2010 m. kovo 11 d. pareikštas ieškinys byloje Conte ir kt. prieš Tarybą

(Byla T-121/10)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovai: Giovanni Conte (Pomecija, Italija), Casa del Pescatore Soc. coop. rl (Čivitanova Markė, Italija), Guidotti Giovanni & Figli Snc (Termolis, Italija), Organizzazione di produttori della pesca di Civitanova Marche Soc. coop. rl (Čivitanova Markė, Italija), Consorzio gestione mercato ittico Manfredonia Soc. coop. rl (Cogemim) (Manfredonija, Italija), atstovaujami advokatų P. Cavasola, G. Micucci, V. Cannizzaro

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovų reikalavimai

Panaikinti ginčijamą reglamentą.

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006.

Visi ieškovai šioje byloje yra žuvininkystės operatoriai, turintys ginčijamame reglamente nustatytas pareigas.

Grįsdami savo reikalavimus ieškovai pateikia tokius ieškinio pagrindus:

1. Ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 10 straipsnio 1 ir 2 dalių negaliojimas tiek, kiek šiose nuostatose nustatyta absoliuti pareiga ilgesniems nei 15 metrų žvejybos laivams įmontuoti dvigubą stebėjimo sistemą: 9 straipsnyje nurodytą palydovinę sistemą ir, be to, automatinio identifikavimo sistemą. Kalbama apie dvi skirtingas stebėjimo sistemas, kurių paskirtis iš esmės ta pati. Ši pareiga netinkamai motyvuota. Maža to, atrodo, kad ji prieštarauja proporcingumo principui priemonės būtinumo ir tinkamumo atžvilgiu. Taip pat pareiga įmontuoti dvigubą stebėjimo sistemą iš ieškovų reikalauja finansinių išlaidų, kurių nepateisina joks protingas reikalavimas.

2. Ginčijamo reglamento 15 ir 17 straipsnių negaliojimas tiek, kiek šiose nuostatose numatyta pareiga žvejybos laivams, kurių ilgis 12 metrų ir didesnis, kasdien perduoti tam tikrą informaciją ir, bet kuriuo atveju, iki atplaukimo į uostą arba netgi prieš keturias valandas iki atplaukimo į uostą valandos. Ieškovai mano, kad tokia pareiga nepagrįsta, neproporcinga arba netgi neįmanoma įvykdyti. Ypač smulkiajai žvejybai naudojamiems žvejybos laivams zonose, kurios nuo uosto nutolusios keletu valandų kelio, šios pareigos neįmanoma įvykdyti, išskyrus jeigu žvejybos laivas už uosto ribų užlaikomas laukiant, kol praeis reikalingas laikas.

3. Stebėjimo ir inspektavimo sistemos negaliojimas tiek, kiek ginčijamame reglamente numatyta absoliuti pareiga toleruoti patekimą į laivo patalpas, susipažinimą su bylomis ir elektroniniais dokumentais, be jokio teisminės valdžios įgaliojimo veikiančių ir kriminalinės policijos institucijų nekontroliuojamų pareigūnų atliekamų inspektavimo ir apklausų tvarką. Ieškovai mano, kad pažeistos teisės į konfidencialumą, būsto neliečiamumą, privatų ir asmeninį gyvenimą bei teisė į gynybą. Ši kontrolė pažeidžia ne tik minėtas pagrindines teises, bet ir dėl tokio invazinio pobūdžio pažeidžia žvejybos operatoriaus teisės įgyvendinti ekonominę laisvę, užtikrintą steigiamosiose sutartyse, pačią esmę. Specifinis negaliojimo pagrindas susijęs su 82 straipsniu, kuriuo inspektavimo pareigūnams suteikiama teisė imtis būtinų priemonių, siekiant užtikrinti su galimais pažeidimais susijusių įrodymų saugojimą.

4. Ginčijamo reglamento 73 straipsnio 8 dalies negaliojimas tiek, kiek šioje nuostatoje valstybėms pripažinta teisė žvejybos operatorius įpareigoti sumokėti stebėjimo sistemos išlaidas. Šiuo klausimu nurodyta, jog atrodo, kad ši nuostata akivaizdžiai neteisėta, nes prieštarauja viešųjų interesų įgyvendinimui reikalingų išlaidų socialinio paskirstymo principui.

5. Ginčijamo reglamento 92 straipsnio negaliojimas tiek, kiek šioje nuostatoje numatyta atsakomybės už galimus pažeidimus, nesvarbu, kas juos padarė, perkėlimo sistema žvejybos laivo savininkui ir galimiems jo teisių perėmėjams. Šiuo klausimu nurodyta, kad ši nuostata prieštarauja asmeninės atsakomybės principui, privačios nuosavybės apsaugos principui ir proporcingumo principui, nes ja nesiekiama užkirsti kelią bausmių sistemos išvengimui.

6. Ginčijamo reglamento 103 straipsnio negaliojimas, nes šioje nuostatoje numatyta, jog dėl šiame reglamente numatytų Valstybės įsipareigojimų neįvykdymo gali būti sustabdytas finansinės paramos teikimas pagal reglamentus Nr. 1198/2006¹ ir Nr. 861/2006². Anot ieškovų, paramos teikimo sustabdymas reiškia valstybės atsakomybės perkėlimą privatiems asmenims, kurie turi patirti žalingas valstybės veiksmų pasekmes. Tokia bausmės perkėlimo forma pažeidžia individualios bausmės principą ir proporcingumo principą.

7. Ginčijamo reglamento 14 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalių, 17 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių, 59 straipsnio 2 ir 3 dalių, 60 straipsnio 4 ir 5 dalių, 62 straipsnio 1 dalies, 63 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio, 65 straipsnio, 66 straipsnio 1 ir 3 dalių, 67 straipsnio 1 dalies ir 68 straipsnio negaliojimas. Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad šis reglamentas grindžiamas tik EB sutarties 37 straipsniu, leidžiančiu sukurti bendrą žuvininkystės politiką, ir kad reglamente numatytos priemonės būtų teisėtos tik jeigu Bendrijos institucijų nustatyta žvejybos politika veiktų priimant atitinkamus aktus. Taigi minėtos nuostatos nesusijusios su sektoriais ir rūšimis, kuriuos apima bendroji žvejybos politika, ir todėl nepatenka į EB 37 straipsnio taikymo sritį.

____________

¹ - 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo.

² - 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti.