interesus. Todėl, nors dempingas ir žala yra nustatyti, Komisija gali nuspręsti nepriimti priemonių, jei tai neatitinka Sąjungos interesų.

84      Nagrinėjamas atleidimas nuo muitų buvo nustatytas remiantis būtent šia nuostata (žr. Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 551 konstatuojamąją dalį).

85      Siekiant nustatyti Sąjungos interesus, pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje nurodyta, kad „ypatingas dėmesys teikiamas būtinybei pašalinti dempingo, sukeliančio žalą, prekybą iškreipiantį poveikį ir atstatyti [atkurti] veiksmingą konkurenciją“.

86      Iš šio sakinio aišku, kad šiuo tikslu pirmiausia atsižvelgiama į Sąjungos pramonės gamintojų interesą atkurti jų konkurencinę padėtį, kuriai poveikį padarė žalinga dempingo praktika.

87      Vis dėlto pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį siekdama nustatyti, ar antidempingo priemonių taikymas atitinka Sąjungos interesus, Komisija turi įvertinti įvairių interesų visumą, tad ji turi atsižvelgti ne tik į gamintojų interesus.

88      Taigi šioje nuostatoje patikslinama, kad atitinkami interesai apima nagrinėjamojo produkto naudotojų interesus.

89      Vadinasi, negalima daryti išvados, kad kadangi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies trečias sakinys susijęs tik su Sąjungos pramonės gamintojų konkurencine padėtimi, į nagrinėjamojo produkto naudotojų interesą, kad jų konkurencinė padėtis nebūtų paveikta tokioje situacijoje, kokia nurodyta šio sprendimo 87 punkte, nebuvo atsižvelgta kaip į Sąjungos interesą.

90      Priešingai, tam tikrų nagrinėjamojo produkto naudotojų interesas, kad jų konkurencinė padėtis būtų apsaugota nuo iškraipymo, galinčio atsirasti dėl tokio atleidimo nuo muitų, poveikio, yra Sąjungos interesas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį.

91      Nagrinėjamojo produkto naudotojų intereso apsaugoti savo konkurencinę padėtį ir Sąjungos intereso ryšys matyti ne tik iš to, kad pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į jų interesus, bet ir iš to, kad šiame reglamente nustatytas bendras tikslas apsaugoti konkurenciją vidaus rinkoje, kuris nėra susijęs vien tik su Sąjungos gamintojų konkurencine padėtimi.

92      Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje nurodoma veiksminga konkurencija, o ne tik Sąjungos pramonės gamintojų konkurencinė padėtis ir jų konkretūs interesai.

93      Be to, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad galutinių antidempingo muitų suma turi neviršyti ne tik dempingo skirtumo, bet ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

94      Taigi, viena vertus, Sąjungos pramonės gamintojams nesuteikiamas joks konkurencinis pranašumas, palyginti su dempingą vykdančiais trečiųjų šalių eksportuotojais, kita vertus, antidempingo muitų suma neviršija tikrai būtino dydžio, taip apsaugant toliau grandinėje esančių ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma nagrinėjamojo produkto naudotojų, interesus.

95      Vadinasi, pagrindiniu reglamentu siekiama ne tik atkurti Sąjungos pramonės gamintojų konkurencinę padėtį, bet ir apsaugoti veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje.

96      Taigi nagrinėjamojo produkto naudotojai turi teisę į tai, kad pagal pagrindinį reglamentą priimdama aktą Komisija neiškraipytų konkurencijos, lygiai taip pat, kaip valstybės pagalbą gaunančios įmonės konkurentas turi teisę į tai, kad tokia pagalba nebūtų iškraipyta konkurencija.

97      Atsižvelgiant į šios teisės turėjimą, Komisijos aktas, kuriuo ji gali būti pažeista, daro poveikį šios teisės turėtojo teisinei padėčiai, todėl jis yra tiesiogiai su juo susijęs.

98      Kalbant apie SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą tiesioginės sąsajos sąlygą, pažymėtina, kad ieškovės padėtis yra panaši į ieškovų padėtį byloje, kurioje priimtas 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Montessori (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873).

99      Kita vertus, šio sprendimo 79 punkte nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos aktas, kurį priėmus ekonominės veiklos vykdytojas atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje, negali būti laikomas tiesiogiai su juo susijusiu, nereiškia, kad tiesioginės sąsajos sąlyga negali būti įvykdyta.

100    Tiesa, ieškovė, kaip ir ieškovai šio sprendimo 79 punkte minėtose bylose, teigia, kad Komisija priėmė priemonę, kuri dėl joje numatyto skirtingo požiūrio gali paveikti ieškovės konkurencinę padėtį.

101    Vis dėlto, priešingai aplinkybėms, nagrinėtoms šio sprendimo 79 punkte nurodytose bylose, į ieškovės interesus, įskaitant jos konkurencinės padėties išsaugojimą, atsižvelgiama remiantis pagrindiniu reglamentu, pagal kurį buvo nustatytas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų.

102    Šio sprendimo 79 punkte nurodytose bylose ieškovų interesai kaip tik nebuvo apsaugoti dėl teisinės sistemos, kuri suteikė pranašumą jų konkurentams, nes ieškovai nepateko į šios sistemos taikymo sritį.

103    Taigi 2015 m. balandžio 28 d. Sprendime T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija (C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 1–3 ir 34 punktai) primenama, kad cukraus pasiūlą Sąjungos rinkoje sudaro cukrus, pagamintas perdirbant Sąjungos viduje užaugintus cukrinius runkelius, ir cukrus, pagamintas rafinuojant iš trečiųjų šalių importuotą neapdorotą cukranendrių cukrų; abiem atvejais galutinis produktas yra chemiškai identiškas. Nagrinėjamomis nuostatomis buvo siekiama padidinti cukraus pasiūlą Sąjungos rinkoje, kurioje jo trūko. Kai kuriomis iš jų Sąjungos gamintojams buvo suteiktas pranašumas, leidus jiems gaminti ir parduoti ribotą cukraus ir izogliukozės kiekį, viršijantį vidaus gamybos kvotą. Ieškovai, kurie buvo ne cukraus ir izogliukozės gamintojai, o importuoto cukranendrių cukraus rafinavimo įmonės, nepateko į nagrinėjamos teisinės sistemos taikymo sritį.

104    Panašiai ir byloje, kurioje priimtas 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Confederazione Cooperative Italiane ir kt. / Anicav ir kt. (C‑455/13 P, C‑457/13 P ir C‑460/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:616, 2–9, 32 ir 48 punktai), ginčijamomis nuostatomis vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms buvo suteiktas pranašumas. Ieškovai, kurie buvo pramoniniai vaisių ir daržovių perdirbėjai, o ne šių maisto produktų gamintojai, teigė, kad yra diskriminuojami, palyginti su gamintojų organizacijomis, užsiimančiomis perdirbimo veikla. Vis dėlto jie nepateko į nagrinėjamos teisinės sistemos taikymo sritį.

105    Galiausiai byloje, kurioje priimtas 2019 m. vasario 28 d. Sprendimas Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 73, 74 ir 79–81 punktai), ginčijamų priemonių tikslas buvo nustatyti antidempingo muitą importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanoliui. Ieškovas buvo JAV bioetanolio gamintojas. Jis neeksportavo savo produkto į Sąjungą, bet pardavinėjo jį pardavėjams ir (arba) maišytojams. Pastarieji eksportavo bioetanolį, kurį jie buvo įsigiję, be kita ko, iš ieškovo, ir šiam produktui buvo taikomas antidempingo muitas. Nuostatos, kuriomis remiantis priimtos ginčijamos priemonės, buvo 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51) 9 straipsnio 5 dalies nuostatos (dabar – pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalis). Šiose nuostatose numatyta, kad antidempingo muitas nustatomas „importuojamiems“ produktams, įvežamiems į Sąjungos teritoriją. Taigi šios nuostatos ir visa pagrindiniu reglamentu, ypač jo 21 straipsnio 1 dalimi, nustatyta teisinė sistema taikomos ne visiems trečiųjų šalių gamintojams, o tik tiems, kurie savo produktus eksportuoja į Sąjungą.

106    Byloje, kurioje priimtas 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Montessori (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873), tiek ieškovas, tiek jo konkurentai turėjo teisę į valstybės pagalbą, nes vykdė veiklą vidaus rinkoje. Be to, pagal šią bendrą teisinę sistemą ieškovas turėjo teisę apsaugoti savo konkurencinę padėtį (žr. šio sprendimo 81 punktą). Ginčytas Komisijos sprendimas buvo priimtas remiantis šia sistema ir juo buvo leista nustatyti nacionalinę priemonę, pagal kurią šioje sistemoje taikomas skirtingas požiūris, dėl kurio ieškovas gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje.

107    Taip yra ir nagrinėjamu atveju.

108    Iš tiesų, kaip jau minėta, pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant nustatyti, ar antidempingo muitų taikymas atitinka Sąjungos interesus, įvertinama įvairių interesų visuma, įskaitant nagrinėjamojo produkto naudotojų interesus.

109    Būtent taikant pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, kuri skirta nagrinėjamojo produkto naudotojams, t. y. šiuo atveju visų pirma visiems klijų gamintojams, buvo priimta Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalis (žr. šio sprendimo 27 punktą).

110    Taigi skystų klijų gamintojai, kaip ir jų konkurentai, t. y. sausų mišinių klijų gamintojai, patenka į pagrindinio reglamento taikymo sritį, be to, taikant šį reglamentą atsižvelgiama į jų interesus.

111    Vadinasi, darytina išvada, kad šio sprendimo 79 punkte nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija nepaneigia išvados, kad nagrinėjamas atleidimas nuo muitų sukelia teisinių pasekmių skystų klijų gamintojų padėčiai tiek, kiek dėl šio atleidimo jie gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje.

112    Be to, tiesa, kad valstybės pagalbos srityje subjektų, kuriems taikoma nacionalinė atleidimo nuo mokesčio priemonė, konkurentai iš esmės yra tiesiogiai apmokestinami šiuo mokesčiu, kaip buvo bylose, kuriose priimtas 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Montessori (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 6 ir 50 punktai).

113    Nagrinėjamoje byloje ieškovei, kaip PVA naudotojai, tiesiogiai netaikomi antidempingo muitai, kurie, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 1 dalies, nustatomi importuojamiems produktams.

114    Vis dėlto antidempingo muitai visiškai arba iš dalies perkeltini nagrinėjamojo produkto pirkėjams Sąjungoje, šiuo atveju PVA naudotojams, visų pirma skystų klijų gamintojams.

115    Iš tiesų pagrindinio reglamento 12 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali atnaujinti tyrimą, kaip tai suprantama pagal to reglamento 6 straipsnį, siekdama ištirti, ar antidempingo muitai turėjo įtakos kainoms, jei nustatoma, kad dėl muitų perpardavimo kainos arba vėlesnės pardavimo kainos Sąjungoje pakito nepakankamai.

116    Be to, Komisija, manydama, kad šiuo atveju būtina atleisti nuo antidempingo muitų PVA, naudojamų sausų mišinių klijų gamybai, gamintojus, laikėsi nuomonės, kad, jei toks atleidimas nebūtų taikomas, tokius klijus gaminantys PVA naudotojai visiškai arba iš dalies padengtų papildomas išlaidas, kurias sudaro antidempingo muitai. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad skystus klijus gaminančių PVA naudotojų padėtis šiuo atžvilgiu būtų kitokia.

117    Taigi, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė taip pat yra PVA importuotoja (žr. šio sprendimo 6 punktą), pakanka nustatyti, kad ji, kaip šio produkto naudotoja, turi visiškai arba iš dalies prisiimti Įgyvendinimo reglamentu 2020/1336 nustatytų antidempingo muitų naštą.

118    Iš šio sprendimo 112–117 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad tai, jog ieškovė, kaip PVA naudotoja, konkuruojanti su subjektais, kuriems taikomas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų, nėra įpareigota pati mokėti antidempingo muitų, neleidžia abejoti šio sprendimo 111 punkte padaryta išvada.

119    Be to, reikia nustatyti, ar dėl nagrinėjamo atleidimo nuo muitų ieškovė gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje.

120    Šiuo klausimu 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) 46 punkte Teisingumo Teismas pridūrė, kad nors priimtinumo nagrinėjimo stadijoje Sąjungos teismas neprivalo galutinai nuspręsti dėl ieškovo ir Komisijos sprendime dėl valstybės pagalbos nagrinėjamų nacionalinių priemonių gavėjų konkurencinių santykių, apie ieškovo tiesioginę sąsają vis dėlto negalima daryti išvados remiantis tik konkurencinio santykio galimybe.

121    Teisingumo Teismas pažymėjo: kadangi sąlyga dėl tiesioginės sąsajos reikalauja, kad ginčijamas aktas tiesiogiai darytų poveikį ieškovo teisinei padėčiai, Sąjungos teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai išdėstė priežastis, kodėl dėl Komisijos sprendimo jis gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir dėl tos priežasties gali būti daromas poveikis jo teisinei padėčiai (2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 47 punktas).

122    Dėl šios bylos aplinkybių pažymėtina, kad Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad ieškovai, įrodę, jog jie vykdė veiklą toje pačioje rinkoje, kaip ir nagrinėjamos pagalbos gavėjai, tinkamai pagrindė, kad dėl ginčijamo sprendimo jie gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir kad dėl tos priežasties tas sprendimas daro tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai, konkrečiai kalbant, jų teisei šioje rinkoje nepatirti aptariamų priemonių iškraipytos konkurencijos (2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 50 punktas).

123    Nagrinėjamoje byloje ieškovė išsamiai paaiškino (tai nebuvo užginčyta), kad ji vykdo veiklą toje pačioje produkto ir geografinėje rinkoje, kaip ir vienas iš ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems taikomas nagrinėjamas atleidimas nuo muitų. Naudodama PVA ji gamina skystus klijus, skirtus Sąjungos kartono pramonei. Ji pridūrė, kad skysti klijai ir sausų mišinių klijai yra pakeičiami ir kad dėl išlaidų, kurių jos klientai gali patirti dėl antidempingo muitų, jie gali nuspręsti pirkti iš sausų mišinių klijų gamintojų.

124    Taigi ieškovė nurodė priežastis, kodėl dėl nagrinėjamo atleidimo nuo muitų ji galėjo atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje.

125    Vadinasi, darytina išvada, kad šiuo atveju tenkinamas pirmasis šio sprendimo 71 punkte nurodytas kriterijus ir tiesioginės sąsajos sąlyga apskritai.

126    Iš visų šio sprendimo 49–125 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad šio sprendimo 44 punkte nurodytos SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje nustatytos trys sąlygos yra įvykdytos. Todėl nebūtina nagrinėti, ar tenkinamos ir SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antroje sakinio dalyje nustatytos sąlygos.

127    Taigi reikia išnagrinėti Komisijos papildomai nurodytą nepriimtinumo pagrindą (žr. šio sprendimo 12 punktą).

3.      Dėl akto, kurį galima ginčyti, buvimo

128    Komisija teigia, kad jei Bendrasis Teismas nuspręstų, jog nagrinėjamas atleidimas nuo muitų yra tiesiogiai susijęs su ieškove, ieškinys vis dėlto būtų nepriimtinas, nes Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalis nėra aktas, kurį galima ginčyti, dėl to, kad ji nedaro poveikio ieškovės interesams ir iš esmės nepakeičia jos teisinės padėties. Komisijos nuomone, dėl galimo su tiesioginės sąsajos sąlyga susijusios jurisprudencijos sušvelninimo, kuris įvyktų nagrinėjamoje byloje pritaikius 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendime Montessori (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873) Teisingumo Teismo padarytą išvadą, kiltų actio popularis rizika ir, siekiant išvengti tokios rizikos, ieškovė turėtų kartu įrodyti, kad, kiek tai susiję su akto, kurį galima ginčyti, sąlyga, jos teisinė padėtis iš esmės pasikeitė.

129    Pirmiausia reikėtų priminti, kad Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalimi siekiama atleisti importuojamus Kinijos kilmės PVA nuo to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų galutinių antidempingo muitų, jei PVA importuojami sausų mišinių klijams, gaminamiems ir parduodamiems miltelių pavidalo kartono pramonei, gaminti.

130    Taigi Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalis sukelia teisinių padarinių trečiosioms šalims, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą.

131    Vis dėlto Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį ieškovo interesams ir iš esmės keičiančių jo teisinę padėtį, yra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas).

132    Šiuo klausimu šio sprendimo 131 punkte nurodyta jurisprudencija buvo formuojama nagrinėjant ieškinius, kuriuos Sąjungos teisme pareiškė fiziniai ar juridiniai asmenys dėl jiems skirtų aktų. Jei, kaip nagrinėjamoje byloje, ieškinį dėl panaikinimo pareiškia neprivilegijuotas ieškovas dėl jam neskirto akto, reikalavimas, kad ginčijamos priemonės privalomos teisinės pasekmės turi daryti įtaką ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį, sutampa su tokio ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlygomis, t. y. su sąlygomis, buvusiomis iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, kurios dabar nustatytos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, išskyrus šios pastraipos trečią sakinio dalį (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 38 punktą ir 2021 m. balandžio 15 d. Nutarties Validity ir Center for Independent Living / Komisija, C‑622/20 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2021:310, 39 punktą).

133    Taigi ši jurisprudencija netaikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems ginčijamas aktas neskirtas ir kurie jau atitinka SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antroje sakinio dalyje nustatytas sąlygas, t. y. tiesioginės sąsajos ir konkrečios sąsajos sąlygas.

134    Taip pat reikia pripažinti, kad šio sprendimo 131 punkte nurodyta jurisprudencija netaikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems ginčijamas aktas neskirtas ir kurie jau atitinka SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje nustatytas sąlygas.

135    Iš tiesų pirmiausia reikia pažymėti, jog remiantis Sutarties dėl Konstitucijos Europai III‑365 straipsnio 4 dalies, kurios turinys identiškai atkartotas SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, parengiamaisiais darbais galima teigti, kad šios nuostatos sakinys papildytas trečia dalimi siekiant išplėsti fizinių ir juridinių asmenų reiškiamų ieškinių dėl panaikinimo priimtinumo sąlygas ir kad vieninteliai visuotinio taikymo aktai, kuriems ir toliau turi būti taikomas siauras požiūris, yra teisėkūros procedūra priimti aktai (2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 26 punktas).

136    Taigi SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečios sakinio dalies paskirtis yra sušvelninti fizinių ir juridinių asmenų pareikštų ieškinių dėl panaikinimo priimtinumo sąlygas dėl visų visuotinio taikymo aktų, išskyrus aktus, kurie laikomi priimtais teisėkūros procedūra (2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 27 punktas).

137    Vis dėlto įpareigojimas ieškovui, kuris atitinka visas SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje nustatytas sąlygas, įrodyti, kad „iš esmės“ pasikeitė jo teisinė padėtis, kad būtų galima konstatuoti, jog tenkinama akto, kurį galima ginčyti, buvimo sąlyga, apribotų galimybę sušvelninti ieškinių priimtinumo sąlygas, kurios siekė SESV rengėjai.

138    Antra, SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečia sakinio dalimi taip pat siekiama tikslo, kaip matyti iš šios nuostatos genezės, išvengti situacijų, kai asmuo priverstas pažeisti teisę, kad galėtų kreiptis į teismą (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 27 punktas ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Montessori, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 58 punktas).

139    Jeigu nagrinėjamu atveju šis ieškinys būtų nepriimtinas remiantis tuo, kad ieškovė neįrodė esminio jos teisinės padėties pasikeitimo, norėdama vis tiek pareikšti ieškinį ji privalėtų pateikti kompetentingoms muitinėms prašymą jai taikyti nagrinėjamą atleidimą nuo muitų. Toks įpareigojimas yra dirbtinio pobūdžio, kaip pažymėta šio sprendimo 68 punkte.

140    Atsižvelgiant į šio sprendimo 129–139 punktuose išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Komisija negali remtis nepriimtinumo pagrindu, grindžiamu tuo, kad Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalis nesukelia ieškovei privalomų teisinių pasekmių, kurios galėtų daryti poveikį jos interesams ir iš esmės pakeisti jos teisinę padėtį.

141    Taigi šiuo aspektu Komisijos nurodytą nepriimtinumo pagrindą reikia atmesti.

142    Reikėtų pridurti, kad Komisijos nurodyta actio popularis rizika nenustatyta. Šiame sprendime išvada dėl ieškovės tiesioginės sąsajos darytina tik tuo atveju, kai bendroje teisinėje sistemoje tam tikrų nagrinėjamojo produkto naudotojų atleidimas nuo antidempingo muitų lemia skirtingą požiūrį, dėl kurio susidaro nepalanki konkurencinė padėtis (žr. šio sprendimo 110 ir 111 punktus).

143    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra priimtinas.

B.      Dėl esmės

144    Primintina, kad 1994 m. gruodžio 22 d. Sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą, kuriuo buvo sudaryta 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašyta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartis (toliau – PPO steigimo sutartis) ir šios sutarties IA priede esantys susitarimai, tarp kurių yra 1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (OL L 336, 1994, p. 11) ir Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189, toliau – Susitarimas dėl antidempingo).

145    Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigianti, kad Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalimi nepaisoma pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos, taip pat remiasi Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmu sakiniu.

146    Ieškovė primena, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje ir Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmame sakinyje numatyta, kad antidempingo muitai nustatomi nediskriminuojant. Jos teigimu, vienintelė leistina išimtis taikoma importui iš šaltinių, kurių įsipareigojimai buvo priimti.

147    Taigi dėl nagrinėjamo atleidimo nuo muitų nustatomi skystų klijų gamintojus diskriminuojantys antidempingo muitai, nes jiems šie muitai taikomi, o sausų mišinių klijų gamintojai nuo jų atleidžiami.

148    Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atleidimu nuo muitų nepaisoma šio sprendimo 145 punkte nurodytų nuostatų.

149    Be to, ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atleidimu nuo muitų gali pasinaudoti tik vienas iš Kinijos PVA eksportuotojų, t. y. vienintelis sausų mišinių klijus gaminančios Cordial, į kurios padėtį Komisija atsižvelgė Įgyvendinimo reglamente 2020/1336, tiekėjas. Taigi ji teigia, kad nagrinėjamas atleidimas nuo muitų diskriminuoja visus kitus Kinijos PVA eksportuotojus.

150    Atsakydama į šio sprendimo 145–148 punktuose nurodytą prieštaravimą Komisija pirmiausia teigia, kad dėl nagrinėjamo atleidimo nuo muitų atsiradęs skirtingas požiūris nepatenka į pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos nediskriminavimo pareigos taikymo sritį, antra, net jei ir patektų, šis skirtingas požiūris nebūtų diskriminacija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir, trečia, net jei diskriminacija būtų nustatyta, ji būtų objektyviai pateisinama Sąjungos interesais pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį.

151    Komisija taip pat nesutinka, kad yra šio sprendimo 149 punkte nurodyta diskriminacija.

152    Iš šio sprendimo 144–149 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad vienintelį ieškovės pateiktą ieškinio pagrindą sudaro du prieštaravimai: pirmasis grindžiamas PVA naudotojų Sąjungoje diskriminacija, o antrasis – Kinijos PVA eksportuotojų diskriminacija.

1.      Dėl PVA naudotojų diskriminacijos

153    Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta:

„Kiekvienu atveju atitinkamo dydžio antidempingo muitas nustatomas nediskriminaciniu pagrindu produktui, importuojamam dempingo kaina iš visų šaltinių ir darančiam žalos, išskyrus jo importą iš tų šaltinių, kurių įsipareigojimai buvo priimti pagal šio reglamento sąlygas.

<…>“

154    Komisija teigia, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa ir ypač žodžių junginys „nediskriminaciniu pagrindu“ netaikomi skirtingam požiūriui į nagrinėjamojo produkto naudotojus, įsisteigusius antidempingo muitus nustatančios PPO narės teritorijoje.

155    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė neteigia, jog vienodo požiūrio principas yra pažeistas. Jos prieštaravimas dėl PVA naudotojų diskriminacijos susijęs tik su tuo, kad nepaisyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos.

156    Iš tiesų savo rašytinėse pastabose ieškovė teigia, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, priešingai, nei reikalaujama pagal bendrąjį vienodo požiūrio principą, numatoma tik viena antidempingo muitų nustatymo išimtis, susijusi su importu iš šaltinių, kurių įsipareigojimai buvo priimti. Todėl, jos nuomone, visi kiti atleidimo nuo muitų atvejai būtinai yra diskriminacinio pobūdžio. Ji priduria, kad šioje nuostatoje įtvirtintas reikalavimas taikyti bendrąjį vienodo požiūrio principą yra labai konkretus.

157    Dėl ieškovės prieštaravimo ribų nustatymo darytina išvada, kad jei, kaip teigia Komisija, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa nebūtų taikoma skirtingam požiūriui į nagrinėjamojo produkto naudotojus, minėtas prieštaravimas būtų nereikšmingas, todėl tai būtina nustatyti.

158    Aiškindamos pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, ypač siekdamos apibrėžti jos taikymo sritį, šalys remiasi Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmu sakiniu ir PPO ginčų sprendimo institucijų pateiktu jo aiškinimu.

159    Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmame sakinyje nustatyta:

„Kai dėl kokios nors prekės įvedamas antidempingo muitas, kiekvienu atveju jis yra kitokio dydžio ir renkamas nediskriminuojant tokios prekės importo iš visų šaltinių, iš kurių buvo įvežama prekė dempingo kaina ir kėlė žalą, išskyrus importą iš tų šaltinių, iš kurių buvo priimti įsipareigojimai dėl kainų pagal šios Sutarties sąlygas. <…>“

160    Ieškovės nuoroda į Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmą sakinį turi būti suprantama kaip siekis išaiškinti pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą taip, kad ši atitiktų minėtą nuostatą.

a)      Dėl atsižvelgimo į PPO steigimo sutarties bei jos priedų nuostatas ir PPO institucijų, dalyvaujančių ginčų sprendimo procese, ataskaitas

161    Reikia nustatyti, kiek naudinga gali būti atsižvelgti į PPO steigimo sutarties bei jos priedų nuostatas ir PPO institucijų, dalyvaujančių ginčų sprendimo procese, ataskaitas aiškinant antrinės teisės aktų nuostatas, pavyzdžiui, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą.

1)      Dėl PPO steigimo sutarties ir jos priedų nuostatų

162    Dėl tarptautinio susitarimo, kurio šalis yra Sąjunga, pavyzdžiui, 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, įtakos antrinės teisės akto nuostatos aiškinimui Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų viršenybė antrinės teisės aktų atžvilgiu reiškia, jog pastarieji turi būti aiškinami taip, kad kuo labiau atitiktų šiuos susitarimus (1996 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑61/94, EU:C:1996:313, 52 punktas ir 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Řízení Letového Provozu, C‑335/05, EU:C:2007:321, 16 punktas).

163    Prieš pradedant nagrinėti, ar šioje byloje toks tarptautinius susitarimus atitinkantis aiškinimas yra įmanomas, pirmiausia reikėtų priminti, kad pagrindinio reglamento nuostatos, kiek jos atitinka Susitarimo dėl antidempingo nuostatas, turi būti aiškinamos kuo labiau atsižvelgiant į atitinkamas to susitarimo nuostatas (žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant / Komisija, T‑716/19, EU:T:2021:457, 98 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

164    Kadangi Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmo sakinio ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies nuostatos suformuluotos beveik identiškai, pastarosios nuostatos atitinka pirmąsias.

165    Šiuo klausimu buvo nuspręsta, kad Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmo sakinio taikymo sritis yra lygiavertė pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos taikymo sričiai, nes pagal ją draudžiamas diskriminacinis požiūris renkant antidempingo muitus, nustatytus iš nagrinėjamo šaltinio importuojamam produktui (pagal analogiją žr. 2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimo HEG ir Graphite India / Taryba, T‑462/04, EU:T:2008:586, 39 punktą).

166    Taigi pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad kuo labiau atitiktų Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmą sakinį.

167    Reikia pridurti, kad galimybė pateikti tarptautinį susitarimą atitinkantį antrinės teisės akto nuostatos aiškinimą, į kurį daroma nuoroda šio sprendimo 162 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, negali būti taikoma nuostatai, kurios reikšmė yra aiški ir nedviprasmiška ir kurios dėl to aiškinti nereikia, kaip matyti iš formuluotės „kuo labiau“. Iš tiesų, jei tokiu atveju ši jurisprudencija būtų taikoma, tarptautinius susitarimus atitinkančio Sąjungos antrinės teisės aktų aiškinimo principas būtų šios nuostatos aiškinimo contra legem pagrindas, o tam pritarti negalima (pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo Confédération nationale du Crédit mutuel / ECB, T‑751/16, EU:T:2018:475, 34 punktą). Dėl tos pačios priežasties, jei nagrinėjamos antrinės teisės akto nuostatos reikšmė nėra nedviprasmiška, jos negalima išaiškinti taip, kad atitiktų aukštesnės galios teisės normą, kai šiai prieštarauja visi galimi tos nuostatos aiškinimai.

168    Taigi, kai nagrinėjamos antrinės teisės nuostatos reikšmė yra aiški ir prieštarauja tarptautiniame susitarime nustatytai aukštesnės galios teisės normai, tos nuostatos negalima aiškinti taip, kad atitiktų šią normą.

169    Nagrinėjamoje byloje netenkinamas nė vienas iš šių dviejų kriterijų.

170    Visų pirma pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje vartojamas žodžių junginys „nediskriminaciniu pagrindu“ gali būti aiškinamas įvairiai.

171    Antra, kadangi pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa yra panaši į Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmą sakinį, negalima laikyti, kad ji jam prieštarauja.

172    Taigi, siekiant nustatyti pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos taikymo sritį, joje vartojamas žodžių junginys „nediskriminaciniu pagrindu“ turi būti aiškinamas taip, kad atitiktų Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmame sakinyje vartojamą žodį „nediskriminuojant“.

173    Be to, pirmiausia aiškinant pastarąją nuostatą, galima atsižvelgti į kitas atitinkamas PPO steigimo sutarties ir jos priedų nuostatas. Aiškinant tarptautinę sutartį, iš tikrųjų reikia atsižvelgti į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgti į sutarties objektą bei jos tikslą (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 11 d. Sprendimo Bosphorus Queen Shipping, C‑15/17, EU:C:2018:557, 67 punktą), kaip dėl tarptautinių sutarčių aiškinimo yra numatyta 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 1155 t., p. 331), kuri yra Sąjungos teisinės sistemos sudedamoji dalis (2010 m. vasario 25 d. Sprendimo Brita, C‑386/08, EU:C:2010:91, 42 punktas) ir į kurią atsižvelgia PPO apeliacinis komitetas (1996 m. gegužės 20 d. ataskaita dėl ginčo „Jungtinės Valstijos – Naujos ir tradicinės formulių benzino standartai (WT/DS2/AB/R)“), 31 straipsnio 1 dalyje.

2)      Dėl PPO institucijų, dalyvaujančių ginčų sprendimo procese, ataskaitų

174    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnyje įtvirtintas bendrasis tarptautinės teisės principas, pagal kurį reikalaujama vykdyti sutartinius įsipareigojimus (pacta sunt servanda), reiškia, kad Sąjungos teismas, aiškindamas ir taikydamas Susitarimą dėl antidempingo, turi atsižvelgti į PPO institucijų, dalyvaujančių ginčų sprendimo procese, pateiktą įvairių šio susitarimo nuostatų aiškinimą (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special Tube, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

175    Teisingumo Teismas, aiškindamas kai kurias PPO steigimo sutarties prieduose esančių susitarimų nuostatas, jau rėmėsi PPO specialios grupės ar apeliacinio komiteto ataskaitomis (žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special Tube, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

176    Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad ginčų sprendimo procese dalyvaujančių PPO institucijų ataskaitomis galima remtis aiškinant Sąjungos teisę (2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo X ir X BV, C‑319/10 ir C‑320/10, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:720, 46 punktas ir 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special Tube, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 34 punktas).

177    Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad, kai jis aiškina pagrindinio reglamento nuostatas atsižvelgdamas į Susitarimo dėl antidempingo nuostatas, niekas nedraudžia jam remtis PPO institucijų, dalyvaujančių ginčų sprendimo procese, ataskaitomis (pagal analogiją žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 103 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

178    Iš šio sprendimo 174–177 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa, ypač joje esantis žodžių junginys „nediskriminaciniu pagrindu“, turi būti aiškinama taip, kad atitiktų PPO ginčų sprendimo institucijų pateiktą Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmo sakinio aiškinimą.

b)      Dėl diskriminacinių antidempingo muitų draudimo taikytinumo nagrinėjamojo produkto naudotojams

179    Pirma, 2011 m. liepos 28 d. ataskaitos dėl ginčo „Europos Bendrijos – Galutinės antidempingo priemonės, taikomos tam tikroms geležinėms ir plieninėms tvirtinimo detalėms iš Kinijos (WT/DS397/R)“ 335 punkte PPO apeliacinis komitetas pažymėjo, kad Susitarime dėl antidempingo nustatytos taisyklės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama produktams, taip pat importuotojams, eksportuotojams ir gamintojams. Tame pačiame ataskaitos punkte jis paaiškino, kad Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmame sakinyje kalbama ir apie produktus, ir apie tiekėjus.

180    Tiesa, Apeliacinis komitetas aiškiai neatmetė to, kad Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmame sakinyje esantis žodis „nediskriminuojant“ gali būti taikomas nagrinėjamojo produkto naudotojams, įsisteigusiems antidempingo muitus nustatančios PPO narės teritorijoje. Vis dėlto šiems ekonominės veiklos vykdytojams nėra taikomas nuostatoje įtvirtintas diskriminacijos draudimas, nes joje jie nėra minimi ir ji yra įtraukta į susitarimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ne jiems, o patiems produktams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams.

181    Antra, iš Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio formuluotės aišku, kad jis yra susijęs tik su produktų kilme, o ne su jų naudojimu antidempingo muitus nustatančios PPO narės teritorijoje.

182    Iš tiesų Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnyje nurodomi produkto tiekėjai ir šaltiniai, o ne jo naudotojai.

183    Visų pirma dėl produkto šaltinių pažymėtina, kad Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmame sakinyje nustatyta, kad antidempingo muitas renkamas nediskriminuojant nagrinėjamojo produkto importo „iš visų šaltinių“, išskyrus importą „iš tų šaltinių“, iš kurių buvo priimti įsipareigojimai dėl kainų pagal šio susitarimo sąlygas.

184    2011 m. liepos 28 d. ataskaitos dėl ginčo „Europos Bendrijos – Galutinės antidempingo priemonės, taikomos tam tikroms geležinėms ir plieninėms tvirtinimo detalėms iš Kinijos (WT/DS397/R)“ 338 punkte PPO apeliacinis komitetas pažymėjo, kad Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmame sakinyje du kartus vartojamas terminas „šaltiniai“ reiškia pavienius „eksportuotojus arba gamintojus“, o ne visą šalį. Ataskaitos 354 punkte jis patikslino, kad terminas „šaltiniai“ reiškia „tiekėjus“. Taigi pastarasis terminas Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio kontekste ir terminai „eksportuotojai“ arba „gamintojai“ vartojami sinonimiškai.

185    Tiesa, kaip teisingai pažymi ieškovė, šiame ginče PPO apeliacinis komitetas sprendė, ar, kaip teigė Sąjunga (žr. ataskaitos 333 ir 337 punktus), Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmame sakinyje vartojamas terminas „šaltiniai“ gali reikšti ne tik pavienes eksportuojančias įmones, bet ir visą šalį.

186    Vis dėlto, nesvarbu, kokį klausimą būtų nagrinėjęs PPO apeliacinis komitetas, į jį atsakydamas jis nusprendė patikslinti termino „šaltiniai“ reikšmę ir tai padarė taip, kad joks atsakymo aspektas neleidžia daryti išvados, kad šios reikšmės apimtis apsiriboja atsakymu į šio sprendimo 185 punkte nurodytą klausimą.

187    PPO apeliacinio komiteto pateikta termino „šaltiniai“ apibrėžtis, kiek joje nurodyti gamintojai, eksportuotojai ar tiekėjai, patvirtina, kad Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnis yra susijęs tik su produktų kilme, o ne su jų naudojimu antidempingo muitus nustatančios PPO narės teritorijoje. Taigi ši apibrėžtis patvirtina šio sprendimo 180 punkte pateiktą išvadą.

188    Trečia, galima pažymėti, kad 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos I ir III straipsniuose, susijusiuose atitinkamai su bendru didžiausio palankumo režimu ir nacionaliniu režimu vidaus mokesčių sistemai ir taisyklėms, kuriais remiantis PPO sukurtoje teisinėje sistemoje draudžiama diskriminacija, nurodyta „valstybių“, taigi, ir skirtingų organizacijos narių kilmės produktų, o ne vienos narės produktų, diskriminacija.

189    Atsižvelgiant į visus šio sprendimo 179–188 punktuose išdėstytus aspektus, Susitarimo dėl antidempingo 9.2 straipsnio pirmo sakinio negalima aiškinti taip, kad jame minima diskriminacija reiškia skirtingą požiūrį į nagrinėjamojo produkto naudotojus, įsisteigusius antidempingo muitus nustatančios PPO narės teritorijoje.

190    Atsižvelgiant į šio sprendimo 162–172 punktuose išdėstytus argumentus, taip negalima aiškinti ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje vartojamo žodžių junginio „nediskriminaciniu pagrindu“.

191    Taigi, kadangi pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa netaikoma nagrinėjamojo produkto naudotojams, ieškovė negali pagrįstai remtis šia nuostata, siekdama užginčyti Sąjungoje įsisteigusiems nagrinėjamojo produkto naudotojams taikomą skirtingą požiūrį.

192    Vadinasi, šį prieštaravimą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

2.      Dėl skirtingų Kinijos eksportuotojų diskriminacijos

193    Ieškovė pažymi, kad Cordial turi tik vieną PVA tiekėją, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 618 konstatuojamosios dalies, ir kad tas tiekėjas yra Kinijos eksportuotojas.

194    Kadangi nagrinėjamas atleidimas nuo muitų taikomas tik PVA, skirtiems sausų mišinių klijams, kuriuos gamina Cordial, gaminti, ieškovės teigimu, tam Kinijos eksportuotojui taikomas palankus režimas, palyginti su kitais Kinijos PVA eksportuotojais.

195    Šiuo klausimu iš Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 1 straipsnio 4 dalies matyti, kad šioje nuostatoje, pagal kurią nagrinėjamas atleidimas nuo muitų taikomas su sąlyga, kad importuojami PVA bus naudojami sausų mišinių klijų, gaminamų ir parduodamų miltelių pavidalo kartono pramonei, gamybai, nustatomos bendrojo ir abstraktaus pobūdžio sąlygos (žr. šio sprendimo 51 punktą). Taigi atleidimas nuo muitų gali būti taikomas bet kurio ekonominės veiklos vykdytojo, eksportuojančio PVA, skirtus sausų mišinių klijų gamybai, produktams (žr. šio sprendimo 52 punktą). Todėl jis taikomas ne tik Cordial tiekėjui.

196    Vadinasi, nagrinėjamas atleidimas nuo muitų iš esmės gali būti taikomas visų Kinijos PVA eksportuotojų produktams.

197    Vis dėlto ieškovė teigia, kad nagrinėjamas atleidimas nuo muitų iš tikrųjų naudingas tik Cordial tiekėjui iš Kinijos.

198    Reikėtų priminti, kad Bendrasis Teismas, aiškindamas pagrindinį reglamentą pagal Susitarimą dėl antidempingo, gali remtis PPO institucijų, dalyvaujančių ginčų sprendimo procese, ataskaitomis (žr. šio sprendimo 174–178 punktus).

199    2000 m. balandžio 7 d. specialiosios grupės ataskaitos dėl ginčo „Kanada – Vaistų patentinė apsauga (WT/DS114)“ 7.101 punkte nurodoma sąvoka „faktinė diskriminacija“. Jame teigiama, kad faktinė diskriminacija yra bendrasis terminas, apibūdinantis teisinę išvadą, kad iš pažiūros neutrali priemonė pažeidžia diskriminacijos draudimo normą, nes jos realus poveikis yra nepalankaus skirtingo požiūrio taikymas.

200    Be to, sąvoka „faktinė diskriminacija“ jau vartojama Sąjungos teisėje, nors ir valstybės pagalbos srityje, siekiant nustatyti, kad nacionaline priemone, net jei ji nėra mokesčių lengvata, nukrypstanti nuo bendros mokesčių sistemos, bet pasireiškė taikant „bendrą“ mokesčių sistemą, pagrįstą kriterijais, kurie patys yra taip pat bendri, faktiškai diskriminuojamos įmonės, kurios, atsižvelgiant į minėta sistema siekiamą tikslą, buvo panašioje padėtyje (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / World Duty Free Group ir kt., C‑20/15 P ir C‑21/15 P, EU:C:2016:981, 74 punktas).

201    Galiausiai sąvoka „faktinė diskriminacija“ panaši į Sąjungos teisėje labiau paplitusią sąvoką „netiesioginė diskriminacija“ (šiuo klausimu žr. 1993 m. spalio 20 d. Sprendimo Spotti, C‑272/92, EU:C:1993:848, 17 ir 18 punktus ir 1998 m. gegužės 7 d. Sprendimo Clean Car Autoservice, C‑350/96, EU:C:1998:205, 29–31 punktus), šią sąvoką taip pat įtvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas (2007 m. lapkričio 13 d. EŽTT sprendimo D. H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką, CE:ECHR:2007:1113JUD005732500, 193–195 punktai), kuris atkreipia dėmesį į bet kokios slaptos formos diskriminaciją, lemiančią tokį patį rezultatą, kaip ir atvira diskriminacija (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑35/97, EU:C:1998:431, 37 ir 38 punktus).

202    Taigi, remiantis įrodymais, kuriuos ieškovė pateikė siekdama pagrįsti šio sprendimo 197 punkte išdėstytą teiginį, būtina nustatyti, ar dėl nagrinėjamo atleidimo nuo muitų Kinijos PVA eksportuotojai yra faktiškai arba netiesiogiai diskriminuojami.

203    Visų pirma ieškovės teiginys, kad nagrinėjamas atleidimas nuo muitų gali būti taikomas tik vienam Kinijos PVA eksportuotojui, t. y. Cordial tiekėjui, reiškia, kad reikia išnagrinėti, ar nagrinėjamas atleidimas nuo muitų gali būti naudingas tik Cordial.

204    Šiuo klausimu pažymėtina, kad Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 623 konstatuojamojoje dalyje sausų mišinių klijų, gaminamų ir parduodamų miltelių pavidalo kartono pramonei, gamybos procesas apibūdinamas kaip naujoviškas.

205    Vis dėlto iš bylos medžiagos, visų pirma iš ieškovės pateiktų įrodymų, nematyti, kad Cordial yra vienintelė sausų mišinių klijų gamintoja Sąjungoje.

206    Be to, jokia bylos medžiagoje esanti informacija, visų pirma ieškovės pateikta informacija, neleidžia teigti, kad visiems kitiems ekonominės veiklos vykdytojams, išskyrus Cordial, būtų neįmanoma ar ypač sunku pagaminti tokius produktus. Šiuo klausimu iš bylos medžiagos nematyti, kad yra kokių nors teisinių, techninių ar finansinių kliūčių, trukdančių tokiam ekonominės veiklos vykdytojui patekti į sausų mišinių klijų rinką.

207    Taigi negalima atmesti to, kad yra kitų sausų mišinių klijų gamintojų arba kad jie gali patekti į tokių klijų rinką. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kiti sausų mišinių klijų gamintojai jau įsigyja arba įsigys PVA iš Cordial tiekėjo, o ne iš kitų tiekėjų, visų pirma iš Kinijos PVA eksportuotojų. Todėl negalima atmesti to, kad nagrinėjamas atleidimas nuo muitų galėtų būti naudingas ne tik Cordial tiekėjui, bet ir kitiems Kinijos PVA eksportuotojams.

208    Antra, Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 618 ir 624 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad Cordial importuojamų PVA rūšis yra konkrečiai sukurta bendradarbiaujant su jos tiekėju ir kad būtina palaikyti ilgalaikius santykius, kad tiekėjas galėtų prisitaikyti prie Cordial produkto reikalavimų.

209    Vis dėlto tai, ar Cordial ir toliau turės tik vieną tiekėją, priklauso nuo PVA gamintojų, visų pirma šio produkto Kinijos eksportuotojų, pasirinkimo, o ne nuo jiems primestų išorės veiksnių (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 14 d. Sprendimo Nashua Corporation ir kt. / Komisija ir Taryba, C‑133/87 ir C‑150/87, EU:C:1990:115, 40 ir 41 punktus).

210    Iš tiesų iš bylos medžiagos, visų pirma ieškovės pateiktos informacijos, nematyti, kad kiti nei Cordial tiekėjas Kinijos PVA eksportuotojai negalėtų pritaikyti savo gamybos, kad patenkintų specifinę Cordial paklausą, kaip nurodyta šio sprendimo 208 punkte.

211    Taigi negalima atmesti to, kad kiti nei Cordial tiekėjas Kinijos eksportuotojai galėtų patenkinti Cordial tiekimo poreikius, jeigu jie to pageidautų.

212    Be to, iš Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 624 konstatuojamosios dalies matyti, kad Cordial pateikė įrodymų, kad ji praeityje bandė įsigyti PVA iš Taivano gamintojo, tačiau negalėjo sudaryti jokio sandorio, nes šis gamintojas parduoda produktą tik per prekiautoją Sąjungoje ir nenorėjo pritaikyti savo produkto prie Cordial reikalavimų.

213    Cordial ketinimas apriboti savo priklausomybę nuo PVA tiekėjo matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 624 konstatuojamosios dalies, ypač iš šios ištraukos, kurios ieškovė neginčija:

„[Cordial] jau bandė sudaryti naujas partnerystės sutartis, tačiau dėl savo mažo dydžio negalėjo užmegzti ilgalaikių santykių su alternatyviais tiekėjais <…>. Bendrovė pateikė įrodymų, kad ji iš tiesų praeityje bandė įsigyti PVA iš Taivano gamintojo, tačiau negalėjo sudaryti jokio sandorio, nes šis gamintojas parduoda produktą tik per prekiautoją [Sąjungoje] ir nenorėjo pritaikyti savo produktų prie [Cordial] reikalavimų. <…>“

214    Iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad Cordial būtų linkusi palankiai reaguoti į kitų PVA eksportuotojų, ypač Kinijos eksportuotojų, pasiūlymus tiekti jai šį produktą.

215    Tai patvirtina ir šio sprendimo 211 punkte pateiktą išvadą, kad kiti nei Cordial tiekėjas Kinijos eksportuotojai galėtų patenkinti Cordial tiekimo poreikius, jeigu jie to pageidautų.

216    Iš šio sprendimo 203–215 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad nenustatyta jokių kliūčių, dėl kurių nagrinėjamas atleidimas nuo muitų faktiškai negalėtų būti taikomas kitiems nei Cordial tiekėjas Kinijos PVA eksportuotojams.

217    Taigi nėra įrodyta, kad kitiems nei Cordial tiekėjas Kinijos PVA eksportuotojams buvo taikomas skirtingas nepalankus požiūris. Nesant tokio skirtingo požiūrio, bet kokia faktinė diskriminacija negali būti laikoma nustatyta (šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 23 d. Sprendimo Changzhou Hailong Electronics & Light Fixtures ir Zhejiang Yankon / Taryba, T‑255/01, EU:T:2003:282, 61 punktą).

218    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antrasis prieštaravimas ir visas ieškinio pagrindas turi būti atmesti.

219    Taigi ieškinį reikia atmesti.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

220    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

221    Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš EOC Belgium bylinėjimosi išlaidas.

da Silva Passos Valančius Reine

Truchot       Sampol Pucurull

Paskelbta 2022 m. gruodžio 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.