PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 28 d.

Byla T‑214/05

Hippocrate Vounakis

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – 2003 m. vertinimo procedūra – Siektinų tikslų nustatymas – Pareiga motyvuoti – Skirtų balų ir pastabų neatitikimas – Akivaizdi vertinimo klaida“

Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2004 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą galutinai patvirtinti ataskaitą apie ieškovo karjeros raidą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 dienos.

Sprendimas: Panaikinti 2004 m. liepos 13 d. Sprendimą, kuriuo patvirtinama ataskaita apie Hippocrate Vounakis karjeros raidą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. tiek, kiek jis susijęs su dalimi „Našumas“. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Vertinimas – Ataskaita apie karjeros raidą – Pareiga nustatyti siektinus tikslus

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Vertintojų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Ataskaita apie karjeros raidą – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Vertinimas – Ataskaita apie karjeros raidą – Pareigūno atliktas savęs vertinimas – Dalykas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

1.      Iš Tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias priėmė Komisija, 7 straipsnio 1 dalies matyti, kad administracija privalo nustatyti dirbančiam asmeniui tikslus ir vertinimo kriterijus. Ši pareiga pakartojama vertinimo gairėse, kurias Komisija pati sau numatė kaip elgesio kodeksą.

(žr. 37 punktą)

Nuoroda: 1983 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Blomefield prieš Komisiją, 190/82, Rink. p. 3981, 20 punktas; 1991 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Latham prieš Komisiją, T‑63/89, Rink. p. II‑19, 25 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tatti prieš Komisiją, T‑296/01, Rink. VT p. I‑A‑225 ir II‑1093, 43 punktas.

2.      Vertintojai turi labai didelę diskreciją spręsdami dėl asmenų, kuriuos jie turi įvertinti, darbo. Išskyrus faktinių klaidų, akivaizdžių vertinimo klaidų ar piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejus, Bendrijos teismas negali tikrinti pareigūno profesinių gebėjimų vertinimo pagrįstumo, jeigu jame yra kompleksinių kokybinių vertinimų, kurių dėl jų pobūdžio negalima objektyviai patikrinti.

(žr. 62 punktą)

Nuoroda: 2003 m. gegužės 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo den Hamer prieš Komisiją, T‑278/01, Rink. VT p. I‑A‑139 ir II‑665, 58 punktas; 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. p. II‑0000, 61 punktas.

3.      Administracija privalo vertinimo ataskaitas motyvuoti pakankamai ir išsamiai. Prie analitinių vertinimų nurodyti bendro pobūdžio komentarai turi leisti vertinamam pareigūnui nustatyti vertinimų pagrįstumą žinant visas svarbias aplinkybes ir prireikus Pirmosios instancijos teismui atlikti teisminę kontrolę, todėl šiuo atžvilgiu svarbu, kad tarp tokių įvertinimų ir juos pagrindžiančių komentarų būtų atitiktis.

Be to, tam tikrais atvejais reikia skirti ypatingą dėmesį motyvavimui. Ataskaita apie karjeros raidą turi būti grindžiama specialiais motyvais, atsižvelgiant į Jungtinio vertinimo komiteto rekomendacijas, jeigu apeliaciją nagrinėjantis asmuo nusprendžia jomis nesivadovauti ir jeigu nuomonėje konstatuojamos specifinės aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti suabejota pirminio vertinimo tinkamumu arba pagrįstumu, dėl ko apeliaciją nagrinėjantis asmuo turi atlikti specifinį vertinimą, kiek tai susiję su iš šių aplinkybių galinčiomis kilti pasekmėmis.

(žr. 63 ir 83 punktus)

Nuoroda: 1992 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Maurissen prieš Audito Rūmus, T‑23/91, Rink. p. II‑2377, 41 punktas; 2002 m. birželio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mellone prieš Komisiją, T‑187/01, Rink. VT p. I‑A‑81 ir II‑389, 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2004 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ferrer de Moncada prieš Komisiją, T‑16/03, Rink. VT p. I‑A‑261 ir II‑1163, 50 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; minėto Sprendimo Vounakis prieš Komisiją 84 punktas.

4.      Pagal Tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias priėmė Komisija, 7 straipsnio 4 dalį savęs vertinimas yra skirtas parengti oficialų pareigūno ir vertintojo pokalbį. Todėl pareigūnas neturi savęs vertinti balais. Ši užduotis tenka vertintojui, vertinimą patvirtinančiam asmeniui ir apeliaciją nagrinėjančiam asmeniui.

(žr. 81 punktą)