BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. birželio 7 d.(*)
„Institucinė teisė – Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės – Išmokos, skirtos Parlamento narių padėjėjų išlaidoms padengti – Nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas – Protingas terminas – Įrodinėjimo pareiga – Teisė būti išklausytam – Asmens duomenų apsauga – Reglamento (ES) 2018/1725 9 straipsnis – Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis“
Byloje T‑309/21
TC, atstovaujamas advokatės D. Aukštuolytės,
ieškovas,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą M. Ecker ir S. Toliušio,
atsakovą,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai L. Madise, P. Nihoul (pranešėjas), R. Frendo ir J. Martín y Pérez de Nanclares,
posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2022 m. lapkričio 30 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 2021 m. gegužės 24 d. ieškiniu ieškovas TC, remdamasis SESV 263 straipsniu, prašė panaikinti, pirma, 2021 m. kovo 16 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą, kuriuo ieškovo atžvilgiu nustatomas 78 838,21 EUR skolinis reikalavimas dėl nepagrįstai išmokėtų išmokų, skirtų Parlamento nario padėjėjo išlaidoms padengti, taip pat nurodoma susigrąžinti šią sumą (toliau – ginčijamas sprendimas), ir, antra, 2021 m. kovo 31 d. debeto avizą Nr. 7010000523 (toliau – debeto aviza).
I. Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo
A. Ginčo aplinkybės
2 Ieškovas nuo [konfidencialu](1) yra Europos Parlamento narys.
3 2015 m. gegužės 22 d. Parlamentas, remdamasis Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 5a straipsniu, su A sudarė akredituoto visą darbo dieną Briuselyje (Belgija) dirbančio Parlamento nario padėjėjo (toliau – APNP) sutartį, pagal kurią jam pavesta padėti ieškovui iki septintosios Parlamento kadencijos pabaigos.
4 Nuo 2015 m. gruodžio mėn. pablogėjus APNP darbo kokybei, ieškovas 2016 m. vasario 25 d. kreipėsi į Parlamento sudaryti tarnybos sutartis įgaliotą tarnybą (toliau – STSĮT), prašydamas nutraukti su APNP sudarytą sutartį dėl įvairių priežasčių, lėmusių prarastą pasitikėjimą, įskaitant neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių, ir taisyklių dėl leidimo užsiimti su darbu nesusijusia veikla nesilaikymą.
5 Vadovaujantis KTĮS 139 straipsnio 3a dalimi, 2016 m. gegužės 31 d. su APNP buvo surengtas taikinimo posėdis.
6 2016 m. birželio 15 d. konstatuota, kad taikinimo procedūra nesėkminga.
7 2016 m. birželio 24 d. raštu STSĮT pranešė APNP apie savo sprendimą nutraukti Parlamento nario padėjėjo sutartį pagal KTĮS 139 straipsnio 1 dalies d punktą praradus pasitikėjimą, nes šis nesilaikė taisyklių dėl leidimo užsiimti su darbu nesusijusia veikla. Dėl laikinojo nedarbingumo atostogų kelis kartus pratęsus įspėjimo laikotarpį, su APNP sudaryta sutartis buvo nutraukta tik 2016 m. lapkričio 22 d.
8 2017 m. balandžio 14 d. APNP Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl 2016 m. birželio 24 d. sprendimo panaikinimo.
9 2019 m. kovo 7 d. Sprendimu L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140, 35–45 punktai) Bendrasis Teismas panaikino 2016 m. birželio 24 d. Parlamento sprendimą. Jis konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas ne tik žinojo apie APNP vykdomą su darbu nesusijusią veiklą, bet ir ją tiesiogiai inicijavo. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad STSĮT nurodytas sprendimo nutraukti sutartį motyvas, t. y. prarastas pasitikėjimas, nėra įtikinamas. Taigi, Bendrojo Teismo teigimu, kadangi patenkindama ieškovo prašymą nutraukti su APNP sudarytą sutartį STSĮT rėmėsi šiuo motyvu, ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Ieškovas šioje byloje nebuvo tos bylos šalis.
10 Kaip nurodyta to sprendimo 32 punkte, remiantis APNP teiginiais, kurių Parlamentas neginčijo, jis neteisėtai vykdė šią su darbu nesusijusią veiklą:
– „pirma, [teikė] prašym[us] suteikti politinį prieglobstį Rusijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Andoros valdžios institucijoms, kad [ieškovas] galėtų išvengti ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos [konfidencialu], [vykdymo], įskaitant skund[ą] dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti politinį prieglobstį [ieškovui], kam [APNP teigimu] jį buvo įgaliojęs [ieškovas],
– antra, [konfidencialu] atstovav[o] pensininkams ar minimalų darbo užmokestį gaunantiems asmenims ir kreip[ėsi] į juos, vykstant ginčui [konfidencialu] teismuose, siek[damas] pristatyti [ieškovą] kaip „žmogaus teisių gynėją“ ir taip apsunkinti jo įkalinim[o] [galimybes],
– trečia, atstovav[o] [ieškovui] Europos ombudsmeno, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete ir Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamose bylose, susijusiose su [juo]: pirmoji susijusi su [konfidencialu] valdžios institucijų prašym[o] panaikinti EP nario imunitetą dėl [ieškovui] paskirtos laisvės atėmimo bausmės [konfidencialu] [užginčijimu], antroji susijusi su namų arešto, kurį paskyrė [konfidencialu] teismai pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcijos prieš [ieškovą], ginčijimu.“
11 2020 m. birželio 8 d. anglų kalba surašytu raštu, išsiųstu 2020 m. liepos 30 d. el. paštu (kai rašto 2020 m. birželio 22 d. pirmą kartą nepavyko įteikti), ir 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu lietuvių kalba, išsiųstu 2020 m. rugsėjo 4 d. el. paštu, Parlamento generalinis sekretorius informavo ieškovą, kad pradėta nepagrįstai išmokėtų sumų (iš viso 78 838,21 EUR Parlamento nario padėjėjo išmokų už APNP ieškovui suteiktas paslaugas) susigrąžinimo procedūra pagal 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Parlamento biuro sprendimo dėl Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių (OL C 159, 2009, p. 1; toliau – SĮT) 68 straipsnį. Tame pačiame rašte ieškovui pagal SĮT 68 straipsnio 2 dalį buvo pasiūlyta per du mėnesius pateikti pastabas ir įrodymus, kurie paneigtų preliminarias Parlamento išvadas dėl su darbu nesusijusios veiklos, kurią APNP vykdė su ieškovo žinia ir jo vadovaujamas nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., taip pat įrodyti, kad tuo pačiu laikotarpiu APNP iš tikrųjų vykdė akredituoto Parlamento nario padėjėjo pareigas.
12 Prie 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto buvo pridėta 2019 m. kovo 7 d. Sprendimo L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140) kopija ir Parlamento APNP išmokėtų sumų ataskaita. Joje buvo nurodytos šios sumos: už 2015 m. – 35 003,84 EUR darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo išlaidoms bei 1 369,60 EUR kelionės išlaidoms, o už 2016 m. – 42 025,57 EUR darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo išlaidoms bei 439,20 EUR kelionės išlaidoms padengti.
13 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. laišku ieškovas paprašė Parlamento jam perduoti:
– Parlamento sudarytą APNP asmens bylą (visus su įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus), įskaitant duomenis apie tai, kiek kartų dėl APNP buvo kviečiama Parlamento apsauga, ir jo buvimo duomenis (patekimo į Parlamentą kortelės duomenis),
– jo korespondencijos su Parlamento atstovais dėl APNP darbo kopijas,
– visą bylos, kurioje priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), medžiagą.
14 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovas priminė Parlamentui apie šį prašymą ir, be kita ko, pareikalavo pateikti jo ir APNP taikinimo procedūros protokolą lietuvių kalba, taip pat „visų 2015, 2016 ir 2019 m. el. laiškų“ kopijas.
15 2020 m. spalio 27 d. el. laišku Parlamentas perdavė ieškovui įvairius dokumentus dėl APNP sutarties nutraukimo.
16 2020 m. spalio 29 d. el. laiške ieškovas pateikė Parlamentui savo preliminarias pastabas ir tam tikrus dokumentus, kartu pabrėžė iki šiol iš Parlamento negavęs išsamių dokumentų ir informacijos, susijusių su APNP darbo santykių laikotarpiu, ir dar negalėjęs išnagrinėti kai kurios jam 2020 m. spalio 27 d. el. laišku pateiktos informacijos. Todėl jis paprašė leidimo išsamesnę informaciją ir papildomus įrodymus pateikti vėliau.
17 2020 m. lapkričio 20 d. el. laišku ieškovas dar kartą paprašė Parlamento pateikti jam 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir rugsėjo 22 d. el. laiškuose prašytą informaciją, visų pirma duomenis dėl APNP patekimo į Parlamentą ir 2015, 2016 ir 2019 m. el. laiškų kopijas.
18 2020 m. lapkričio 24 d. el. laišku ieškovas pateikė Parlamentui papildomas pastabas ir įrodymus prie jau pateiktų tų pačių metų spalio 29 d.
19 2020 m. lapkričio 27 d. el. laišku Parlamento Finansų generalinio direktorato generalinis direktorius (toliau – Finansų GD generalinis direktorius) informavo ieškovą, kad jam nustatytas terminas pastaboms ir įrodymams pagal SĮT 68 straipsnyje reglamentuojamą susigrąžinimo procedūrą pateikti baigėsi lapkričio 4 d., tačiau jeigu ieškovas norėtų susipažinti su informacija apie APNP, jis gali kreiptis į du asmenis nurodytais el. pašto adresais, bet šie prašymai neturės įtakos minėtai procedūrai.
20 2020 m. gruodžio 1 d. Parlamentui išsiųstame el. laiške ieškovas užginčijo tų pačių metų lapkričio 27 d. el. laiške išdėstytus teiginius. Jis taip pat pateikė prašymus dėl dokumentų tame el. laiške nurodytiems asmenims.
21 2021 m. sausio 8 d. raštu Finansų GD generalinis direktorius perdavė ieškovui lietuvių kalba parengtą protokolą dėl taikinimo procedūros, tačiau atsisakė leisti susipažinti su kitais prašytais dokumentais.
22 Be to, Finansų GD generalinis direktorius pažymėjo, kad nors ieškovui suteiktas pastabų pateikimo terminas baigėsi lapkričio 4 d., ir šis neprašė jo pratęsti, jis nustato jam penkiolikos dienų terminą papildomoms pastaboms pateikti.
23 2021 m. sausio 21 d. ieškovas pateikė Parlamentui papildomas pastabas.
24 Ginčijamu sprendimu Parlamento generalinis sekretorius nusprendė, kad ši institucija nepagrįstai patyrė 78 838,21 EUR išlaidų dėl APNP įdarbinimo nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., todėl pagal SĮT 68 straipsnio 1 dalį ši suma turi būti susigrąžinta iš ieškovo.
25 2021 m. kovo 31 d. Finansų GD generalinis direktorius, kaip deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, išrašė debeto avizą; joje nurodyta iš ieškovo susigrąžinti 78 838,21 EUR sumą, o jis raginamas sumokėti šią sumą ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 30 d.
26 Tą pačią dieną Finansų GD generalinis direktorius perdavė ieškovui ginčijamą sprendimą ir debeto avizą.
B. Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po šio ieškinio pareiškimo
27 Atlikus patikrinimą šioje byloje paaiškėjo, kad 2016 m. kovo mėn. Parlamentas nusprendė nuo tų pačių metų balandžio 1 d. sustabdyti APNP darbo užmokesčio ir kelionės išlaidų mokėjimą.
28 Taigi 2022 m. lapkričio 8 d. Parlamento generalinis sekretorius nusprendė ex tunc panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 22 d. nurodyta susigrąžinti 27 644,47 EUR sumą darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo išlaidoms bei 439,20 EUR sumą kelionės išlaidoms padengti, t. y. iš viso 28 083,67 EUR (toliau – 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimas). 2022 m. lapkričio 15 d. dėl tos pačios sumos buvo išrašyta kredito aviza Nr. 7120000068.
29 2022 m. lapkričio 15 d. Finansų GD generalinis direktorius pranešė ieškovui apie 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir kredito avizą Nr. 7120000068.
II. Procesas ir šalių reikalavimai
30 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– panaikinti debeto avizą,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas,
– kaip liudytojus apklausti B ir C.
31 Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas,
– atmesti prašymą taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones.
32 2022 m. lapkričio 16 d. atskiru dokumentu Parlamentas, remdamasis Procedūros reglamento 130 straipsnio 2 dalimi, Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti, kad nebeliko ieškinio dalyko dalies ir nebereikia priimti sprendimo dėl panaikintos ginčijamo sprendimo dalies, kurioje pripažinta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 22 d. Parlamentas nepagrįstai išmokėjo APNP 27 644,47 EUR sumą darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo išlaidoms bei 439,20 EUR sumą kelionės išlaidoms padengti, taip pat nurodyta šias sumas susigrąžinti,
– nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio dalyko dalimi, kurios nebeliko.
33 Bendrojo Teismo prašymu ieškovas per 2022 m. lapkričio 30 d. posėdį pateikė savo pastabas dėl šio prašymo.
34 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovas pateikė Bendrajam Teismui tų pačių metų lapkričio 18 d. gautus rašytinius B parodymus.
35 Per teismo posėdį Parlamentas nurodė, kad šie nauji įrodymai yra nepriimtini, nes pateikti jau pasikeitus pareiškimais pažeidžiant Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o ieškovas nepagrindė, kodėl to nebuvo padaryta laiku.
III. Dėl teisės
A. Dėl pagrindo priimti sprendimą nebuvimo iš dalies
36 Kaip matyti iš šio sprendimo 32 punkto, Parlamentas prašo Bendrojo Teismo pripažinti, kad ieškinio dalyko nebeliko ir nebereikia priimti sprendimo dėl ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su bendra 28 083,67 EUR suma, skirta darbo užmokesčiui, socialinio draudimo išlaidoms ir kelionės išlaidoms padengti, ir sumokėta APNP laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 22 d., teisėtumo.
37 Per teismo posėdį ieškovas pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 8 d. sprendime nurodytos sumos nebuvo pagrįstos jokiais patvirtinamaisiais dokumentais, ir prašė Bendrojo Teismo priimti sprendimą dėl viso ginčijamo sprendimo teisėtumo.
38 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją ieškinio dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį, turi išlikti iki teismo sprendimo paskelbimo, nes priešingu atveju nėra pagrindo priimti sprendimo, taigi ieškinio rezultatas turi būti naudingas jį pareiškusiai šaliai (žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
39 Tai, kad ieškinio dalyko nebelieka, visų pirma gali lemti ginčijamo akto atšaukimas arba pakeitimas kitu aktu vykstant teismo procesui (žr. 2011 m. sausio 12 d. Nutarties Terezakis / Komisija, T‑411/09, EU:T:2011:4, 15 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
40 Nagrinėjamu atveju dėl 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo reikia pripažinti, kad ieškinio dalyko, susijusio su prašymu panaikinti ginčijamą sprendimą ir debeto avizą tiek, kiek jais ieškovui buvo nurodyta atlyginti 28 083,67 EUR sumą darbo užmokesčiui, socialinio draudimo išlaidoms ir kelionės išlaidoms padengti, sumokėtą APNP laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 22 d., nebeliko.
41 Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad 2022 m. lapkričio 8 d. sprendime nurodytos sumos nebuvo pagrįstos jokiais patvirtinamaisiais dokumentais.
42 Taigi reikia konstatuoti, kad remiantis pirma nurodytomis aplinkybėmis, ieškinio dėl panaikinimo dalyko dalies nebeliko ir nėra pagrindo spręsti dėl ginčijamo sprendimo ir debeto avizos teisėtumo.
B. Dėl likusios ieškinio dėl panaikinimo dalies
43 Ieškovas nurodo penkis ieškinio pagrindus, šie atitinkamai grindžiami:
– Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto protingo termino principo pažeidimu,
– teisės būti išklausytam, teisės susipažinti su bylos medžiaga ir pareigos motyvuoti, įtvirtintų Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje, pažeidimu,
– vertinimo klaida ir pareigos motyvuoti pažeidimu, nes Parlamentas neatsižvelgė į informaciją, kurią ieškovas pateikė atsakydamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą savo 2020 m. spalio 29 d., lapkričio 24 d. ir 2021 m. sausio 21 d. pastabose,
– pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su susigrąžintinos sumos nustatymu, pažeidimu,
– tuo, kad jo pateikti A.3–A.21 priedai rodo, jog, priešingai, nei teigiama ginčijamame sprendime, APNP pareigas ėjo bent iki 2015 m. gruodžio 15 d.
44 Prieš pradedant nagrinėti šiuos pagrindus reikia išdėstyti Parlamento narių padėjėjų išlaidų atlyginimo ir atitinkamų nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo taisykles.
1. Dėl Parlamento narių padėjėjų išlaidų atlyginimo ir atitinkamų nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo taisyklių
45 SĮT 33 straipsnyje numatyta, kad Parlamento nariai turi teisę naudotis savo nuožiūra pasirinkto asmeninio personalo paslaugomis.
46 Tame straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad Parlamentas kompensuoja iš tikrųjų patirtas išlaidas, kurios visos susijusios tik su vieno ar kelių padėjėjų įdarbinimu pagal SĮT; gali būti kompensuojamos tik išlaidos, susijusios su būtinomis personalo paslaugomis ir tiesiogiai susijusios su Parlamento narių įgaliojimų vykdymu.
47 SĮT 62 straipsnyje nurodyta, kad pagal jas mokamos sumos yra skirtos tik veiklai, susijusiai su Parlamento narių įgaliojimų vykdymu, finansuoti ir iš jų negali būti dengiamos asmeninės išlaidos arba finansuojama politinio pobūdžio parama ar dovanos.
48 SĮT 68 straipsnyje įtvirtinta, kad pagal šias taisykles nepagrįstai išmokėtos sumos turi būti grąžintos, o Parlamento generalinis sekretorius duoda nurodymus dėl šių sumų susigrąžinimo iš atitinkamo Parlamento nario, prieš tai išklausęs jo nuomonę.
49 Iš SĮT 33 straipsnio, kurio turinys buvo aprašytas šio sprendimo 45 ir 46 punktuose, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad sąvokos „pagalba Parlamento nariui“ apibrėžtis nepriskirtina Parlamento narių diskrecijai (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Rochefort / Parlamentas, T‑171/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:438, 45 punktą ir 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Griesbeck / Parlamentas, T‑10/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:542, 39 punktą).
50 Bendrojo Teismo įsitikinimu, tai reiškia, kad atitinkamas Parlamento narys turi įrodyti, kad jo padėjėjai iš tiesų teikė paslaugas Parlamentui (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Griesbeck / Parlamentas, T‑10/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:542, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Taigi išmokų, skirtų Parlamento nario padėjėjų išlaidoms padengti, panaudojimo kontrolės atveju atitinkamas Parlamento narys turi būti pasirengęs įrodyti, kad gautos sumos panaudotos iš tiesų patirtoms išlaidoms, kurios visos susijusios tik su vieno ar kelių padėjėjų įdarbinimu, padengti, kaip numatyta SĮT 33 straipsnyje (2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Rochefort / Parlamentas, T‑171/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:438, 47 punktas; taip pat žr. 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Griesbeck / Parlamentas, T‑10/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:542, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
52 Šiomis aplinkybėmis Parlamento narys, net ir nesant aiškiai numatytos pareigos pagal Europos Sąjungos teisę, privalo, be kita ko, pateikti patvirtinamuosius su APNP veikla susijusius dokumentus, taip pat juos saugoti (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Rochefort / Parlamentas, T‑171/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:438, 47 punktą ir 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Griesbeck / Parlamentas, T‑10/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:542, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
53 Šią Bendrojo Teismo jurisprudenciją patvirtino Teisingumo Teismas, jis nurodė, jog Parlamento nariai, prašantys Parlamento padengti asmeninio personalo paslaugų išlaidas, turi įrodyti, kad jos buvo faktiškai patirtos ir atitinka būtinas paslaugas, tiesiogiai susijusias su įgaliojimų vykdymu. Vadinasi, toks Parlamento narys, gavęs atitinkamą kompetentingos Parlamento tarnybos prašymą, turi pateikti visus turimus įrodymus, galinčius patvirtinti, kad jo padėjėjas faktiškai atliko darbą, ir tokio darbo ryšį su jo įgaliojimų vykdymu (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 21 d. Nutarties Gollnisch / Parlamentas, C‑330/18 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:240, 63, 64 ir 88 punktus ir 2019 m. gegužės 21 d. Nutarties Le Pen / Parlamentas, C‑525/18 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:435, 37 ir 82 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
2. Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo protingo termino laikymosi principo pažeidimu
54 Pirmajame pagrinde ieškovas, be kita ko, tvirtina, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Parlamentas pažeidė protingo termino laikymosi principą, numatytą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtintą 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1; toliau – Finansinis reglamentas), 98 straipsnio 2 dalyje.
55 Nagrinėjamu atveju, ieškovo nuomone, protingas terminas buvo viršytas, nes Parlamentas ginčijamą sprendimą grindė bylos, kurioje 2017 m. balandžio 14 d. pareikštas ieškinys ir 2019 m. kovo 7 d. priimtas Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), duomenimis. Parlamentas paprašė ieškovo pateikti pastabas dėl numatomo susigrąžinimo tik 2020 m. liepos 30 d. arba rugsėjo 3 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams.
56 Parlamentas ginčija šiuos argumentus.
57 Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką. Taigi ši nuostata įtvirtina protingo termino principą, kuris yra teisės į gerą administravimą sudedamoji dalis.
58 Pagal suformuotą jurisprudenciją laikytis protingo termino reikalaujama visais atvejais, kai, nesant teisės aktų nuostatų, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos principai neleidžia, kad Sąjungos institucijos ir fiziniai bei juridiniai asmenys imtųsi veiksmų nesilaikydami jokių laiko apribojimų, taip sukeldami pavojų, be kita ko, pažeisti susidariusios teisinės padėties stabilumą (2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. / Komisija, T‑144/02, EU:T:2004:290, 57 punktas; taip pat žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Nanopoulos, T‑308/10 P, EU:T:2012:370, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kai administracija veikia per teisės akte konkrečiai nustatytą terminą, nėra pagrindo teigti, kad nepaisoma reikalavimų, grindžiamų Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teise, kad reikalai būtų tvarkomi per kuo trumpesnį laiką.
59 Reikėtų priminti, kad ankstesniuose nei šioje byloje taikytinuose teisės aktuose, t. y. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1) ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento Nr. 966/2012 taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1), nebuvo nuostatos, numatančios debeto avizos išsiuntimo skolininkui termino.
60 Taigi 2016 m. birželio 14 d. Sprendime Marchiani / Parlamentas (C‑566/14 P, EU:C:2016:437) Teisingumo Teismas, vertindamas debeto avizos išsiuntimo skolininkui laikotarpį, taikė protingo termino laikymosi principą.
61 Vis dėlto priėmus šį teismo sprendimą teisės aktas buvo iš dalies pakeistas, Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą papildant nuostatomis, kurios išdėstytos taip:
„Leidimus suteikiantis pareigūnas debetinį dokumentą išsiunčia iškart po to, kai nustatoma gautina suma, ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo to momento, kai Sąjungos institucija įprastomis aplinkybėmis galėjo pareikalauti savo skolos. Toks laikotarpis netaikomas, jei atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad, nepaisant Sąjungos institucijos įdėtų pastangų, imtis veiksmų buvo vėluojama dėl skolininko elgesio.“
62 Priėmus tokią nuostatą, priešingai nei klaidingai teigia ieškovas, vertinant laikotarpį, per kurį jam buvo išsiųsta debeto aviza, protingo termino laikymosi principu vadovautis nebereikia. Vis dėlto reikia išsiaiškinti, ar Parlamentas pagal šią nuostatą išsiuntė ieškovui debeto avizą iš karto nustačius skolinį reikalavimą, tačiau ne vėliau kaip per penkerius metus nuo to momento, kai galėjo jį pateikti.
63 Dėl pirmojo termino reikia pažymėti, kad debeto aviza ieškovui buvo išsiųsta 2021 m. kovo 31 d., o Parlamento skolinis reikalavimas ginčijamame sprendime nustatytas tų pačių metų kovo 16 d. Šiomis aplinkybėmis galima teigti, kad debeto aviza ieškovui buvo išsiųsta nedelsiant nustačius skolinį reikalavimą, kaip numatyta Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.
64 Dėl antrojo termino reikia pažymėti, kad šalys nesutaria dėl to, kada Parlamentas galėjo pateikti skolinį reikalavimą, kaip tai suprantama pagal Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Nors ieškovas teigia, kad šis momentas sutampa su APNP ieškinio gavimu byloje, kurioje priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), t. y. 2017 m. balandžio 14 d., Parlamentas laikosi nuomonės, kad jis galėjo pateikti reikalavimą tik nuo sprendimo toje byloje paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 7 d.
65 Kadangi debeto aviza ieškovui buvo išsiųsta 2021 m. kovo 31 d., reikia konstatuoti, kad, nepriklausomai nuo to, kada prasidėjo Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyto termino eiga (gavus ieškinį byloje, kurioje buvo priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), t. y. 2017 m. balandžio 14 d., arba paskelbus šį sprendimą), Parlamentas laikėsi šioje nuostatoje nustatyto termino.
66 Vadinasi, ieškovo argumentus, taigi ir ieškinio pirmąjį pagrindą, reikia atmesti kaip nepagrįstus.
3. Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo teisės būti išklausytam, teisės susipažinti su bylos medžiaga ir pareigos motyvuoti, įtvirtintų Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje, pažeidimu
67 Ieškovas teigia, kad Parlamentas pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jo teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, nes ginčijamame sprendime rėmėsi 2019 m. kovo 7 d. Sprendimo L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140) išvadomis, tačiau nepateikė ieškovui turimų įrodymų, visų pirma 2016 m. gegužės 9 d. APNP rašto, kuriais buvo pagrįstos šios išvados.
68 Šiuo klausimu ieškovas nurodo, kad nei kaip šalis, nei kaip liudytojas nedalyvavo byloje, kurioje priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), kad Parlamentas neginčijo šių įrodymų Bendrajame Teisme ir kad jis neprašė ieškovo tuo klausimu pateikti savo pastabų.
69 Be to, ieškovas teigia, kad Parlamentas 2021 m. sausio 8 d. rašte nepagrįstai rėmėsi 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018, p. 39), 9 straipsniu ir atsisakė leisti jam susipažinti su prašomais įrodymais. Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir laikantis proporcingumo principo turi būti palyginta su kitomis pagrindinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovo teisė gauti informaciją grindžiama Reglamento 2018/1725 21 ir 28 konstatuojamosiomis dalimis, taip pat 9 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Kadangi išmokų, skirtų Parlamento nario padėjėjo išlaidoms padengti, susigrąžinimas yra viešojo intereso klausimas, ieškovas gali susipažinti su asmens duomenimis, siekdamas įvertinti atitinkamų sumų susigrąžinimo pagrįstumą, taip pat pateikti Parlamentui savo pastabas.
70 Be to, ieškovas ieškinio pirmajame pagrinde nurodo, kad iš jo buvo atimta galimybė pateikti Parlamento teiginius paneigiančius įrodymus. Korespondencija el. paštu su APNP nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. vasario 25 d., kurioje buvo pagrindiniai Parlamento naudai APNP atlikto darbo, susijusio su ieškovo, kaip Parlamento nario, įgaliojimais, įrodymai, buvo ištrinta, nes pagal Parlamento taikomą politiką minėti el. laiškai paprastai saugomi ne ilgiau kaip 90 dienų. Ši politika pasikeitė 2019 m. gegužės mėn., o ieškovas apie tai nebuvo informuotas; jis taip pat nemano turėjęs saugoti savo el. laiškus, nes nebuvo jų savininkas, kaip matyti iš Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 17 straipsnio ir 18 straipsnio 1 dalies ir 2018 m. vasario 19 d. Parlamento generalinio sekretoriaus patvirtintų taisyklių, reglamentuojančių Parlamento sekretoriato prieigą prie el. pašto sistemos ir jos naudojimą. Ieškovas taip pat mano, kad toks saugojimas yra konfidencialumo įsipareigojimų ir informacijos saugumo pažeidimas.
71 Be to, tame pačiame pirmajame ieškinio pagrinde ieškovas, remdamasis Reglamento 2018/1725 22 konstatuojamąja dalimi, ginčija Parlamente galiojančią el. laiškų saugojimo politiką, nes ši institucija ją įgyvendindama neatsižvelgė į būtinybę Parlamento nariams prireikus gintis nuo jiems pareikštų priekaištų.
72 Parlamentas ginčija šių argumentų priimtinumą ir pagrįstumą.
a) Dėl ieškovo argumentų, susijusių su 2021 m. sausio 8 d. raštu, priimtinumo
73 Parlamentas teigia, kad ieškovo argumentai dėl 2021 m. sausio 8 d. rašto pateikti pavėluotai. Ieškovas savo ieškinyje dėl ginčijamo sprendimo ir debeto avizos panaikinimo negalėjo ginčyti 2021 m. sausio 8 d. Finansų GD generalinio direktoriaus rašte jam pateikto atsakymo, nes SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs.
74 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tik priemonės, sukeliančios privalomų teisinių padarinių, darančių poveikį ieškovo interesams ir aiškiai pakeičiančių jo teisinę padėtį, laikomos aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas; taip pat žr. 2021 m. birželio 16 d. Nutarties Green Power Technologies / Komisija ir Entreprise commune ECSEL, T‑533/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:375, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
75 Kai kalbama apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima kelis etapus (visų pirma užbaigus vidaus procedūrą), tik priemonės, kuriomis išreiškiama galutinė institucijos pozicija šios procedūros pabaigoje, laikomos asmens nenaudai priimtais aktais, kuriuos tuo pagrindu galima ginčyti, o galutinio sprendimo parengiamieji aktai negali būti ginčijami. Tik pareikšdamas ieškinį dėl šios procedūros pabaigoje priimto sprendimo ieškovas gali netiesiogiai ginčyti tokių parengiamųjų aktų teisėtumą (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 10 punktas; taip pat žr. 2021 m. sausio 20 d. Nutarties ZU / EIVT, C‑266/20 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2021:42, 12 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
76 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šio sprendimo 42 punkte konstatuota, jog nėra pagrindo priimti sprendimo dėl dalies reikalavimo, ieškinys dėl panaikinimo pareikštas dėl sprendimo, kuriuo Parlamento generalinis sekretorius nurodė iš ieškovo susigrąžinti 50 754,54 EUR sumą, taip pat dėl su šiuo sprendimu susijusios debeto avizos, kuriais užbaigiama susigrąžinimo procedūra, taigi, dėl asmens nenaudai priimtų aktų.
77 Per procedūrą, kuriai pasibaigus buvo priimtas ginčijamas sprendimas ir debeto aviza, ieškovas paprašė Parlamento, kaip nurodyta šio sprendimo 13, 14 ir 17 punktuose, pateikti dokumentus, kurie, jo manymu, buvo būtini įrodyti, kad APNP tikrai ėjo savo pareigas nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d.
78 Šiomis aplinkybėmis 2021 m. sausio 8 d. rašte pateiktas atsakymas į šį prašymą yra nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo procedūros dalis ir galėjo turėti įtakos jos rezultatui.
79 Vadinasi, remiantis šio sprendimo 75 punkte nurodyta jurisprudencija, ieškovas šiame ieškinyje gali remtis, jo nuomone, 2021 m. sausio 8 d. rašte padarytais pažeidimais.
80 Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovo argumentai dėl 2021 m. sausio 8 d. rašto yra priimtini.
b) Dėl ieškovo argumentų pagrįstumo
81 Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.
82 Vykdant nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo procedūrą pagal SĮT, teisė būti išklausytam konkrečiai užtikrinama šių taisyklių 68 straipsnio 2 dalyje; joje numatyta, kad prieš priimant sprendimą tuo klausimu išklausoma Parlamento nario nuomonė.
83 Pagal suformuotą jurisprudenciją teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę naudingai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą prieš priimant bet kurį sprendimą, galintį neigiamai paveikti jo interesus (žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / EIB, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
84 Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo laikomasi šių taisyklių, būtina išnagrinėti veiksmus, kurių šalys ėmėsi vykstant procedūrai, kuriai pasibaigus buvo priimtas ginčijamas sprendimas ir debeto aviza.
85 Nagrinėjamu atveju 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Parlamento generalinis sekretorius išdėstė aptariamos susigrąžinimo procedūros taikymą pateisinančias aplinkybes ir paprašė ieškovo įrodyti, kad nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. APNP ėjo Parlamento nario akredituoto padėjėjo pareigas.
86 Vis dėlto tą dieną ieškovas jau nebeturėjo korespondencijos el. paštu su APNP laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. vasario 25 d., o kaip tik šie el. laiškai galėjo būti pagrindiniai Parlamento generalinio sekretoriaus prašomi įrodymai. Ši korespondencija buvo ištrinta remiantis Parlamento el. laiškų saugojimo politika. Vadovaujantis šia politika, el. laiškai iš aplankų „Gauti laiškai“ (Inbox), „Išsiųsti laiškai“ (Sent Items), „Ištrinti laiškai“ (Deleted Items), „Brukalai“ (Junk E-mail) ir „Juodraščiai“ (Drafts) paprastai ištrinami praėjus 90 dienų laikotarpiui.
87 Tam, kad galėtų pateikti prašomus įrodymus, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 4 d., rugsėjo 22 d. ir lapkričio 20 d. el. laiškais paprašė Parlamento pateikti jam šiuos dokumentus:
– jo ir APNP taikinimo procedūros protokolą lietuvių kalba,
– „visų 2015, 2016 ir 2019 m. el. laiškų“ kopijas,
– jo korespondencijos su Parlamento atstovais dėl APNP darbo kopijas,
– visą bylos, kurioje priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), medžiagą,
– Parlamento parengtą APNP asmens bylą (visus su įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus), įskaitant duomenis apie tai, kiek kartų dėl APNP buvo kviečiama Parlamento apsauga, ir jo buvimo duomenis (juos galima gauti patikrinus jo patekimo į Parlamentą kortelę) (žr. šio sprendimo 13, 14 ir 17 punktus).
88 Parlamentas patenkino pirmąjį prašymą ir perdavė ieškovui atitinkamo protokolo kopiją. Vis dėlto institucija atmetė prašymus dėl kitų kategorijų dokumentų, išskyrus 2020 m. spalio 27 d. el. laišku perduotus dokumentus dėl APNP sutarties nutraukimo (žr. šio sprendimo 15 punktą). Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymas buvo atmestas 2021 m. sausio 8 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po pirmojo ieškovo prašymo pateikimo dienos.
89 Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad pagal šio sprendimo 49–53 punktuose primintas įrodinėjimo taisykles, kilus abejonių dėl to, ar APNP naudai pervestos išmokos, skirtos Parlamento nario padėjėjo išlaidoms padengti, buvo panaudotos tinkamai, pats Parlamento narys turi įrodyti, kad APNP dirbo jo naudai ir padėjo jam vykdyti jo, kaip Parlamento nario, įgaliojimus visą laikotarpį, per kurį buvo mokamos šios išmokos.
90 Gavęs prašymą pateikti tokius įrodymus Parlamento narys privalo per nustatytą terminą pateikti Parlamentui turimą informaciją. Jeigu atrodo, kad kita informacija yra reikšminga, jis, remdamasis teise būti išklausytam, gali šią informaciją turinčių Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų prašyti ją perduoti, jei to reikia tam, kad Parlamento narys galėtų naudingai ir veiksmingai pateikti savo pastabas dėl ketinamos taikyti susigrąžinimo priemonės. Tokį prašymą gavęs Parlamentas negali atsisakyti pateikti prašomus duomenis nepažeisdamas teisės būti išklausytam, nebent jis, pagrįsdamas šį atsisakymą, nurodo motyvus, kuriuos galima laikyti pagrįstais atsižvelgiant tiek į bylos aplinkybes, tiek į taikytinas taisykles.
91 Taigi reikia išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju Parlamento 2021 m. sausio 8 d. rašte nurodyti motyvai atsisakyti pateikti ieškovui jo prašomus duomenis yra pagrįsti.
1) Dėl motyvų, kuriais remdamasis Parlamentas atmetė ieškovo prašymą jam perduoti „visus 2015, 2016 ir 2019 m. el. laiškus“ ir jo korespondenciją su kompetentingomis Parlamento tarnybomis dėl APNP darbo
92 Kaip matyti iš šio sprendimo 88 punkto, Parlamentas atmetė ieškovo prašymą pateikti jam „visus 2015, 2016 ir 2019 m. el. laiškus“ ir jo korespondenciją su Parlamento tarnybomis dėl APNP darbo tuo pagrindu, kad pagal šios institucijos politiką el. laiškai saugomi ne ilgiau kaip 90 dienų, o išimtiniais atvejais – ne ilgiau kaip vienus metus. Parlamentas pridūrė galintis pateikti el. laiškus už laikotarpį po 2019 m., tačiau jie nėra reikšmingi, nes nesusiję su laikotarpiu, kuriuo APNP turėjo dirbti ieškovo naudai.
93 Šiuo klausimu reikia priminti, kad kiekviena institucija savo darbą organizuoja vadovaudamasi jai taikomomis taisyklėmis, kurias ji pati gali nustatyti. Nagrinėjamu atveju Parlamentas, priešingai, nei teigia ieškovas, galėjo apriboti Parlamento narių el. laiškų saugojimo laikotarpį, kartu leisdamas juos išsaugoti asmeniniuose aplankuose. Vis dėlto reikia nustatyti, ar nagrinėjamu atveju ši politika buvo įgyvendinama paisant teisės būti išklausytam, o ši, kaip apibrėžta šio sprendimo 83 punkte, Sąjungos institucijoms privaloma visais atvejais, kai jos ketina priimti aktą asmens nenaudai, jei tenkinamos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje nustatytos jos taikymo sąlygos.
94 Šiuo klausimu reikia priminti, kad:
– APNP buvo priimtas į darbą 2015 m. gegužės 22 d.,
– tų pačių metų gruodžio mėn. ieškovas konstatavo, kad APNP darbo kokybė pablogėjo,
– 2016 m. vasario 25 d. ieškovas paprašė Parlamento pradėti APNP atleidimo iš pareigų procedūrą visų pirma todėl, kad jis nesilaikė taisyklių dėl leidimo užsiimti su darbu nesusijusia veikla ir neatvyko į darbą be svarbių priežasčių,
– 2016 m. birželio 24 d. Parlamentas pranešė APNP apie savo sprendimą nutraukti su juo sudarytą sutartį praradus pasitikėjimą, nes šis nesilaikė taisyklių dėl leidimo užsiimti su darbu nesusijusia veikla,
– 2017 m. balandžio 14 d. APNP pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl sprendimo atleisti iš pareigų panaikinimo,
– 2020 m. birželio 8 d., paskui – rugsėjo 3 d. Parlamentas informavo ieškovą, kad pradėta APNP išmokėtų sumų susigrąžinimo procedūra.
95 Ši chronologija rodo, kad dar nuo 2016 m. pradžios Parlamentas žinojo apie ieškovo nesutarimus su APNP dėl to, ar šis dirbo ieškovui laikydamasis Parlamento nario padėjėjų veiklą reglamentuojančių taisyklių. Taigi nuo to laiko, esant tokiai situacijai (ypač atsižvelgiant į tai, kad klausimas susijęs su Sąjungos viešosiomis lėšomis), Parlamentas turėjo saugoti el. laiškus, iš kurių būtų galima nustatyti tikslų APNP veiklos pobūdį per jo atleidimo iš pareigų procedūrą, o jei dėl šios procedūros pradedamos kitos teisminės ar administracinės procedūros (pavyzdžiui, susigrąžinimo procedūra) – tol, kol jos pasibaigs.
96 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2021 m. sausio 8 d. Finansų GD generalinis direktorius ieškovui nurodė, kad išimtiniais atvejais Parlamentas galėjo atkurti el. laiškus už vienus metus.
97 Be to, 2018 m. vasario 19 d. patvirtintų taisyklių, reglamentuojančių Parlamento sekretoriato prieigą prie el. pašto sistemos ir jos naudojimą, 5 straipsnyje numatyta, kad, Parlamento pareigūnui ar tarnautojui nustojus eiti pareigas, jo el. laiškai gali būti saugomi ilgiau nei tris mėnesius, jeigu dėl jų „atliekamas administracinis tyrimas, pareikštas skundas ar vyksta teismo procesas“.
98 Parlamento teigimu, patys Parlamento nariai turi saugoti savo el. laiškus šiam laikotarpiui pasibaigus. Šiuo tikslu Parlamento nariams siūloma sukurti asmeninius aplankus, kuriuose jų el. laiškai archyvuojami neterminuotai. Parlamento teigimu, tai padaryti Parlamento nariams buvo pasiūlyta trimis pranešimais, atitinkamai išsiųstais 2014 m. birželio 14 d., spalio 13 d. ir 2015 m. kovo 30 d. Nepaisant šių pranešimų, pats ieškovas nepasirūpino savo el. laiškų archyvavimu.
99 Šiems Parlamento argumentams negalima pritarti.
100 Galimybė pačiam Parlamento nariui archyvuoti savo el. laiškus neatleidžia Parlamento nuo pareigos saugoti visus svarbius el. laiškus, siekiant įrodyti, kad pagal institucijos nustatytas taisykles APNP iš tikrųjų vykdė veiklą išimtinai Parlamento nario, kuriam buvo priskirtas, naudai, ir ši veikla buvo tiesiogiai susijusi su šio Parlamento nario įgaliojimais.
101 Ši galimybė taip pat neatleidžia Parlamento nuo pareigos perduoti jo saugomus el. laiškus, kai, naudodamasis pagrindine Sąjungos teisės sistemoje įtvirtinta teisės būti išklausytam, to prašo atitinkamas Parlamento narys, kurio atžvilgiu (kaip šiuo atveju) vykdoma netinkamai panaudotų išmokų, skirtų Parlamento nario padėjėjo išlaidoms padengti, susigrąžinimo procedūra.
102 Be to, atsakydamas ieškovui, kuris iš esmės teigia apie Parlamento el. laiškų saugojimo politiką buvęs informuotas tik 2021 m. sausio 8 d., Parlamentas neįrodė, kad ieškovas iš tiesų buvo supažindintas su šio sprendimo 98 punkte nurodytais pranešimais. 2014 m. birželio 14 d. Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato (GD) pranešimas buvo skirtas „naujai atvykusiems asmenims“, tačiau ieškovas nebuvo vienas iš jų, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 2 punkto, jis buvo Parlamento narys nuo [konfidencialu]. 2014 m. spalio 13 d. pranešimą Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas išsiuntė savo darbuotojams, o Parlamentas, paklaustas apie tai taikant proceso organizavimo priemonę, negalėjo pateikti gavėjų sąrašo. Tas pats pasakytina ir apie ITEC pagalbos centro 2015 m. kovo 30 d. Parlamento nariams skirtą pranešimą.
103 Dėl ieškovo korespondencijos su kompetentingomis Parlamento tarnybomis dėl APNP darbo (ne el. laiškais) reikia pažymėti, kad 2021 m. sausio 8 d. rašte Parlamentas nenurodė priežasčių, kodėl konkrečiai atsisakė perduoti ją ieškovui.
104 Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad motyvai, kuriais remdamasis Parlamentas atmetė ieškovo prašymą jam perduoti „visus 2015, 2016 ir 2019 m. el. laiškus“ ir jo korespondenciją su kompetentingomis Parlamento tarnybomis dėl APNP darbo, yra pagrįsti.
2) Dėl Parlamento motyvų, kuriais jis atmetė ieškovo prašymą pateikti jam APNP „asmens bylą“ (t. y. visus su jo įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus), taip pat informaciją apie tai, kiek kartų dėl APNP buvo kviečiama Parlamento apsauga, ir jo buvimo duomenis (juos galima gauti patikrinus jo patekimo į Parlamentą kortelę)
105 2021 m. sausio 8 d. raštu Parlamentas atsisakė ieškovui pateikti APNP „asmens bylą“ (t. y. visus su jo įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus), taip pat informaciją apie tai, kiek kartų dėl šio APNP buvo kviečiama Parlamento apsauga, ir jo buvimo duomenis (juos galima gauti patikrinus jo patekimo į Parlamentą kortelę) tuo pagrindu, kad šių duomenų negalima perduoti tiek pagal Reglamentą 2018/1725, tiek pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį.
106 Dėl Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato (GD) turimos informacijos Finansų GD generalinis direktorius ieškovui, be kita ko, nurodė, kad Parlamento apsaugos darbuotojų veiksmai oficialiai neregistruojami, o patekimo į Parlamentą kortelių duomenys saugomi ne ilgiau kaip keturis mėnesius.
i) Dėl motyvo, grindžiamo Reglamentu 2018/1725
107 2021 m. sausio 8 d. rašte Parlamentas nurodė, kad ieškovo prašomi duomenys yra asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente 2018/1725, ir kad ieškovas neįrodė, kad prašomi duomenys buvo būtini siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, ar vykdant viešosios valdžios funkcijas arba siekiant viešojo intereso tikslo, kaip numatyta to reglamento 9 straipsnyje.
108 Atsiliepime į ieškinį Parlamentas pridūrė, kad ieškovas prašė leidimo susipažinti su APNP „asmens byla“ tik tam, kad jam nereikėtų grąžinti išmokų, skirtų Parlamento nario padėjėjo išlaidoms padengti, kurių galėjo būti pareikalauta iš jo susigrąžinimo procedūrai pasibaigus, kitaip tariant, jis veikė asmeniniais interesais. Šiomis aplinkybėmis Parlamentas mano, kad ieškovas negali remtis viešuoju interesu, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnį.
109 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Nedarant poveikio 4–6 ir 10 straipsniams, asmens duomenys perduodami Sąjungoje įsteigtiems gavėjams, kurie nėra Sąjungos institucijos ir organai, jei:
a) duomenų gavėjas įrodo, kad tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant gavėjui pavestus viešosios valdžios įgaliojimus, arba
b) duomenų gavėjas įrodo, jog duomenis būtina perduoti, kad būtų įgyvendintas specialus viešojo intereso tikslas, ir duomenų valdytojas (jei esama bet kokio pagrindo daryti prielaidą, kad gali būti pažeisti duomenų subjekto teisėti interesai), akivaizdžiai palyginęs skirtingų konkuruojančių interesų svarbą, įrodo, kad proporcinga perduoti asmens duomenis atitinkamu konkrečiu tikslu.
<...>“
110 Nėra abejonių, jog dėl to, kad ieškovo prašomi duomenys turėjo būti naudojami jo gynybai per susigrąžinimo procedūrą, nebuvo pagrindo jų laikyti būtinais „siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant gavėjui pavestus viešosios valdžios įgaliojimus“, kaip apibrėžta Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies a punkte.
111 Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo teigti, kad šių duomenų perdavimas ieškovui atitiktų „specialų viešojo intereso tikslą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą.
112 Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. Parlamento ieškovui pateiktas prašymas pateikti pastabas, kad jis galėtų pasinaudoti teise būti išklausytam, nagrinėjamu atveju grindžiamas šios institucijos turima informacija, kurios šiuo atveju ieškovas neturėjo, arba informacija, kurią jis turėjo būdamas tiesioginis APNP vadovas (tačiau jau nebeturi).
113 Atsižvelgiant į tai, kokia svarbi Sąjungos teisės sistemoje pripažįstama teisė būti išklausytam, ta aplinkybė, kad tokia informacija gali būti APNP „asmens byloje“, savaime negali trukdyti perduoti ją ieškovui tam, kad jis galėtų, kaip reikalaujama pagal jurisprudenciją, naudingai ir veiksmingai pateikti savo pastabas, naudodamasis šia teise.
114 Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji vertintina atsižvelgiant į jos svarbą visuomenėje, taigi palygintina su kitomis pagrindinėmis teisėmis nustatant kiekvienos atitinkamos teisės vietą Sąjungos teisės sistemoje, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu.
115 Būtinybę užtikrinti tokią teisės į asmens duomenų apsaugą ir kitų šioje teisės sistemoje pripažintų pagrindinių teisių pusiausvyrą Sąjungos teisės aktų leidėjas pabrėžė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1) 4 konstatuojamojoje dalyje.
116 Reglamentas 2018/1725 yra „lygiavertis“ Reglamentui 2016/679, kiek tai susiję su Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų vykdoma asmens duomenų apsauga (žr. Reglamento 2018/1725 5 konstatuojamąją dalį).
117 Tokiomis aplinkybėmis negalima sutikti su tuo, kad Parlamentas gali pasiūlyti ieškovui naudingai ir veiksmingai pareikšti nuomonę dėl informacijos, šiuo atveju – esančios APNP byloje, kartu nesuteikdamas jam galimybės su šia informacija susipažinti, prieš tai palyginęs APNP interesą, kad su juo susiję duomenys nebūtų perduoti tretiesiems asmenims, su ieškovo interesu naudingai ir veiksmingai pateikti pastabas per jo atžvilgiu pradėtą susigrąžinimo procedūrą.
118 Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Parlamentas to nepadarė.
ii) Dėl motyvo, grindžiamo Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsniu
119 2021 m. sausio 8 d. rašte Parlamentas teigė, kad APNP „asmens byla“ yra konfidenciali ir negali būti perduota pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį.
120 Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad ši nuostata, pagal analogiją taikoma Parlamento narių padėjėjams remiantis KTĮS 127 straipsniu, susijusi tik su pareigūnų ir tarnautojų „asmens bylomis“, o jas sudaro „visi dokumentai, susiję su j[ų] administraciniu statusu ir visos ataskaitos apie j[ų] sugebėjimus, naudingumą ir elgesį“, taip pat „bet kokie [pareigūnų ar tarnautojų] komentarai dėl tų dokumentų“.
121 Vis dėlto reikia pažymėti, kad nagrinėjamų dokumentų konfidencialumu negalima remtis prieš ieškovą (jis, beje, kaip APNP tiesioginis vadovas, yra kai kurių nagrinėjamų dokumentų autorius), kiek tai būtina, kad jis galėtų pasinaudoti teise būti išklausytam.
122 Nagrinėjamu atveju Parlamentas, remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsniu, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo interesą susipažinti su tam tikrais APNP asmens bylos dokumentais, kad galėtų naudingai pateikti savo pastabas dėl jo atžvilgiu pradėtos susigrąžinimo procedūros.
iii) Dėl konkretaus motyvo, grindžiamo Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato (GD) turima informacija
123 Dėl šio sprendimo 106 punkte nurodyto motyvo, susijusio su APNP patekimo į Parlamentą kortelių duomenimis, reikėtų pridurti, kad dėl priežasčių, panašių į nurodytas šio sprendimo 100 ir 101 punktuose, Parlamentas turėjo imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų, kad šie duomenys Apsaugos ir saugumo generaliniame direktorate būtų saugomi ilgiau nei keturis mėnesius, nes dėl APNP atleidimo iš pareigų buvo pradėtas teismo procesas, o Parlamento nario, kuriam ši institucija pasamdė šį APNP, atžvilgiu – išmokų, skirtų Parlamento narių padėjėjų išlaidoms padengti, susigrąžinimo procedūra.
124 Dėl šių priežasčių Parlamento motyvų, kuriais jis atmetė ieškovo prašymą pateikti jam APNP „asmens bylą“ (t. y. visus su jo įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus), taip pat informaciją apie tai, kiek kartų dėl šio APNP buvo kviečiama Parlamento apsauga, ir jo buvimo duomenis (juos galima gauti iš jo patekimo į Parlamentą kortelės), negalima laikyti pagrįstais.
3) Dėl motyvų, kuriais remdamasis Parlamentas atmetė ieškovo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su byla, kurioje priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas „L / Parlamentas“ (T‑59/17)
125 2021 m. sausio 8 d. raštu Parlamentas atmetė ieškovo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su byla, kurioje priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), tuo pagrindu, kad tai prieštarautų Reglamento 2018/1725 9 straipsniui ir kad Bendrasis Teismas APNP prašymu nuasmenino bylos medžiagą.
126 Reglamento 2018/1725 9 straipsniu grindžiamas motyvas aptartas šio sprendimo 112–118 punktuose.
127 Dėl to, kad Bendrasis Teismas nuasmenino APNP duomenis byloje, kurioje priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 66 straipsnį nuasmeninimo tikslas – nenurodyti proceso šalies vardo ir pavardės arba kitų atitinkamoje byloje minimų asmenų vardų ir pavardžių, ar kitų su byla susijusiuose visuomenei prieinamuose dokumentuose esančių duomenų.
128 Vis dėlto tai, kad Bendrasis Teismas nuasmenino bylos medžiagą, nesusiję su minėtos bylos medžiagą sudarančios informacijos konfidencialumu už bylos nagrinėjimo ribų, atsižvelgiant į šalių ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykius.
129 Taigi Bendrojo Teismo sprendimas nuasmeninti bylos medžiagą nedraudė Parlamentui, priešingai nei jis teigia 2021 m. sausio 8 d. rašte, pateikti ieškovui dokumentus, kuriais buvo pasikeista byloje, kurioje priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas L / Parlamentas (T‑59/17, EU:T:2019:140), ir kurie galėjo būti svarbūs ieškovui naudojantis teise būti išklausytam.
c) Išvada
130 Darytina išvada, kad dėl nurodytų priežasčių 2021 m. sausio 8 d. Parlamento rašte nurodyti motyvai yra nepagrįsti arba nepakankami.
131 Kadangi Parlamentas tinkamai nepagrindė atsisakymo perduoti ieškovui jo prašomus dokumentus, kurie galėjo padėti jam naudingai ir veiksmingai pasinaudoti Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuojama teise būti išklausytam per 2020 m. rugsėjo 3 d. jo atžvilgiu pradėtą išmokų, skirtų Parlamento nario padėjėjo išlaidoms padengti, susigrąžinimo procedūrą, negalima užtikrintai teigto, kad iš ieškovo nebuvo atimta galimybė geriau apsiginti, o tai neišvengiamai turėjo įtakos ginčijamo sprendimo turiniui (šiuo klausimu žr. 2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija / United Parcel Service, C‑265/17 P, EU:C:2019:23, 56 punktą; 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / EIB, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 77 ir 78 punktus ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo HF / Parlamentas, C‑570/18 P, EU:C:2020:490, 73 punktą).
132 Šiomis aplinkybėmis reikia pritarti ieškinio antrajam pagrindui, kiek jis grindžiamas teisės būti išklausytam pažeidimu.
133 Taigi ginčijamą sprendimą ir debeto avizą reikia panaikinti tiek, kiek jie susiję su Parlamento nario padėjėjo darbo užmokesčiu, socialinio draudimo išlaidomis ir kelionės išlaidomis jo darbo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. kovo 31 d.; kitų ieškinio antrajame ir trečiajame–penktajame pagrinduose išdėstytų argumentų, taip pat ieškovo 2022 m. lapkričio 22 d. pateikto įrodymo priimtinumo ir jo prašymo taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones nagrinėti nereikia.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
134 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, jeigu nėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.
135 Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus ir argumentus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priimti sprendimo dėl dalies reikalavimų, šioje byloje reikia nuspręsti, kad Parlamentas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Nėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio, kiek juo prašoma panaikinti, pirma, 2021 m. kovo 16 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą, kuriuo TC atžvilgiu nustatomas skolinis reikalavimas dėl nepagrįstai išmokėtų išmokų, skirtų Parlamento nario padėjėjo išlaidoms padengti, ir nurodoma susigrąžinti šią sumą, ir, antra, 2021 m. kovo 31 d. debeto avizą Nr. 7010000523, tiek, kiek jie susiję su laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 22 d. sumokėta 28 083,67 EUR suma A darbo užmokesčiui, socialinio draudimo išlaidoms ir kelionės išlaidoms padengti.
2. Panaikinti minėtą 2021 m. kovo 16 d. Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą ir 2021 m. kovo 31 d. debeto avizą Nr. 7010000523 tiek, kiek jais nurodyta iš TC susigrąžinti laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. kovo 31 d. sumokėtą 50 754,54 EUR sumą A darbo užmokesčiui, socialinio draudimo išlaidoms ir kelionės išlaidoms padengti.
3. Priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
Frendo | | Martín y Pérez de Nanclares |
Paskelbta 2023 m. birželio 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.