BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS
2011 m. birželio 28 d.
Byla T‑454/09 P
Rinse van Arum
prieš
Europos Parlementą
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – 2005 m. vertinimo procedūra – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 10 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo van Arum prieš Parlamentą (F‑139/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑291 ir II‑A‑1‑1571), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.
Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Rinse van Arum padengia savo ir Europos Parlamento bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.
Santrauka
1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Tarnautojų teismui pateiktų pagrindų ir argumentų paprasčiausias pakartojimas – Nepriimtinumas
(EB 225 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalis)
2. Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Nuopelnų balų skyrimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)
3. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis)
4. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Paskyrimų tarnybos kontrolė nagrinėjant skundą – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)
5. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalis ir 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
6. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)
1. Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalies ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos kritikuojamos sprendimo, kurį prašomas panaikinti, dalys ir teisiniai argumentai, kuriais prašymas konkrečiai grindžiamas. Šio reikalavimo netenkina apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami arba pažodžiui nukopijuojami Tarnautojų teisme nurodyti ieškinio pagrindai ir argumentai. Iš tiesų toks apeliacinis skundas faktiškai tėra vien prašymas iš naujo išnagrinėti Tarnautojų teismui pareikštą ieškinį, o tai nepriskiriama Bendrojo Teismo kompetencijai.
(žr. 26 ir 27 punktus)
Nuoroda: 2010 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Collée, T‑78/09 P, 20–22 punktai.
2. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, kuriuo remiantis pareigos paaukštinamos palyginus pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus ir atlikus atranką, Bendrosiose įgyvendinimo nuostatose numatytas sprendimas skirti nuopelnų balus yra pagrįstas ne kiekvieno pareigūno vertinimo ataskaitos atskiru išnagrinėjimu, bet jo ir kitų pareigūnų nuopelnų palyginimu. Taigi tai, kad pareigūno galutinė vertinimo ataskaita jam yra palankesnė nei ataskaita, galiojusi tą dieną, kai buvo priimtas sprendimas skirti nuopelnų balus, nebūtinai reiškia, kad jis turi gauti papildomų nuopelnų balų.
(žr. 67 punktą
Nuoroda: minėto 2010 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Collée 61 punktas.
3. Leidimas šaliai Bendrajame Teisme pirmą kartą nurodyti teisinį pagrindą, kuris nebuvo nurodytas Tarnautojų teisme, reikštų suteikti jai leidimą pateikti Bendrajam Teismui, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnę bylą, nei buvo nagrinėjęs Tarnautojų teismas. Per apeliacinį procesą Bendrojo Teismo kompetencija apsiriboja pirmojoje instancijoje išnagrinėtų teisinių pagrindų teisiniu vertinimu.
(žr. 79 punktą)
Nuoroda: 2004 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ramondín ir kt. prieš Komisiją, C‑186/02 P ir C‑188/02 P, Rink. p. I‑10653, 60 punktas; 2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Storck prieš VRDT, C‑25/05 P, Rink. p. I‑5719, 61 punktas.
4. Vertinimo ataskaitose nurodoma laisvai suformuluota vertintojų nuomonė, o ne Paskyrimų tarnybos vertinimas. Todėl pateikus skundą dėl vertinimo ataskaitos Paskyrimų tarnyba, kaip teismas, kuriame pareikštas ieškinys, neturi teisės pakeisti vertintojų ir atlikti išsamios kontrolės ir turi apsiriboti ribota kontrole.
(žr. 109 punktą)
Nuoroda: 1980 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Grassi prieš Tarybą, 6/79 ir 97/79, Rink. p. II‑2141, 15 punktas; 1992 m. liepos 16 d. Pirmosios instancijos teismo Della Pietra prieš Komisiją, T‑1/91, Rink. p. II‑2145, 23 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją, T‑187/98, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑885, 36 punktas; 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. VT p. I‑A‑2155 ir II‑A‑735, 28 punktas.
5. Ieškinio tekste turi būti nurodyti pagrindiniai ieškovo argumentai, nes priedai atlieka tik įrodomąją funkciją.
(žr. 133 punktą)
Nuoroda: 2006 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Angelidis prieš Parlamentą, T‑416/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑317 ir II‑A‑2‑1607, 92 ir 93 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.
6. Kadangi pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą Bendrajam Teismui galima paduoti tik teisės klausimais, tik Tarnautojų teismas yra kompetentingas nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir vertinti šias faktines aplinkybes.
(žr. 153 punktą)
Nuoroda: 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bianchi prieš EMF, T‑338/07 P, 61 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.