BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 16 d.

Byla T‑52/10 P

Giorgio Lebedef

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Kasmetinės atostogos — Delegavimas vykdyti atstovavimo veiklą profesinėje sąjungoje ne visą darbo dieną — Neteisėtas nebuvimas — Dienų iš kasmetinių atostogų išskaičiavimas — Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnis“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Lebedef prieš Komisiją (byla F‑54/09, Rink. VT p. I‑A‑1‑505 ir II‑A‑1‑2735), kuriuo siekiama panaikinti šią nutartį.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Giorgio Lebedef padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Apeliacinio skundo pagrindas, nurodytas dėl sprendimo motyvo, kuris nebūtinas grindžiant jo rezoliucinę dalį — Netinkamas pagrindas

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnis)

2.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas — Nepriimtinumas

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

3.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas — Nepriimtinumas — Bendrojo Teismo vykdoma įrodymų vertinimo kontrolė — Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)

4.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Nepakankama motyvacija — Tarnautojų teismo rėmimasis netiesioginiais motyvais — Priimtinumas — Sąlygos

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

1.      Apeliaciniame skunde pateiktas pagrindas dėl skundžiamo Tarnautojų teismo sprendimo motyvų, kurie nėra būtini grindžiant sprendimą, yra netinkamas ir dėl to jį reikia atmesti.

(žr. 34 punktą)

Nuoroda: 2010 m. sausio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo De Fays prieš Komisiją, T‑355/08 P, 56 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio, taip pat iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad apeliaciniame skunde reikia aiškiai nurodyti prašomo panaikinti sprendimo skundžiamas dalis ir teisinius argumentus, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas. Šis reikalavimas neįvykdomas, jei apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, konkrečiai skirtų nagrinėjamame sprendime ar nutartyje padarytai teisės klaidai nustatyti.

Be to, teiginiai, kurie yra pernelyg bendri ir netikslūs, kad juos būtų galima teisiškai įvertinti, turi būti laikomi akivaizdžiai nepriimtinais.

(žr. 35 punktą)

Nuoroda: 2009 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo nutarties Correia de Matos prieš Komisiją, C‑290/08 P, 18 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2010 m. gegužės 6 d. Bendrojo Teismo nutarties Kerelov prieš Komisiją, T‑100/08 P, 39 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnį apeliacinis skundas Bendrajam Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Tik Tarnautojų teismas kompetentingas nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir vertinti šias faktines aplinkybes. Šis faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus Tarnautojų teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kurį gali tikrinti apeliacinės instancijos teismas.

(žr. 73 punktą)

Nuoroda: 2001 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo EIB prieš Hautem, C‑449/99 P, Rink. p. I‑6733, 44 punktas; 2003 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo O’Hannrachain prieš Parlamentą, C‑121/01 P, Rink. p. I‑5539, 35 punktas; 2006 m. balandžio 27 d. Teisingumo Teismo nutarties L prieš Komisiją, C‑230/05 P, 45 punktas.

4.      Pareiga motyvuoti sprendimus išplaukia iš Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio, remiantis to paties statuto I priedo 7 straipsnio pirma pastraipa taikomo ir Tarnautojų teismui. Tarnautojų teismo sprendimai turi būti pakankamai motyvuoti, kad Bendrasis Teismas galėtų vykdyti savo teisminę kontrolę. Tačiau ši pareiga negali būti aiškinama taip, jog Tarnautojų teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną ieškovo nurodytą argumentą, ypač jei argumentas nepakankamai aiškus bei tikslus ir nepagrįstas detaliais įrodymais. Motyvavimas gali būti netiesioginis, jeigu jis leidžia atitinkamai šaliai sužinoti priežastis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atmetė jos argumentus, o apeliacinės instancijos teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę.

(žr. 82–84 punktus)

Nuoroda: 2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Doktor prieš Tarybą, T‑248/08 P, 64 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2010 m. rugsėjo 1 d. Bendrojo Teismo sprendimo Skareby prieš Komisiją, T‑91/09 P, 36 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.