Byla T‑211/05

Italijos Respublika

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Italijos valdžios institucijų įgyvendinta pagalbos schema naujai biržoje kotiruojamoms įmonėms – Sprendimas, kuriuo valstybės pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją išieškoti – Pareiga motyvuoti – Selektyvus pobūdis – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Konkurencijos pažeidimas“

Sprendimo santrauka

1.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pirminio tyrimo stadija ir ginčo stadija – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti rungimosi procedūrą – Įpareigojimas pirmiausia su suinteresuota valstybe nare aptarti pagalbos priemonę ir išnagrinėti padėtį atsižvelgiant į šios valstybės nurodytas aplinkybes

(EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 2 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 4 dalis)

2.      Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Taikymas Komisijos pradėtoms administracinėms procedūroms – Pagalbos projektų tyrimas

(EB 88 straipsnio 3 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį – Pareiga motyvuoti

(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalis)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka – Pareiga motyvuoti

(EB 88 straipsnio 2 dalis ir 253 straipsnis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės selektyvus pobūdis – Mokesčių lengvatos naujai biržoje kotiruojamoms įmonėms – Įtraukimas – Pateisinimas remiantis nacionalinės mokesčių sistemos pobūdžiu ir struktūra – Atitinkamai valstybei narei tenkanti pareiga nenuginčijamai įrodyti

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Konkurencijos pažeidimas – Nereikšminga pagalba labai konkurencingame sektoriuje

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

7.      Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kuriai gali būti taikoma EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata

(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)

1.      Vykdant EB 88 straipsnyje įtvirtintą valstybės pagalbos kontrolės procedūrą turi būti išskirta, pirma, šio straipsnio 3 dalyje numatyta pirminė pagalbos patikrinimo stadija, kurios tikslas yra tik leisti Komisijai susidaryti pirmąją nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, ir, antra, formalaus tyrimo stadija, numatyta to paties straipsnio 2 dalyje. Tik vykstant šiai stadijai, skirtai sudaryti Komisijai galimybę gauti išsamią informaciją apie visus bylos duomenis, EB sutartyje numatyta Komisijos pareiga pareikalauti suinteresuotųjų asmenų pateikti pastabas. Iš Reglamento Nr. 659/1999 dėl EB 88 straipsnio taikymo 4 straipsnio 4 dalies matyti, kad Komisija turi pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, jei per pirminį patikrinimą Komisija negali išspręsti visų sunkumų, susijusių su klausimu, ar jos kontrolei pateikta valstybės priemonė yra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, ir ypač jei per šį pirminį patikrinimą ji negalėjo įsitikinti, ar atitinkama priemonė, darant prielaidą, kad ji yra pagalba, bet kuriuo atveju suderinama su bendrąja rinka.

Atsižvelgiant į sprendimo pradėti procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį teisines pasekmes, kai priemonės laikinai pripažįstamos nauja pagalba, nors suinteresuotoji valstybė narė gali ir nesutikti su tokiu vertinimu, Komisija turi su šia valstybe nare pirmiausia išnagrinėti atitinkamas priemones, kad ši valstybė prireikus galėtų Komisijai nurodyti, jog, jos nuomone, aptariamos priemonės nėra pagalba arba yra egzistuojanti pagalba.

(žr. 35–37 punktus)

2.      Vykdant pirminio patikrinimo procedūrą paisant teisės į gynybą reikia, kad atitinkama valstybė narė galėtų tinkamai supažindinti su savo požiūriu apie elementus, kuriais Komisija pagrindė savo vertinimą. Tačiau tam, kad dėl teisės į gynybą pažeidimo šiame etape būtų panaikintas galutinis sprendimas, reikia, jog nesant šio pažeidimo procedūros rezultatas būtų kitoks. Šiuo klausimu įrodinėjimo našta tenka atitinkamai valstybei narei, nes bet koks teisės į gynybą pažeidimas yra procesinis pažeidimas; tai reiškia, kad suinteresuotoji šalis turi įrodyti jo specialų neigiamą poveikį savo individualioms teisėms.

(žr. 45 punktą)

3.      Remiantis rungimosi principu, kuris yra pagrindinis Bendrijos teisės principas ir teisės į gynybą sudėtinė dalis, reikia, kad atitinkamai šaliai per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Komisijos pagrindžiant savo išvadą dėl EB sutarties pažeidimo nurodytų faktų, kaltinimų ir aplinkybių tikrumo ir reikšmingumo. Pagal Reglamento Nr. 659/1999 dėl EB 88 straipsnio taikymo 6 straipsnio 1 dalį „sprendime pradėti formalaus tyrimo procesą apibendrinami reikšmingi ginčytini faktai ir teisės klausimai, pateikiamas pirminis Komisijos atliktas pasiūlytos pagalbos pobūdžio priemonės įvertinimas ir išdėstomos abejonės dėl pagalbos atitikties bendrajai rinkai“. Šis sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą turi sudaryti sąlygas suinteresuotosioms šalims veiksmingai dalyvauti formalioje tyrimo procedūroje, per kurią jos galėtų pateikti savo argumentus. Dėl to pakanka, kad šalys žinotų argumentus, leidusius Komisijai preliminariai nuspręsti, kad nagrinėjama priemonė yra nauja su bendrąja rinka nesuderinama pagalba.

Komisija neprivalo informuoti atitinkamos valstybės narės apie savo poziciją iki sprendimo priėmimo, nes valstybė narė gali pateikti pastabas.

(žr. 53–54, 58 punktus)

4.      Pareigos motyvuoti apimtis priklauso nuo atitinkamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių. Motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai pademonstruoti institucijos samprotavimus, kad, pirma, Bendrijos teismas galėtų vykdyti teisėtumo kontrolę, ir, antra, suinteresuotieji asmenys, norėdami apginti savo teises ir patikrinti, ar sprendimas yra pagrįstas, galėtų žinoti priemonės pateisinimą. Nereikalaujama, kad motyvavimas apimtų visas svarbias faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo turinį, bet ir į kontekstą bei visas teisines nuostatas, reglamentuojančias aptariamą sritį. Konkrečiai kalbant, Komisija neturi priimti pozicijos dėl visų suinteresuotųjų asmenų jai pateiktų argumentų. Pakaktų, jei ji pateiktų teisines aplinkybes ir svarstymus, turinčius esminę svarbą atsižvelgiant į sprendimo struktūrą.

Be to, pagalbos schemos atveju Komisija gali apsiriboti aptariamos pagalbos schemos bendrų savybių studija, nenagrinėdama kiekvieno konkretaus taikymo atvejo, kad patikrintų, ar ši schema apima pagalbos sudedamąsias dalis.

Nors Komisija savo sprendimo motyvuose turi bent jau nurodyti aplinkybes, kuriomis buvo suteikta pagalba, jei jos leidžia įrodyti, kad pagalba gali paveikti prekybą tarp valstybių narių ir iškreipti konkurenciją bei kelti grėsmę jos iškraipymui, ji neturi atlikti realios atitinkamų rinkų situacijos, įmonių pagalbos gavėjų rinkos dalies, įmonių konkurenčių pozicijos ir esamos prekybos tarp valstybių narių ekonominės analizės. Be to, neteisėtai suteiktos pagalbos atveju Komisija neprivalo įrodyti realaus šios pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Jei iš tiesų taip yra, dėl tokio reikalavimo būtų sudarytos palankios sąlygos valstybėms narėms, kurios skiria neteisėtą pagalbą, tų, kurios apie pagalbą praneša vykstant planavimo etapui, nenaudai.

(žr. 68–69, 87, 158 punktus)

5.      Pagal EB 87 straipsnio 1 dalį reikalaujama nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą nacionalinė priemonė gali labiau palaikyti tam tikras įmones ar prekes nei kitas, kurios pagal minėtos sistemos siekiamus tikslus yra panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje.

Taip yra mokestinio pranašumo, taikomo tik per trumpą pagalbos schemos taikymo laikotarpį pradėtoms kotiruoti reguliuojamoje rinkoje įmonėms, kai kitoms įmonėms, ar tai būtų jau kotiruojamos įmonės, ar įmonės, kurios neįvykdė ar negali įvykdyti kotiravimo sąlygų per laikotarpį, per kurį taikoma pagalbos schema, ši schema netaikoma, atveju.

Kalbant apie aptariamų priemonių pateisinimą nacionalinės mokesčių sistemos pobūdžiu ir struktūra, jei tokia diferenciacija pagrįsta kitais, o ne bendros sistemos tikslais, aptariama priemonė iš esmės laikoma atitinkančia EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytas selektyvaus pobūdžio sąlygas. Valstybė narė, kuri nustatė tokią diferenciaciją tarp įmonių mokesčių srityje, turi įrodyti, kad ji iš tiesų pateisinama aptariamos sistemos pobūdžiu ir struktūra.

(žr. 119–120, 125 punktus)

6.      EB 87 straipsnio 1 dalyje draudžiama pagalba, kuri daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti. Vertindama šias dvi sąlygas Komisija neprivalo nustatyti, kad pagalba turėjo realios įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir kad ji iš tikrųjų iškreipė konkurenciją, o tik turi išsiaiškinti, ar ši pagalba gali daryti poveikį tokiai prekybai ir iškreipti konkurenciją.

Net sąlygiškai nedidelės svarbos pagalba gali paveikti prekybą tarp valstybių narių, jei sektoriams, kuriuose veikia įmonės naudos gavėjos, būdinga intensyvi konkurencija.

Be to, jei valdžios institucija suteikia pranašumą įmonei, veikiančiai sektoriuje, kuriam būdinga intensyvi konkurencija, egzistuoja konkurencijos iškraipymas arba rizika, kad ji bus iškreipta. Jei pranašumas yra mažesnis, konkurencija iškreipiama mažiau, bet vis dėlto iškreipiama. Tačiau EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas taikomas visai pagalbai, kuri iškreipia ar gali iškreipti konkurenciją, nepaisant apimties, jeigu ji veikia prekybą tarp valstybių narių.

(žr. 151–152, 154–155 punktus)

7.      Tik atsižvelgiant į EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą turi būti vertinamas Komisijos sprendimo, konstatuojančio, kad nauja pagalba neatitinka šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygų, teisėtumas, o ne paisant ankstesnės Komisijos praktikos.

Iš principo veiklos pagalbai netaikoma EB 87 straipsnio 3 dalis, nes ši pagalba sektoriuose, kuriuose ji teikiama, iškreipia konkurencijos sąlygas, tačiau dėl savo pobūdžio negali pasiekti šioje nuostatoje nustatytų tikslų.

(žr. 170, 173 punktus)