BENDROJO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. spalio 4 d.(*)
„Apsaugos priemonės – Plieno produktų rinka – Tam tikrų plieno produktų importas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1029 – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Teisė pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Apsaugos priemonės galiojimo pratęsimas – Būtinumas – Didelės žalos grėsmė – Prisitaikymo priemonės – Sąjungos interesai – Akivaizdi vertinimo klaida“
Byloje T‑598/21
European Association of Non-Integrated Metal Importers & distributors (Euranimi), įsteigta Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokatų M. Campa, D. Rovetta, P. Gjørtler ir V. Villante,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą G. Luengo ir P. Němečková,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė O. Porchia, teisėjai M. Jaeger (pranešėjas) ir P. Nihoul,
posėdžio sekretorė M. Zwozdziak-Carbonne, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, be kita ko, į 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą atmesti ieškovės prašymą nagrinėti bylą taikant pagreitintą procedūrą,
įvykus 2023 m. kovo 7 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė European Association of Non-Integrated Metal Importers & distributors (Euranimi) prašo panaikinti 2021 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/1029, kuriuo, siekiant pratęsti tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimą, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 (OL L 225 I, 2021, p. 1; toliau – ginčijamas reglamentas).
Ginčo aplinkybės
2 Ieškovė yra Europos Sąjungos įmonių asociacija, atstovaujanti neintegruoto plieno, nerūdijančio plieno ir metalo produktų importuotojų, platintojų, prekiautojų ir perdirbėjų interesams.
3 2018 m. kovo 23 d. Jungtinės Amerikos Valstijos nustatė importo muitus pagal Trade Expansion Act (Prekybos plėtros įstatymas) 232 skirsnį.
4 Atsižvelgdama į statistinius duomenis, surinktus įgyvendinus priežiūros priemones, Europos Komisija inicijavo apsaugos priemonių tyrimą, siekdama išnagrinėti kelių kategorijų plieno produktų padėtį.
5 Kadangi išanalizavusi duomenis Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos plieno pramonei gresia didelė žala, kiek tai susiję su 23 iš 28 produktų kategorijų, dėl kurių atliktas apsaugos priemonių tyrimas, 2018 m. liepos 17 d. ji priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1013, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės (OL L 181, 2018, p. 39).
6 Paskui manydama, kad Sąjungos plieno pramonei gresia didelė žala, kiek tai susiję su 26 plieno produktų kategorijomis, Komisija priėmė 2019 m. sausio 31 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019, p. 27). Šiuo įgyvendinimo reglamentu trejų metų laikotarpiui buvo nustatyta galutinė apsaugos priemonė, numatant galimybę pratęsti jos galiojimą iki aštuonerių metų: konkrečioms kategorijoms skirtos tarifinės kvotos, kurių kiekybinė riba buvo nustatyta pagal vidutinę importo iš atitinkamų šalių apimtį 2015–2017 m. laikotarpiu, padidintą 5 %, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikyti įprasti prekybos srautai, o esama Sąjungos vartotojų ir importo pramonė gautų pakankamą paramą. Virškvočio muito norma, kuri siekė 25 % laikinosios priemonės etape, buvo patvirtinta priėmus galutinę priemonę.
7 Priešingai, nei taikant laikinąją apsaugos priemonę, Įgyvendinimo reglamentu 2019/159 buvo nustatytos konkrečios kvotos atitinkamoms šalims, kurios turi didelį suinteresuotumą kaip tiekėjos (t. y. šalims, kurių importo dalis sudaro daugiau kaip 5 % atitinkamos produktų kategorijos). Kitoms į Sąjungos teritoriją eksportuojančioms šalims taip pat buvo nustatyta „likutinė“ arba „bendroji“ tarifinė kvota. Be to, Komisija nusprendė, kad, kai šalis tiekėja išnaudoja savo konkrečią tarifinę kvotą, jai turėtų būti leidžiama naudotis likutinėmis tarifinėmis kvotomis, kad būtų užtikrintas įprastų prekybos srautų išlaikymas, taip pat siekiant išvengti, kad prireikus tam tikros likutinės tarifinės kvotos dalys liktų nepanaudotos.
8 Nuo 2019 m. vasario 2 d., kai įsigaliojo Įgyvendinimo reglamentas 2019/159, iki 2021 m. birželio 30 d. apsaugos priemonė turėjo būti reguliariai peržiūrima ir laipsniškai (reguliariais intervalais) liberalizuota, siekiant pamažu padidinti kiekybines ribas, kad Sąjungos pramonė galėtų prisitaikyti.
9 Po 2019 m. rugsėjo mėn. ir 2020 m. birželio mėn. peržiūrų Komisija atliko tarifinių kvotų sistemos administravimo pakeitimus, siekdama, be kita ko, atsižvelgti į naujausius prekybos duomenis.
10 2021 m. sausio 15 d. Komisija gavo dvylikos Sąjungos valstybių narių pagrįstą prašymą pagal 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015, p. 16; toliau – pagrindinis apsaugos priemonių reglamentas) 19 straipsnį išnagrinėti, ar reikėtų pratęsti galiojančią apsaugos priemonę.
11 2021 m. vasario 26 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą ir jame paragino suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime dėl galimo apsaugos priemonės galiojimo pratęsimo ir pateikti savo pastabas bei patvirtinamuosius įrodymus.
12 Manydama, kad, pirma, apsaugos priemonės panaikinimas COVID-19 pandemijos aplinkybėmis gali sukelti staigią importo bangą, ir dėl to labai pablogėtų vis dar pažeidžiama Sąjungos plieno pramonės finansinė padėtis, ir, antra, kad visų kategorijų produktų vartotojai turėjo galimybę be muitų įsigyti plieną iš įvairių šaltinių, turint omenyje tai, kad apie 11 mln. tonų tarifinių kvotų, kurioms netaikomi muitai, arba 36 % visų turimų tarifinių kvotų liko nepanaudotos, Komisija 2021 m. birželio 24 d. priėmė ginčijamą reglamentą ir juo apsaugos priemonės galiojimą pratęsė trejiems metams iki 2024 m. birželio 30 d.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
14 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
15 Formaliai nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Komisija ginčija šio ieškinio priimtinumą ir teigia, kad ieškovė neturi nei suinteresuotumo, nei teisės pareikšti ieškinį. Ieškovė savo ruožtu tvirtina, kad turi ir suinteresuotumą, ir teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento.
Dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį
16 Pirma, Komisija mano, kad šio ieškinio pareiškimo etape ieškovė neįrodė, jog atitinka sąlygas, susijusias su suinteresuotumo pareikšti ieškinį įrodymu.
17 Visų pirma ginčijamas reglamentas neužkirto kelio atitinkamų plieno produktų kategorijų importui į Sąjungą, nes apsaugos muitas taikomas tik tuo atveju, kai dėl padidėjusio importo, viršijančio įprastus prekybos srautus, padaroma didelė žala. Taigi, kalbant apie prievolę sumokėti 25 % virškvočio muitą, pažymėtina, kad ieškovės suinteresuotumas yra hipotetinis.
18 Be to, ieškinio pareiškimo momentu ieškovės atstovaujamų bendrovių importuojamų produktų kategorijų tarifinė kvota nebuvo išnaudota. Todėl, Komisijos teigimu, ginčijamo reglamento panaikinimas negalėtų suteikti jokios naudos ieškovei, nes šis reglamentas jai ar jos nariams dar nesukėlė teisinių pasekmių. Taigi ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį nėra nei atsiradęs, nei esamas.
19 Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad tai, jog ieškovės nariai, planuodami prekybos veiklą, atsižvelgia į tarifinių kvotų buvimą, nereiškia, kad ginčijamu reglamentu buvo pakeista jų teisinė padėtis. Be to, prielaidą, kad tarifinės kvotos sukelia pasekmių, Bendrasis Teismas jau atmetė 2021 m. spalio 20 d. Sprendime Novolipetsk Steel / Komisija (T‑790/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:706). Dar daugiau, Komisija teigia, kad aplinkybė, jog importas išlieka pastovus, o nepanaudotų tarifinių kvotų lygis didėja, rodo, kad apsaugos priemonė nedaro neigiamo poveikio ieškovės nurodytiems prekybos srautams.
20 Galiausiai tai, kad importui taikomos tarifinės kvotos, nesukelia jokios konkrečios naštos importuotojams. Taigi šiuo atžvilgiu ginčijamo reglamento panaikinimas nesuteiktų ieškovei jokios naudos.
21 Antra, Komisija pabrėžia: kadangi apsaugos priemonės taikymo laikotarpiu ji atlieka reguliarias peržiūras, neaišku, ar ginčijamas reglamentas tam tikru momentu galėtų turėti teisinių pasekmių ieškovės narių importuojamiems produktams.
22 Trečia, Komisija nurodo, jog tai, kad ieškovė ir jos nariai bus suinteresuoti pareikšti ieškinį, jei ir kai bus taikomas 25 % virškvočio muitas, nereiškia, kad nėra veiksmingos teisinės gynybos. Komisijos teigimu, tokiu atveju jie turės galimybę ginčyti nacionalinių muitinių atliktą šio muito surinkimą nacionaliniuose teismuose, o tie teismai galės kreiptis į Teisingumo Teismą su klausimu dėl ginčijamo reglamento galiojimo, remdamiesi SESV 267 straipsniu.
23 Ieškovė ginčija Komisijos argumentus.
24 Pagal suformuotą jurisprudenciją suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra esminė ir pirmoji bet kokio ieškinio sąlyga. Taigi fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį suponuoja, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių, kad ieškinio patenkinimas jį pareiškusiai šaliai gali būti naudingas ir kad tai pateisina atsiradusį ir esamą interesą panaikinti minėtą aktą (žr. 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
25 Šiuo atveju iš ginčijamu reglamentu nustatyto mechanizmo matyti, kad nagrinėjamų produktų importui į Sąjungą taikoma teisinė tvarka yra mažiau palanki nei ta, kuri buvo taikoma nesant apsaugos priemonių (pagal analogiją žr. 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 33 punktą).
26 Taigi ginčijamo reglamento panaikinimas ieškovei palankiu sprendimu savaime galėtų sukelti teisinių pasekmių ir dėl savo baigties suteikti ieškovei naudos, kuri dėl to yra suinteresuota pareikšti ieškinį (pagal analogiją žr. 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 34 punktą).
27 Ginčijamo reglamento 85 ir 86 konstatuojamosiose dalyse numatytas apsaugos priemonės peržiūros ir liberalizavimo procesas (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 8 punktą). Šiuo procesu, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas nustatyti atviresnę importo tvarką, kuri būtų naudinga importuotojams. Laipsniškas tarifinių kvotų liberalizavimas keičia importuotojų teisinę padėtį. Taigi ginčijamo reglamento panaikinimas būtų panašus į visišką šių kvotų liberalizavimą. Todėl nepaneigiama, jog ieškovė yra suinteresuota, kad minėtas reglamentas būtų panaikintas, kad galėtų vykdyti savo veiklą pagal teisinę tvarką, kuriai netaikomi su kiekybinėmis ribomis susiję suvaržymai.
28 Be to, priešingai, nei teigia Komisija (žr. šio sprendimo 18 punktą) šis suinteresuotumas ieškinio pareiškimo dieną buvo atsiradęs ir esamas. Iš ginčijamo reglamento 1 konstatuojamosios dalies matyti, kad įdiegtą apsaugos mechanizmą sudaro du etapai: pirmasis – tarifinių kvotų nustatymas, o antrasis – papildomo muito taikymas importui, kai viršijamos nustatytos šių tarifinių kvotų kiekybinės ribos. Nors antrasis etapas iš esmės vyksta vėliau nei pirmasis, pastarasis egzistavo reglamento, kuriame jis numatytas, taikymo pradžios dieną, t. y. šiuo atveju – 2021 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovė pareiškė ieškinį.
29 Taip pat, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal kurią suinteresuotumas pareikšti ieškinį negali būti susijęs su būsima hipotetine situacija ir negali kilti tik iš prielaidų (žr. 2021 m. rugsėjo 28 d. Nutarties Airoldi Metalli / Komisija, T‑611/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:641, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia Komisija, ieškovės suinteresuotumas šioje byloje yra tikras (žr. šio sprendimo 17 ir 21 punktus), nes pagal ginčijamo reglamento 2 straipsnį kvotų sistema įsigalioja šio reglamento taikymo pradžios dieną. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisijos argumentas, grindžiamas periodinėmis peržiūromis, yra nereikšmingas (žr. šio sprendimo 21 punktą), nes nuo vienos peržiūros iki kitos nekyla neaiškumų dėl kvotų nustatymo, taigi ir dėl teisinių pasekmių, susijusių su kvotų sistema.
30 Komisijos pozicija, kad suinteresuotumas pareikšti ieškinį gali egzistuoti tik galimą papildomo muito nustatymo dėl viršijamų ribų dieną, atrodo, grindžiama šio sprendimo 28 punkte nurodytų dviejų etapų painiojimu. Ieškovės suinteresuotumas neapsiriboja tik papildomo muito nustatymo ginčijimu, bet apima ir kvotų sistemos, kuri dėl paties jos egzistavimo keičia ieškovės narių teisinę padėtį, ginčijimą. Todėl ginčijamo reglamento panaikinimas lemtų šio pakeitimo panaikinimą tiek, kiek juo būtų atkurta ankstesnė ieškovės narių teisinė padėtis, kuri buvo palankesnė už nulemtąją taikomos kvotų sistemos; taigi, priešingai, nei teigia Komisija, jiems būtų suteikta naudos (žr. šio sprendimo 20 punktą).
31 Šiuo klausimu nėra prasmės teigti, kaip tai daro Komisija (žr. šio sprendimo 19 punktą), pirma, kad tarifinėmis kvotomis tariamai išsaugomas ankstesnio laikotarpio importo lygis, ir, antra, kad ginčijamas reglamentas nekliudo importui, juo labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad tarifinės kvotos liko neišnaudotos. Nenagrinėjant ieškovės rašytinėse pastabose ir per teismo posėdį nurodytų sunkumų, kuriais ieškovė siekė paaiškinti priežastis, dėl kurių nebuvo išnaudotos tarifinės kvotos, reikia pabrėžti, kad bet kuriuo atveju šie argumentai susiję ne su teisinėmis, o su faktinėmis pasekmėmis, kurių gali atsirasti vėliau.
32 Be to, jeigu ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį ginčijant kvotų sistemą priklausytų nuo papildomo muito nustatymo, ieškovė galėtų būti įpareigota importuoti kiekybines ribas viršijančius kiekius, kad galėtų ginčyti minėtą sistemą ir neatsižvelgti į importuotojui nepalankią situaciją, kurią sudaro pats tokios sistemos taikymas.
33 Galiausiai reikia pažymėti, kad šio sprendimo 19 punkte priminti ir per teismo posėdį pakartoti Komisijos argumentai, kuriais siekiama patvirtinti, kad 2021 m. spalio 20 d. Sprendime Novolipetsk Steel / Komisija (T‑790/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:706) Bendrasis Teismas atmetė prielaidą, jog tarifinės kvotos daro kokį nors poveikį, neturi reikšmės.
34 Pirma, 2021 m. spalio 20 d. Sprendime Novolipetsk Steel / Komisija (T‑790/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:706) Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl jame pareikšto ieškinio priimtinumo. Taigi argumentai, kuriais remiasi Komisija, neturi reikšmės nagrinėjant ieškovės suinteresuotumą pareikšti šį ieškinį.
35 Antra, byloje, kurioje priimtas 2021 m. spalio 20 d. Sprendimas Novolipetsk Steel / Komisija (T‑790/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:706), Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ieškovas pakankamai teisiškai neįrodė, jog buvo poveikis prieš taikant virškvočio muitą. Ši išvada daroma išnagrinėjus tarifinių kvotų poveikį siekiant nustatyti, ar Komisijos analizėje buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Šiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo kontrolės lygis yra esminis veiksnys; kita vertus, jis nesusijęs su analize, kurią šis teismas turi atlikti vertindamas, ar ieškovė yra suinteresuota pareikšti ieškinį.
36 Trečia, atliekant šį vertinimą aptariamas poveikis turi būti teisinio pobūdžio, kaip pabrėžta šio sprendimo 24 punkte primintoje jurisprudencijoje. 2021 m. spalio 20 d. Sprendime Novolipetsk Steel / Komisija (T‑790/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:706) Bendrojo Teismo atlikta analizė susijusi su įrodymais, pateiktais siekiant įrodyti pakankamą poveikio intensyvumą, buvusį prieš išnaudojant tarifines kvotas. Taigi Bendrojo Teismo argumentai pagrįsti statistiniais srauto duomenimis ir importuotojo deklaracija, kuria siekta įrodyti pakankamo intensyvumo poveikį prekybai, kaip reikalaujama pagal toje byloje nagrinėtus teisės aktus.
37 Vadinasi, ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu grindžiamas nepriimtinumo pagrindas turi būti atmestas.
Dėl teisės pareikšti ieškinį
38 Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyti du atvejai, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui pripažįstama teisė pareikšti ieškinį dėl akto, kuris nėra jam skirtas. Pirma, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs (žr. 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo Pebagua / Komisija, C‑204/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:425, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
39 Atsižvelgiant į bylos medžiagą, pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį atvejį.
40 Visų pirma reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją ieškovė, kaip asociacija, atstovaujanti neintegruoto plieno, nerūdijančio plieno ir metalo produktų importuotojų, platintojų, prekiautojų ir perdirbėjų interesams, turi teisę pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, tik jei gali įrodyti, kad pati yra suinteresuota arba jos atstovaujamos įmonės ar kai kurios iš jų pačios turi teisę pareikšti individualų ieškinį (2018 m. kovo 13 d. Sprendimo European Union Copper Task Force / Komisija, C‑384/16 P, EU:C:2018:176, 87 punktas).
41 Nagrinėjamu atveju pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, jei, pirma, ginčijamas aktas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, tiesiogiai susijęs su ieškovės nariais, ir, antra, dėl šio akto nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, šių narių teisė pareikšti ieškinį yra įrodyta.
42 Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad ieškovė negali pareikšti ieškinio dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, remdamasi SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, nes neįrodė, pirma, to, kad jos nariai yra tiesiogiai susiję su šiuo reglamentu, ir, antra, to, kad jos narių atžvilgiu nebuvo imtasi įgyvendinimo priemonių.
– Dėl ginčijamo akto reglamentuojamojo pobūdžio
43 Pagal suformuotą jurisprudenciją sąvoka „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, iš esmės apima visus visuotinio taikymo aktus, išskyrus teisėkūros procedūra priimtuosius (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 23 ir 28 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Remiantis SESV, pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas ir reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas atskiriami atsižvelgiant į atitinkamo akto priėmimo procedūrą (teisėkūros arba kitą) (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija ir Vengrija / Taryba, C‑643/15 ir C‑647/15, EU:C:2017:631, 58 punktą ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, T‑18/10, EU:T:2011:419, 65 punktą).
44 Šiuo atveju, pirma, ginčijamas reglamentas tiek, kiek juo pratęsiamas apsaugos priemonės tam tikrų plieno produktų importui galiojimas, yra visuotinai taikomas. Antra, šis reglamentas nėra teisėkūros procedūra priimtas aktas, nes nebuvo priimtas pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą.
45 Taigi ginčijamas reglamentas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį.
– Dėl tiesioginės sąsajos
46 Sąlyga, kad fizinis arba juridinis asmuo turi būti tiesiogiai susijęs su priemone, dėl kurios pareikštas ieškinys, reikalauja, kad būtų tenkinami du kumuliaciniai kriterijai, t. y. kad ginčijama priemonė, viena vertus, darytų tiesioginį poveikį šio asmens teisinei padėčiai ir, kita vertus, nepaliktų jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes šis įgyvendinimas yra visiškai automatinis ir kyla tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų (žr. 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:979, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
47 Šiuo atveju Komisija teigia, kad ieškovės padėtis neatitinka tiesioginės sąsajos sąlygų. Ji mano, kad ginčijamo reglamento teisinės pasekmės negali pasireikšti vien dėl šio reglamento, nes ieškinio pareiškimo momentu ieškovės nariai galėjo tęsti savo veiklą taip pat, kaip ir prieš priimant šį reglamentą.
48 Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad poveikis bet kuriam Sąjungos importuotojui būtų daromas tik po to, kai valstybių narių muitinės, įgyvendindamos ginčijamą reglamentą pranešimo apie skolą muitinei arba panašios deklaracijos forma, išdėstytų savo poziciją dėl apsaugos muito dydžio.
49 Dėl šio sprendimo 46 punkte priminto pirmojo kriterijaus įvykdymo reikia pažymėti, kad ginčijamame reglamente yra nustatytas teisinis pagrindas ir sąlygos, kuriomis ieškovės nariai gali importuoti į Sąjungą tiek kiekio, tiek kainos atžvilgiu, nes jų produktams taikoma kvotų sistema, o ne išleidimas į laisvą apyvartą Sąjungoje (pagal jį nereikalaujama nei nustatyti kiekių, nei gauti Komisijos leidimo). Esant tokiai kvotų sistemai, ieškovės narių galimybė naudoti kvotą, kuriai muitas netaikomas, priklauso nuo to, kaip Komisija nustato šios kvotos kiekius, skirtus jų produktams (pagal analogiją žr. 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 44 punktą). Todėl darytina išvada, kad ginčijamas reglamentas daro tiesioginį poveikį ieškovės narių teisinei padėčiai.
50 Šiomis aplinkybėmis reikia pabrėžti, kad pritarus Komisijos pozicijai sumažėtų dviejų apsaugos mechanizmo etapų atskyrimo svarba (žr. šio sprendimo 28 punktą), taip pat esminio skirtumo tarp teisinio pobūdžio ir komercinio pobūdžio pasekmių svarba (žr. šio sprendimo 31 punktą).
51 Kiek tai susiję su šio sprendimo 46 punkte priminto antrojo kriterijaus tenkinimu, reikšmingas teisinis kriterijus yra tai, kad nėra jokios diskrecijos, paliktos ginčijamo akto adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. sausio 14 d. Nutarties SolarWorld ir kt. / Komisija, T‑507/13, EU:T:2015:23, 40 punktą).
52 Šioje byloje ginčijamu reglamentu valstybės narės kompetentingoms institucijoms nepaliekama jokios diskrecijos įgyvendinant apsaugos priemones (pagal analogiją žr. 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:979, 59 punktą ir 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba, T‑643/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1076, 28 punktą) tiek pirmojo apsaugos mechanizmo etapo, kuriame kvotų sistema įsigaliojo ginčijamo reglamento taikymo pradžios dieną, kontekste (žr. šio sprendimo 28 punktą), tiek antrojo apsaugos mechanizmo etapo, kuriame kompetentingos institucijos privalo taikyti 25 % virškvočio muitą, kai išnaudojamos tarifinės kvotos, kontekste (pagal analogiją žr. 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 46 punktą).
53 Vadinasi, ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės nariais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 46 punkte nurodytą jurisprudenciją.
– Dėl įgyvendinimo priemonių nebuvimo
54 Komisijos teigimu, bendros prekybos politikos poveikis pasireiškia įgyvendinimo priemonėmis, kurias valstybės narės taiko individualiai importuotojo situacijai. Bendros prekybos politikos srityje reglamento poveikį lemia tik įgyvendinimo priemonės.
55 Taigi minėtas importuotojas gali ginčyti šias įgyvendinimo priemones atitinkamuose nacionaliniuose teismuose, kurie vėliau turi galimybę pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą dėl reglamento, kuriuo grindžiamos minėtos priemonės, galiojimo vertinimo, remdamiesi SESV 267 straipsniu.
56 Šiuo klausimu Komisija nurodo, kad ieškovės ginčijami apribojimai, kuriuos lemia teisių gynimo priemonių papildomumas, yra pagrįsti SESV, todėl jų negalima nepaisyti.
57 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad ginčijamu reglamentu pratęsiama apsaugos priemonė, kurią sudaro, pirma, tarifinių kvotų, taikomų tam tikriems plieno produktams, nustatymas ir, antra, 25 % virškvočio muito taikymas visiems importuojamiems produktams, viršijantiems šių kvotų kiekybines ribas. Taigi iš šios sistemos matyti, kad buvo nustatyta sąlyga, susijusi su importo apimties lygiu, o importuotojams, norintiems įsigyti didesnį nei šis lygis prekių kiekį, taikomas papildomas tarifas.
58 Net ir darant prielaidą, kad nagrinėjamu atveju individualiai importuotojo padėčiai taikytos priemonės yra įgyvendinimo priemonės, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį, iš jurisprudencijos matyti, jog tai, kad Sąjungos reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas apima įgyvendinimo priemones, t. y. tam tikri tokio reglamento teisiniai padariniai pasireiškia tik patvirtinus tokias priemones, nereiškia, kad šis reglamentas negali sukelti kitų teisinių pasekmių fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai, nepriklausančių nuo įgyvendinimo priemonių patvirtinimo (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 13 d. Sprendimo European Union Copper Task Force / Komisija, C‑384/16 P, EU:C:2018:176, 45 punktą).
59 Šioje byloje kvotų sistemos nustatymas, kuris yra ginčijamo reglamento pasekmė lygiai taip pat, kaip ir virškvočio muito taikymas, vyksta kartu su to reglamento priėmimu. Taigi nuo jo priėmimo importuotojas turi veikti pagal naują teisinį pagrindą, kuris skiriasi nuo ankstesnio teisinio pagrindo. Šio sprendimo 49 punkte nurodytų kvotų sistemos teisinių pasekmių atsiradimas nepriklauso nuo jokių įgyvendinimo priemonių. Šiuo klausimu galima pažymėti, kad priemonės, kuriomis remiasi Komisija, kai sprendžia, ar kriterijus, susijęs su įgyvendinimo priemonių nebuvimu, įvykdytas, ar ne, nėra susijusios su minėtomis teisinėmis pasekmėmis (žr. šio sprendimo 58 punktą).
60 Darytina išvada, kad tol, kol tarifinė kvota neišnaudota, nebūtinai egzistuoja įgyvendinimo priemonės, kurias ieškovės nariai, kurių teisinę padėtį paveikė kvotų sistemos nustatymas, galėtų ginčyti nacionaliniuose teismuose.
61 Taigi importuotojų, kaip antai ieškovės narių, padėtis atitinka SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinėje sakinio dalyje numatytą atvejį, todėl jie turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento.
62 Šiomis aplinkybėmis ir, remiantis šio sprendimo 40 punkte priminta jurisprudencija, ieškovė, kaip atstovaujanti asociacija, turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį.
63 Vadinasi, šį ieškinį reikia pripažinti priimtinu.
Dėl esmės
64 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus.
65 Pirmajame pagrinde ieškovė tvirtina, kad pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės galiojimo pratęsimo sąlygos nėra įvykdytos.
66 Antrajame pagrinde ieškovė teigia, kad šis pratęsimas neatitinka Sąjungos interesų.
67 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių ir politinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi plačią diskreciją. Vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę reikia tik patikrinti, ar laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Trace Sport, C‑251/18, EU:C:2019:766, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Uzina Metalurgica Moldoveneasca / Komisija, T‑245/19, EU:T:2022:295, 74 ir 75 punktus).
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Komisijos įvykdytu pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio pažeidimu
68 Ieškovės pirmąjį pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys.
69 Pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad duomenys, kuriais grindžiama Komisijos analizė priimant ginčijamą reglamentą, neleidžia daryti išvados, kad apsaugos priemonės galiojimo pratęsimas buvo būtinas siekiant užkirsti kelią didelei žalai arba ją ištaisyti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 2 dalies a punktą.
70 Antroje dalyje ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, jog yra įrodymų, kad Sąjungos pramonė prisitaikė, kaip to reikalaujama pagal pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 2 dalies b punktą.
71 Komisija ginčija pirmojo pagrindo pagrįstumą.
– Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su būtinumu pratęsti apsaugos priemonės galiojimą siekiant išvengti didelės žalos arba ją ištaisyti
72 Pagal pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 2 dalies a punktą apsaugos priemonės galiojimas gali būti pratęstas, jei nustatoma, kad toks pratęsimas yra būtinas siekiant išvengti didelės žalos arba ją ištaisyti.
73 Pirma, ieškovė mano, kad neatsižvelgdama į tam tikrus rinkos aspektus per laikotarpį, kurį apima tyrimas dėl galimo apsaugos priemonės pratęsimo, t. y. 2018–2020 m. (toliau – tiriamasis laikotarpis), kurie prieštarauja išvadai, kad apsaugos priemonės pratęsimas buvo būtinas siekiant ištaisyti didelę žalą, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nustatė, jog ją pratęsti būtina, kaip tai suprantama pagal pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 2 dalies a punktą.
74 Pirmiausia ieškovė priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši neatsižvelgė į veiksnius, susijusius su Sąjungos pramonės gamybos pajėgumais ir šios pramonės užimamomis rinkos dalimis Sąjungoje.
75 Iš pradžių reikia patikslinti, kokią reikšmę ieškovė teikia kiekvienam iš šių veiksnių.
76 Viena vertus, ieškovė teigia, kad Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko stabilūs. Vis dėlto iš ginčijamo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje pateiktos analizės, kurioje lyginami gamybos apimties, jos pajėgumų ir šių panaudojimo pokyčiai, aiškiai matyti, kad gamybos pajėgumų panaudojimas sumažėjo 13 procentinių punktų.
77 Kita vertus, ieškovė nurodo, kad Sąjungos pramonės rinkos dalys kasmet didėjo. Ši teigiama tendencija taip pat matyti iš Komisijos atliktos papildomos analizės pagal produktų grupes ar kategorijas. Vis dėlto, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 13 konstatuojamosios dalies, šis didėjimas buvo siejamas su mažėjančiu vartojimu visą atitinkamą laikotarpį. Taigi, analizuojant Sąjungos plieno pramonės ekonominę padėtį, rinkos dalių padidėjimo reikšmė turi būti laikoma santykine, nes praktiškai šis padidėjimas nelėmė pelno padidėjimo. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ši situacija konkrečiai numatyta ginčijamo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje; joje nurodyta, kad 2018–2019 m. Sąjungos pramonė tapo nuostolinga, o 2019–2020 m. pelnas toliau mažėjo.
78 Toliau reikia įvertinti metodą, kuriuo grindžiama ieškovės siūloma šių veiksnių analizė.
79 Viena vertus, ieškovės požiūris turi trūkumų dėl to, kad negalima suprasti konteksto. Svarbu nepamiršti aplinkybės, kad, siekiant nustatyti tam tikro veiksnio teigiamo ar neigiamo pokyčio reikšmę, jis turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamą kontekstą. Taigi Sąjungos pramonės rinkos dalių padidėjimas nagrinėjamu laikotarpiu turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų rinkos dalių lygis 2019 ir 2020 m. buvo artimas 2017 m. lygiui, kai Sąjungos pramonei poveikį darė padidėjęs importas. Todėl iš padidėjusių Sąjungos pramonės rinkos dalių negalima daryti išvados, kad Sąjungos pramonės padėtis nebebuvo nestabili ar pažeidžiama. Be to, kadangi apsaugos priemonė grindžiama aplinkybe, kad 2015–2017 m. laikotarpiu buvo išlaikyti įprasti prekybos srautai pagal importo apimtį, Sąjungos rinkos dalių padidėjimas iki šių lygių neįrodo, kad žalos nebuvo padaryta.
80 Kita vertus, reikia priminti, kad plieno pramonės ekonominės padėties analizė, kurią turi atlikti Komisija, reikalauja atsižvelgti į kelis veiksnius, iš kurių nė vienas atskirai nėra lemiamas. Taigi nustatant galimą akivaizdžią vertinimo klaidą, kurią Komisija padarė atlikdama savo analizę, reikia atsižvelgti į metodą, kuriuo ji vadovavosi. Iš ginčijamo reglamento 3.1 punkte aiškiai išdėstytų argumentų matyti, kad išvada, kurią Komisija padarė šio reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje, t. y. kad Sąjungos pramonės padėtis yra nestabili ir pažeidžiama, grindžiama daugeliu kitų žalos rodiklių, kurie beveik visi rodė stiprias neigiamas tendencijas. Taigi visi rodikliai, susiję su gamyba, pardavimu, kapitalo grąža ir užimtumu, sumažėjo, kai vidaus rinkoje taip pat sumažėjo pardavimai ir pardavimo kainos, o tai lėmė Sąjungos pramonės pelningumo sumažėjimą.
81 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovės vertinimai yra fragmentiški ir pavieniai.
82 Toliau pažymėtina, kad ieškovė priekaištauja Komisijai neatsižvelgus į importo sumažėjimą tiriamuoju laikotarpiu, kaip tai matyti iš ginčijamame reglamente pateiktų duomenų.
83 Vis dėlto, siekiant atmesti šį priekaištą, pakanka pažymėti, kad ieškovės vertinimai turi trūkumų, nes iš jų negalima suprasti konteksto. Pirma, 2020 m. pasiektas importo apimties lygis atitinka 2015 m. lygį, kuris jau buvo pripažintas žalingu, ir, antra, sumažėjęs importas, vertinant pagal rinkos dalis, lemia tokį patį lygį, koks buvo nustatytas 2017 m., kaip tai aiškiai nurodyta ginčijamo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje. Be to, reikia pažymėti, kad ieškovė tiesiogiai neprieštarauja Komisijos išvadai, kad, atsižvelgiant į pirma aprašytą kontekstinį požiūrį, importas į Sąjungos plieno rinką santykinai padidėjo, palyginti su laikotarpiu iki apsaugos priemonės nustatymo.
84 Taigi Komisijai negalima priekaištauti dėl to, kad ji neatsižvelgė į tariamai sumažėjusį importą.
85 Antra, ieškovė tvirtina, kad remdamasi šio sprendimo 74 ir 82 punktuose nurodytų duomenų teigiamu ir objektyviu tyrimu Komisija negalėjo padaryti išvados, kad apsaugos priemonės galiojimo pratęsimas buvo būtinas siekiant išvengti didelės žalos, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos pagal pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 2 dalies a punktą.
86 Pirmiausia reikia pažymėti, kad iš ginčijamo reglamento matyti, jog Komisija atliko perspektyvinį tyrimą, ir ieškovė to neginčija. Šiuo klausimu Komisija pateikia du priekaištus.
87 Pirma, ieškovė priekaištauja Komisijai neatsižvelgus į tai, kad padidėjo pagrindinių Sąjungos pramonės dalyvių pelnas. Vis dėlto tiek, kiek šis priekaištas grindžiamas aplinkybėmis, kurių trukmė viršija Komisijos nagrinėjamą laikotarpį, jis turi būti atmestas kaip nereikšmingas.
88 Antra, ieškovė priekaištauja Komisijai neatsižvelgus į tai, kad importas iš Kinijos Liaudies Respublikos nedarė spaudimo Sąjungos pramonei. Vis dėlto iš ginčijamo reglamento 39 ir 43 konstatuojamųjų dalių matyti, kad atlikdama perspektyvinį tyrimą Komisija atsižvelgė į produkcijos perteklių ir perteklinius pajėgumus visame pasaulyje. Taigi šį priekaištą taip pat reikia atmesti.
89 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija atsižvelgė ir į tam tikrus duomenis, ir į jų svarbą. Kadangi ieškovė savo prieštaravimą grindžia tariamu neatsižvelgimu į duomenis, taikant šio sprendimo 67 punkte primintus principus darytina išvada, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos analizėje, kurią atlikusi nusprendė, kad apsaugos priemonės galiojimo pratęsimas buvo būtinas siekiant išvengti didelės žalos arba ją ištaisyti.
90 Galiausiai, trečia, ieškovė priekaištauja Komisijai neatlikus tinkamos nepriskyrimo analizės, susijusios su 2020 m. susiklosčiusiomis išskirtinėmis rinkos aplinkybėmis, kurias sukėlė COVID-19 pandemija. Šiuo klausimu ji pažymi, kad šis aspektas ginčijamame reglamente nagrinėjamas tik papildomai.
91 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, viena vertus, neginčijama, jog iš daugelio ginčijamo reglamento dalių matyti, kad atlikdama analizę Komisija išnagrinėjo COVID-19 pandemijos poveikį, ir, kita vertus, kad ieškovės argumentuose tiksliai nenurodyta jo dalių, iš kurių, ieškovės nuomone, matyti, kad šis aspektas buvo išnagrinėtas nepakankamai, o tik teigiama, kad Komisijos šiuo klausimu atlikta analizė yra neišsami. Taigi dėl neaiškaus šio priekaišto pobūdžio negalima nustatyti Komisijos padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos.
92 Bet kuriuo atveju, viena vertus, per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo prašymą patikslinti šio priekaišto turinį ieškovė pakartojo savo prieštaravimus, susijusius su neišsamia Komisijos analize, atsižvelgiant į tuo metu turėtus duomenis. Vis dėlto ji nepatikslino tų duomenų turinio ir apskritai rėmėsi tuo, kad Komisija turėjo išsamią informaciją apie padėtį dėl atliktų tyrimų, susijusių su kitomis prekybos apsaugos priemonėmis. Be to, ieškovė konkrečiai nenurodė ginčijamame reglamente šiuo klausimu pateiktų argumentų trūkumų.
93 Kita vertus, atliekant kontrolę, kurią šiuo atveju turi atlikti Bendrasis Teismas, ir pagal šio sprendimo 67 punkte primintus principus vertinant Komisijos atliktą perspektyvinę analizę reikia atsižvelgti į ypač didelį netikrumą, susijusį su ypatinga krize. Ieškovės argumentu, kad atlikdama nepriskyrimo analizę Komisija galėjo remtis tikslesniais duomenimis, kuriuos tariamai turėjo, neatsižvelgiama į labai didelį netikrumą, susijusį su išskirtinio masto krizės, kaip antai COVID-19 pandemijos, raida.
94 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
– Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su prisitaikymo įrodymu
95 Pagal pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 2 dalies b punktą apsaugos priemonės taikymas gali būti pratęstas, jei nustatoma, kad yra įrodymų, jog Sąjungos gamintojai prisitaikė.
96 Pirma, ieškovė mano, kad Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, jog tokių įrodymų yra, nes ginčijamame reglamente nėra pakankamai elementų, leidžiančių daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė ėmėsi tinkamų priemonių, kad prisitaikytų prie importo augimo. Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad nebuvo pateikta jokio prisitaikymo plano, ir tvirtina, kad akivaizdu, jog per pastaruosius dvejus su puse metų Sąjungos gamintojai nesiėmė tinkamų prisitaikymo priemonių.
97 Pirmiausia iš ginčijamo reglamento matyti, kad Komisija atsižvelgė į tam tikras aplinkybes, atskleidžiančias Sąjungos pramonės priimtas prisitaikymo priemones. Nors ginčijamo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad konfidenciali informacija, susijusi su Sąjungos gamintojų priimtomis prisitaikymo priemonėmis, buvo perduota Komisijai, vis dėlto išsami informacija pateikta minėto reglamento 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse. Reikia konstatuoti, kad ieškovė visiškai neanalizavo šios informacijos ir tik nurodė, kad visos Komisijos pateiktos nuorodos į prisitaikymo veiklą nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais.
98 Remiantis šio sprendimo 67 punkte primintais principais, nesvarbu, kad, nesant konkretaus prieštaravimo dėl aplinkybių, kuriomis grindžiama Komisijos analizė, ieškovė nurodo, jog kitokio pobūdžio informacija būtų buvusi reikšminga.
99 Antra, ieškovės teigimu, nebuvo pateikta jokių įrodymų nei dėl Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų trūkumo, nei dėl šios pramonės negalėjimo tiekti visų Sąjungos rinkai reikalingų prekių.
100 Šį priekaištą reikia atmesti kaip nereikšmingą, nes, nors visos priemonės, kurių ėmėsi Sąjungos pramonė, buvo susijusios su veiksmais, kuriais siekta padidinti Sąjungos pramonės veiksmingumą ir tinkamai remti konkurenciją rinkoje, kurioje didėja importas, vis dėlto šiomis priemonėmis nebuvo siekiama to, kad Sąjungos pramonė galėtų patenkinti tiekimo poreikius Sąjungos rinkoje.
101 Ieškovės teiginius, kad Komisija neatsižvelgė į Sąjungos pramonės rinkos dalių padidėjimą ir importo sumažėjimą, kurie pakartoti šiame kontekste, reikia atmesti dėl šio sprendimo 77, 83 ir 84 punktuose išdėstytų priežasčių.
102 Trečia, ieškovė mano, kad Sąjungos pramonė neatliko jokių prisitaikymo veiksmų, nes nepatyrė žalos ar žalos grėsmės, kaip tai matyti iš didelio Sąjungos gamybos įmonių pelno ir to, kad nebuvo spaudimo dėl importo iš Kinijos Liaudies Respublikos. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad šio sprendimo 87 ir 88 punktuose buvo nuspręsta atmesti šių argumentų prielaidas.
103 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
104 Kadangi abi pirmojo pagrindo dalys buvo pripažintos nepagrįstomis, reikia atmesti visą šį pagrindą.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Komisijos padarytomis akivaizdžiomis klaidomis vertinant Sąjungos interesą pratęsti apsaugos priemonės galiojimą
105 Ieškinio antrajame pagrinde ieškovė teigia, kad Komisijos pozicija, jog nėra įtikinamų ekonominių priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad galiojančios apsaugos priemonės taikymo pratęsimas neatitinka Sąjungos interesų, yra klaidinga.
106 Pirma, ieškovė abejoja ginčijamame reglamente esančio teiginio, kad tarifinės kvotos, kurioms netaikomas muitas, atitiko paklausą, pagrįstumu. Ieškovė nurodo, kad po COVID-19 pandemijos prasidėjus bendram ekonomikos atsigavimui atsirado disbalansas tarp didelės žaliavų paklausos ir mažos Sąjungos gamintojų, kurie negalėjo patenkinti šios paklausos, pasiūlos, o tai lėmė didelį kainų padidėjimą Sąjungoje. Šiomis aplinkybėmis ieškovė pažymi, kad 2021 m. trečiąjį ketvirtį išnaudojus pagrindinių plieno tiekėjų iš trečiųjų šalių kvotas naudotojams ir importuotojams tapo sunku apsirūpinti plienu.
107 Reikia konstatuoti, kad ieškovės argumentas grindžiamas požiūriu, kuriuo neatsižvelgiama į apsaugos priemonės mechanizmą, dėl kurio importuotojas turi įvairinti savo tiekimo šaltinius, prireikus kreipdamasis į trečiosiose šalyse, kurioms tarifinė kvota nėra išnaudota, esančius gamintojus. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuo muito atleistos kvotos liko nepanaudotos, ir ieškovė to neginčija.
108 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad akivaizdi vertinimo klaida, turėjusi įtakos Komisijos atliktai analizei, yra neįrodyta.
109 Antra, ieškovė teigia, kad ginčijamame reglamente esantys teiginiai, jog, viena vertus, nėra tiesioginio ryšio tarp apsaugos priemonės ir plieno kainų padidėjimo ir, kita vertus, šių kainų lygis nebus išlaikytas po to, kai rinka prisitaikys prie padėties po COVID-19 pandemijos, nepatvirtinti duomenimis, kuriais grindžiama Komisijos analizė.
110 Vis dėlto pirmiausia reikia pažymėti, kad jei kainos būtų padidėjusios dėl apsaugos priemonės, iš analizės duomenų būtų matyti, kad Sąjungos plieno pramonė būtų galėjusi išvengti bet kokio privalomo konkurencinio spaudimo. Komisija negalėjo padaryti tokios išvados, atsižvelgiant į per paskutinį apsaugos priemonės taikymo laikotarpį buvusį didelį neišnaudotų kvotų, kurioms netaikomi muitai, skaičių iš kelių šaltinių beveik visose produktų kategorijose, o šiuo atveju būtent taip ir buvo, kaip tai nurodyta šio sprendimo 107 punkte.
111 Be to, nustatant priežastis, lėmusias padidėjusias kainas Sąjungos rinkoje, negalima atmesti kitų veiksnių, pavyzdžiui, ginčijamo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje nurodyto lygiagretaus žaliavų kainų padidėjimo, poveikio.
112 Galiausiai iš bylos medžiagos matyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog šis kainų padidėjimas buvo pastebėtas pagrindinėse pasaulio plieno rinkose, kuriose apsaugos priemonė nebuvo taikoma, ieškovės teiginiai dėl priežastinio ryšio tarp apsaugos priemonės ir padidėjusių kainų nėra įtikinami.
113 Taigi Komisijos vertinimas dėl padidėjusių kainų nagrinėjant Sąjungos interesą pratęsti apsaugos priemonės taikymą nėra akivaizdžiai klaidingas.
114 Trečia, ieškovė ginčija tai, kad Komisija ginčijamame reglamente kvalifikuoja pasiūlos problemas, su kuriomis buvo susidurta po bendro ekonomikos atsigavimo, kaip „pereinamojo laikotarpio“, nes, priešingai nei Komisija, mano, kad Sąjungos pramonės sustabdytų gamyklų veiklos atnaujinimas negali užtikrinti, kad per pagrįstai trumpą laikotarpį bus atkurtos iki COVID-19 pandemijos buvusios įprastos plieno tiekimo sąlygos.
115 Ieškovė tvirtina, kad po bendro ekonomikos atsigavimo išaugusi paklausa, be kita ko, lėmė laipsnišką žaliavų trūkumą, turėjusį įtakos šių medžiagų perdirbėjų veiklai. Taigi tiekimas buvo reguliariai atšaukiamas arba sustabdomas. Be to, labai padidėjo jūrų transporto išlaidos ir tapo vis sunkiau valdyti logistiką.
116 Pirmiausia reikėtų priminti, kad, atsižvelgiant į tai, jog tarifinės kvotos nebuvo išnaudotos (žr. šio sprendimo 107 punktą), apsaugos priemonė negali būti laikoma tariamo Sąjungos pramonės negebėjimo patenkinti paklausos Sąjungos rinkoje priežastimi.
117 Be to, kadangi ieškovė neįrodė, kad pasiūla Sąjungos rinkoje buvo nepakankama, jos argumentai, grindžiami pristatymo terminais ir logistikos išlaidomis, neturi reikšmės.
118 Galiausiai ginčijamo reglamento 110 ir 111 konstatuojamosiose dalyse pateiktos informacijos, susijusios su Sąjungos pramonės pajėgumu per pagrįstą laikotarpį užtikrinti įprastų tiekimo sąlygų atkūrimą, negali paneigti paprasčiausias priešingas ieškovės teiginys, nepateikiant jokių jį pagrindžiančių įrodymų.
119 Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kiek tai susiję su Sąjungos interesu pratęsti apsaugos priemonės galiojimą.
120 Be to, ieškovės argumentai, grindžiami duomenimis, susijusiais su pokyčiais, įvykusiais po tiriamojo laikotarpio, yra nereikšmingi, nes šiais argumentais negalima įrodyti, kad buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, turinti įtakos Komisijos atliktai Sąjungos intereso pratęsti apsaugos priemonės galiojimą analizei, nes į šiuos duomenis negali būti atsižvelgta atliekant tyrimą dėl galimo apsaugos priemonės galiojimo pratęsimo.
121 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, antrąjį pagrindą, taigi ir visą ieškinį, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
122 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
123 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti Komisijos išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš European Association of Non-Integrated Metal Importers & distributors (Euranimi) bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2023 m. spalio 4 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.