2009 m. spalio 2 d. pareikštas ieškinys byloje 1. garantovaná prieš Komisiją
(Byla T-392/09)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: 1. garantovaná a.s. (Bratislava, Slovakijos Respublika), atstovaujama solisitoriaus M. Powell ir baristerių A. Sutton ir G. Forwood
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
Panaikinti visą ar iš dalies 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimą C (2009) 5791 galutinis, susijusį su procedūra pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį byloje COMP/39.396 - reagentai kalcio karbido ir magnio pagrindu, skirti plieno ir dujų pramonei, kiek jis susijęs su ieškove;
arba sumažinti baudą, nustatytą taikant sprendimo, susijusio su procedūra pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį byloje COMP/F/39.396 - reagentai kalcio karbido ir magnio pagrindu, skirti plieno ir dujų pramonei;
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškiniu ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimą C (2009) 5791 galutinis, kuriame nusprendžiama, kad egzistuoja kartelis kalcio karbido ir magnio sektoriuose, dėl kurio pažeidžiamas EB 81 straipsnis, o ieškovė už tai atsako solidariai su bendrove Novácke chemické závody a.s. (toliau - NCHZ).
Ieškovė remiasi dviem plačiais teiginiais.
Pirma, ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės ir fakto klaidą priskirdama NCHZ veiksmus ieškovei, tiek neteisėtai perkeldama įrodinėjimo naštą ieškovei, tiek neprisiimdama įrodinėjimo naštos pati. Ieškovė teigia, kad Komisija ieškovei neteisingai taikė prezumpciją, taikomą patronuojančioms bendrovėms, kurios valdo visą dukterinių bendrovių kapitalą, o ieškovė buvo didžiausia bendrovės, tiesiogiai dalyvavusios konkurencijos teisės pažeidime, akcininkė. Bet kuriuo atveju, ieškovė teigia, kad Komisija neįrodė, kad ieškovė iš tiesų ir veiksmingai darė lemiamą poveikį NCHZ per pažeidimo laikotarpį.
Antra, alternatyviai jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ieškovė yra atsakinga, pastaroji prašo sumažinti jai nustatytą baudą solidariai su
NCHZ, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo neribotą jurisdikciją pagal EB 229 straipsnį, kartu su Reglamento (EB) Nr. 1/2003
1 31 straipsniu, remiantis tuo, kad Komisija neteisingai pritaikė 10% nuo apyvartos ribą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnyje. Ieškovės teigimu Komisija aiškiai suklydo vartodama 2007 m., o ne 2008 m., kaip atskaitos metus skaičiuojant 10 % nuo apyvartos ribą.
Be to, ieškovė teigia, kad Komisijos sprendimas nukrypti nuo bendros taisyklės, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje reiškia esminių procedūros reikalavimų pažeidimą, nes Komisija turėjo pareigą atsižvelgti į ieškovės teisę būti išklausyta prieš tai darant.
Be to, ieškovė teigia, kad skundžiamame sprendime Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių nukrypo nuo bendros taisyklės atsižvelgti į praėjusius metus skaičiuojant 10% nuo apyvartos ribą.
Atsižvelgiant į baudos dydį ieškovė teigia, kad ji yra neproporcinga siekiamo teisėto tikslo, būtent, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškreipta, atžvilgiu. Ieškovės teigimu, baudos dydis sumažins konkurentų skaičių ir sustiprins rinkoje didelę bendrovę Akzo Nobel, o tai prieštarauja EB 3 straipsnyje nustatytam tikslui.
Galiausiai ieškovė teigia, kad kalbant apie ieškovės galimybę sumokėti baudą Komisija suklydo neatsižvelgdama į savo gaires
2. Konkrečiai kalbant ieškovė teigia, kad jos teiginių dėl negalėjimo sumokėti atmetimas yra nepakankamai motyvuotas ir akivaizdžiai nepagrįstas, nes Komisija tariamai neatsižvelgė į jai pateiktą objektyvų įrodymą, kad baudos nustatymas negrįžtamai pažeistų ieškovės ekonominį gyvybingumą, o jos turtas prarastų vertę.