Byla C‑439/11 P
Ziegler SA
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – EB 81 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis – Belgijos tarptautinio perkraustymo paslaugų rinka – Gairės dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai – Teisinė reikšmė – Pareiga apibrėžti reikšmingą rinką – Apimtis – Teisė į teisingą procesą – Gero administravimo principas – Objektyvus Komisijos nešališkumas – Baudų apskaičiavimo gairės (2006 m.) – Pardavimo vertės dalis – Pareiga motyvuoti – Baudos sumažinimas dėl nepajėgumo ją sumokėti ar dėl konkrečių bylos aplinkybių – Vienodas požiūris“
Santrauka – 2013 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Apeliacinis skundas – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – Sąlyga – Apeliacinis skundas, galintis būti naudingas jį pateikusiai šaliai – Prašymo pakeisti motyvus, kuriuo ginamasi nuo priešingos šalies nurodyto pagrindo, priimtinumas
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antra pastraipa)
2. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Anksčiau pateikto pagrindo išplėtojimas – Priimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Įmonė pranešimo apie kaltinimus adresatė, kuri per administracinę procedūrą neginčijo faktinių ar teisinių aplinkybių – Teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimo ribojimas – Bendrųjų teisėtumo ir teisės į gynybą užtikrinimo principų pažeidimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis)
4. Institucijų aktai – Gairės dėl poveikio prekybai sąvokos – Aktas, kuriuo siekiama sukelti išorinį poveikį – Taikymo sritis
(Komisijos pranešimas 2004/C 101/07)
5. Karteliai – Rinkos apibrėžimas – Dalykas – Poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai nustatymas – Pareiga apibrėžti atitinkamą rinką – Apimtis
(EB 81 straipsnis; Komisijos pranešimo 2004/C 101/07 55 punktas)
6. Karteliai – Rinkos apibrėžimas – Dalykas – Poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai nustatymas – Didelis poveikis
(EB 81 straipsnis; Komisijos pranešimas 2004/C 101/07)
7. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
8. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Bendrojo Teismo numanomas motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa)
9. Karteliai – Įmonių susitarimai – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
10. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(EB 253 straipsnis)
11. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Ribos – Vienodo požiūrio principo paisymas – Komisijos pareiga laikytis ankstesniuose jos sprendimuose nustatytos praktikos – Nebuvimas
(EB 81 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
13. Konkurencija – Administracinė procedūra – Gero administravimo principas – Nešališkumo reikalavimas – Sąvoka – Pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniai)
14. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Sąvoka
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Galimybė Komisijai nukrypti nuo bendro baudų nustatymo metodo – Sumažinimas dėl nepajėgumo sumokėti baudą ar dėl bylos ypatybių – Sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 35 ir 37 punktai)
1. Tam, kad prašymas pakeisti motyvus būtų priimtinas, turi būti suinteresuotumas pateikti tokį prašymą, t. y. turi būti galimybė, kad dėl prašymo nagrinėjimo baigties jį pateikusi šalis gaus naudos. Taip gali būti tuo atveju, kai prašymu pakeisti motyvus ginamasi nuo tam tikro ieškovės pateikto pagrindo.
(žr. 42 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 45, 46 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 57 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 59–62 punktus)
5. Konkurencijos srityje net jeigu tam tikromis aplinkybėmis nėra reikalo apibrėžti reikšmingos rinkos tam, kad būtų nustatyta, ar daroma didelė įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį, t. y. kai net nesant tokio apibrėžimo galima nustatyti, kad atitinkamas kartelis gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir jo tikslas arba poveikis yra konkurencijos bendrojoje rinkoje trukdymas, ribojimas arba iškraipymas, iš principo negalima patikrinti, ar rinkos dalies riba viršyta, jei nėra jokio šios rinkos apibrėžimo. Šiuo klausimu Gairių dėl poveikio prekybai sąvokos, vartojamos Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, 55 punkte logiškai numatyta, jog tam, kad būtų taikoma rinkos dalies riba, reikia apibrėžti atitinkamą rinką, ir pateikiama nuoroda į Pranešimą dėl rinkos apibrėžimo, apie kurį kalbama tame 55 punkte esančioje išnašoje. Taigi remdamasi šiomis gairėmis Komisija turi apibrėžti reikšmingą rinką.
(žr. 63, 64 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 71–73 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 74, 75, 86, 88, 161 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 81, 82, 149 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 92–95 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 113–116 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 127 punktą)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 132–134 punktus)
13. Nors Komisijos negalima laikyti „teismu“, kaip jis suprantamas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį, vis dėlto per administracinę procedūrą ji turi užtikrinti pagrindines Sąjungos teises, įskaitant teisę į gerą administravimą, kuri įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame reglamentuojama Komisijos vykdoma administracinė procedūra dėl kartelių.
Remiantis šios Chartijos 41 straipsniu, kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai. Šis nešališkumo reikalavimas apima, pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas bylą nagrinėjantis atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti šališkumo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl šališkumo.
Pirma, vien tai, kad Komisija tiria kartelį, kuriuo buvo padaryta žala Sąjungos finansiniams interesams, ir skiria už jį sankcijas, negali lemti šios institucijos objektyvaus nešališkumo nebuvimo. Antra, tai, kad Komisijos tarnybos, atsakingos už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimų tyrimą, ir jos tarnybos, atsakingos už išmokų, dėl kurių sudarytas kartelis, mokėjimą, priklauso tai pačiai organizacinei struktūrai, savaime negali paneigti objektyvaus šios institucijos nešališkumo, nes minėtos tarnybos neabejotinai yra dalis struktūros, kuriai jos priklauso. Trečia, Komisijos sprendimams gali būti taikoma Sąjungos teismo kontrolė, o Sąjungos teisėje numatyta Komisijos sprendimų, susijusių, be kita ko, su EB 81 straipsnio taikymo procedūromis, teisminės kontrolės sistema, pagal kurią suteikiamos visos garantijos, reikalaujamos pagal Chartijos 47 straipsnį. Todėl bet kuriuo atveju Komisijos negalima laikyti kartu pažeidimo auka ir sankcijas už šį pažeidimą skiriančia institucija.
(žr. 154, 155, 157–159 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 166, 167 punktus)
15. Konkurencijos srityje, remiantis pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 35 punktu, išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija gali, jeigu yra to prašoma, atsižvelgti į ypatingoje finansinėje ir socialinėje padėtyje atsidūrusios įmonės nepajėgumą mokėti baudą. Tačiau šių gairių 37 punkte numatyta, kad nors šiose gairėse nurodomas bendras baudų apskaičiavimo metodas, tam tikros bylos ypatumai ar būtinybė siekti atgrasomojo poveikio konkrečioje byloje gali pateisinti Komisijos nukrypimą nuo šio metodo ar nuo 21 punkte nustatytų apribojimų. Tai reiškia, kad, priešingai nei minėtų gairių 35 punkto atveju, šis 37 punktas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama įmonė pajėgi sumokėti baudą.
Vis dėlto atsižvelgiant į minėto 37 punkto formuluotę negalima atmesti to, kad įmonės nepajėgumas sumokėti baudą gali būti svarbus sprendžiant, ar šis punktas taikomas. Tačiau tam, kad Baudų apskaičiavimo gairių 35 ir 37 punktai būtų veiksmingi, jų atitinkamo taikymo sąlygos turi būti skirtingos. Todėl bet kuriuo atveju vien nepajėgumo ar riboto pajėgumo sumokėti baudą, kaip tai suprantama pagal minėtą 35 punktą, nepakanka, kad būtų galima taikyti šių gairių 37 punktą.
(žr. 171, 173 punktus)